7e3f8496-4bba-42e9-9290-de706ecfc97f · Vilniaus apygardos teismas

                                       Bylos Nr. 2A-1380-656/2015                                                               Teisminio proceso Nr. 2-03-3-09121-2019-2                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5 (S)                                        VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                             N U T A R T I S                                                                                2015 m. gegužės 8 d.                                                     Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L.

G. ir A. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. G. ir A. G. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. J., V. J., R. J., J. R., J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji asmenys – notarė L. Š. ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“.

             n u s t a t ė :                                                    I.Bylos esmė Ieškovai L. G. ir A. G. teismo prašė:

1) panaikinti 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. J. ir J. R. (dalį dėl 20 kv. m);

2) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12929, pagal kuriÄ V. J. buvo parduotas 930 kv. m žemės sklypas (dalį dėl 20 kv. m. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo);

3) pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties, sudarytos V. J., R. J. bei R. J. dėl 0,0433 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl 20 kv. m;

4) pripažinus Å¡iuos sandorius iÅ¡ dalies negaliojančiais, pažeistoms teisėms atkurti taikyti restitucijÄ natÅ«ra, valstybės nuosavybei grÄ Å¾inant 20 kv. m žemės sklypo dalį, kuri žemės sklypo plane M l:500 pažymėta skaičiais 1, 14, 13, 1;

5) pripažinti negaliojančiu namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1400 kv. m, ribų planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovams buvo parduotas minėto dydžio sklypas;6) pripažinti negaliojančiu namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1520 kv. m, ribų planÄ , pagal kurį V. J. ir J. R. buvo parduotas nurodyto dydžio sklypas;

7) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., ribas pagal žemės sklypo plane M l:500 pažymėtus taškus 1, 13, 15, 16, 17, 18, 1;

8) pripažinti ieÅ¡kovams teisę į 123 kv. m dydžio (20+103) valstybinės žemės, kuria naudojasi nuo 1995 m. sausio 19 d., privatizavimÄ (pardavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis) pagal žemės sklypo plane M l:500 pažymėtus taÅ¡kus 1, 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 1; 9) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kovais 123 kv. m valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį;

10) panaikinti 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymÄ Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. J. ir J. R.;

11) pripažinti negaliojančia 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12929, pagal kuriÄ V. J. buvo parduotas 930 kv. m žemės sklypas;

12) pripažinti negaliojančia 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12928, pagal kuriÄ J. R. buvo parduotas 590 kv. m žemės sklypas;

13) pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 4 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ J. R. ir J. K. dėl 590 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

14) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. 30-2564 dėl sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano tvirtinimo;15) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 11 d. įsakymÄ Nr. 30-723 dėl sklypų Nr. 1-3 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo;16) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 31 d. įsakymÄ Nr. 2.3-11981-(01) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo;17) pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ V.

J., R. J. ir R. J. dėl 0,0433 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);18) pripažinus Å¡iuos sandorius negaliojančiais, pažeistoms teisėms atkurti taikyti restitucijÄ natÅ«ra, valstybės nuosavybei grÄ Å¾inant 1520 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai 1995 m. sausio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais bei kiemo statiniais (lauko tualetu, tvora), esančius (duomenys neskelbtini). 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 791V ieÅ¡kovei, kaip privačios namų valdos savininkei, buvo nuspręsta parduoti ne aukciono tvarka teisėtai naudojamÄ 1440 kv. m ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nekeičiant valdų paskirties.

Sklypo ribos buvo nustatytos preliminaraus derinimo plane, kurias patikrinęs vietoje nustatė (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos darbuotojas ir rekomendavo parduoti bÅ«tent tokio dydžio sklypÄ . 1995 m. balandžio mėnesį buvo atlikti geodeziniai žemės sklypo matavimai, nustatant sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates, ir parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500, kuris 1995 m. balandžio 26 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto vyriausiuoju žemėtvarkininku (t. I, b. l. 155). 1995 m. lapkričio 28 d. valstybinės (miÅ¡ko) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. PO1/96-9479 ieÅ¡kovei buvo parduotas 1400 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Sklypo planas su gretimybėmis M 1:500 yra sudėtinė Å¡ios pirkimo–pardavimo sutarties dalis (t. I, b. l. 10-11, 15). 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 221-01 buvo nustatyta, kad namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1520 kv. m ploto, ir įsakyta parduoti namų valdos bendraturčiams – atsakovams V. J. ir J. R. žemės sklypus pagal priedÄ . V. J. nurodyta parduoti 930 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o J.

R. – 590 kv. m šio sklypo. 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovams J. R. bei V. J. kaip bendraturčiams buvo parduoti atitinkamai 590 kv. m ir 930 kv. m (iš viso – 1520 kv.

m) namų valdos žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Sutarčių 9 punkte nurodyta, kad sklypo planas M 1:500 su gretimybėmis yra sudėtinė sutarčių dalis ir šalių pasirašomas. 2007 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-11981-(01) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo buvo suformuoti vietoje 1520 kv. m ploto kitos paskirties (individualiems namas ar statiniams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J.

R. (590 kv. m.) ir V. J. (930 kv. m.), trys atskiri žemės sklypai: 590 kv. m ploto, 497 kv. m ploto ir 433 kv. m ploto. 2008 m. vasario 21 d. sutartimi V. J. ir R. J. padovanojo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 0,0433 ha bendrojo ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) R. J.. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinio 8 ir 9 reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies: pripažino ieÅ¡kovų teisę į 103 kv. m ploto valstybinės žemės privatizavimÄ , įpareigojant atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ sudaryti su ieÅ¡kovais nurodyto ploto valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Likusioje dalyje 8 ir 9 reikalavimus atmetė.Teismas 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 reikalavimus teismas vertino kaip nesusijusius su ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų gynimu bei nenagrinėtinus teisme ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams R. R. ir V. J. padavus praÅ¡ymus parduoti jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, buvo atlikta teisės aktuose numatyta Å¡ių sklypų pardavimo procedÅ«ra.

IeÅ¡kovai, reikalaudami panaikinti 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymÄ Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. J. ir J. R., nenurodo, kokiu pagrindu jis turi bÅ«ti panaikintas, kokius teisės aktus jis pažeidžia. Priimant šį teisės aktÄ , buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos jo priėmimui aplinkybės, dėl nė vienos jų nebuvo suklysta, nes žemės sklypo pardavimas atsakovams V. J. ir J.

