2019-12-11 Nr. AB-23510-3-61-3-03976-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2473-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03976-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) 2017 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo nutarta pripažinti, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-2556 (toliau – ir Tyrimo išvada) V. M. veikos įvertinimas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. K-686 „Dėl V. M. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo“ ir jo sudėtinę dalį – Komisijos tyrimui dėl V. M. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms atlikti (toliau – ir Tyrimo komisija) Tyrimo išvadą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laimėjo viešąjį konkursą ir nuo 2013 m. liepos 1 d. pagal 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartį Nr. DS-121, sudarytą su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija), dirbo VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (toliau – ir Ligoninė) direktoriumi. Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. K-686 pripažino, kad pareiškėjas, žinodamas Ligoninės direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VI-111 nustatytą Ligoninės automobilių naudojimo tvarką (toliau – ir Automobilių naudojimo tvarka), pažeidė jos nuostatas, nes nekontroliavo, kaip šios tvarkos laikomasi Ligoninėje, t. y. leido naudotis valstybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Pareiškėjas, suvokdamas, kad jo veiksmai yra neteisėti ir jais daroma žala jo vadovaujamai Ligoninei, tokiais tęstiniais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Įsakymas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) 25 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į VTEK 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. S-1419-(1.5) „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“, sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-1076 sudarytos Tyrimo komisijos parengtą Tyrimo išvadą, VTEK 2017 m. spalio 26 d. raštą Nr. S-2663-(1.5). Tyrimo išvada ir jos priedai laikytini šio įsakymo sudėtine dalimi.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į VTEK 2017 m. spalio 26 d. raštą Nr. S-2663-(1.5), iš kurio matyti, jog VTEK 2017 m. spalio 25 d. posėdyje svarstė pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms ir dėl to priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad Tyrimo išvadoje pateiktas pareiškėjo veiklos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, bei nusprendė neatlikti savarankiško tyrimo. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo žinoma apie jo elgesio svarstymą VTEK, į jos posėdį jis nebuvo kviečiamas, jame nedalyvavo. VTEK jo neinformavo apie tokį svarstymą, neprašė iš jo jokių paaiškinimų. Sudarius Tyrimo komisiją bei jai vykdant tyrimą, iš Ligoninės ir / ar pareiškėjo nebuvo prašyta jokių paaiškinimų, dokumentų, nepranešta apie kokius nors jam reiškiamus įtarimus. Nei Ligoninė, nei pareiškėjas iki 2017 m. spalio 31 d. įsakymo gavimo nebuvo informuoti apie įsakymą, kuriuo sudaryta Tyrimo komisija, jos atliekamą tyrimą ir kokius nors jos veiksmus, nebuvo supažindinti su Tyrimo išvada bei kitais su tuo susijusiais dokumentais, negalėjo dėl jų išsakyti savo nuomonės, pareikšti prašymus ir pan.

4. Pareiškėjas pabrėžė, jog įvertinus Tyrimo išvadą matyti, kad Tyrimo komisija neatliko jokių savarankiškų veiksmų. Tyrimo išvada grindžiama tik 2017 m. liepos 25 d. vidaus audito ataskaitos Nr. VAA-10 (toliau – ir Audito ataskaita) dalimi, kurioje aptariamas transporto panaudojimo vertinimas. Šioje ataskaitoje daroma tik prielaida, kad tarnybinis automobilis galėjo būti naudojamas ne tarnybos reikmėms. Joje nėra jokių teiginių ar prielaidų, jog pareiškėjas leido naudotis valstybės valdomu turtu, t. y. automobiliais (automobiliu), ne tarnybinei veiklai. Nei Tyrimo išvadoje, nei Audito ataskaitoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas leido naudotis valstybės valdomu turtu – lengvuoju automobiliu – ne tarnybos reikmėms.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tyrimo išvadoje minimas automobilis nėra valstybės valdomas turtas ir Ministerijos neperduotas naudotis Ligoninei. Jis įgytas iš Ligoninės pajamų.

6. Taigi, pasak pareiškėjo, Tyrimo išvados teiginys, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, yra neargumentuotas, nepagrįstas bei neteisingas. Tokiu atveju nėra pagrįsti ir teisėti sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. K-686 bei VTEK 2017 m. spalio 25 d. sprendimas, nes pastarasis paremtas vien tik Tyrimo išvada.

7. Pareiškėjo teigimu, tiek Tyrimo išvada, tiek sveikatos apsaugos ministro įsakymas, tiek VTEK sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas bei VTEK sprendimas sukėlė jam tolesnes neigiamas pasekmes, nes remiantis tokiu neigiamu pareiškėjo veiklos vertinimu buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. K-688 dėl pareiškėjo atšaukimo iš Ligoninės direktoriaus pareigų.

8. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apie VTEK pavedimą Ministerijai atlikti tyrimą buvo informuotas 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (3.26-16)10-7156 „Dėl paaiškinimo pateikimo“. Prie šio rašto pridėtame VTEK rašte aiškiai suformuluotas pavedimas Ministerijai dėl pareiškėjo pradėti tyrimą ir įvertinti, ar jis savo elgesiu nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Ministerijos raštą, pateikė savo paaiškinimus, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą. Turėdamas kokių nors abejonių ar norėdamas teikti papildomą informaciją, paaiškinimus ar gauti tam tikrą informaciją pareiškėjas turėjo teisę su prašymais kreiptis į Ministeriją.

