Legislator Case Law & Legislation
7e3e80f2-3418-462d-a3af-cff91ea6d598 AI generated

7e3e80f2-3418-462d-a3af-cff91ea6d598 · Kauno apygardos teismas

Case Number 7e3e80f2-3418-462d-a3af-cff91ea6d598
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos, delspinigių priteisimoTeisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Ūkio banko lizingas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 5 303,62 Lt skolos, 1 909,30 Lt delspinigių, 7,88 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

7e3e80f2-3418-462d-a3af-cff91ea6d598 · Kauno apygardos teismas: Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovės atstovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1124-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04711-2013-9Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida JegorovienėProcesinio sprendimo kategorija: 90;94.2.2;106.8.2;122.2;122.4(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „Ūkio banko lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8136-429/2013 pagal ieÅ¡kovės UAB „Ūkio banko lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

M. dėl skolos, delspinigių priteisimoTeisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Ūkio banko lizingas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 5 303,62 Lt skolos, 1 909,30 Lt delspinigių, 7,88 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alys 2007 07 25 sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu ieÅ¡kovė atsakovui suteikė kreditÄ , o skolininkas įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kio raj., sutartyje atsakovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kyje. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė savo registruotos buveinės vietos teismui, t.y.

Kauno apylinkės teismui, remdamasi 2007 07 25 tarp Å¡alių sudarytos sutarties 17.3. punktu, kur nustatyta, kad ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Kauno miesto apylinkės arba apygardos teismuose. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad ginčo sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 6.886 straipsnis), o skolininkas (jo teisių perėmėjas) – vartotoju (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas), todėl visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimÄ 2009 m. birželio 4 d. civilinėje byloje Nr. C-243/08, priimtÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kurių viena Å¡alis yra vartotojas ir į tai, kad Kauno apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iÅ¡ anksto parengtomis sÄ lygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ių sÄ lygų turiniui, byloje pateiktos sutarties 17.3. p. ex officio vertintino kaip nesÄ Å¾iningÄ sutarties sÄ lygÄ , taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimÄ .

Kadangi Europos Teisingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigÄ atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , t.y. nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vartotojas gyvena ne Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sprendė, kad Å¡io ginčo sprendimas Kauno apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovės atstovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

Atsakovas sutiko su ginčo sutarties sÄ lygomis. Teismas nepagrįstai vadovavosi Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo byloje Nr. C-243/08 suformuota taisykle, kad nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga yra neprivaloma vartotojui. Å ioje byloje nagrinėjamu atveju Å¡alių sutarta sÄ lyga dėl teismingumo nėra nesÄ Å¾ininga, neprieÅ¡tarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, o prieÅ¡ingai - atitinka CPK 32 straipsnio nuostatas. Teismas neteisingai vertino Å¡iÄ Sutarties sÄ lygÄ kaip nesÄ Å¾iningÄ , kadangi nacionalinis teismas ex officio privalo vertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga ir tai turi padaryti, kai jam tampa sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančios teisinės ir faktinės aplinkybės. Tuo tarpu teismas padarė iÅ¡vadÄ apie sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ visiÅ¡kai neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių.

Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo priverstas sutikti su sÄ lygomis, neturėjo galimybės jų įtakoti, tačiau nemotyvavo tokio teismo sprendimo. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį Å¡alių sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Todėl ieÅ¡kovė teisingai vadovavosi sutartyje nustatytomis teismingumo taisyklėmis. Civilinio proceso kodekse yra nustatyta dispozityvi teisės norma, priklausanti nuo asmens, besikreipiančio į teismÄ , pasirinkimo, reglamentuojanti ieÅ¡kinio dėl vartojimo sutarčių padavimÄ - ieÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 11 dalis).

