2017-08-28 Nr. AB-15623-3-62-3-00508-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1849-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00508-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Pareiškėjas buvo nuteistas pagal 2014 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kurį 2015 m. sausio 7 d. apskundė apeliacine tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 26 d.

Pareiškėjo manymu atsakovas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, negalėjo kreiptis į jokias teismų įstaigas dėl jam Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. skirtos bausmės, tačiau Marijampolės PN administracija, viršydama savo įgaliojimus, bei tarnybinę padėtį, pažeidžiant LR baudžiamą kodeksą ir baudžiamojo proceso kodeksą, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu patikslinti teismo nuosprendį. Akcentavo, jog apie atsakovo prašymą patikslinti jam nebuvo pranešta. Apie tokį atsakovo prašymą pareiškėjas sužinojo tik 2015 m. birželio 5 d. gavęs iš teismo šaukimą. Dėl šių atsakovo veiksmų, teismai buvo suklaidinti, pareiškėjui buvo užkirsta galimybė apsiginti, jo atžvilgiu buvo sugriežtinta bausmė. Nurodė, jog dėl atsakovo kaltės jo atžvilgiu buvo pratęsta bausmė 1 metais 15 dienų. Dėl ko pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą.

Atsakovas Marijampolės PN su skundu nesutiko, atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas buvo nuteistas 2011 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo 5 m. laisvės atėmimo bausme ir bausmės pradžia buvo skaičiuojama nuo sulaikymo dienos, t. y. 2010 m. gruodžio 7 d.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje buvo nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2012 m. sausio 16 d. ir į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2011 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

2014 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas Kauno apylinkės teismo buvo nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi ši bausmė buvo subendrinta su 2012 m. sausio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinę bausmę pareiškėjui paskiriant 6 metus laisvės atėmimo. Gavus šį nuosprendį pataisos namams kilo neaiškumų, kadangi nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl bausmės pradžios skaičiavimo, dėl ko buvo neaišku kaip vykdyti minėtą nuosprendį. Todėl, vadovaujantis „Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos“ 70 punktu įskaitos skyriaus vadovas 2015 m. sausio 7 d. Nr. 9/07-228 raštu ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas nurodyti bausmės pradžią.

2015 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo patikslintas 2014 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis ir nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir į bausmės laiką neįskaityti bausmės dalies atliktos pagal 2012 m. sausio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. Atsakovo manymu, pastarąja nutartimi nuteistajam gavosi per didelė galutinė bausmė, todėl 2015 m. liepos 14 d. Nr. 9/07-13831 raštu buvo kreiptasi vėl į Kauno apylinkės teismą dėl galutinės bausmės ir bausmės pradžios patikslinimo.

Nuteistasis apskundė Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi jo skundas buvo tenkintinas iš dalies. Buvo nurodyta nuteistajam bausmę paskirtą pagal 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tačiau, 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausias teismas nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi prie Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 2 metų laisvės atėmimo, pridėjo dalį neatliktos bausmės paskirtos 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu ir nustatė galutinę bausmę 3 metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 22 d. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2016 m. liepos 7 d. sprendimu (b. l. 49-52) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, siejamos su Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų neteisėtumu, atlyginimo.

Nagrinėdamas bylą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis „Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos“ instrukcijomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu nuteisė pareiškėją 2 metams laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė buvo subendrinta su 2012 m. sausio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta 6 metai laisvės atėmimo (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. I-2465-668/2014). Atsakovui gavus Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. I-2465-668/2014 nuosprendį, kilo neaiškumų dėl jo vykdymo, todėl jis 2015 m. sausio 7 d. ir 2015 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą prašydamas patikslinti nuo kada skaičiuojama bausmės atlikimo pradžia.

Teismas įvertinęs byloje kilusį neaiškumą ir vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis „Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos“ instrukcijomis sprendė, jog atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų) ir priežastinio ryšio tarp jam kilusios žalos bei atsakovo neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjo skundas būtų tenkinamas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, pareigūnų savivaliavimo, piktnaudžiavimo savo pareigomis. Tvirtina, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, skundą laiko nepagrįstu, todėl atmestinu. Prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui, kurią sukėlė Marijampolės pataisos namų raštai teismui, kuriais buvo prašoma patikslinti nuo kada turi būti skaičiuojama pareiškėjui paskirtos bausmės pradžia.

Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 21 straipsnyje numatyta (suvestinė redakcija 2015 m. balandžio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d.), kad terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos – pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos. Teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia šią bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos (BVK 46 str. 1 d.). Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo išsikviečia nuteistąjį ir pasirašytinai supažindina jį su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymo tvarka ir sąlygomis, atsiskaitymo už draudimų ir įpareigojimų vykdymą tvarka (BVK 46 str. 2 d.) Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, įskaitą; kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; vykdo kitas šio Kodekso nustatytas pareigas (BVK 48 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad Marijampolės pataisos namai gavę pirmosios instancijos teismo nuosprendį 2015 m. sausio 7 d. raštu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl paskirtos bausmės pradžios. 2015 m. liepos 14 d. kreipėsi pakartotinai prašydami patikslinti galutinę subendrintą bausmę paskirtą nuteistajam. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog gavus 2014 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį kilo neaiškumų, nes nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl bausmės vykdymo pradžios, dėl ko buvo neaišku kaip vykdyti nuosprendį.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintų „Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos” (suvestinė redakcija 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2015 m. spalio 27 d.) instrukcijų 70 punkte numatyta, jog Laisvės atėmimo vietos įskaitos tarnybos vadovas privalo organizuoti rašytinių paklausimų išsiuntimą nuosprendžius (nutartis) priėmusiems teismams šiais atvejais: 70.7. jeigu iškyla kitų neaiškumų vykdant nuosprendį, – prašyti patikslinti neaiškumus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui kilo neaiškumų dėl bausmės pradžios skaičiavimo, todėl atsižvelgiant į teisinį reguliavimą matyti, jog tokiu atveju bausmės vykdymą prižiūrinti institucija privalo kreiptis į nuosprendžius priėmusius teismus dėl jiems aktualių duomenų patikslinimo. Be to, tik kasaciniame teisme buvo tiksliai nurodyta bausmės skaičiavimo tvarka ir pradžia.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad pareiškėjo nurodyti atsakovo atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, atitinkamai šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų pareigūnų veiksmų, darytina išvada, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Marijampolės PN savo pareigas vykdė tinkamai, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas visiškai nepagrindė, neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė