7e3e80f2-3418-462d-a3af-cff91ea6d598 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddÄl skolos, delspinigių priteisimoTeisÄjas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirÄ jį skundÄ ir civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :I.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ UAB âŪkio banko lizingasâ kreipÄsi į Kauno apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 5 303,62 Lt skolos, 1 909,30 Lt delspinigių, 7,88 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated7e3e80f2-3418-462d-a3af-cff91ea6d598 · Kauno apygardos teismas: Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄs atstovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ perduoti nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad civilinÄje teisÄje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisÄ savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2S-1124-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04711-2013-9Pirmosios instancijos teismo teisÄja Vida JegorovienÄProcesinio sprendimo kategorija: 90;94.2.2;106.8.2;122.2;122.4(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Egidijus TamaÅ¡auskas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs UAB âŪkio banko lizingasâ atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2-8136-429/2013 pagal ieÅ¡kovÄs UAB âŪkio banko lizingasâ ieÅ¡kinį atsakovui R.
M. dÄl skolos, delspinigių priteisimoTeisÄjas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirÄ jį skundÄ ir civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :I.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ UAB âŪkio banko lizingasâ kreipÄsi į Kauno apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 5 303,62 Lt skolos, 1 909,30 Lt delspinigių, 7,88 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad Å¡alys 2007 07 25 sudarÄ Åªkio banko lizingo kortelÄs su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu ieÅ¡kovÄ atsakovui suteikÄ kreditÄ , o skolininkas įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kio raj., sutartyje atsakovas nurodÄ, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) RokiÅ¡kyje. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį pateikÄ savo registruotos buveinÄs vietos teismui, t.y.
Kauno apylinkÄs teismui, remdamasi 2007 07 25 tarp Å¡alių sudarytos sutarties 17.3. punktu, kur nustatyta, kad ginÄai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Kauno miesto apylinkÄs arba apygardos teismuose. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkÄs teismui. NurodÄ, kad ginÄo sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 6.886 straipsnis), o skolininkas (jo teisių perÄmÄjas) â vartotoju (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas), todÄl visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimÄ 2009 m. birželio 4 d. civilinÄje byloje Nr. C-243/08, priimtÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡koje civilinÄje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kurių viena Å¡alis yra vartotojas ir į tai, kad Kauno apylinkÄs teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iÅ¡ anksto parengtomis sÄ lygomis, neturÄdamas galimybÄs daryti įtakos Å¡ių sÄ lygų turiniui, byloje pateiktos sutarties 17.3. p. ex officio vertintino kaip nesÄ Å¾iningÄ sutarties sÄ lygÄ , taip kompensuojant sutartinÄs vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimÄ .
Kadangi Europos Teisingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigÄ atlikti teritorinÄs jurisdikcijos patikrinimÄ , t.y. nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vartotojas gyvena ne Kauno apylinkÄs teismo veiklos teritorijoje, sprendÄ, kad Å¡io ginÄo sprendimas Kauno apylinkÄs teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisÄs aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstatavo, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas ieÅ¡kinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkÄs teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄs atstovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ perduoti nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad civilinÄje teisÄje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisÄ savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
Atsakovas sutiko su ginÄo sutarties sÄ lygomis. Teismas nepagrįstai vadovavosi Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo byloje Nr. C-243/08 suformuota taisykle, kad nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga yra neprivaloma vartotojui. Å ioje byloje nagrinÄjamu atveju Å¡alių sutarta sÄ lyga dÄl teismingumo nÄra nesÄ Å¾ininga, neprieÅ¡tarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, o prieÅ¡ingai - atitinka CPK 32 straipsnio nuostatas. Teismas neteisingai vertino Å¡iÄ Sutarties sÄ lygÄ kaip nesÄ Å¾iningÄ , kadangi nacionalinis teismas ex officio privalo vertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga ir tai turi padaryti, kai jam tampa sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinanÄios teisinÄs ir faktinÄs aplinkybÄs. Tuo tarpu teismas padarÄ iÅ¡vadÄ apie sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ visiÅ¡kai neanalizavÄs faktinių bylos aplinkybių.
Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo priverstas sutikti su sÄ lygomis, neturÄjo galimybÄs jų įtakoti, taÄiau nemotyvavo tokio teismo sprendimo. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį Å¡alių sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . TodÄl ieÅ¡kovÄ teisingai vadovavosi sutartyje nustatytomis teismingumo taisyklÄmis. Civilinio proceso kodekse yra nustatyta dispozityvi teisÄs norma, priklausanti nuo asmens, besikreipianÄio į teismÄ , pasirinkimo, reglamentuojanti ieÅ¡kinio dÄl vartojimo sutarÄių padavimÄ - ieÅ¡kinys dÄl vartojimo sutarÄių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 11 dalis).