Teismas, apelianto vertinimu, taip pat nepagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jeigu ginčas sprendžiamas ieškovo - verslininko pasirinkimu jo buveinės vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu, nes tokiu būdu apskritai būtų paneigta sutartinio teismingumo taisyklė ginčuose, kylančiuose iš vartojimo teisinių santykių.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių sudarytÄ 2007-07-25 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu Nr. T707024863 sutartį (toliau – sutartis) pripažino vartojimo sutartimi, kurios 17.3 punkte įtvirtinta sÄ lyga, nustatanti ginčų, kylančių iÅ¡ Å¡ios sutarties teismingumÄ Kauno miesto apylinkės arba apygardos teismams. Teismas ex officio įvertinęs Å¡ios sÄ lygos atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams, bei tai, kad vartotojo – atsakovo, gyvenamoji vieta nėra Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sprendė, kad Å¡is ieÅ¡kinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. IeÅ¡kovo atstovas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka.

Byloje ginčo, kad sutartis laikytina vartojimo sutartimi, nėra. Vartojimo sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ .

Vienas iÅ¡ sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolė. NesÄ Å¾iningų vartojimo sutarčių sÄ lygų apibrėžtis yra įtvirtinta CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose nustatyta, kad negaliojančiomis gali bÅ«ti pripažintos sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančios vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei vartotojo teises ir interesus.

Taigi Å¡io įstatymo prasme nesÄ Å¾ininga gali bÅ«ti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga, atitinkanti du vienas kitÄ papildančius kriterijus: pirma, prieÅ¡taraujanti bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams, antra, taip iÅ¡ esmės pažeidžianti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje pateikiamas pavyzdinis esminio Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo vartotojo nenaudai požymių sÄ raÅ¡as. Vertindama ginčo sutarties sÄ lygÄ dėl teismingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo sutarties sÄ lyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iÅ¡ tokios sutarties, sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties Å¡alies buveinės vietÄ , apriboja vartotojo pasirinkimÄ ir taip pažeidžia Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, nes gali lemti neprotingus kreipimosi į teismÄ kaÅ¡tus.

Taigi tokia vartojimo sutarties sÄ lyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesÄ Å¾ininga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dėl Å¡alių laisvės principo sudarant ginčo sutartį nepažeidimo, atsižvelgiant kad sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nesutinka su teismo nurodyta teise ex officio vertinti ginčo sutarties sÄ lygÄ nesÄ Å¾iningumo aspektu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio priėmimo procesinėje stadijoje tarp bylos Å¡alių nekilo klausimo dėl Å¡ios sÄ lygos sÄ Å¾iningumo, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad ginčo sutartis yra vartojimo sutartis, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ vertinti Å¡ios sÄ lygos atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams.

Nacionalinio teismo teisę ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o, yra konstatavęs ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08).Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas buvo priverstas sutikti su sutarties sÄ lygomis, neturėjo galimybės jų įtakoti.

Pagal byloje esančios ginčo sutarties turinį spręstina, kad tai yra ieÅ¡kovės parengta standartinė sutartis, kurios sÄ lygos, nustatančios ginčų, kylančių iÅ¡ Å¡ios sutarties teismingumÄ , parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos. Pareiga įrodyti, kad tam tikrÄ sutarties sÄ lygÄ galėjo įtakoti ir vartotojas, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.188 straipsnio 4 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nei kartu su ieÅ¡kiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo sutarties 17,3 punkto sÄ lyga buvo aptarta tarp sutarties Å¡alių individualiai (CPK 178 straipsnis).CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

T.y. atvejis, kai ieÅ¡kovas gali pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų (alternatyvusis teismingumas). Alternatyvusis teismingumas - tai tam tikros lengvatos, taikomos ieÅ¡kovui, kad jis galėtų ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Å iÄ teisės normÄ aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, spręstina, kad vartotojui, o ne kredito įstaigai suteikta teisė apsispręsti dėl ginčo teismingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės atstovo argumentas, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės nesaisto imperatyvi teisės norma pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, nes CPK 30 straipsnio 11 dalyje nurodyta dispozityvi teisės norma, laikytinas nepagrįstu.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                      Egidijus TamaÅ¡auskas