10. Atsakovas pažymėjo, kad atlikto audito metu buvo nustatyta daug neatitikimų, esama faktinė situacija skiriasi nuo Automobilių naudojimo tvarkos, kurią patvirtino pats pareiškėjas, t. y. transporto priemonės vairuotojams buvo perduotos ne direktoriaus įsakymu, o perdavimo-priėmimo aktais, kuras pilamas ir poilsio dienomis, neturint direktoriaus leidimo, skiriasi pilto kuro kiekis, nurodomas degalų kortelėje ir kelionės lapuose, lengvojo automobilio „Hyundai Santa Fe“ kelionės lapuose užsakovo vietoje visada pasirašydavo Ūkio skyriaus vedėjas G. Č., kelionės lapuose nurodytiems maršrutams nebuvo direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių. Dažniausi maršrutai buvo į Klaipėdą, Palangą, Panevėžį, Šiaulius, Marijampolę ir kitus miestus, tačiau šių kelionių tikslai nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais. Užsakymų žurnale užsakymai šiam automobiliui nebuvo registruojami. Atlikus patikrą nustatyta, kad automobilis nebuvo pažymėtas ligoninės logotipu. Po patikrinimo šis automobilis buvo pažymėtas magnetiniu lipduku su užrašu „VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“. Taip pat neaišku, kokiems tikslams įsigyta magnetola, kai automobilyje jau buvo integruotas FM radijo imtuvas, vidaus audito metu nustatyta, kad šios magnetolos įsigijimas nebuvo susijęs su vykdoma sveikatos priežiūros veikla, bei konstatuota, kad lėšos panaudotos neekonomiškai. Minėtas automobilis pateko į eismo įvykį, tačiau siekiant nustatyti šio autoįvykio kaltininką, nebuvo imtasi jokių veiksmų – nesikreipta nei į policiją, nei į draudimo bendrovę. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, tikėtina, jog automobilis galėjo būti remontuojamas po nelaimingo atsitikimo ar eismo įvykio. Ministerijos teigimu, vidaus audito metu paaiškėjusios aplinkybės buvo nustatytos kompetentingo Ministerijos padalinio, Ministerija neturėjo pagrindo abejoti šių aplinkybių teisingumu.

11. Atsakovas pabrėžė, jog šiuo atveju pareiškėjas neužtikrino, kad Ligoninės turtas būtų naudojamas efektyviai, nes ne tik buvo pildomi netinkamai ar iš viso nepildomi ligoninės lengvųjų automobilių kelionės lapai, bet ir netinkamai vykdytos kitos pareigos, taip sukeliant pagrįstų įtarimų dėl to, kad tarnybiniai automobiliai galėjo būti naudojami ne tarnybos tikslais. Vidaus audito Ligoninėje metu nustatyti trūkumai nebuvo paneigti, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei dokumentų, kurie galėtų paneigti, kad tarnybiniai automobiliai nebuvo naudojami ne tarnybinėms reikmėms. Su Audito ataskaita pareiškėjas supažindintas pasirašytinai.

12. Atsakovas paaiškino, kad iš Ligoninės lėšų įsigytas automobilis yra ne privati Ligoninės direktoriaus nuosavybė, o viešasis turtas, priklausantis Ligoninei.

13. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas teigė, kad ginčijamas VTEK sprendimas priimtas griežtai vadovaujantis galiojančiomis specialiomis procedūromis, įtvirtintomis VTEK įstatyme. Nagrinėjamu atveju VTEK, 2017 m. birželio 28 d. posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. S-(301-1.9)-865 persiųstą Ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos prašymą, sveikatos apsaugos ministrui pavedė atlikti tyrimą ir įvertinti pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai (3 str. 1 d. 6 p.). Tokiais atvejais, vadovaujantis Įstatymo ir VTEK įstatymo nuostatomis, VTEK neatlieka savarankiško tyrimo dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio, tačiau peržiūri kitų institucijų atliktų tyrimų rezultatus ir sprendžia, ar juose pateiktas asmens elgesio vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Įstatymas nenumato pareigos kviesti asmenis į VTEK posėdžius, kuriuose nagrinėjamos kitų institucijų ar įstaigų vadovų atliktų tyrimų išvados, tačiau ne konkrečių asmenų veika, todėl pareiškėjas nebuvo kviečiamas į 2017 m. spalio 25 d. posėdį.

15. Pasak atsakovo, pareiškėjo teiginiai apie Ligoninės teisinį statusą nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemą patenkančios viešosios įstaigos tarnybinės nuosavybės naudojimas su tarnyba nesusijusiai veiklai yra fakto klausimas.

16. Priimdama ginčijamą sprendimą VTEK atsižvelgė į tai, kad Tyrimo išvada išsami ir motyvuota: nurodytas tyrimo dalykas, tinkamai įvardytos Įstatymo normos, nustatyta priešinga Įstatymo reikalavimams veika ir pateiktas argumentuotas pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms vertinimas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ligoninė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodė visiškai palaikanti atsakovų atsiliepimuose išdėstytus argumentus.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