R. vyko jau po to, kai sklypas buvo suformuotas ir parduotas ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovams buvo parduotas suformuotas 1400 kv. m dydžio sklypas, kurio geodeziniai matavimai buvo įregistruoti valstybiniame žemės kadastre, todėl formuojant atsakovams parduodamÄ sklypÄ buvo naudojamasi ir įregistruotais duomenimis apie ieÅ¡kovams parduotÄ sklypÄ . Oficialiame registre įregistruoti duomenys apie ieÅ¡kovų sklypÄ , kol jie nenuginčytini, laikytini teisingais, todėl ginčijamÄ administracinį aktÄ rengę subjektai negalėjo žinoti, kad ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai naudojasi didesne sklypo dalimi, ir priimti kitokio teisės akto.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai apie ginčijamÄ aktÄ turėjo sužinoti nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d., nuvykę pas detaliojo plano rengėjus, kai jiems paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog atsakovo R. J. sklypo riba kertasi su jų tvora užimama teritorija. Teismo manymu, nuo Å¡ios dienos prasidėjo senaties terminas nurodytam aktui apskųsti. Kadangi skundžiamas aktas yra administracinio pobÅ«džio, tai jo apskundimui taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nurodytas 1 mėnesio terminas.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį teismui pateikė 2009 m. lapkričio 29 d. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ skundui dėl ginčijamo akto paduoti ir nepraÅ¡o jo atnaujinti, o atsakovas praÅ¡o taikyti senatį, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje taip pat negali bÅ«ti tenkinamas.IeÅ¡kovai, 1995 m. įsigiję tvora aptvertÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), juo netrukdomai naudojosi iki 2006 m., kai atsakovas R. J. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas jiems dėl to, kad ieÅ¡kovų tvora yra atsakovo sklype.

IeÅ¡kovai 2006 m. rugpjūčio 21 d. atvyko pas detaliojo plano rengėjus ir jiems buvo parodytas pagrindinis detaliojo plano brėžinys bei iÅ¡aiÅ¡kinti statybos reglamentai. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovai apie savo pažeistÄ teisę turėjo sužinoti nuo 1995 m. lapkričio 28 d., t. y. kai su ieÅ¡kove buvo pasiraÅ¡yta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Å ios sutarties 9 punkte nurodyta, kad sklypo planas su gretimybėmis M 1: 500 yra sutarties dalis.

Å iame plane sklypo riba, dėl kurios byloje vyksta ginčas, nubrėžta tiesiai, o faktiÅ¡kai tvora buvo pastatyta ne tiesiai, o su posÅ«kiu. Geodezinius matavimus atlikęs V. A. paaiÅ¡kino, kad dėl krÅ«mų ir 3 metrų Å¡laito buvo sunku įžvelgti tvoros posÅ«kį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai anksčiau nei 2006 m. rugpjūčio 21 d. negalėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam reikalavimui nuginčyti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. ir nėra praleistas.

Žemės sklypo dalis žemės sklypo plane M 1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėta taÅ¡kais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, priklauso valstybei nuosavybės teise. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Å¡i sklypo dalis atskirta tvora, kuri juosia ir kitÄ ieÅ¡kovų sklypo dalį, be to, Å¡ioje sklypo dalyje yra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis turtas – lauko tualetas. IÅ¡ byloje esančio preliminariojo žemės sklypo ribų plano matyti, kad jame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba, Å¡iuo metu skirianti valstybinę žemę ir R.

J. sklypÄ nuo ieÅ¡kovų sklypo, nubrėžta lenkta, o ne tiesi. Preliminariajame plane taip pat pažymėtas ieÅ¡kovams priklausantis turtas ir matyti, kad lauko tualetas yra greta sklypo ribos, o plane, pagal kurį ieÅ¡kovams buvo parduotas sklypas, Å¡i sklypo riba nubrėžta tiesi ir kerta lauko tualetÄ . IÅ¡ V. A., apklausto kaip liudytojo, paaiÅ¡kinimų matyti, kad 1995 m. balandžio mėn. ruoÅ¡iant namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planÄ jis atliko matavimus vietoje ir neteisingai pamatavo nagrinėjamÄ sklypo kraÅ¡tinę.

Pamatuoti buvo sudėtinga dėl 3 metrų Å¡laito, apaugusio krÅ«mais, todėl liudytojas neįžvelgė vieno posÅ«kio, tvoros lūžio, jam atrodė, kad tvora tiesi. Dėl to buvo praleistas vienas taÅ¡kas ir pamatuota neteisingai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sudarant 1995 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį su ieÅ¡kovais iÅ¡ tikrųjų nebuvo laikytasi tuo metu galiojusių Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ 4 punkto ir 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai ir nuomos“ 4, 6 punkto reikalavimų.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovams buvo parduotas mažesnis žemės sklypas, nei jie turėjo teisę įsigyti. Teismas pripažino ieÅ¡kovų teisę į 103 kv. m dydžio valstybinės žemės privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.Teismas, atsižvelgęs į tai, jog formuojant ir parduodant sklypÄ atsakovams nebuvo žinoma ta aplinkybė, kad matininkas V. A. neteisingai pamatavo ieÅ¡kovų sklypÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo nėra pagrindo.

Å is ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas ir dėl to, kad atsakovas V. J., įsigijęs ginčijamÄ Å¾emės sklypo dalį pagal įstatyme nustatytÄ procedÅ«rÄ , kuri nebuvo pažeista, vertintinas kaip sÄ Å¾iningas įgijėjas. IeÅ¡kovų reikalavimų pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties dalį, taikyti restitucijÄ natÅ«ra, valstybės nuosavybei grÄ Å¾inant 20 kv. m žemės sklypo dalį, pripažinti negaliojančiais namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 1400 kv. m, ribų planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovams buvo parduotas minėto dydžio sklypas, ir namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 1520 kv. m, ribų planÄ , nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R.

J., ribas pagal žemės sklypo plane M1:500 pažymėtus taÅ¡kus 1, 13, 15, 16, 17, 18, 1, teismas netenkino kaip iÅ¡vestinių iÅ¡ pirmiau iÅ¡nagrinėtų reikalavimų. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas panaikinti 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymÄ Nr. 221-01 dėl 1520 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo pardavimo V. J. ir J. R. su ieÅ¡kovų interesais yra susijęs tik iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovai neturi teisės ginčyti minėto administracinio pobÅ«džio akto dalyje, kuri virÅ¡ija 20 kv. m, nes tai nėra susiję su ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų gynimu, nes jie neturi teisės gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kinį.