Teismas, apelianto vertinimu, taip pat nepagrįstai nurodÄ, kad tuo atveju, jeigu ginÄas sprendžiamas ieÅ¡kovo - verslininko pasirinkimu jo buveinÄs vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranaÅ¡umas vartotojo atžvilgiu, nes tokiu bÅ«du apskritai bÅ«tų paneigta sutartinio teismingumo taisyklÄ ginÄuose, kylanÄiuose iÅ¡ vartojimo teisinių santykių.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių sudarytÄ 2007-07-25 Ūkio banko lizingo kortelÄs su kredito limitu Nr. T707024863 sutartį (toliau â sutartis) pripažino vartojimo sutartimi, kurios 17.3 punkte įtvirtinta sÄ lyga, nustatanti ginÄų, kylanÄių iÅ¡ Å¡ios sutarties teismingumÄ Kauno miesto apylinkÄs arba apygardos teismams. Teismas ex officio įvertinÄs Å¡ios sÄ lygos atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams, bei tai, kad vartotojo â atsakovo, gyvenamoji vieta nÄra Kauno apylinkÄs teismo veiklos teritorijoje, sprendÄ, kad Å¡is ieÅ¡kinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkÄs teismui. IeÅ¡kovo atstovas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka.
Byloje ginÄo, kad sutartis laikytina vartojimo sutartimi, nÄra. Vartojimo sutarÄiai taikytinos specialiosios, užtikrinanÄios didesnÄ vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių â vartotojo â teisių apsaugÄ , taisyklÄs. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarÄių sÄ lygas, kurios nÄra individualiai aptariamos, todÄl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinÄs apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvÄs principo ribojimÄ .
Vienas iÅ¡ sutarties laisvÄs principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolÄ. NesÄ Å¾iningų vartojimo sutarÄių sÄ lygų apibrÄžtis yra įtvirtinta CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose nustatyta, kad negaliojanÄiomis gali bÅ«ti pripažintos sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujanÄios vartojimo sutarÄių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iÅ¡ esmÄs pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei vartotojo teises ir interesus.
Taigi Å¡io įstatymo prasme nesÄ Å¾ininga gali bÅ«ti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga, atitinkanti du vienas kitÄ papildanÄius kriterijus: pirma, prieÅ¡taraujanti bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams, antra, taip iÅ¡ esmÄs pažeidžianti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje pateikiamas pavyzdinis esminio Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo vartotojo nenaudai požymių sÄ raÅ¡as. Vertindama ginÄo sutarties sÄ lygÄ dÄl teismingumo, apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad vartojimo sutarties sÄ lyga, nustatanti, jog ginÄai, kylantys iÅ¡ tokios sutarties, sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties Å¡alies buveinÄs vietÄ , apriboja vartotojo pasirinkimÄ ir taip pažeidžia Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, nes gali lemti neprotingus kreipimosi į teismÄ kaÅ¡tus.
Taigi tokia vartojimo sutarties sÄ lyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesÄ Å¾ininga. Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dÄl Å¡alių laisvÄs principo sudarant ginÄo sutartį nepažeidimo, atsižvelgiant kad sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nesutinka su teismo nurodyta teise ex officio vertinti ginÄo sutarties sÄ lygÄ nesÄ Å¾iningumo aspektu. PažymÄtina, kad ieÅ¡kinio priÄmimo procesinÄje stadijoje tarp bylos Å¡alių nekilo klausimo dÄl Å¡ios sÄ lygos sÄ Å¾iningumo, taÄiau, atsižvelgdama į tai, kad ginÄo sutartis yra vartojimo sutartis, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, pirmosios instancijos teismas turÄjo teisinį pagrindÄ vertinti Å¡ios sÄ lygos atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams.
Nacionalinio teismo teisÄ ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o, yra konstatavÄs ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98âC-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08).Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas buvo priverstas sutikti su sutarties sÄ lygomis, neturÄjo galimybÄs jų įtakoti.
Pagal byloje esanÄios ginÄo sutarties turinį sprÄstina, kad tai yra ieÅ¡kovÄs parengta standartinÄ sutartis, kurios sÄ lygos, nustatanÄios ginÄų, kylanÄių iÅ¡ Å¡ios sutarties teismingumÄ , parengimui vartotojas negalÄjo daryti įtakos. Pareiga įrodyti, kad tam tikrÄ sutarties sÄ lygÄ galÄjo įtakoti ir vartotojas, tenka pardavÄjui ar paslaugų teikÄjui (CK 6.188 straipsnio 4 dalis). TaÄiau nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ nei kartu su ieÅ¡kiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikÄ teismui jokių įrodymų, pagrindžianÄių, kad ginÄo sutarties 17,3 punkto sÄ lyga buvo aptarta tarp sutarties Å¡alių individualiai (CPK 178 straipsnis).CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinys dÄl vartojimo sutarÄių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ .
T.y. atvejis, kai ieÅ¡kovas gali pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų (alternatyvusis teismingumas). Alternatyvusis teismingumas - tai tam tikros lengvatos, taikomos ieÅ¡kovui, kad jis galÄtų ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau įgyvendinti teisÄ kreiptis dÄl teisminÄs gynybos. Å iÄ teisÄs normÄ aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, sprÄstina, kad vartotojui, o ne kredito įstaigai suteikta teisÄ apsisprÄsti dÄl ginÄo teismingumo. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄs atstovo argumentas, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄs nesaisto imperatyvi teisÄs norma pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovo gyvenamosios vietos apylinkÄs teismui, nes CPK 30 straipsnio 11 dalyje nurodyta dispozityvi teisÄs norma, laikytinas nepagrįstu.Esant iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms sprÄstina, kad teismas tinkamai taikÄ teisÄs normas, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nÄra, todÄl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas                                                                                                                      Egidijus TamaÅ¡auskas