Legislator Case Law & Legislation
7e3e290e-c500-46f4-945f-c53e87ccf529 AI generated

7e3e290e-c500-46f4-945f-c53e87ccf529 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7e3e290e-c500-46f4-945f-c53e87ccf529
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. 1-3040-437/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05936-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1, 1.28, 3.21                                                                                           (S) (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 1 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Jonui Zaronskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

Legislator headnote

AI generated

7e3e290e-c500-46f4-945f-c53e87ccf529 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vyriausybės 2013-01-14 nutarimu Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ nutarta praÅ¡yti Seimo ProjektÄ svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. 1-3040-437/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05936-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1, 1.28, 3.21                                                                                           (S) (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 1 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Jonui Zaronskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

M., G. D., G. S., J. L., M. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir S. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,nustatė:PareiÅ¡kėjai A. M., G.

D., G. S., J. L., M. R., UAB „A. B.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir S. M. su skundu (t. 1, b. l. 1-30) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, žalos atlyginimÄ : A. M.

– 1 490 400 Lt, G. D. — 298 080 Lt, G. S. – 298 080 Lt, J. L. – 298 080 Lt, M. R. – 298 080 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 596 160 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 596 160 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 298 080 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 596 160 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 894 240 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 596 160 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 298 080 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 344 736 Lt, V.

M. - 1 788 480 Lt ir S. M. – 1 49 400 Lt. PareiÅ¡kėjai taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡tirti, ar Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2,11,13, 14,16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 6 straipsnio dalis, kurioje nustatyta, kad peržiÅ«rėti fiksuotų elektros energijos ir atsinaujinančių iÅ¡teklių tarifų (toliau – ir Fiksuoti tarifai) didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 1 d. ir 2 d., konstitucinės teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams.Skunde paaiÅ¡kina, kad 2011-05-12 priimto Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) tikslas buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ .

Ä®statymo 3 str. 2 d. 1 punkte įtvirtinta skatinimo priemonė yra Fiksuotas tarifas, kuris Ä®statymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis garantuoja pajamas už pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ elektros energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.Ä®statymo redakcijoje, galiojusioje iki 2013-01-31, buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už FiksuotÄ tarifÄ , vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, o Å¡io straipsnio 4 dalyje, kad Fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į Ä®statyme nustatytus Fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija).

Tos pačios redakcijos 20 str. 7 dalyje buvo nustatyta, kad Komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , o Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, yra peržiÅ«rimi ir taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.Nurodo, kad leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus (toliau- ir Leidimas plėtoti) gavo nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, galiojant 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifui elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW ir 1,80 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW.

Å ie tarifai buvo patvirtinti Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. 03-23 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2012 metams“ (toliau – Nutarimas 1).Komisija 2012-09-28 nutarimo Nr. 03-282 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metams“ (toliau – Nutarimas 2) 2.1 punktu patvirtino 1,25 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW, o 1.1 punktu patvirtino 1,6 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW.

Komisija 2013-08-27 nutarimo Nr. 03-335 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metų IV ketvirčiui“ (toliau – Nutarimas 3) 1.2 punktu patvirtino 0,52 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW, o 1.1 punktu patvirtino 0,66 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW.Pakeitus Fiksuoto tarifo nustatymo tvarkÄ bus priversti pagamintÄ elektros energijÄ parduoti ne leidimo plėtrai, o leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusiais tarifais ir ateinančius 12 metų turės pardavinėti elektros energijÄ mažesniais tarifais, nei buvo nustatyta iki 2013-01-31 galiojusioje Ä®statymo redakcijoje.

PareiÅ¡kėjų vertinimu, Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu pažeidžiamos elektros energijos gamintojų, kuriems elektros energijos Fiksuotas tarifas jau buvo nustatytas, teisės.Mano, kad Energetikos ministerija Pakeitimo įstatymu pažeidė Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 dalis, Ä®statymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 dalį ir dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjai patyrė žalÄ , o atsakovei kilo civilinė atsakomybė. Priimant Pakeitimo įstatymÄ , buvo pažeisti įstatymų negaliojimo atgal, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių principai, teisėkÅ«ros reikalavimai.

Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais nustatyti grįžtamÄ jį įstatymo galiojimÄ . Pakeitimo įstatymu Energetikos ministerija nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, t. y. pagal Ä®statymo redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-01-31, Fiksuotas tarifas buvo susietas su leidimo plėtoti iÅ¡davimo momentu galiojusiu tarifu, tad Å¡io Ä®statymo redakcijos 20 str. 7 dalyje įtvirtinti reikalavimai buvo įgyvendinti pareiÅ¡kėjams iÅ¡davus LeidimÄ plėtoti.Gavę LeidimÄ plėtoti iki 2013-01-31, pagrįstai galėjo tikėtis, kad jiems bus taikomas Fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo plėtoti iÅ¡davimo momentu.

Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-31, buvo teisėta ir joje įtvirtintos teisės normos neprieÅ¡taravo kitiems teisės aktams bei Konstitucijai, todėl galėjo lemti teisėtų lÅ«kesčių atsiradimÄ . Ä®gyvendindami teisės aktais suteiktas teises ir pareigas, negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti, kad pradėjus įgyvendinti Ä®statyme nustatytas teises ir pareigas, įstatymų leidėjas pablogins jiems iki 2013-01-31 galiojusios redakcijos Ä®statymo suteiktas teises ir pažeis pareiÅ¡kėjų teisėtus interesus.

Ä®statymų leidėjo skuboti sprendimai dėl Pakeitimo įstatymo sukėlė teisinį neapibrėžtumÄ elektros energijos gamintojams, kadangi juo energetikos projekto įgyvendintojai bei jų finansuotojai sužinojo, kad projekto investicinė grÄ Å¾a bus ne tokia, kokia buvo nustatyta iki 2013-01-31 galiojusioje Ä®statymo redakcijoje. Tik žinodami garantuojamÄ supirkimo FiksuotÄ tarifÄ , galėjo vertinti savo bÅ«simas investicijas, kreiptis į bankus bei kitas finansines institucijas dėl energetikos projektų finansavimo.Energetikos ministerija 2013-01-07 pateikė Vyriausybei Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektÄ Nr. 13-64-01 (toliau – ir Projektas), kuris buvo įregistruotas teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (toliau – ir TAPIS) tik 2013-01-07, t. y. vos prieÅ¡ 10 dienų iki Pakeitimo įstatymo priėmimo.

Vyriausybės 2013-01-14 nutarimu Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ nutarta praÅ¡yti Seimo ProjektÄ svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Taip buvo neįvertintas Projekto lemiamas teisinis, ekonominis ir socialinis poveikis, o teikiamas Projektas buvo nesuderintas su kitomis valstybės institucijomis ir visuomene.Pažymi, kad Teisingumo ministerija 2013-01-09 rašte Nr. (1.6)2T-23 nurodė, kad Projektas teikiamas Vyriausybei nesilaikant Vyriausybės darbo reglamento, Vyriausybės teisėkūros taisyklių nustatytos tvarkos ir terminų. Tokia teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei ir jo svarstymo Vyriausybėje tvarka nesudaro galimybių visapusiškai ir išsamiai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo, neužtikrina teisės aktų kokybės ir teisėkūros proceso efektyvumo bei sistemiškumo.

Energetikos ministerija Projekto nesuderino su Teisingumo ministerija ir kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis, Projektas nebuvo paskelbtas vieÅ¡ai susipažinti iki 2013-01-07 teikimo Vyriausybei. Energetikos ministerija neatliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, vadovaujantis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2003-02-26 nutarimu        Nr. 276. Ä®statymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pateikti paaiÅ¡kinimai yra abstraktÅ«s ir pavirÅ¡utiniÅ¡ki.PareiÅ¡kėjai nurodo, kad Projekto trÅ«kumai iÅ¡dėstyti Ūkio ministerijos 2012-12-06 raÅ¡te         Nr. (26.14-81)3-6733 „Dėl atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto“, Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013-01-15 iÅ¡vadoje Nr. XIIP-204 „Dėl atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto“ ir Seimo Ekonomikos komiteto Papildomo komiteto 2013-01-16 iÅ¡vadoje Nr. 103-P-2 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIP-204)“. 2013-01-17 Seimo I (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 19 stenograma patvirtina, kad įstatymų leidėjas žinojo apie galimas neigiamas finansines pasekmes, kurios kiltų priėmus ProjektÄ .Tvirtina, kad priimant Pakeitimo įstatymÄ buvo pažeistas proporcingumo principas.

