7e462bb5-da2e-43eb-b0de-50b31cbfd2fa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-305-640/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10879-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 93.2.21; 63.1; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos R.

V.-JankÅ«nienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo AuruÅ¡kevičiaus,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. A. ieÅ¡kinį atsakovui S. K. dėl 27 700 Lt skolos ir metinių palÅ«kanų priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. K. 27 700,00 Lt skolÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, remdamasis 2003 m. gegužės 23 d. atsakovo iÅ¡duotais ir pasiraÅ¡ytais vekseliais.

Nurodė, kad 2003-05-23 skolininkas S. K. iÅ¡rašė ieÅ¡kovui V. A. paprastuosius neprotestuotinus vekselius 27 700 Lt sumai, pagal kuriuos įsipareigojo sumokėti vekseliuose nurodytas sumas, nurodytomis datomis vekselio turėtojui pareikalavus. 2010-09-30 ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ Vilniaus 1-ajam notarų biurui su praÅ¡ymu persiųsti praneÅ¡imÄ dėl skolų sumokėjimo. Å iai dienai skola nėra gražinta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-07-28 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

Priteisė iÅ¡ atsakovo S. K. ieÅ¡kovui V. A. skolÄ 27 700 Lt, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 27 700 Lt sumÄ , skaičiuojamas nuo 2010 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 207,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nurodė, kad nepagrįsti atsakovo S. K. prieÅ¡taravimai, kadangi juos paneigia pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai parodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai teisme. Taip pat liudytojų parodymus teismas vertino visumoje su abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimais, byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau konstatavo, kad paskolos grÄ Å¾inimo (visiÅ¡ko vekselių apmokėjimo) faktas nepagrįstas įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog vekselis bÅ«tų iÅ¡duotas, pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Atsakovas S. K. neįrodė, jog vekseliai, kurių bendra suma 27 700 Lt bÅ«tų apmokėti ir ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs nurodytÄ sumÄ . IeÅ¡kovas V. A. neigia vekselio apmokėjimo faktÄ ir atsakovo nurodytas atsiskaitymo aplinkybes (b. l. 89-90). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu (b.l. 94-96) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad paskolinių dokumentų nėra, todėl Å¡ioje byloje svarbu buvo nustatyti, kokio teisinio santykio pagrindu vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡yti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino bÅ«tent kokio teisinio santykio pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡yti vekseliai. TÄ reikėjo atlikti, kadangi vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡yti 2003-05-23, tačiau ieÅ¡kovas į notarÄ dėl vykdomųjų įrašų pagal minėtus vekselius iÅ¡davimo kreipėsi tik 2010-10-30, t.y. praleidęs terminÄ . Nurodo, kad tuomet, kai vekselio turėtojas praleidžia vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, ir tuomet bÅ«tina nustatyti tarp Å¡alių esantį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal dokumentÄ .

Nurodo, kad tarp Å¡alių buvo ne paskoliniai santykiai, nes ieÅ¡kovas atsakovui pinigus ne skolino, o investavo į atsakovo verslÄ ir tuo pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡yti vekseliai. Nurodo, kad teismas ignoravo liudytojų A. Z. ir A. K. parodymus, nepateikdamas argumentų, kodėl jais nesivadovauja ar kodėl juos laiko nepatikimais ar nepakankamais. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 105-109) ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimÄ . Nurodo, kad atsakovas nepateikia savo nesutikimo su ginčijamu sprendimu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, pagrįstų prieÅ¡taravimų bei neįrodo tų aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.

Nurodo, kad paskolos gražinimo faktas nepagrįstas įrodymais. Nurodo, kad apelianto argumentas dėl teisinio santykio nustatymo bÅ«tinybės neturi teisinio pagrindo. Taip pat nurodo, kad vekselis nebuvo iÅ¡duotas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, apeliantas neįrodė, kad vekseliai bÅ«tų apmokėti ir ieÅ¡kovas bÅ«tų gavės 27 700 Lt sumÄ . Nurodo, kad neigia vekselio apmokėjimo faktÄ ir apelianto nurodytas aplinkybes. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad atsakovas 2003 m. gegužės 23 d. pasirašė ir iÅ¡davė ieÅ¡kovui du neprotestuotinus paprastuosius vekselius 27 700,00 Lt sumai.

Atsakovas S. K. įsipareigojo sumokėti vekseliuose nurodytas sumas V. A.. IeÅ¡kovas V. A. 2010 m. rugsėjo 30 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ ir per notarų biurÄ pareikalavo sumokėti nedelsiant vekseliuose nurodytas sumas. Tačiau iki Å¡iol įsipareigojimai neįvykdyti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo atsiradusius teisinius santykius. Nurodo, kad vekselio turėtojui praleidus vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu ir tada bÅ«tina nustatyti tarp Å¡alių esantį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ .

Vekselio apmokėjimas yra terminuota prievolė (LR Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau-Ä®PVÄ®) 3, 77 straipsniai). Apmokėjimo terminas vekselyje nurodomas dėl bÅ«tinybės apibrėžti reikalavimo pagal vekselį teisės egzistavimo laikÄ , taip pat siekiant sudaryti sÄ lygas įsipareigojimui pagal vekselį įvykdyti bei vekselio turėtojui tinkamai įgyvendinti protesto teisę, vekselio neapmokėjus. Vekselio patikimumui civilinėje apyvartoje užtikrinti, mokėtojo ir vekselio turėtojo teisėtiems interesams apsaugoti Ä®PVÄ® yra pateiktas iÅ¡samus vekselio apmokėjimo terminų nurodymo bÅ«dų sÄ raÅ¡as.

Pagal ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalį vekselis gali būti išrašytas apmokėti:

1) jį pateikus;

2) per tam tikrÄ laikÄ nuo pateikimo;

3) per tam tikrÄ laikÄ nuo iÅ¡raÅ¡ymo dienos;

4) nustatytÄ dienÄ . Pažymėtina, kad pagal Ä®PVÄ® nustatytÄ reglamentavimÄ nurodyti vekselyje mokėjimo terminÄ vis tik nėra bÅ«tina, nes įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog vekselis, kuriame terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus. Vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi bÅ«ti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo iÅ¡raÅ¡ymo dienos, tačiau vekselio davėjas gali šį laikÄ sutrumpinti arba pratęsti (Ä®PVÄ® 36 straipsnio 1 dalis). Apžvelgus nurodytas Ä®PVÄ® normas dėl vekselio mokėjimo terminų, matyti, kad jose nustatytu reglamentavimu siekiama mokėjimo terminų aiÅ¡kumo ir apibrėžtumo.

Ä®PVÄ® 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie, negu iÅ¡vardyti Å¡io straipsnio 1 dalyje, mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja. Ä®PVÄ® 72 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali bÅ«ti pareikÅ¡ti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas į notarÄ kreipėsi praleidęs įstatyme numatytÄ maksimalų 3 metų terminÄ reikalavimams akceptantui pareikÅ¡ti, todėl vekselis Å¡ioje stadijoje yra laikytinas paprastu skolos raÅ¡teliu.

Apeliantas teigia, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, kadangi gauti pinigai buvo investuoti į verslÄ , tačiau nenurodo, kokie teisiniai santykiai tuo metu susiklostė tarp Å¡alių. LR CK 6.870 str. 1 d. reglamentuoja paskolos sutarties sampratÄ , kur nurodyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis perduoda kitos Å¡alies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ paskolos sutartis gali bÅ«ti įforminama paskolos raÅ¡teliu, svarbiausia, kad paskolos raÅ¡telio turinys atspindėtų, kokia pinigų suma skolinama ir kokiam asmeniui konkrečiai skolinama.

Ä®statymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (LR CK 6.870 str. 2 d.). Esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Ä®statyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka LR CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus.

Taigi, nustačius esmines paskolos sutarties sÄ lygas, konstatuotina, kad tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, kadangi ieÅ¡kovas pinigus perdavė atsakovui, o pastarasis įsipareigojo juos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad ginčo sumÄ yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei pateikdamas apeliacinį skundÄ , nepateikia jokių įrodymų, kad yra grÄ Å¾inęs ginčo sumÄ ieÅ¡kovui.Atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo liudytojų parodymus, ir dėl to nepateikė argumentų.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R.

M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ â€“ atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v.

V. K., bylos Nr.3K-3-99/2009). Pirmosios instancijos teismas, 2011-07-28 sprendimo motyvuojančioje dalyje nurodė, kad liudytojų parodymus vertino visumoje su kitomis bylai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis ir konstatavo, kad liudytojai nepagrindė paskolos grÄ Å¾inimo fakto, t.y. atmetė liudytojų parodymus, vadovaudamasis byloje esančia medžiaga. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka, kadangi nei vienas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino paskolintų pinigų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui fakto.

Liudytojo A. Z. parodymai, kad ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 30 000- 33 000 Lt su kaupu (b.l. 85), nėra paremiama jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, vien tik Å¡io liudytojo parodymais. Tačiau tokie liudytojo A. Z. parodymai, negali patvirtinti aplinkybės, kad atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 27 700 Lt skolÄ , pagal pasiraÅ¡ytus vekselius, todėl apelianto argumentai, jog teismas ignoravo liudytojų parodymus, nepateikdamas argumentų, kodėl jais nesivadovauja yra atmestini kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Vadovaujantis CPK 96 str. teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai               RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė              Tatjana Žukauskienė              Algirdas AuruÅ¡kevičius                          Â