19. Teismas nustatė, kad Ministerijos Vidaus audito skyrius surašė 2017 m. liepos 25 d. Ligoninės pagal panaudos sutartis su Ministerija gauto turto ir investicinių lėšų panaudojimo vidaus audito ataskaitą Nr. VAA-10. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad Ligoninės tarnybinių automobilių naudojimas yra nepakankamai reglamentuotas vidaus teisės aktais, kad užtikrintų efektyvų lėšų panaudojimą ir užkirstų kelią automobilių panaudojimui ne pagal paskirtį, t. y. ne tarnybos reikmėms. Lengvojo automobilio „Hyundai Santa Fe“ kelionės lapuose nepakanka informacijos apie maršrutų datas, tikslus, juos pasirašo vienintelis užsakovas (Ūkio skyriaus vedėjas), tai turi įtakos kuro nurašymui pagal kelionės lapus ir racionaliam lėšų naudojimui. Įstaigoje kelionės lapai išduodami daugiau nei 1 dienai, pildant juos nenurodomos išvykimo datos, surašomi tik maršrutai ir laikas, todėl iš kelionės lapų nėra galimybės nustatyti, kurią dieną buvo važiuota nurodytais maršrutais. Įvertinus tai, padaryta išvada, jog lengvasis automobilis „Hyundai Santa Fe“ galėjo būti naudojamas ne tarnyboms reikmėms, nes kuras buvo pilamas ne darbo dienomis, automobilio kelionės lapuose nurodyti maršrutai nefiksuoti Ligoninės užsakymų žurnale ir nepagrįsti dokumentais. Ataskaitoje nurodyta, jog nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima teigti, jog lengvąjį automobilį „Hyundai Santa Fe“ ne tarnyboms reikmėms naudojo įstaigos direktorius, nes išduodant kelionės lapus Kelionės lapų registracijos žurnale ne visur pasirašė vairuotojai V. M. ir J. Š., užpildyti kelionės lapai pasirašyti vairuotojo J. Š., maršrutų užsakovo vietoje yra Ūkio skyriaus vedėjo G. Č. parašai.

20. Teismas nurodė, kad Automobilių naudojimo tvarkoje (2008 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. VI-39 redakcija) nustatyta, jog ligoninės automobiliai naudojami ligoninės uždaviniams bei funkcijoms vykdyti (1 p.). Lengvieji automobiliai skirti naudotis ligoninės vadovui, jo pavaduotojams, vyr. buhalterei ir struktūrinių padalinių vadovams bei kitiems darbuotojams pareigybinėms užduotims vykdyti, taip pat ligonių transportavimui į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas konsultacijoms ir tyrimams (1.1 p.). Lengvieji automobiliai poilsio ir švenčių dienomis naudojami tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, komandiruotėms, ligoninės svečiams priimti ir aptarnauti bei kitais būtinais atvejais ir tik turint ligoninės direktoriaus leidimą; leidimas įforminamas direktoriaus įsakymu; neatidėliotinomis aplinkybėmis (vykdant darbo užduotis) lengvieji automobiliai poilsio ir švenčių dienomis gali būti naudojami ligoninės direktoriaus žodiniu leidimu (2 p.). Dispečeris priima užsakymus iš ligoninės padalinių ir atskirų darbuotojų autotransporto paslaugoms rytojaus darbo dienai; juos registruoja tam skirtame žurnale, paskiria konkrečią transporto priemonę bei įvykdymo laiką ir apie tai informuoja užsakymą pateikusį darbuotoją; skubių užsakymų įvykdymą organizuoja nedelsiant (16 p.). Kiekviena transporto priemonė ligoninės direktoriaus įsakymu priskirta konkrečiam vairuotojui; su vairuotoju sudaroma materialinės atsakomybės sutartis (20 p.). Kiekviena Paslaugos naudotojai ligoninės transportu gali naudotis išskirtinai darbo užduotims atlikti (29 p.).

21. Teismas iš Tyrimo išvados nustatė, kad Tyrimo komisija, įvertinusi nurodytas Audito ataskaitoje nustatytas aplinkybes bei Automobilių naudojimo tvarkos nuostatas, konstatavo aptartų Automobilių naudojimo tvarkos nuostatų pažeidimus, kiekvieną nuostatą susiedama su Audito ataskaitoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra neteisus teigdamas, jog pati Tyrimo komisija neatliko jokių savarankiškų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad minėta audito ataskaita nebuvo nuginčyta, todėl Tyrimo komisija, priimdama Tyrimo išvadą, ja vadovavosi pagrįstai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Audito ataskaitoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjas nepateikė jokių jas paneigiančių duomenų. Taigi, šiuo atveju įvertinus visas faktines aplinkybes Tyrimo išvadoje tinkamai konstatuotas faktas, jog Ligoninės automobiliai buvo naudojami ne tarnybinėms reikmėms.

22. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir Tyrimo išvadą, konstatavo, kad ji atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog Tyrimo išvada yra teisėta ir pagrįsta, nėra teisinio pagrindo abejoti ir panaikinti ginčijamus VTEK sprendimą ir sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Atsižvelgus į Tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, nes pagal Ligoninės įstatų 43.11 punktą įstaigos vadovas atsako už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą.

23. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje VTEK konstatavus, jog atlikto tyrimo išvadoje pateiktas pareiškėjo veiklos įvertinimas atitiko Įstatymo nuostatas, pagal VTEK įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktą neprivalėjo atlikti savarankiško tyrimo.

24. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą ir Ligoninės nuostatus, konstatavo, kad Ligoninės turtas priskirtinas viešajam turtui. Ligoninės įsigytas turtas gali būti naudojamas griežtai tik Ligoninės vykdomai veiklai ir siekiamiems tikslams, ir negali būti naudojamas darbuotojų nuožiūra ir asmeninėms reikmėms.

25. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad Ministerija 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (3.26-16)10-7156 informavo pareiškėją apie gautą VTEK 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. S-1419-(1.5) „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“, kuriuo Ministerijai pavesta atlikti tyrimą ir įvertinti pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Atsižvelgiant į tai, buvo prašoma pareiškėjo iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Ministerijai pateikti paaiškinimą apie minėtame rašte nurodytas aplinkybes bei visus su jomis susijusius dokumentus. Su šiuo raštu pareiškėjui pateiktas ir minimas VTEK raštas. Teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas apie būsimą tyrimą nebuvo informuotas ir jam nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir dokumentus. Tyrimo komisija šiuo atveju neturėjo pareigos pateikti pareiškėjui susipažinti atlikto Tyrimo išvadą, prieš sveikatos apsaugos ministrui priimant ginčijamą įsakymą, nes, kaip teismo posėdyje teisingai nurodė Ministerijos atstovė, ši išvada sveikatos apsaugos ministrui nėra privaloma, jis turi diskreciją spręsti, ar ja vadovautis, ar ne, todėl tik priėmus ja grindžiamą įsakymą yra tikslinga ją pateikti šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimamas. Dėl nurodytų priežasčių teismas nenustatė pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog prašant pareiškėjo pateikti paaiškinimus jam jau buvo žinoma apie Audito ataskaitą. Šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjo atstovas. Todėl pareiškėjas, žinodamas visas su numanomu pažeidimu susijusias aplinkybes, turėjo galimybę pateikti išsamius paaiškinimus bei kitą su tuo susijusią informaciją jau iki Tyrimo išvados priėmimo.

26. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog nė viename iš nurodytų VTEK posėdžių nebuvo svarstomas konkretus pareiškėjo elgesys, t. y. 2017 m. birželio 28 d. posėdyje buvo svarstoma dėl būtinybės atlikti tyrimą, o 2017 m. spalio 25 d. buvo sprendžiama, ar Tyrimo išvadoje pateiktas pareiškėjo elgesio vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Kaip teisingai nurodė VTEK teismui pateiktame atsiliepime, nagrinėjamoje situacijoje jai nekilo pareiga informuoti pareiškėją apie vyksiančius posėdžius bei prašyti paaiškinimų. VTEK 2017 m. spalio 25 d. posėdyje priimtas sprendimas yra tarpinis dokumentas, į kurį atsižvelgdamas sveikatos apsaugos ministras priėmė ginčijamą įsakymą. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimą, nes jo skundas nagrinėjamas teisme, kas neabejotinai užtikrina veiksmingą jo teisių gynimą.

27. Teismas taip pat nustatė, kad sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. K-688 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės direktoriaus V. M. atšaukimo iš pareigų“ pareiškėjas buvo atšauktas iš Ligoninės direktoriaus pareigų ir 2017 m. lapkričio 3 d. nutraukta jo darbo sutartis (įskaitant ir papildomo darbo sutartį). Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. K-686 buvo viena, tačiau ne vienintelė aplinkybė, lėmusi pareiškėjo atšaukimą iš eitų pareigų. Pareiškėjas dėl šio atšaukimo iš pareigų su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kurio 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2442-631/2018 buvo patvirtinta pareiškėjo, sveikatos apsaugos ministro ir Ligoninės taikos sutartis.

28. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad VTEK 2017 m. spalio 25 d. sprendimas, kuriuo nutarta pripažinti, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrimo išvadoje V. M. veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, ir sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. K-686 „Dėl V. M. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo“ ir jo sudėtinė dalis – Tyrimo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrimo išvada Nr. BR-2556 – yra teisėti ir pagrįsti, teisinio pagrindo juos panaikinti nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

30. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, o dalies įrodymų iš viso netyrė ir nevertino, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas bei neteisingas sprendimas.

31. Pareiškėjas paaiškina, kad Ministerijos 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu buvo paprašytas pateikti paaiškinimus dėl VTEK 2017 m. birželio 29 d. rašte nurodytų aplinkybių, t. y. dėl transporto priemonių įsigijimo įstaigos vardu išskirtinai asmeninėms ir šeimos reikmėms. Tačiau Tyrimo komisija pasisakė dėl automobilių naudojimosi tvarkos bei leidimo naudotis jais kitiems asmenims ne tarnybinei veiklai. Apie tokio pobūdžio įtarimus, taip pat apie Tyrimo komisiją bei jos veiklą pareiškėjui nepranešta ir pasiaiškinimų nebuvo prašyta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai, kad Tyrimo išvada ministrui nėra privaloma, yra nepagrįsti, nes nuo jos surašymo dienos ji buvo traktuojama kaip dokumentas, įrodantis pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Ministerija ja vadovavosi nuo jos surašymo dienos – teikė ją VTEK, ji yra laikoma sudėtine Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. K-686 dalimi. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, jog pareiškėjui buvo žinoma Audito ataskaita, negali būti siejami su jo žinojimu apie Komisijos tyrimą, nes Ministerijos 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte nebuvo prašoma pateikti paaiškinimų dėl Audito ataskaitos.

32. Ligoninės pateiktas pirminis atsiliepimas ir prie jo pridėti dokumentai patvirtina, kad nebuvo nustatyta jokių faktų apie Ligoninės transporto panaudojimą ar leidimą juo pasinaudoti asmeninėms reikmėms, tačiau teismas nepagrįstai netyrė šių įrodymų, todėl byla buvo išnagrinėta nevisiškai ir neobjektyviai.

33. Pareiškėjas pažymi, kad Audito ataskaita pagrįsta tik prielaidomis, joje nėra nurodyta jokių faktų apie tai, jog jis leido naudotis valstybės valdomu turtu, t. y. automobiliais (automobiliu) ne tarnybinei veiklai, ir / ar tokį naudojimą. Pati Tyrimo komisija neatliko jokių tyrimo veiksmų, o Audito ataskaitoje nurodytą prielaidą pavertė faktu.

34. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-1076 sudarytai Tyrimo komisijai buvo pavesta atlikti jo elgesio tyrimą, kuris galėjo prasidėti tik po šio įsakymo priėmimo ir tokios komisijos sudarymo. Ministerijos veiksmai iki šios komisijos sudarymo negali būti laikomi pareiškėjo elgesio tyrimu, todėl jos 2017 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. (3.26-16) 10-7156 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ nelaikytinas pranešimu apie tyrimo procedūros pradžią. Taigi pareiškėjas nebuvo informuotas nei apie Tyrimo komisijos sudarymą, nei apie jo elgesio tyrimo pradžią, nei apie kokius nors tokio tyrimo veiksmus ir jo išvadas.