Teismas konstatavo, kad šis ieškovų reikalavimas toje dalyje, kuri viršija 20 kv. m, nenagrinėtinas teisme, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina. Ieškovų reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P01/97-12929 ir Nr. PO1/97-12928, 2008 m. birželio 4 d. dovanojimo sutartį, 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį, pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymÄ Nr. 30-2564 dėl sklypo detaliojo plano tvirtinimo, 2007 m. balandžio 11 d. įsakymÄ Nr. 30-72, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 31 d. įsakymÄ Nr. 2.3-11981-(01) ir reikalavimÄ taikyti restitucijÄ teismas pripažino iÅ¡vestiniais iÅ¡ pirmiau nurodyto reikalavimo, todėl nenagrinėtinais teisme, ir sprendė, kad Å¡i civilinės bylos dalis nutrauktina. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, ir dėl Å¡ios dalies priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis), atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ sudaryti su ieÅ¡kovais 103 kv. m ploto valstybinės žemės pardavimo sutartį. IeÅ¡kovai neįrodė, jog atliekant geodezinius matavimus 1995 m. pastatyta tvora buvo bÅ«tent toje pačioje vietoje, kurioje yra dabar, ir kad 1995 m. tvoros įlinkimas jau buvo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančių pastatų, tarp kurių yra ir kiemo statiniai (lauko tualetas ir tvora), kadastro duomenų nustatymo data yra 1997 m. rugsėjo 23 d.

IeÅ¡kovai nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad Å¡ie statiniai buvo toje pačioje vietoje ir 1995 m., kad iki 1997 m. rugsėjo 23 d. jų padėtis žemės sklype nebuvo pakeista, todėl teismas konstatavo, jog jie neįrodė savo teisės pažeidimo. Su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija sutiko ir sprendė, kad ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmestinas. III. Kasacinio teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai IeÅ¡kovai kasaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti ir palikti nenagrinėti, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi kasacinį skundÄ patenkino, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus apygardos teismuiKasacinis teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų turėjimÄ Å¾inoti apie savo teisių pažeidimÄ bÅ«tų galima tvirtai konstatuoti, jei bÅ«tų nustatyta, kad sklypo, nubraižyto plane, konfigÅ«racija visiÅ¡kai neatitinka faktinės, kad egzistuoja aplinkybės, skatinančios asmenį bÅ«ti dėmesingesnį, kruopščiai aiÅ¡kintis visas pasiraÅ¡omos sutarties ir jos priedų detales, kad asmuo, susipažinęs su planu, turi pakankamai žinių, sudarančių galimybę jam suprasti planÄ , pastebėti netikslumus.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, vertintina, kokius teisėtus lÅ«kesčius, atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, turėjo ieÅ¡kovai, su valstybės institucija sudarydami sutartį, parengtÄ Å¡ios institucijos darbuotojų, ar jie turėjo pagrindÄ nepasitikėti jų kompetencija, neÅ¡aliÅ¡kumu arba dėl kitų priežasčių kruopščiai tikrinti pateiktos pasiraÅ¡yti sutarties, jos priedų turinį ir suvokti, kad perka mažesnį, negu, kaip jie teigia, aptvertas jiems nuosavybės teise priklausančia tvora, žemės sklypÄ .

Vertintina, ar ieÅ¡kovai suvokė pateikto sklypo plano svarbÄ , galimus padarinius dėl klaidų jame, ar esantis tvoros iÅ¡linkimas yra aiÅ¡kiai matomas vietovėje, kad bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad plane sklypas nubraižytas klaidingai. Vertinant aplinkybių visumÄ , atsižvelgtina į tai, ar ieÅ¡kovai po žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo toliau nevaržomai naudojosi sklypu, kurio ribos atitinka preliminarųjį, o ne prie pirkimo–pardavimo sutarties pridėtÄ planÄ , ar ilgÄ laikotarpį dėl tokio naudojimosi nebuvo reiÅ¡kiama pretenzijų, taip sudarant ieÅ¡kovams įspÅ«dį, kad jų teisės nėra ginčijamos ar pažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas, ieÅ¡kovų skundžiamoje nutartyje nurodęs ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijus, visapusiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino visų Å¡iuos kriterijus atitinkančių subjektyvių ir objektyvių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, todėl neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovai ne vėliau kaip 1995 m. lapkričio 28 d. turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . Dėl pažeistų teisių gynimo bÅ«dų ir jiems taikyti reikÅ¡mingų aplinkybių kasacinis teismas nurodė, kad CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamÄ , bet pagal kitÄ sandorį (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnis, 6.153 straipsnis). Sprendžiant sandorio Å¡alių ginÄÄ dėl jų sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys), nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo pagal vindikacijos sÄ lygas, bet vadovaujamasi prievolių teisės nustatytomis taisyklėmis ir sÄ lygomis (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145–6.152 straipsniai).

Prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra restitucija. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir vykdant restitucijÄ tarp jo Å¡alių, sÄ Å¾iningumo principas, o ne asmens sÄ Å¾iningumas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vien turto įgijėjo sÄ Å¾iningumas nelemia, kad restitucija natÅ«ra neturi bÅ«ti vykdoma. Sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, įgijėjo sÄ Å¾iningumas yra vienas iÅ¡ aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restitucijÄ apskritai ir ar vykdyti jÄ natÅ«ra Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į bÅ«tinybę užtikrinti teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ kaip teisinės valstybės principo elementus, pažymėjo, kad dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo nepagrįstai suteiktos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ Remiantis nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismai, konkrečioje byloje spręsdami dėl asmens (ginčo daikto įgijėjo) sÄ Å¾iningumo reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į praÅ¡omÄ taikyti pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .

Siekiant užtikrinti asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , nustatinėtina, koks teisėtų lÅ«kesčių turinys konkrečiu atveju buvo. Nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti atsakovų teisėtus lÅ«kesčius įgyjant žemės sklypÄ , nepakanka konstatuoti jų sÄ Å¾iningo veikimo atliekant nustatytas procedÅ«ras ir pasiraÅ¡ant žemės sklypo įgijimo sutartį, bet bÅ«tina nustatyti ir įvertinti jų buvusį suvokimÄ ir lÅ«kesčius dėl konkrečios ginčo sklypo dalies, esančios už ieÅ¡kovų tvoros, įgijimo, ar jie siekė įgyti Å¡iÄ konkrečiÄ sklypo dalį, kada atsakovai sužinojo apie tai, kad pagal 1997 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas jie laikytini ginčo sklypo dalies, esančios už ieÅ¡kovų tvoros, savininkais, ar tai sužinoję jie veikė sÄ Å¾iningai ir siekė nustatyti savo ir ieÅ¡kovų teises, galimus suklydimus dėl jų, ar Å¡alys, spręsdamos kilusius klausimus, bendradarbiavo.Duomenys apie Å¡alių sklypus skiriančios tvoros buvimo vietos 1995 metais nagrinėjamoje byloje yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl ieÅ¡kovų tvoros pusėje esančios sklypo dalies priskyrimo atsakovų sklypui ir administracinių aktų, kuriais nuspręsta parduoti Å¡iÄ sklypo dalį atsakovams, teisėtumo.

Atsakovams žemės sklypÄ parduoti rengė tas pats subjektas kaip ir ieÅ¡kovams – Vilniaus apskrities valdytojo administracija, privalėjęs vadovautis ta pačia teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad parduodamas faktiÅ¡kas namų valdos žemės sklypas. Å is subjektas privalėjo užtikrinti tinkamÄ teisės normų nuostatų įgyvendinimÄ ir teisingai nustatyti sklypų faktines ribas. Tuo atveju, jei bus konstatuota, kad atsakovams suformuoto sklypo riba netiksliai nustatyta dėl to paties subjekto klaidos matuojant ieÅ¡kovų sklypÄ , tai negali bÅ«ti pripažįstama pakankamu pagrindu, pateisinančiu kitos klaidos padarymÄ nustatant atsakovų žemės sklypo ribas ir teisės normų nuostatų pažeidimÄ .

IV. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai         Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino ieÅ¡kovams teisę į 103 kv.m. ploto valstybinės žemės privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybÄ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieÅ¡kovais 103 kv.m. ploto valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovų reikalavimai bÅ«tų atmesti.          Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:         1) Teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ - nuo 2006-08-21.

Su ieÅ¡kove 1995-11-28 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PO-96-9479, prie kurios buvo pridėtas ir žemės sklypo planas su aiÅ¡kiai nurodytomis žemės sklypo ribomis. IeÅ¡kovai, pasiraÅ¡ydami valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, susipažino su parduodamo žemės sklypo planu, jo plotu ir ribomis, todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia patenkintų reikalavimų atžvilgiu turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momento, kai ieÅ¡kovai sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ , tai yra nuo 1995-11-28.           2) Teismas visiÅ¡kai neįrodė ir nepaaiÅ¡kino, kokiais įrodymais remdamasis darė iÅ¡vadÄ , kad preliminariame žemės sklypo plane buvo pažymėtos ieÅ¡kovų naudojamo žemės sklypo ribos, kurios sutapo su jų tvora.

IeÅ¡kovams priklausančių pastatų, esančių žemės sklype, kadastro duomenys buvo nustatyti tik 1997-09-23. Statinių duomenys buvo nustatyti jau po 1400 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo pardavimo ieÅ¡kovei. Liudytojas V. A., atlikęs žemės sklypo geodezinius matavimus 1995 m., patvirtino, kad ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribÄ prie taÅ¡kų 2-8 nustatė pagal tvorÄ ir atlikdamas matavimus tvoros įlinkio nematęs. Praėjus beveik dvejiems metams, tai yra 1997 m., po valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, nustatant tvoros kadastro duomenis įlinkis jau buvo.

IeÅ¡kovai neįrodė, kad 1995 m. jau buvo tvoros įlinkis.            3) IeÅ¡kovė jau yra pasinaudojusi jai teisės aktų suteikta galimybe įsigyti jos naudojamÄ namų valdos žemės sklypÄ ir nebėra jokio pagrindo jai įgyti papildomÄ valstybinės žemės sklypÄ . Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 12.4 punktÄ asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietÄ pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame bÅ«tų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ .

Nurodytas planas turi bÅ«ti parengtas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytÄ tvarkÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo planas, pagal kurį teismas įpareigojo atsakovÄ parduoti ieÅ¡kovams 103 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypÄ , neatitinka aukščiau nurodytos teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl valstybinės žemės sklypo pardavimas, remiantis tokiu planu yra negalimas.             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai L.

G. ir A. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovų reikalavimai buvo atmesti, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovai apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:            1) Liudytojo V. A. parodymai patvirtino, kad atlikdamas ieÅ¡kovams bei atsakovams rengiamų parduoti žemės sklypų geodezinius matavimus, jis savo pareigas atliko ne tik nerÅ«pestingai ir aplaidžiai, bet ir pažeidė imperatyvias 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 nuostatas, kurių 2, 4 ir 7 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės Å«kio veiklai privačių namų valdų savininkams buvo parduodami faktiÅ¡kai jų naudojamos valdos dydžio, Å¡ių sklypų ribas nustačius pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis.

Formuojant V. J. ir J. R. žemės sklypÄ buvo nukrypta nuo esminės imperatyvios minėtame teisės akte numatytos sÄ lygos – faktinės valstybinio sklypo žemėnaudos. Toks sklypas negali bÅ«ti ir tinkamu bei teisėtu pirkimo-pardavimo sutarties objektu. Todėl ir ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P0/97-12929, pagal kuriÄ V. J. buvo parduotas 930 kv.m žemės sklypas, o taip pat dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų plano pripažinimo negaliojančiais yra pagrįsti ir tenkintini.

IeÅ¡kovai minėtus reikalavimus grindė ne tuo, jog ginčijami dokumentai buvo sudaryti suklydimo įtakoje, o tuo, jog buvo pažeisti imperatyvÅ«s teisės aktų reikalavimai. Todėl teismas ieÅ¡kovų reikalavimų iÅ¡ esmės nenagrinėjo.          2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad V. A. neteisingai pamatavo ieÅ¡kovams formuojamÄ Å¾emės sklypÄ , valstybinės žemės pirkimo-pardavimo V. J. procedÅ«rÄ organizavusioms ir jÄ vykdžiusioms institucijoms nebuvo žinoma. Matininko V.

A. netinkamai parengti sklypų planai buvo patikrinti ir patvirtinti miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialistų. Todėl minėta tarnyba turi bÅ«ti atsakinga už pasekmes, kurios atsirado patvirtinus imperatyvių teisės aktų neatitinkančių žemės sklypų planus.          3) Atsakovas V. J. nėra laikytinas sÄ Å¾iningu įgijėju. V. J. yra iÅ¡ valstybės įgijusio žemės sklypÄ R. J. sÅ«nus. Sandorio sudarymo metu jam buvo 21 metai, jis visÄ laikÄ gyveno su tėvais name, esančiame privatizuotame žemės sklype.

Dovanojimo sutartis, kuria V. J. dalį sklypo perleido R. J. buvo sudaryta tik 2008-02-12, tai yra po 11 metų. BÅ«damas tokio amžiaus ir tokį ilgÄ laikÄ gyvenęs vienoje vietoje, R. J. ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo Å¡eimos poreikiams naudojamo žemės sklypo ribas bei tai, ar Å¡io žemės sklypo ribose yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių.          4) IeÅ¡kovai nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog reikalavimui dėl 1997-01-17 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 221-01, kuriuo buvo leista V.

J. ir J. R. parduoti 1520 kv.m ploto žemės sklypÄ , panaikinimo pareikÅ¡ti yra praleistas įstatymų nustatytas 1 mėnesio terminas. IeÅ¡kovų reikalavimai dėl 1997-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir 1520 kv.m. ploto žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiais gali bÅ«ti tenkinami ir nenaikinat aukščiau minėto Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo. IeÅ¡kovai nurodė, kad gynė savo privatų, o ne vieÅ¡Ä interesÄ .Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ atsakovai R.

J., V. J. ir R. J. praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir nurodo, jog teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ nuo 2006-08-21, nes ieÅ¡kovai jau nuo 1995-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimÄ â€“ mažesnio dydžio žemės sklypo bei kitomis ribomis pardavimÄ , negu buvo numatyta 1995-02-08 preliminariame plane, su kuriuo ieÅ¡kovai buvo susipažinę. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos skundÄ atmesti.

Nurodo, jog tinkamam civilinių teisių įgyvendinimui žemėnaudos srityje nepakanka paprasto, su Å¡ia veikla nesusijusio asmens, žinių. Tam yra bÅ«tinos specialiosios žinios, reikiama kvalifikacija, įgÅ«džiai, prietaisai, tikslumas. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į faktines aplinkybes, lėmusias matininko V. A. klaidÄ (sudėtingas reljefas, 3 metrų aukščio krÅ«mais apaugęs Å¡laitas), ir pripažino jas įtakojusias ieÅ¡kovų galimybes spręsti dėl jų teisių pažeidimo ir laiku įgyvendinti savo teisių gynybÄ .

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieÅ¡kovų skundÄ atmesti ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ . Nurodė, jog atsižvelgiant į pačių ieÅ¡kovų keliamų reikalavimų pobÅ«dį ir jų pagrindimÄ bei pačių ieÅ¡kovų užsakymu parengtÄ UAB “Inžineriniai tyrinėjimai” žemės sklypo planÄ M1:500, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai kelia pretenzijas tik dėl 20 kv.m ploto žemės sklypo dalies, priklausančios R. J.. Taigi, tuo atveju, jeigu privataus žemės sklypo formavimo individualÅ«s admnistraciniai aktai bei perleidimo sandoriai bÅ«tų panaikinti, vadovaujantis pačių ieÅ¡kovų nurodytais argumentais, jie pretenduotų tik į 20 kv.m. ploto teritorijÄ iÅ¡ R.

J. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai dalį reikalavimų paliko nenagrinėtais, o civilinę bylÄ toje dalyje nutraukė. IeÅ¡kovai jiems priklausantį žemės sklypÄ Ä¯sigijo 1995 m., o R. J. žemės sklypo savininku tapo 2008 m. Akivaizdu, kad nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo privatizavimo iki atsakovo nuosavybės teisių įgijimo žemės sklypÄ praėjo pakankamai ilgas laiko terminas, leidžiantis atidžiam ir rÅ«pestingam asmeniui tikėtis civilinių santykių stabilumo.

IeÅ¡kovai buvo supažindinti su jų įgyjamo namų valdos žemės sklypo ribomis ir su jomis sutiko. Todėl teismas pagrįstai taikė R. J. atžvilgiu sÄ Å¾iningo įgijėjo institutÄ . IeÅ¡kovai niekaip nepagrindžia ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų naudojamÄ namų valdos žemės sklypÄ juosianti tvora buvo tos pačios konfigÅ«racijos ir buvo toje pačioje vietoje privatizacijos momentu. RaÅ¡ytiniai įrodymai civilinėje byloje patvirtina, kad ieÅ¡kovams priklausančių pastatų kadastro duomenys buvo nustatyti tik 1997-09-23.

V. A. patvirtino, kad 1995 m. atlikęs geodezinius matavimus, ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribÄ ties taÅ¡kais 2-8 nustatė pagal tvorÄ ir jos įlinkio nematęs.Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimÄ nepakeistÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Byla nagrinėjama atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl apeliacinis teismas nagrinėja bylÄ tik apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais pagrindais.IeÅ¡kovų L. G. ir A. G. bei atsakovo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos apeliaciniai skundai atmetami. Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kinio senatis termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas situacija įvertina taikant apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiančio asmens standartÄ . Teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.Kaip nurodė bylÄ nagrinėjęs kasacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų turėjimÄ Å¾inoti apie savo teisių pažeidimÄ bÅ«tų galima tvirtai konstatuoti, jei bÅ«tų nustatyta, kad sklypo, nubraižyto plane, konfigÅ«racija visiÅ¡kai neatitinka faktinės, kad egzistuoja aplinkybės, skatinančios asmenį bÅ«ti dėmesingesnį, kruopščiai aiÅ¡kintis visas pasiraÅ¡omos sutarties ir jos priedų detales, kad asmuo, susipažinęs su planu, turi pakankamai žinių, sudarančių galimybę jam suprasti planÄ , pastebėti netikslumus.

Ieškovų perkamo valstybinės žemės sklypo ribų nustatymo kriterijai buvo įtvirtinti teisės aktuose – tuo metu galiojusiuose Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 4 punkte ir 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai ir nuomos“ 4 ir 6 punktuose.

Pagal Å¡ių teisės normų nuostatas ieÅ¡kovams turėjo bÅ«ti parduotas jų faktiÅ¡kai naudojamas namų valdos žemės sklypas. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir jos priedÄ â€“ sklypo planÄ rengė Vilniaus apskrities valdytojo administracijos darbuotojai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai galėjo turėti teisėtus lÅ«kesčius, kad jiems bus suformuotas, pažymėtas plane ir parduotas faktiÅ¡kai naudojamas sklypas, kurio vakarinė riba sutaps su faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo riba.

IeÅ¡kovai, su valstybės institucija sudarydami sutartį, parengtÄ Å¡ios institucijos darbuotojų, turėjo pagrindÄ pasitikėti jų kompetencija, neÅ¡aliÅ¡kumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvių priežasčių ieÅ¡kovams kruopščiai tikrinti pateiktos pasiraÅ¡yti sutarties, jos priedų turinį ir suvokti, kad perka mažesnį, negu, kaip jie teigia, aptvertas jiems nuosavybės teise priklausančia tvora, žemės sklypÄ , nebuvo. Vertintina, kad esantis tvoros iÅ¡linkimas yra nežymus ir galėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai nematomas vietovėje, kad bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad plane sklypas nubraižytas klaidingai.

Teismas mano, jog nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovai apie savo pažeistÄ teisę turėjo sužinoti nuo 1995-11-28, t. y. kai su ieÅ¡kove L. G. buvo pasiraÅ¡yta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis. Nors sutarties 9 punkte numatyta, kad sklypo planas su gretimybėmis M1: 500 yra sutarties dalis, ir jame sklypo riba, dėl kurios byloje vyksta ginčas, yra nubrėžta tiesiai, o faktiÅ¡kai tvora buvo pastatyta ne tiesiai, o su posÅ«kiu, tačiau iÅ¡ V. A. paaiÅ¡kinimų seka, kad tuo metu, kai jis atliko geodezinius matavimus, Å¡io sklypo kraÅ¡tas buvo apaugęs krÅ«mais, 3 metrų Å¡laitas, todėl buvo sunku įžvelgti tvoros posÅ«kį, jo nematė netgi matininkas, t. y.

žmogus, kuris atlieka geodezinius matavimus ir moka bei yra pripratęs vertinti tokius dalykus. Atsižvelgiant į tai teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai anksčiau nei 2006-08-21 negalėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam reikalavimui nuginčyti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2006-08-21 ir Å¡iuo metu nėra praleistas. Net ir profesionalus asmuo - planÄ sudaręs matininkas R. A. pripažino, kad tvoros iÅ¡lenkimo dėl sudėtingo reljefo (Å¡laito) nepastebėjo.

IeÅ¡kovų turimo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos tvorÄ Å¾yminčiu sutartiniu ženklu. Objektyviai vertinant ieÅ¡kovai galėjo nesuvokti, jog vietoje lenktos tvoros linijos plane yra pažymėta tiesi. Svarbu ir tai, kad ir 1995 m. balandžio mėnesio ieÅ¡kovų namų valdos ribų plane (t.1 b.l.24) tarp taÅ¡kų 2 ir 8 bei kadastrinių matavimų byloje esančiame 1997-09-23 plane (t.1 b.l.15) ieÅ¡kovų ir atsakovų tarpusavio sklypu riba abiejuose planuose sutampa su tvora (vakarinė ieÅ¡kovų sklypo riba pažymėta tvoros žymėjimo planuose sutartiniu ženklu „v v v“).

IeÅ¡kovai po žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir toliau virÅ¡ deÅ¡imties metų iki 2006 metų nevaržomai naudojosi sklypu, kurio ribos atitinka preliminarųjį, o ne prie pirkimo–pardavimo sutarties pridėtÄ planÄ , ar ilgÄ laikotarpį dėl tokio naudojimosi nebuvo reiÅ¡kiama pretenzijų, todėl, taikant vidutiniÅ¡kai atidaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , galėjo susidaryti įspÅ«dį, kad jų teisės nėra ginčijamos ar pažeistos.Ginčų tarp jų ir kitų sklypų savininkų nekilo iki 2006 metų, kuomet atsakovas R.

J. nepradėjo reikÅ¡ti pretenzijų jiems dėl to, kad ieÅ¡kovų tvora yra atsakovo R. J. sklype. IÅ¡ atsakovo R. J. paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad tėvams įsigijus sklypÄ ieÅ¡kovams nebuvo reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl sklypo ribų, tik pradėjus rengti detalųjį planÄ 2005-2006 metais, siekiant padalinti sklypÄ Ä¯ tris dalis, buvo pastebėta, kad ieÅ¡kovų tvora yra ant atsakovų sklypo. IeÅ¡kovai apie tai buvo informuoti 2006 metais, jie buvo kviesti į pas detaliojo plano rengėjus ir buvo atvykę .

IÅ¡ byloje esančių dokumentų taip pat matyti, jog ieÅ¡kovai 2006-08-21 atvyko pas detaliojo plano rengėjus, ir jiems buvo parodytas pagrindinis detaliojo plano brėžinys ir iÅ¡aiÅ¡kinti planuojamų sklypų statybos reglamentai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai apie savo pažeistÄ teisę sužinojo 2006-08-21, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Å¡ios dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) ir nėra praleistas. Dėl ginčijamos sklypo ribos konfigÅ«racijos Teisėjų kolegija vertindama įrodymų visumÄ ir, vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad ieÅ¡kovų ir atsakovų iki privatizavimo faktiÅ¡kai naudotų žemės sklypų riba atitiko tvoros konfigÅ«racijÄ .

Rengiant ieškovams valstybinės žemės pardavimo sutartį 1995 metais vasario mėn. buvo atliktas faktiškai ieškovų naudojamo žemės sklypo ribų paženklinimas bei sudarytas preliminarus parduodamo sklypo planas, jame nurodyti visi ieškovams priklausantys statiniai ir jų išsidėstymas, sklypo konfigūracija (t.1 b.l.12). Preliminariame plane nurodytos sklypo ribos sutapo su ieškovams priklausančio statinio - tvoros, ribomis, o statinys-lauko tualetas visas pateko į ieškovų naudojamo žemės ribas.

Atsakovų argumentas, kad ginčo nagrinėjimo metu esanti tvora galėjo bÅ«ti po abiejų kaimyninių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo nuo planuose nurodytos ribos perkelta į atsakovų sklypo pusę grindžiamas tik atsakovo R. J. paaiÅ¡kinimais, jog 2006 metais rengiant detalų planÄ , jam tapo žinoma, jog ieÅ¡kovų tvora yra jam priklausančiame žemė sklype. R. J. taip pat parodė, kad pagal jo tėvo (V. J.) paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovų tvora buvo pastumta į jo žemė sklypo pusę, tvora yra nedidelė ir nelabai pastebimoje vietoje, todėl nedideliu atstumu ja perkėlus, tai bÅ«tų nepastebėta.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į konfliktinį Å¡alių santykių pobÅ«dį ir sprendžia, kad atsakovų nepastebėtas tvoros perkėlimas į atsakovų pusę po žemės sklypų pirkimo sutarčių sudarymo 1995 ir 1997 metais laikotarpiu iki 2006 metų neįmanomas, nes atsakovai Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų konkrečiai užfiksavę ir ėmęsi priemonių tam užkirsti keliÄ . Be to, nėra įrodymų, kad buvo perkeltas ir ieÅ¡kovų statinys-lauko tualetas. R. J. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvus patikimas duomenų Å¡altinis, o ieÅ¡kovų pozicija pagrįsta objektyviu įrodymu – beÅ¡aliÅ¡kų asmenų sudarytu preliminariu planu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų argumentai apie galimÄ tvoros perkėlimÄ yra tik prielaidos nepatvirtintos konkrečiais įrodymais. Dėl ginčo sutarčių negaliojimo Žemės sklypo dalis žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėta taÅ¡kais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, priklauso valstybei nuosavybės teise. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Å¡i sklypo dalis atribota tvora, kuri juosia ir kitÄ A. ir L G. sklypo dalį, be to, Å¡ioje sklypo dalyje yra ieÅ¡kovas A. ir L.

G. nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. lauko tualetas (t. 3, b. l. 171). IÅ¡ byloje esančių dokumentų – preliminarių žemės sklypo ribų plano, matyti, kad jame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba, Å¡iuo metu skirianti valstybinę žemė ir R. J. sklypÄ nuo ieÅ¡kovų sklypo, yra nubrėžta lenkta, o ne tiesi. Preliminariame plane taip pat pažymėtas ieÅ¡kovams priklausantis turtas ir matyti, kad lauko tualetas yra greta sklypo ribos, tuo tarpu plane, pagal kurį ieÅ¡kovams buvo parduotas sklypas, minėta sklypo riba nubrėžta tiesi ir kerta lauko tualetÄ (t. 1, b. l. 155, 167, t. 3, b. l. 171).

IÅ¡ liudytoju apklausto V. A. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ruoÅ¡iant 1995 balandžio mėn. namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planÄ liudytojas atliko matavimus vietoje ir neteisingai pamatavo nagrinėjamÄ sklypo kraÅ¡tinę, nes ji buvo sudėtinga – trijų metrų Å¡laitas, apaugęs krÅ«mais, todėl liudytojas neįžvelgė vieno posÅ«kio, tvoros lūžio, jam atrodė, kad tvora tiesi. Dėl to buvo praleistas vienas taÅ¡kas ir pamatuota neteisingai (t. 3, b. l. 152-155).

Ä®vertinus visa tai teismas daro iÅ¡vadÄ , jog sudarant 1995-11-28 pirkimo pardavimo sutartį su ieÅ¡kovais iÅ¡ tikrųjų nebuvo laikytasi tuo metu galiojusių Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ 4 punkto bei 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai ir nuomos“ 4 punkto ir 6 punkto reikalavimų.

Atsakovai turėjo teisę įsigyti ir tÄ dalį namų valdos žemės sklypo, kuria jie faktiÅ¡kai naudojosi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ta faktiÅ¡kai naudojama sklypo dalimi laikytina ta dalis sklypo, ant kurios buvo ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantys statiniai (t. 1, b. l. 9), taip pat ir tvora, t. y. jiems turėjo bÅ«ti parduota ta dalis sklypo, kuriÄ juosė ieÅ¡kovams priklausanti tvora. Tačiau nustatant parduodamo žemės sklypo planÄ (brėžinį), matininkas V. A. neteisingai pamatavo vietÄ sklypo kraÅ¡tinę, dėl ko ji natÅ«roje esanti lenkta, žemės sklypo plane buvo nubrėžta tiesi.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovams buvo parduota mažesnis žemės sklypas, nei jie turėjo teisę įsigyti. 2011-08 žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas taÅ¡kais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, sklypas yra laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypas nesuformuotas, todėl ieÅ¡kovų siekiamas įsigyti žemės sklypo iÅ¡pirkimas neįtakos kito valstybinio žemės sklypo ribų. Kadangi ieÅ¡kovai turėjo teisę įsigyti ir dalį sklypo, 2011-08 žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta taÅ¡kais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, todėl įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinu – pripažintina ieÅ¡kovams teisė į 103 kv. m. dydžio valstybinės žemės privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V.

A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taÅ¡kus 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14. Dėl restitucijos taikymo Nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra restitucija. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir vykdant restitucijÄ tarp jo Å¡alių, sÄ Å¾iningumo principas, o ne asmens sÄ Å¾iningumas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Vien turto įgijėjo sÄ Å¾iningumas nelemia, kad restitucija natÅ«ra neturi bÅ«ti vykdoma. Sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, įgijėjo sÄ Å¾iningumas yra vienas iÅ¡ aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restitucijÄ apskritai ir ar vykdyti jÄ natÅ«ra. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į bÅ«tinybę užtikrinti teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ kaip teisinės valstybės principo elementus, pažymėjo, kad dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo nepagrįstai suteiktos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ .

Remiantis nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismai, konkrečioje byloje spręsdami dėl asmens (ginčo daikto įgijėjo) sÄ Å¾iningumo reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į praÅ¡omÄ taikyti pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Siekiant užtikrinti asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , nustatinėtina, koks teisėtų lÅ«kesčių turinys konkrečiu atveju buvo. Asmuo, sudarydamas sandorį, savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kia laisvÄ valiÄ sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Galimi atvejai, kai asmuo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių klysta dėl įgyjamų teisių pobÅ«džio, apimties, kitų sÄ lygų. Kai valia iÅ¡reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai klystant dėl sandorio turinio, taip klystantis asmuo paprastai turi lÅ«kesčių, atitinkančių ne iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , bet subjektyvų sandorio suvokimÄ . Jei Å¡alis, sudarydama sandorį, neturėjo ar, sÄ Å¾iningai veikdama, negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių įgyti daikto (jo dalies), tai tokiu atveju taikant restitucijÄ dėl nurodytos dalies Å¡alys gali bÅ«ti grÄ Å¾intos į ankstesnę padėtį, nepažeidžiant jų teisėtų lÅ«kesčių ir teisėtų interesų pusiausvyros.             Byloje nustatyta, kad atsakovo V.

J. pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta vėliau nei ieškovė L. G. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis. Parduodant ieškovei žemės, buvo atliktas žemės sklypo geodeziniai matavimai ir sudarytas namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500, kuriame ieškovei parduodamas žemės sklypo plotas nurodytas 1 400 kv. m., bei nurodytos konkrečios sklypo ribos su jo taškų posūkio koordinatėmis. Ieškove su šiuo planu sutiko ir jai parduotas sklypas buvo toks, koks nurodytas minėtame plane.

Å is žemės sklypo planas buvo įregistruotas registrų centre ir žemės kadastrų žemėlapyje. Parduodant sklypÄ J. R. ir V. J. taip pat buvo atlikti geodeziniai matavimai ir sudarytas jiems parduodamo žemės sklypo planas M 1:500. Sudarant šį planÄ , viena jo kraÅ¡tinė buvo nubrėžta prisiriÅ¡ant prie jau įregistruoto ieÅ¡kovų žemės sklypo plano ribų. Todėl sudarant sutartį su atsakovais R. R. ir V. J. nebuvo galimybės nustatyti, kad ieÅ¡kovams priklausanti tvora ir dalis sklypo, kuria jie faktiÅ¡kai naudojasi, atsidurs atsakovų sklype.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad formuojant ieÅ¡kovų žemės sklypÄ ir atsakovų V. J. bei J. R. žemės sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios 1995-07-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 nuostatos, kurių 2, 4 ir 7 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės Å«kio veiklai privačių namų valdų savininkams buvo parduodami faktiÅ¡kai jų naudojamos valdos dydžio, Å¡ių sklypų ribas nustačius pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis.

Formuojant V. J. ir J. R. žemės sklypÄ buvo nukrypta nuo esminės imperatyvios minėtame teisės akte numatytos sÄ lygos – faktinės valstybinio sklypo žemėnaudos.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ yra pagrindas taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ieÅ¡kinio dalį, kuriÄ sudaro 1 - 7 ieÅ¡kinio reikalavimai, atsakovų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų ir atmesti ieÅ¡kovų reikalavimus dėl restitucijos bei vindikacijos taikymo.

Teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas turi nustatyti teisingÄ bendrojo visuomenės interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmenų teisų apsaugai, pusiausvyrÄ . Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone, kuriÄ taikant atimamas asmens turtas, siekiamo tikslo proporcingumo ryÅ¡ys.Civilinių santykių stabilumo principas reikalauja, kad ieÅ¡kovai kaip rÅ«pestingi savininkai veiktų greitai, rÅ«pestingai ir nuosekliai. Byla pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį iÅ¡kelta 2009 metais praėjus keliolikai metų po to, kai ieÅ¡kovai nuosavybės teise žemės sklypÄ Ä¯sigijo 1995 metais, o atsakovai 1997 metais.

IeÅ¡kovų poreikis iÅ¡taisyti senÄ â€žneteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kuriÄ atsakovai įgijo gera valia, sÄ Å¾iningai remdamasis valdžios institucijos sprendimu. IeÅ¡kovų interesas faktiÅ¡kai pasireiÅ¡kia siekiu papildomai privatizuoti (nusipirkti) kelių metrų pločio žemės ruoÅ¾Ä (iÅ¡ viso 20 kv.m. ploto), kuriame yra daržas arba krÅ«mai, o ieÅ¡kovų pastatai yra kitoje ieÅ¡kovų sklypo pusėje. Tuo tarpu atsakovams ginčo ruožas turi esminės reikÅ¡mės, nes atsakovai po žemės sklypų įsigijimo, atliko detaliojo planavimo procedÅ«ras ir pagal detaliojo plano sprendinius pastatė pastatus (t.1 b.l.223).

IeÅ¡kinio patenkinimo atveju nustačius sklypų ribÄ pagal buvusiÄ faktinę žemėnaudÄ , bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeisti detaliojo planavimo sprendiniai, atsakovų statiniai atsidurtų per arti ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, t.y. bÅ«tų pažeisti imperatyviai nustatyti atstumai nuo sklypo ribos (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priede yra nurodyti besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų privalomumo atvejai.

Taip pat statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nurodyti žemės sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai) ir tuo pačiu atsirastu kita situacija, pažeidžianti subjektines ieÅ¡kovų teises, kiltų galimybė naujiems teisminiams kaimynų ginčams. Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnyba apeliacinio skundo Pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovų teisę į 103 kv. m ploto valstybinės žemės privatizavimÄ , įpareigojant atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ sudaryti su ieÅ¡kovais nurodyto ploto valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V.

A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taÅ¡kus 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14. Teismas įpareigojo atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kovais L. G. ir A. G. 103 kv. m. ploto valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba apeliacinio skunde teigia Žemės sklypo planas, pagal kurį teismas įpareigojo atsakovÄ parduoti ieÅ¡kovams 103 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypÄ , neatitinka aukščiau nurodytos teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl valstybinės žemės sklypo pardavimas, remiantis tokiu planu yra negalimas, nes pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 12.4 punktÄ asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietÄ pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame bÅ«tų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ .

Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nurodė, kad nurodytas planas turi bÅ«ti parengtas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytÄ tvarkÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, tačiau konkrečių vykdytojo V. A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“, plano trÅ«kumų nenurodė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis yra aiÅ¡ki tuo aspektu, kad pateiktame plane pažymėti ieÅ¡kovų siekiamo įsigyti žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kai ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, galimas plano neatitikimas kitiems teisės aktų reikalavimams nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama nurodant, kad valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis sudaroma Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Kadangi ieÅ¡kovai turėjo teisę įsigyti ir dalį sklypo, 2011-08 žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta taÅ¡kais 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, todėl įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinu – pripažintina ieÅ¡kovams teisė į 103 kv. m. dydžio valstybinės žemės privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane M1:500 (vykdytojas V.

A., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“) pažymėtus taÅ¡kus 14, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo iÅ¡ dalies patenkinti 8 ir 9 ieÅ¡kinio reikalavimai, paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d.                                        n u t a r i a : Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Andrius Ignotas                                                                  Zita Smirnovienė                                                                  Asta Radzevičienė