Pakeitimo įstatymu nebuvo poreikio apsaugoti ar užtikrinti kitų teisinių vertybių. Pakeitimo įstatymo svarstymo ar priėmimo metu Lietuvos Respublikoje ypatingos situacijos nebuvo. Pakeitimo įstatymas, Projektas arba jo lydimieji raÅ¡tai, komitetų, ministerijų iÅ¡vados bei raÅ¡tai patvirtina, kad valstybėje ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties ar kt.) nebuvo.Leidimus plėtoti gavo tada, kai galiojo Nutarimu 1 patvirtintas 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW bei 1,80 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW.

Remiantis iki 2013-01-31 galiojusia Ä®statymo redakcija, Å¡is Fiksuotas tarifas pareiÅ¡kėjams turėjo bÅ«ti taikomas 12 metų skatinamuoju laikotarpiu, tačiau, priėmus Pakeitimo įstatymÄ , yra priversti parduoti pagamintÄ elektros energijÄ ne Leidimo plėtoti iÅ¡davimo, o leidimo gaminti iÅ¡davimo metu galiojusiais elektros energijos supirkimo Fiksuotais tarifais. Patiriami nuostoliai pasireiÅ¡kia Leidimo plėtrai ir leidimo gaminti iÅ¡davimo metu galiojusių elektros energijos supirkimo Fiksuotų tarifų skirtumu.Pažymėjo, kad Energetikos ministerija numatė ir galėjo bei turėjo numatyti, jog dėl jos veiksmų pareiÅ¡kėjai patirs ar gali patirti nuostolių.

Energetikos ministerijos neteisėti veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį dėl nuostolių pareiškėjams atsiradimo.Pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjai pažymėjo, kad nėra įsirengę saulės elektrinių, o tik jas ketino įsirengti, ėmėsi tam aktyvių veiksmų: surado žemės sklypus, parengė projektus, gavo leidimus plėtrai. Pabrėžė, kad skundo pateikimo dienai pareiškėjai prarado galimybę gauti 1,44 Lt už 1 kWh, kaip to pagrįstai tikėjosi gaudami leidimus plėtrai.

Skundo pateikimo dienai pareiÅ¡kėjai galėtų gauti 0,52 Lt už 1 kWh, t. y. 0,92 už 1 kWh mažiau, nei tikėtasi pradedant projektÄ (t. 2., b. 1. 55-58).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkinti.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Energetikos ministerija su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (t. 1, b. 1. 120-129) paaiÅ¡kina, kad 2012 m. buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines.

Susidarė situacija, kai galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, taip virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ iki Ä®statymo 2013-02-01 redakcijos 13 str. 3 d. 2 punkte, apie 50 kartų. Tai galėjo lemti papildomÄ kasmetinį VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln. Lt per metus, kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Ä®statymų leidėjas, Ä®statyme nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti, numatyti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, bei kad tai turės tokiÄ Ä¯takÄ Ä¯rengtajai suminei galiai, sukels grėsmę galimybei užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ .Pažymi, kad elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius ir jos balansavimas kompensuojamas VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšomis, kaip nustatyta Vyriausybės 2012-07-18 nutarime Nr. 916 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Å ios lėšos, vadovaujantis Vyriausybės 2012-09-19 nutarimu Nr. 1157 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, yra surenkamos iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinėse pagamintÄ elektros energijÄ superkant Komisijos nustatytu tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams.

Tai darytų poveikį ne tik fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, bet ir įmonėms, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai ir konkurencingumui didelę įtakÄ turi elektros energijos kaina. Nustatant elektros energijos vartotojams nepagrįstÄ naÅ¡tÄ mokėti už VIAP paslaugas, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo principai, todėl Seimas 2013-01-17 priėmė Pakeitimo įstatymÄ . Seimas, privalėdamas vykdyti valstybinio rinkos reguliavimo funkcijas, siekiant apsaugoti vartotojus, turėjo imtis teisinių rinkos reguliavimo priemonių.

Valstybė, reguliuodama Å«kinę veiklÄ , turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens, ir visuomenės interesus. Seimui priėmus Pakeitimo įstatymÄ , saulės elektrinių veikla nebuvo apribota. VieÅ¡as interesas tai kompromisinis taÅ¡kas, kuriame susikerta tai, kas svarbiausia valstybei, ir tai, kÄ sutartinai vertina gyventojai.Atkreipia dėmesį, kad Pakeitimo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėjai galimai patyrė ar patirs nuostolių.Akcentavo, kad teisės doktrinoje nustatyta, jog verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui.

Tačiau vartotojas (elektros energijos) turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai, nes pastarasis yra silpnesnioji sandorio pusė. Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio pusę, pakeitė įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas, pasirinkęs tokį verslo modelį, turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat elektros kainų pasikeitimus.Dėl žalos atlyginimo atsakovė pažymėjo, kad Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymÄ , Energetikos ministerija, priimdama sprendimus dėl Leidimų gaminti iÅ¡davimo, veikė savo kompetencijos ribose, todėl Å¡iuo atveju nemato pagrindo konstatuoti jų neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ pareiÅ¡kėjų atžvilgiu.

Nesant vienai iÅ¡ bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų – negali kilti ir civilinė atsakomybė.Skundas netenkintinas.Ginčas byloje kilo dėl žalos, kurios atsiradimÄ pareiÅ¡kėjai sieja su įstatymų leidėjo - Lietuvos Respublikos Seimo, kaip teigia pareiÅ¡kėjai, neteisėtais veiksmais, priimant Ä®statymo pakeitimus pažeidžiančius pareiÅ¡kėjų teises (teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo, teisinio apibrėžtumo), priteisimo.PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kinime (t. 1, b. 1. 55-58) paaiÅ¡kino, kad nėra įsirengę saulės elektrinių, taip pat pažymėjo, kad nesikreipė dėl iÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo.

Pažymėjo, kad skundu praÅ¡o atlyginti negautas pajamas, o ne faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , kaltę, neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.Iki 2013-02-01 galiojusiose Ä®statymo 20 str. 1 d., 7 ir 8 d, buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, kuris taikomas 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, o tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėtrai iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Pagal nurodytas Ä®statymo nuostatas, iki 2013-02-01 atitinkamam Å«kio subjektui taikomo fiksuoto elektros energijos supirkimo tarifo nustatymo momentas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo diena.Nuo 2013-02-01 įsigaliojo Pakeitimo įstatymas (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija), kurio 20 str. 6 d. nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Pakeitimo įstatymo 20 str. 7 d. nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Pagal Å¡io įstatymo 20 str. 8 d. jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso bÅ«du ar teisės aktų nustatyta tvarka leidimo iÅ¡davimo metu tos rūšies elektrinėms leidimai buvo iÅ¡duodami ne konkurso bÅ«du, ar leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui Å¡io straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis Å¡io įstatymo įsigaliojimo metais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, aptarusi ginčui aktualius teisinio reguliavimo pokyčius atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo srityje, remdamasi Konstitucinio Teismo doktrina, įvertinusi Pakeitimo įstatymo parengiamÄ jÄ medžiagÄ , byloje analizuojamų ribojimų tikslÄ , analizuojamos valstybės srities specifikÄ , atsižvelgdama į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ (2009-06-04 sprendimÄ byloje Nr. C-241/07), priėjo prie iÅ¡vadų, jog:

„Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad Å«kio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ . Todėl, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).

Be to, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus“.Kaip minėta, pareiškėjams laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-02-01 buvo išduoti Leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams G.

D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡duoti leidimai gaminti elektros energijÄ (t. 1, b. 1. 136, t. 4, b. 1. 51).Ä® bylÄ pateikti sÄ raÅ¡ai asmenų, kuriems iÅ¡duoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybÄ (tinklapis www.enmin.lt.), iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjams iÅ¡duoti leisimai plėtoti elektros energijos gamybÄ (t. 2., b. 1.141, t. 4., b. 1. 82, t. 5., b. 1. 184, 193, 195, 197, t. 6., b. 1. 41).PareiÅ¡kėjų teigimu, dėl pakeisto teisinio reguliavimo, nusprendė nebeplėtoti saulės elektrinių projektų, kadangi tikėjosi, kad 12 metų laikotarpiui elektros supirkimo tarifas bus toks, koks galiojo pareiÅ¡kėjams iÅ¡duoto leidimo plėsti elektros energijos pajėgumÄ iÅ¡davimo dienÄ .PareiÅ¡kėjai teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir proporcingumo principai bei kiti konstituciniai principai.Teismas konstatuoja, kad net ir pakeitus ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiÅ¡kai panaikintas, nes nustatytas fiksuotas tarifas ir toliau taikomas dvylika metų (Pakeitimo įstatymo 20 str. 6, 7 d.).

Be to, reikÅ¡dami reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tolesnis įrengtų saulės elektrinių eksploatavimas iÅ¡ esmės bÅ«tų praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negalėtų net minimaliai užtikrinti intereso, kurio buvo siekta įgyjant leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamas bei pelnÄ iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Atsižvelgiant į tai, negali bÅ«ti konstatuota, kad nuo 2013-02-01 pakeitus teisinį reglamentavimÄ , yra paneigiama, remiantis iki 2013-02-01 galiojusiaÄ®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Pakeitimo įstatymo 20 str. 6 d. nuostatos faktiÅ¡kai pradėtos taikyti tik gavus leidimus gaminti elektros energijÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡i norma veikia retrospektyviai.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Leidimai gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėjams, iÅ¡skyrus G. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo iÅ¡duoti, todėl kaip nepagrįsti atmestini jų argumentai, kad taikant nuo 2013-02-01 pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ buvo įsiterpta į jau susiklosčiusius teisinius santykius ir pažeistas principas lex retro non agit. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos pateikto iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos faktinės situacijos teisinio vertinimo.

Teismas pažymi, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos yra laikomasi ir vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose.Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. buvo nustatyta, kad asmenys, turintys iki 2013-02-01 iÅ¡duotus Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iÅ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus, ne vėliau kaip iki 2013-07-01 teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai turi pateikti praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ .

Tuo atveju, jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo turėtojas iki 2013-07-01 teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia Energetikos ministerijai praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ , leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus netenka galios, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatytÄ atvejį. Jeigu gamintojas iki Å¡ioje dalyje nurodyto termino pateikia Energetikos ministerijai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ , jo turimas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galioja iki leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, tačiau ne ilgiau negu jame nurodytas galiojimo terminas arba iki motyvuoto atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ pateikimo.

Pagal to paties straipsnio 3 d. nuostatas, asmenys, turintys Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus, tačiau nepabaigę projekto plėtojimo darbų iki Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyto termino, iki 2013-07-01 raÅ¡tu kreipiasi į Energetikos ministerijÄ dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikdami įrodymus, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projektui įgyvendinti numatytų investicijų. SprendimÄ dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo ne ilgesniam negu 7 mėnesių terminui nuo Å¡io sprendimo priėmimo priima Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu ne vėliau kaip 2013-07-01 iÅ¡ Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir socialinių partnerių atstovų sudaryta komisija.

Jeigu Å¡i komisija nepratęsia leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino, leidimo galiojimas panaikinamas. Ä®gyvendinimo įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus turintys asmenys, numatantys įrengti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės Å viesos energijos elektrines, elektros tinklų operatoriui pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , garantuojantį elektros tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus.

Asmens prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iÅ¡ 500 litų už 1 kW. Asmenys, turintys Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus, savo prievolių įvykdymo užtikrinimÄ turi pateikti iki 2013-03-01, Kai Å¡ioje dalyje nurodytos elektrinės statyba užbaigiama ir iÅ¡duodamas leidimas elektros energijai gaminti, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas grÄ Å¾inamas teisės aktų nustatyta tvarka. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo ir panaudojimo sÄ lygas bei tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjai, turėdami iÅ¡duotus Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, nesikreipė dėl leidimų gaminti elektros energijÄ , iÅ¡skyrus G.

D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡davimo, byloje nėra. Vadinasi, pareiÅ¡kėjai pasirinko savo teisių realizavimo bÅ«dÄ ir apsisprendė nebevystyti pradėtų investicinių projektų.Pažymėtina, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui, tačiau vartotojas (elektros energijos) turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai, nes pastarasis yra silpnesnioji sandorio Å¡alis. Ä®statymo nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui.

Teisės aktų pakeitimais pareiÅ¡kėjams nebuvo užkirstas kelias kurti ir plėtoti verslÄ apskritai, gauti pajamų iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos, todėl, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.Nesant civilinei atsakomybei kilti nustatytų sÄ lygų, pareiÅ¡kėjų skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.PareiÅ¡kėjai teismÄ praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2013-01-17 redakcija) 6 str. dalis, kurioje nustatyta, kad peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 d., konstituciniam teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, pateiktas aiÅ¡kinimas paÅ¡alina abejones dėl to, ar ginčui taikytinos teisės aktų nuostatos, dėl kurių praÅ¡oma kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams.

Prašymas netenkinamas.Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismasnusprendė:Pareiškėjų A. M., G. D., G. S., J. L., M. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V.

M. ir S. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai.Teisėjas             Raimondas Blauzdžius