35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tik Tyrimo išvadoje yra konkrečiai suformuluotas įtarimas – „Ligoninės direktorius V. M. įtariamas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas“, tačiau apie tai jam nebuvo pranešta, todėl jis negalėjo pateikti savo paaiškinimų, prašymų ar kitų dokumentų, tokiu būdu pažeistos jo konstitucinės teisės. Be to, ir VTEK atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog Tyrimo komisija turėjo informuoti pareiškėją apie pradėtą tyrimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat Tyrimo komisija, nesilaikydama teisės aktų nustatytos tvarkos ir nevykdydama ministro įsakymo, nepatvirtino darbo reglamento.

36. Pažymėtina, kad nors VTEK įstatymo 25 straipsnyje konkrečiai neaptartas reikalavimas tokiu atveju, kai svarstoma institucijos pateikta tyrimo medžiaga, pranešti asmeniui apie jo klausimo svarstymą VTEK posėdyje, tačiau toks klausimas turi būti sprendžiamas vertinant visas VTEK įstatymo ir kitų teisės aktų normas (VTEK darbo reglamento 52 ir 65 p; VTEK 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. KS-91 patvirtintos Pranešimų, skundų arba prašymų priėmimo ir tyrimo, VTEK sprendimų priėmimo taisyklės) bei konstitucinį teisinės valstybės principą. VTEK dokumentuose aiškiai numatyta, jog suinteresuotas asmuo turi būti informuotas tiek apie pavedimą atlikti tyrimą, tiek apie tokio tyrimo išvadas, tiek ir apie jų svarstymą komisijos posėdžiuose. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą bei į gynybą. Tokia VTEK veikla prieštarauja ne tik VTEK įstatymo 161 straipsnio 5 dalies, 28 straipsnio 3 dalies normoms, bet ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kuriose nurodyta, kad VTEK savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais. VTEK posėdžiuose svarstomų asmenų teisės turi būti lygios neatsižvelgiant į tai, kad vienų asmenų veiklą tyrė pati komisija, o kitų veikla buvo tirta institucijos komisijos pavedimu. Priešingu atveju būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Nėra abejonės, kad VTEK posėdžiuose buvo svarstoma būtent pareiškėjo veikla, tą patvirtina ir VTEK posėdžių protokoluose pateikti svarstytų klausimų pavadinimai. Pareiškėjas turi teisę į teisingą teisinį procesą bei teisių gynimą visose jo stadijose, tarp jų – jo veiklos tyrimo tiek Ministerijoje, tiek ir VTEK.

37. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovas, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad pareiga įrodyti tarnybinį veiklos pobūdį tenka pačiam valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1239/2012). Vidaus audito metu nustatyti trūkumai nebuvo paneigti, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei dokumentų, kurie galėtų paneigti, kad tarnybiniai automobiliai nebuvo naudojami ne tarnybinėms reikmėms. Su vidaus audito išvada Ligoninės direktorius buvo supažindintas pasirašytinai.

39. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas pažymi, kad iš ginčijamo VTEK sprendimo matyti, jog VTEK pareiškėjo elgesio savarankiškai netyrė, t. y. pati jokios informacijos nerinko, nekaupė, nesistemino, faktų netikrino ir jų neanalizavo. VTEK vertinimo dalykas buvo Ministerijos VTEK pavedimo pagrindu gautos Tyrimo išvados atitikties Įstatymo nuostatoms, laikantis VTEK ir administracinių teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, įvertinimas išskirtinai teisiniu aspektu.

41. VTEK įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintos specialios procedūros, pagal kurias VTEK, neatlikdama savarankiško tyrimo, yra įpareigota pateikti išvadą dėl valstybės bei savivaldybių institucijų atliktų tyrimų atitikties Įstatymo nuostatoms. Tai įprasta VTEK veiklos praktika, kurią pripažįsta ir jos sprendimus tikrinantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. kad tik VTEK yra kompetentinga konstatuoti, ar tam tikras valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesys atitinka Įstatymo nuostatas, ar joms prieštarauja. Jei būtų vadovaujamasi pareiškėjo teiginiais, būtų paneigta VTEK įstatyme numatyta diskrecija, suteikianti teisę VTEK neatliekant savarankiško tyrimo duoti atitinkamus pavedimus šiuos tyrimus atlikti atitinkamoms valstybės bei savivaldybių institucijoms. Nes nepriklausomai nuo atliktų institucinių tyrimų rezultatų ir pateiktų išvadų apsvarstymo VTEK baigties, VTEK visais atvejais privalėtų atlikti savarankišką paralelinį (dubliuojantį) tyrimą. Toks reikalavimas būtų perteklinis, nepagrįstas ir neatitiktų galiojančio teisinio reglamentavimo.

42. Atsakovas teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus tokias faktines aplinkybes, kurių neginčija ir pats pareiškėjas: 1) automobilis jokiems kitiems Ligoninės darbuotojams priskirtas nebuvo; juo naudojosi tik pareiškėjas; 2) automobilis nebuvo naudojamas pacientams pervežti, juo nebuvo vežami ir Ligoninės darbuotojai tarnybiniais reikalais; 3) degalai į automobilį buvo pilami savaitgaliais, ne darbo dienomis, ir nenustatyta, kad tai būtų daroma siekiant įgyvendinti kokią nors Ligoninės tarnybinę funkciją; 4) iš automobilio kelionės lapų matyti, kad su juo iš Vilniaus buvo vykstama į Klaipėdą, Palangą, Šiaulius, nors nėra jokių faktinių įrodymų, pvz., komandiruočių įsakymų ir pan., kad šiais atvejais jis būtų buvęs naudojamas Ligoninės tarnybiniams poreikiams patenkinti; 5) 2017 m. birželio 3–4 d., t. y. šeštadienį ir sekmadienį, pareiškėjas buvo pastebėtas į Ligoninės teritoriją asmeniškai įvairuojantis sudaužytą automobilį, kuris jau kitą, t. y. pirmą darbo dieną (pirmadienį), išvažiavo iš Ligoninės teritorijos. Šios aplinkybės pakankamos konstatuoti, kad pareiškėjas kaip Ligoninės vadovas neužtikrino, jog automobilis būtų naudojamas išskirtinai tik Ligoninės tarnybinėms funkcijoms įgyvendinti.

43. VTEK, priimdama ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į tai, kad Tyrimo išvada yra išsami ir motyvuota: nurodytas tyrimo dalykas, tinkamai įvardytos Įstatymo normos, priešinga Įstatymo reikalavimams veika ir pagrįstas bei adekvatus pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms vertinimas. Todėl VTEK, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir VTEK įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu, bei atsižvelgdama į Ligoninės įstatų 43.11 papunktį, kuriuo nustatyta, kad įstaigos vadovas atsako už įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą, pripažino, kad Tyrimo išvadoje pateiktas pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, ir nusprendė savarankiško tyrimo neatlikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 44. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – VTEK 2017 m. spalio 25 d. sprendimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. K-686 „Dėl V. M. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo“ ir jo sudėtinės dalies – Tyrimo išvados (toliau tekste – ir Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo.

45. VTEK 2017 m. spalio 25 d. sprendimu buvo pripažinta, kad SAM 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-2556 pateiktas V. M. veikos įvertinimas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Ginčijamas Įsakymas, kurio sudėtinė dalis yra minėta Tyrimo išvada, buvo priimtas atlikus VTEK perduotą pavedimą įvertinti, ar Ligoninės direktorius savo elgesiu nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų (įpareigojančių nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ir savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai) (I t., b. l. 69).

46. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, dalies įrodymų nevertino, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas.

47. Nagrinėjamai bylai yra aktualios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio nuostatos.

48. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba VTEK pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Jeigu VTEK pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

49. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad VTEK gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo pažeidė (nepažeidė) Įstatymo nuostatas (nuostatų), valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai, o 2 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija per vieną kalendorinį mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos privalo informuoti VTEK apie atlikto tyrimo rezultatus, pateikdami tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus.

50. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad VTEK išnagrinėja gautus tyrimo dokumentus ir informuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, gavę VTEK informaciją, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, priima motyvuotą sprendimą dėl asmens veikos (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 4 d.). Jeigu VTEK pripažįsta, kad pateiktoje valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 4 d.).

51. VTEK 2017 m. birželio 29 d. raštu „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“ prašė Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti tyrimo išvadą, kurioje būtų nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, teisinis veiklos vertinimas ir motyvai bei konkretūs priimti sprendimai ir visus ją pagrindžiančius dokumentus (I t., b. l. 97).

52. Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr.(3.26-16) 10-7156 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į Ligoninės direktorių, prašydamas pateikti paaiškinimą ministerijai apie VTEK 2017 m. birželio 29 d. rašte „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“ nurodytas aplinkybes bei visus su jomis susijusius dokumentus. Ministro rašte nurodyta, kad VTEK gavo iš Valstybės kontrolės persiųstą Ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos prašymą, kuriame prašoma traukti atsakomybėn V. M. dėl transporto priemonių įsigijimo įstaigos vardu išskirtinai asmeninėms ir šeimos reikmėms. Ligoninės direktorius V. M. paaiškinimą pateikė 2017 m. rugsėjo 8 d., kuriame nurodė kai kurias tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos, patvirtintos direktoriaus įsakymu, nuostatas, trumpą ištrauką iš Audito ataskaitos apie lengvojo automobilio Hyundai Santa Fe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudojimą, bei profesinės sąjungos, veikiančios Ligoninėje, įsisteigimo aplinkybes.

53. Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr.V-1076 (I t., b. l. 94) sudaryta komisija 2017 m. rugsėjo 29 d. priėmė tyrimo išvadą Nr. BR-2556, kurioje nustatė, kad V. M. pažeidė Tarnybinių automobilių naudojimo tvarką, nekontroliavo, kaip šios tvarkos laikomasi ligoninėje, t. y. leido naudotis valstybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai ir taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Tyrimo išvados konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad automobilių naudojimo, kuro pylimo poilsio dienomis faktai, nesant pateisinančių dokumentų, pagrindžiančių automobilių naudojimo teisėtumą, konstatuoti vidaus audito ataskaitoje. Nurodoma, kad V. M. savo paaiškinime nepaneigė šių duomenų bei nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, taip pat konstatuota, kad kelionės lapuose nurodyti maršrutai į kitus miestus, į kuriuos nebuvo direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių. Kelionės lapų registracijos žurnale išduodant kelionės lapus automobiliui Hyundai Santa Fe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėti kelionės lapai nėra pasirašyti vairuotojų, konstatuota, jog nėra duomenų, kad šis automobilis buvo skiriamas kitiems ligoninės darbuotojams (išskyrus pareiškėją). Motyvuojamoje Išvados dalyje nurodyta, kad direktorius V. M., nenustatinėdamas autoįvykio kaltininko ir vizuodamas 2017 m. gegužės 31 d. paraišką apgadintam automobiliui bei apmokėdamas sąskaitas faktūras ligoninės sąskaita, savo veiksmais leido, kad ligoninei būtų padaryta 6 237,22 Eur žala (I t., b. l. 30–34).

54. Ši Tyrimo išvada Nr. BR-2556 buvo pateikta VTEK, kuri jai pritarė 2017 m. spalio 25 d. vykusiame posėdyje, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kokius sprendimus priima VTEK, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos ar kitų institucijų bei įstaigų atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, t. y. 1) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; 2) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir paveda tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; 3) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra apskundęs ir VTEK 2017 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo nutarta pripažinti, kad SAM 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-2556 atliktas V. M. veikos įvertinimas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas.

56. Gavęs minėtą VTEK įvertinimą Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, priėmė galutinį sprendimą – 2017 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. K-686, kurį pareiškėjas, kaip minėta, taip pat ginčija.

57. Apeliacinio skundo argumentus pareiškėjas pirmiausia sieja su, jo manymu, padarytais procesiniais pažeidimais, be kita ko, su pareiškėjo netinkamu informavimu apie įtariamą nusižengimą (prašymas pateikti paaiškinimus tik dėl VTEK 2017 m. birželio 29 d. rašte nurodytų aplinkybių, t. y. dėl transporto priemonių įsigijimo įstaigos vardu išskirtinai asmeninėms ir šeimos reikmėms, neprašant paaiškinti dėl automobilių naudojimosi tvarkos bei leidimo naudotis jais kitiems asmenims ne tarnybinei veiklai), neinformavimu apie nusižengimo tyrimo pradžią, nepranešimu apie komisijos sudarymą ir jos veiklą, nepateikimą pareiškėjui susipažinti parengtos tyrimo išvados, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, pareiškėjo nepakvietimas į VTEK posėdį svarstant jo padarytus nusižengimus. Apelianto nuomone, šiais veiksmais buvo pažeista jo konstitucinė teisės į gynybą, teisė į teisingą teisinį procesą.

58. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementas.

59. Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ir ESBT) jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.

60. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), pažymi, kad teisės į gynybą užtikrinimo neatsiejama dalis yra teisė būti išklausytam, kuria vykdant administracinę procedūrą bet kuriam asmeniui užtikrinama galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo.

61. Teisės būti išklausytam turinys ESTT yra nuosekliai atskleidžiamas ją plėtojant vis naujais papildomais aspektais. Antai, ESTT pažymėjo, kad teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr. Teisingumo Teismo sprendimo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 p., 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C‑166/13, EU:C:2014: 2336, 46 p.).

62. Kartu pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo aiškiai nenumatyta. ESTT yra konstatavęs, kad teisė būti išklausytam taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 85,86, 87, 88 punktus ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šia teise jam, be kita ko, suteikiama galimybė ištaisyti klaidą ar pateikti su asmenine situacija susijusios informacijos, palankios tam, kad sprendimas būtų arba nebūtų priimtas, ir vienokiam ar kitokiam jo turiniui (2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C‑249/13, EU:C:2014:2431, 37 p.). Ši teisė turi leisti administracijai ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, ir jį tinkamai pagrįsti, kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C‑249/13, EU:C:2014:2431, 59 p.). Vienoje iš paskesnių savo bylų ESTT 2019 m. sausio 10 d. (byloje T‑160/17) sprendė, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 210 punkte nusprendė, kad ieškovės teisė į gynybą buvo pažeista, todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, nes ieškovė pakankamai įrodė ne tai, kad jei nebūtų šio procedūrinio pažeidimo, ginčijamo sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, bet tai, kad ji galėjo turėti kad ir nedidelę galimybę užtikrinti geresnę savo gynybą (žr. 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Solvay prieš Komisiją, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 57 p.).

63. Apibendrindamas ESTT praktiką aptartos teisės aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad, viena vertus, teisė išklausyti reiškia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, nepaisant to, ar minimas reikalavimas teisės aktuose numatytas ar ne, kita vertus, pakankamas informacijos gavimas administracijai leidžia ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą, užtikrinti geresnę savo gynybą (žr. 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1316-1062/2019).

64. Pažymėtina, kad minėtose ESTT bylose nurodyti teisės būti išklausytam turinio elementai atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 nurodyta, kad iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą. Gero administravimo principas taip pat apima asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės veiksmingai išreikšti savo nuomonės iki skundžiamo sprendimo priėmimo, 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014 teismas sprendė, kad teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta. 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2014/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti, o 2014 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-727/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas reiškia, jog veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus.

65. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar SAM ir VTEK, priimdami ginčijamus sprendimus, vadovavosi anksčiau nurodytais kriterijais, t. y. ar pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam, ar SAM, priimdama sprendimą, žinojo visas aplinkybes ir sprendimą tinkamai pagrindė, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą; ar pareiškėjas galėjo turėti galimybę užtikrinti geresnę savo gynybą, jei būtų buvęs išklausytas Tyrimo komisijoje ar VTEK, nagrinėjant su juo susijusius klausimus.

66. Minėta, kad, pareiškėjo teigimu, jis neturėjo galimybės Tyrimo komisijai paaiškinti dėl automobilių naudojimosi tvarkos bei leidimo naudotis jais kitiems asmenims ne tarnybinei veiklai, t. y. ką vėliau vertino Tyrimo komisija savo išvadoje (ministras prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus tik dėl VTEK 2017 m. birželio 29 d. rašte nurodytų aplinkybių, t. y. dėl transporto priemonių įsigijimo įstaigos vardu išskirtinai asmeninėms ir šeimos reikmėms). Ministerijos veiksmai iki šios komisijos sudarymo, pareiškėjo manymu, negali būti laikomi jo elgesio tyrimu, todėl jos 2017 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr.(3.26-16) 10-7156 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ nelaikytinas pranešimu apie tyrimo procedūros pradžią.

67. Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad ministras gavo iš VTEK informaciją apie galimus pažeidimus ministerijai pavaldžioje įstaigoje, todėl ministras, prašydamas pareiškėjo pateikti paaiškinimus, neveikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus). Tačiau nagrinėjamu atveju svarbi ta aplinkybė, ar pareiškėjas iš ministro prašymo pateikti paaiškinimus (ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. rašto ir prie jo pridėto VTEK rašto) galėjo aiškiai suprasti, kuo jis yra įtariamas.

68. Šios nutarties 52 punkte minėta, kad ministro rašte buvo nuoroda į VTEK raštą, kuriuo prašoma įvertinti, ar Ligoninės direktorius savo elgesiu nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų (įpareigojančių nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ir savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai) (I t., b. l. 69). Prie SAM ministro rašto buvo pridėtas VTEK 2017 m. birželio 29 d. raštas „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“ bei nuoroda į Ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos prašymą traukti atsakomybėn V. M. dėl transporto priemonių įsigijimo įstaigos vardu išskirtinai asmeninėms ir šeimos reikmėms. Akcentuotina, kad konkrečių nusižengimo aplinkybių, įskaitant tyrimo laikotarpį, nei ministro rašte, nei pridėtame VTEK rašte nebuvo nurodyta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo pateiktas Profesinės sąjungos raštas su konkrečiai jame minimais faktais.

69. Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad teikdamas paaiškinimą sveikatos apsaugos ministrui pareiškėjas galėjo nesuprasti, kuo konkrečiai jis yra įtariamas.

70. Gero administravimo principas apima asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Tyrimo išvadoje, kaip minėta, konstatuojamos konkrečios faktinės aplinkybės: V. M. pažeidė Automobilių naudojimo tvarką, nekontroliavo, kaip šios tvarkos laikomasi ligoninėje, t. y. leido naudotis valstybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai ir taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas; Išvados konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad automobilių naudojimo, kuro pylimo poilsio dienomis faktai, nesant pateisinančių dokumentų, pagrindžiančių automobilių naudojimo teisėtumą, konstatuoti vidaus audito ataskaitoje; taip pat konstatuota, kad kelionės lapuose nurodyti maršrutai į kitus miestus, į kuriuos nebuvo direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių; kelionės lapų registracijos žurnale, išduodant kelionės lapus automobiliui Hyundai Santa Fe, nėra pasirašyti vairuotojų, konstatuota, jog nėra duomenų, kad šis automobilis buvo skiriamas kitiems ligoninės darbuotojams (išskyrus pareiškėją). Motyvuojamoje Išvados dalyje nurodyta, kad direktorius V. M., nenustatinėdamas autoįvykio kaltininko ir vizuodamas 2017 m. gegužės 31 d. paraišką apgadintam automobiliui bei apmokėdamas sąskaitas faktūras ligoninės sąskaita, savo veiksmais leido, kad ligoninei būtų padaryta 6 237,22 Eur žala (I t., b. l. 30–34).

71. Pažymėtina, kad VTEK vertino Tyrimo išvadą neįsitikinusi, ar pareiškėjas buvo informuotas apie visas nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad VTEK pavedimas Sveikatos apsaugos ministrui buvo abstraktus, nurodant tik Ligoninės profesinės sąjungos prašymą traukti atsakomybėn V. M. dėl transporto priemonių įsigijimo įstaigos vardu išskirtinai asmeninėms ir šeimos reikmėms, ir tik ta apimtimi pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimą ministrui. Tuo tarpu Tyrimo komisija vertino konkrečius faktus, susijusius su jo atsakomybe, einamomis pareigomis, tačiau dėl jų Tyrimo komisija pareiškėjo neprašė pateikti paaiškinimą, nėra duomenų, kad jam buvo pranešta apie tyrimo komisijos sudarymą. Todėl negalima konstatuoti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki ginčijamų sprendimų priėmimo. Kartu konstatuotina, kad pareiškėjui buvo ribojama teisė būti išklausytam.

72. Tai, kad Tyrimo komisija, priimdama Tyrimo išvadą, vadovavosi tam tikra apimtimi vidaus audito 2017 m. liepos 25 d. ataskaita Nr. VAA-10 „Dėl Ligoninės gauto turto ir investicinių lėšų panaudojimo“ (I t., b. l. 31–34), apie kurią pareiškėjui buvo žinoma ir jis jos nebuvo apskundęs, nepanaikina jo teisės teikti paaiškinimus tiriant jo asmeninės atsakomybės klausimą, pagal konkrečius faktus vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat – ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-538-146/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) taikomos ir tiriant asmenų viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimus.

74. Šioje nutartyje konstatavus, kad pareiškėjo teisė būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant asmeninę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą buvo pažeista, darytina išvada, kad buvo neužtikrinta jo teisė į teisingą teisinį procesą, tokiu būdu padarytas esminis proceso pažeidimas, todėl ginčijami sprendimai naikintini.

75. Konstatavusi, jog ginčijami sprendimai naikintini, teisėjų kolegija nemato pagrindo toliau pasisakyti šioje nutartyje dėl pareiškėjo veikos, einant direktoriaus pareigas Ligoninėje, atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktui.

76. Atsakovai, priimdami ginčijamą Įsakymą, bei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį administracinį ginčą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. K-686 „Dėl V. M. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo“.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo nutarta pripažinti, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-2556 V. M. veikos įvertinimas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė