2023-04-12 Nr. AB-7934-3-61-3-00895-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-193-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00895-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkės),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai ir Vytauto Didžiojo universitetui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) 1 700 Eur neturtinę žalą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 1 700 Eur neturtinę žalą; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) kontrolieriaus 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SP-9 (toliau – ir Sprendimas). Teismas atsisakė priimti skundą motyvuodamas tuo, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku). Sprendimas buvo paskelbtas internete viešai, tačiau tinkamai jo nenuasmeninus, todėl pareiškėjo asmens ir privataus gyvenimo duomenys buvo paskelbti viešumoje nepagarbiame kontekste. Tarnyba savavališkai išvertė Sprendimą į anglų kalbą ir patalpino į valstybinę interneto svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje Sprendimas neproporcingą laiką buvo prieinamas neapibrėžtam bendrovės „Google“ paslaugų gavėjų ratui, įskaitant ir aukštajai mokyklai Universidad Loyola, kurioje (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas mokėsi tarptautinių ERASMUS studijų metu. Aukštoji mokykla Universidad Loyola surinko Tarnybos paskleistą informaciją ir nenuasmenintą Sprendimą, mokslo ir studijų metu vertino pareiškėją neigiamai, nutraukė su pareiškėju studijų sutartį ir perdavė Sprendimą trečioms šalims, užkertant pareiškėjui teisę apskųsti aukštosios mokyklos Universidad Loyola veiksmus. Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ir VDU) išbraukė pareiškėją iš studentų sąrašų ir vienašališkai nutraukė su pareiškėju studijų sutartį, todėl pareiškėjas prarado ilgus metus ir galimybę studijuoti pasirinktą studijų programą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio 6 d. padavė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui ir prašė panaikinti Sprendimą bei priteisti žalą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-347-933/2021 nusprendė kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti ginčo (bylos) pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2021 m. kovo 3 d. neskundžiama nutartimi perdavė bylą pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėl žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas netenka teisinės galios ex lege. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. gegužės 5 d., tačiau nutarties apskundimo tvarka pareiškėjui išaiškinta suprantamai nebuvo. 2021 m. kovo 16 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas, tačiau teismas neskundžiama 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjo prašymą.

4. Pareiškėjas teigė, kad byla dėl neigiamų teisinių pasekmių sukėlusio Sprendimo neišspręsta nuo 2017 m. gegužės 11 d., todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 19 d. padarė išvadą, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku), tačiau 2021 m. kovo 3 d. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, tokia veikla, kai internete paskelbtas nenuasmenintas Sprendimas yra susijusi su atitinkama viešojo administravimo subjektų veikla viešojo administravimo srityje. Tik 2021 m. kovo 3 d. (beveik po 4 metų) teismai pripažino, kad byla ir ginčas iš tikrųjų teismingas administraciniam teismui. Atsakovas nesukūrė veiksmingo mechanizmo (teisinio reguliavimo), kuris užtikrintų pareiškėjo teisę į greitą, veiksmingą ir teisingą teismą, pareiškėjo byla nebuvo išspręsta per protingą laiką, todėl jam atsirado žala.

5. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), kurio pagrindu ir nuostatomis remdamasis Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėjo skundą, nepagrįstai apribojo jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Atsakovo Lietuvos valstybės įsteigtas Vilniaus apygardos administracinis teismas nesąžiningai sprendė 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėjo skundo priėmimo teisme klausimą ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Buvo pažeista bylos perdavimo į kompetentingą teismą tvarka, o būtent – civilinio ir administracinio proceso teisės normos, kuriose numatyta, kad išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos, atsakovas civilinio ir administracinio proceso nustatytu teisiniu reguliavimu neįgyvendino pozityvios pareigos nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įgyvendinta pareiškėjo teisė apskųsti specialios teisėjų kolegijos nutartį ir neteisėtus Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmus ar neveikimą.

6. Pareiškėjas nurodė, kad prarado teisę atgauti žyminį mokestį už paslaugą, kurios nesuteikė bendrosios kompetencijos teismas, teisę pareikšti nuomonę dėl mediacijos įgyvendinimo administracinės teisenos proceso metu, teisę pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir įgyvendinti teisę būti išklausytam. Nepriėmus ir neprijungus prie bylos 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjo prašymo pareiškėjui buvo užkirsta ir apribota teisė įgyvendinti ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę pateikti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla.

Dėl įstatymų leidėjo neatidumo, ABTĮ nenumatyta bylos priėmimo ir perdavimo procedūrų apskundimo tvarkos. Pareiškėjo byla neskundžiama nutartimi buvo perduota iš Apygardos teismo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, o iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neskundžiama nutartimi buvo perduota į apygardos administracinį teismą. Dėl įstatymų leidėjo neatidumo ABTĮ nenumatyta, kokia tvarka gali būti skundžiama teismo nutartis, kurioje yra sprendžiamas bylos kompetentingame teisme (šiuo atveju pirmosios instancijos administraciniame teisme) priėmimo klausimas.

Apygardos administracinis teismas priėmė iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsiųstą bylą, tačiau pareiškėjui buvo apribota teisė teikti skundą dėl bylos priėmimo teisme procedūrų ir neteisėtų teismo veiksmų aukštesnės pakopos teismui. Apskųsti bylos iš vieno teismo į kitą perdavimo veiksmų teisiškai neįmanoma dėl netinkamo teisinio reguliavimo. Teisingumo ministerijos pasiūlytas, o įstatymo leidėjo patvirtintas teisinis reguliavimas, kad nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama, prieštarauja teisingumui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliais, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; Konstitucijos 33 straipsnio 2 daliai, jog piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus; konstituciniam teisinės valstybės principui, kuris turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 daliai (teisė į teisingą teismą); teisės į teisminę gynybą principui, kuris numato, kad Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą, Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, nerūpestingi ir nepakankami valstybės institucijų ir valstybės pareigūnų aktai (veiksmai arba neveikimas) padarė pareiškėjui žalą.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kanceliarijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Kanceliarija nurodė, kad nėra tinkamas Lietuvos valstybės atstovas šioje byloje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 3.19 punktu Kanceliarijai pavesta atstovauti valstybei bylose dėl valstybinių signatarų rentų, valstybinių signatarų našlių ir našlaičių rentų mokėjimo, ši sritis nėra susijusi su pareiškėjo skunde keliamais prašymais. Nutarimo 23 punktas nustato, kad kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pareiškėjas savo patirtą žalą sieja su, jo nuomone, netinkamu teisiniu reguliavimu (ABTĮ), teismų sprendimais, Teisingumo ministerijos, Tarnybos, Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – ir VDU) veiksmais. Kanceliarija ar jos valstybės tarnautojai bei darbuotojai įstatymų nepriima ir negali būti siejami su pareiškėjo tariamai patirta žala dėl tariamai netinkamo įstatymų turinio, negali būti siejami su kitų skunde nurodytų institucijų veiksmais. Nors pareiškėjas nurodo Kanceliariją kaip Teisės aktų registro tvarkytoją, tačiau žalos nesieja su neteisėtais veiksmais tvarkant šį registrą. Pareiškėjas skunde nurodo Kanceliarijos Teisės departamento išvadų tariamus trūkumus, tačiau pateikia tai kaip savo nuomonę, nepagrįsdamas pažeistais teisės aktų reikalavimais bei nenurodydamas priežastinio ryšio tarp šių tariamų trūkumų ir patirtos žalos. Pareiškėjo reikalavimų tenkinimui turi būti nustatytas Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) priimto įstatymo neteisėtumas. Administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta įstatymų teisėtumo patikra, todėl jis negali spręsti dėl pareiškėjo tariamai patirtos žalos atlyginimo šiuo pagrindu.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Teisingumo ministerija nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi kreipėsi į Specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl rūšinio teismingumo spręsti, prašydamas išspręsti ginčo pagal pareiškėjo ieškinį dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, o bylos nagrinėjimą apeliacine rašytinio proceso tvarka atidėjo. Specialioji teisėjų kolegija 2021 m. kovo 3 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka išsprendė minėtą kreipimąsi, nutarė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 5 dalyje numatyta, nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama. Specialioji teisėjų kolegija pagrįstai šią bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka bei 2021 m. kovo 3 d. nutartyje nurodė, kad nutartis dėl teismingumo neskundžiama. Specialiosios teisėjų kolegijos procesinis sprendimas instancine tvarka nėra skundžiamas, kadangi asmens teisė į teisminę gynybą juo nėra ribojama, procesas vyksta toliau, o kolegija tik nusprendžia, kuris bendrosios kompetencijos ar administracinės teismas gali nagrinėti bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kuriame buvo ginčijamas Sprendimas, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir Švietimo ministerija) buvo informuoti apie pareiškėjo padarytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus.

Pareiškėjo skundas nebuvo priimtas teismo, kadangi Sprendimas yra konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio, t. y. jis nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjams, todėl nėra skundžiamas teismui. Su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo, priimant ir paskelbiant Sprendimą, pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą ir prašė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir ieškinyje Vilniaus apylinkės teismui nurodė iš esmės skirtingus pagrindus ir dalykus, todėl pareiškėjo motyvai, kad nuo 2017 m. nėra išnagrinėtas jo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo, nepagrįsti. Civilinė byla buvo perduota iš bendrosios kompetencijos teismo toliau nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2622-331/2021 skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. gegužės 5 d., 10 val.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas bei išspręstas sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo jam klausimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar dokumentais pagrįstų argumentų, pagrindžiančių jo patirtų išgyvenimų, nepagrindė neturtinės žalos fakto ir dydžio, todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos – priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Prieš pareiškėją jokių pažeidimų padaryta nebuvo.

Jei ir paaiškėtų, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartis buvo persiųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui pažeidžiant nustatytą 3 darbo dienų terminą, toks pažeidimas būtų vienkartinio pobūdžio ir trumpalaikis ir negalėjo lemti pareiškėjui didelių neigiamų išgyvenimų bei tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri privalėtų būti atlyginama priteisiant pareiškėjui piniginę kompensaciją.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Tarnyba paaiškino, kad visi Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) sprendimai buvo skelbiami Tarnybos interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) tais atvejais, kai sprendime nenustatomi akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimai, informacija apie asmenis buvo skelbiama, nurodant tik asmenų inicialus, mokslo ir studijų institucijų pavadinimus, tačiau nustačius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, siekiant tinkamo viešumo principo įgyvendinimo, apie pažeidėją buvo skelbiami tokie duomenys kaip pareigos, vardas ir pavardė, susijusi mokslo ir studijų institucija, ir apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus, (pažeidėjus) buvo informuojamos atitinkamos mokslo ir studijų institucijos. Tokios Kontrolieriaus sprendimų viešinimo praktikos buvo laikomasi iki 2019 m. pradžios, t. y. iki Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. balandžio 24 d. Tarnybai pateiktos konsultacijos apie asmens duomenų apsaugos užtikrinimo priemones, viešinant Kontrolieriaus sprendimus. Nei Sprendimas, nei informacija apie Sprendime nustatytus pareiškėjo akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus Loyolos universitetui Tarnybos nebuvo pateikti. Nuo 2019 m. pabaigos veikia nauja Tarnybos interneto svetainė (duomenys neskelbtini), kurioje nebeliko Kontrolieriaus sprendimų, skelbiamų ilgiau negu vieneri metai, Kontrolieriaus sprendimai skelbiami tik lietuvių kalba ir tik nuasmeninti, o kai tik atsirado pagrindas (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. liepos 15 d. pateikta konsultacija Tarnybai) įvertinti Kontrolieriaus sprendimuose ir Tarnybos naujienose skelbiamų asmens duomenų apimtį, Tarnyba peržiūrėjo Tarnybos interneto svetainės skiltyse „Naujienos“ ir „Sprendimai“ pateiktus pareiškėjų ir kitų asmenų asmens duomenis ir juos nuasmenino. Taigi nuo 2019 m. naujoje Tarnybos interneto svetainėje nebeliko ir Sprendimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad jo privataus gyvenimo duomenys buvo paskelbti viešumoje nepagarbiame kontekste, jog Sprendimas neproporcingą laiką buvo prieinamas neapibrėžtam bendrovės „Google“ paslaugų gavėjų ratui, įskaitant ir aukštajai mokyklai Universidad Loyola, kad Sprendimas kenkia pareiškėjui, pakerta pasitikėjimą Ispanijos akademinės bendruomenės akyse.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

14. VDU nurodė, skunde išdėstyta situacija su juo nėra susijusi. Teismo sprendimas, jo tenkinimo atveju, niekaip nepaveiks VDU teisių bei pareigų. VDU nebuvo nei vieno iš pareiškėjo skunde minėtų teisminių procesų dalyviu, todėl neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo T. G. skundą atmetė.

16. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3626-629/2017 atsisakė priimti pareiškėjo T. G. skundą, kuriame jis teismo prašė panaikinti Kontrolieriaus Sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 pareiškėjo T. G. atskirojo skundo netenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, įpareigoti VDU studijų programos komitetą ir VDU rektorių lygiomis dalimis grąžinti valstybei 635,5 Eur pervedant lėšas į Valstybinio fondo sąskaitą, pripažinti Tarnybos Sprendimą neteisėtu (civilinė byla Nr. e2-15030-294/2020). Vilniaus apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinio reikalavimus, kuriais jis prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kontrolieriaus Sprendimą bei įpareigoti VDU studijų programos komitetą ir VDU rektorių lygiomis dalimis grąžinti valstybei 635,5 Eur pervedant lėšas į Valstybinio fondo sąskaitą.

Pareiškėjas atskiruoju skundu apskundė minėtą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pareiškėjas T. G. dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-347-933/2021 nusprendė kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl rūšinio teismingumo spręsti, prašydamas išspręsti ginčo (bylos) pagal ieškovo T.

G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Švietimo ministerijos bei Kanceliarijos, dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2021 m. kovo 3 d. nutartimi perdavė bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas netenka teisinės galios.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2622-331/2021 pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo kanceliarijos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas atmetė.

17. Teismas vertino, kad pareiškėjas galbūt patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, jog Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutarties teismingumo byloje Nr. T-27/2021 jis negalėjo apskųsti instancine tvarka, negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo, kadangi tokio pobūdžio bylos teisme nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, teismų darbuotojai uždelsė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, kadangi nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo per 3 darbo dienas nebuvo išsiųsta kompetentingam ją nagrinėti teismui, nebuvo išspręstas sumokėto žyminio mokesčio klausimas, todėl tuo buvo pažeista jo teisė į nuosavybę. Klausimas dėl Kontrolieriaus Sprendimo nėra išspręstas daugiau nei 4 metus. Pareiškėjo teigimu, nebuvo sukurtas veiksmingas teisinis reguliavimas. Taigi, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su, jo manymu, teismų neteisėtais veiksmais (uždelsta išsiųsti nutartį, neišspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, byla neišnagrinėta daugiau nei 4 metus) bei netinkamu teisiniu reguliavimu (nutarties negali apskųsti apeliacine tvarka, negali dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka).

18. Teismas, aptaręs ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą, sprendė, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „nesprendžia bylų“ aiškintina kaip, be kita ko, reiškianti, kad administraciniai teismai negali spręsti, ar valstybės valdžios institucijos (šiuo atveju – Seimo) aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus. Tačiau minėta formuluotė negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad administraciniai teismai negali tirti šių institucijų veiklos tiek, kiek toks tyrimas yra būtinas šių teismų abejonei dėl priimto akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams pagrįsti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Iš to darytina išvada, kad, nors teisėjų kolegija (ir administraciniai teismai apskritai) negali pati pripažinti Nutarimo neteisėtu, t. y. nustatyti, kad buvo padaryti neteisėti veiksmai, jai suteikta kompetencija nuspręsti, kad dėl šio Seimo akto teisėtumo nėra pagrįstų abejonių, t. y. nustatyti, kad neteisėtų veiksmų nebuvo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2107-502/2016).

19. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes teismui nekyla jokių abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai.

20. Teismas nurodė, kad administracinės bylos kontekste administraciniam teismui neturint kompetencijos vertinti teismų bei Seimo veiksmų, taip pat neturint pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo, kurį atstovauja Kanceliarija, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, veiksmų. Nesant neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) teismas plačiau nepasisako, nes nagrinėjamuoju atveju tokių sąlygų vertinimas yra beprasmis. Teismas pareiškėjo skundą laikė neįrodytu, todėl atmetė jį kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas T. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą prašo tenkinti.

22. Pareiškėjas pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes ir pažymi, kad paskelbus nenuasmenintą Sprendimą jam buvo padaryta neturtinė žala bei teigia, jog nepagrįstai ilgai įvairiuose teismuose užsitęsus jo ieškinio (skundo) dėl Sprendimo nagrinėjimui, bylą administraciniame teisme išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti dėl proceso trukmės ir teismo veiksmų (ne) teisėtumo sprendžiant Sprendimo panaikinimo klausimą administracinėje byloje Nr. I-3626-629/2017, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti apelianto skundą motyvuodamas tuo, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku).

23. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo pasisakyti šiais klausimais: dėl kokių teisinių priežasčių apelianto byla nuo 2017 m. liko neišnagrinėta iš esmės; dėl kokių teisinių priežasčių apelianto 2017 m. gegužės 11 d. skunde pareikšti reikalavimai teismuose iš esmės neišspręsti iki šiol (2022 m.); ar ginčas dėl Sprendimo buvo išnagrinėtas per protingą laiką, taip, kaip protingas laikas suprantamas pagal Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją; ar buvo užtikrinta apelianto teisė į veiksmingą teisminę gynybą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, o būtent, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse (pvz. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis) įtvirtintas jų teises ir laisves; ar Tarnybos sprendimai gali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku); ar proceso trukmė ir nacionalinių teismų veiksmai, sprendžiant teismuose 2017 m. gegužės 11 d. apelianto skunde pateiktus reikalavimus administracinėje byloje Nr. I-3626-629/2017, suderinti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis; dėl kokių teisinių priežasčių Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui nesudarė galimybių keisti ar tikslinti 2017 m. gegužės 11 d. skundo dalyką (objektą), taisyti skundo trūkumų; ar apelianto skundo (ieškinio) priėmimo klausimo nagrinėjamas ir pats teisminis procesas 6 teismuose suderinamas su ekonomiškumo principu; ar teisėjai, spręsdami apelianto prašymus, buvo aktyvūs siekiant sutaikyti proceso šalis.

24. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti dėl proceso trukmės ir teismo veiksmų (ne) teisėtumo sprendžiant neteismingo bendrosios kompetencijos teismui pateikto 2020 m. balandžio 6 d. ieškinio klausimą civilinėje byloje Nr. e2-15030-294/2020.

25. Pareiškėjas teigia, kad byloje nebuvo sprendžiamas aktualus valstybės atsakomybės dėl procesinių terminų laike fakto ir tokiems teismo veiksmais taikytinos teisės klausimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino skundo aplinkybių taikytinos teisės prasme ir nemotyvavo kodėl to daryti nereikia, pareiškėjo skundo argumentai liko neišnagrinėti, teismas neatliko savarankiško pareiškėjo argumentų ir skunde nurodomų aplinkybių teisinio vertinimo. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti pareiškėjo bylos perdavimo kompetentingam teismui procedūros pažeidimo klausimą ir pasisakyti apie tai arba paaiškinti kodėl to daryti nereikia.

26. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti apribotos jo teisės apskųsti Vilniaus apygardos teismo, Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis klausimus, taip pat dėl teisės apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį neišaiškinimo klausimą, iš bylos išimto 2021 m. sausio 21 d. dokumento su priedais Nr. DOK 2954, kurie yra skundo dalis, klausimą ir pasisakyti apie tai arba paaiškinti kodėl to daryti nereikia.

27. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nebuvo aktyvus ir neištyrė įrodymo – 2021 m. kovo 16 d. prašymo byloje Nr. eI2-2622-331/2021 Nr. DOK-5567 dėl teisės į nuosavybę būtina apimtimi. Prašyme pareiškėjas prašė atlyginti turtinę žalą – 68 Eur už ieškinio bendrosios kompetencijos teisme žyminį mokestį ir 150 Eur už teisinę paslaugą Nr. GM-51- „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas“, priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens VDU turtinę žalą – 136 Eur už privalomas rinkliavas dėl studijų sutarčių sudarymo paslaugų. Joks teismas turtinių reikalavimų dėl 136 Eur už privalomas rinkliavas dėl studijų sutarčių sudarymo paslaugas nesprendė, todėl pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą iki šiol ribojama nepagrįstai, o VDU yra susijęs su byla, nes yra Lietuvos edukologijos universiteto teisių ir pareigų perėmėjas.

28. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimas nėra tinkamas, teismas vengia atsakyti į sudėtingus skundo klausimus. Neaišku dėl kokių teisinių priežasčių teismas nenagrinėjo (atmetė) pareiškėjo argumentus ir neatliko atsakovo pareigūnų ar (ir) valstybės tarnautojų V. P., V. S., R. K., D. K. aktų, veiksmų (neveikimo) Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 6 punkto, Statuto 136 straipsnio 5 dalies, 135 straipsnio 3 dalies, CPK 36 straipsnio 6 dalies, ABTĮ 22 straipsnio 6 dalies prasme. Teismas nepaaiškino, kodėl teisinio vertinimo dėl skundžiamų pareigūnų ar tarnautojų aktų (veiksmų ar neveikimo) atlikti nereikia. Be to, pareiškėjas negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime Specialiojoje teisėjų kolegijoje. Teismas nepasisakė, kokios teisės normos nustato, kad tokios bylos nagrinėjamos tik rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti pareigūnų V. P., D. K., V. S., R. K. aktų, taip, kaip terminas „aktas“ suprantamas pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį, klausimą, įvertinti minėtų pareigūnų ar tarnautojų aktus (veiksmus ar neveikimą) nacionalinių ir kitų teisės aktų prasme ir pasisakyti apie tai arba paaiškinti kodėl to daryti nereikia.

29. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, tvirtina, kad būtent iš Tarnybos Loyolos universitetas gavo duomenis apie pareiškėją ir nurodo, kad Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą turėtų motyvuotai paaiškinti teiginį, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog Sprendimas neproporcingą laiką buvo prieinamas neapibrėžtam bendrovės „Google“ paslaugų gavėjų ratui ir, kad pareiškėjo privataus gyvenimo duomenys nebuvo paskelbti viešumoje.

30. Pareiškėjas teigia, kad teismas netenkino jo prašymo išreikalauti įrodymus ir to nemotyvavo. Pareiškėjas prašė išreikalauti, ištirti įrodymus ir teismo sprendime pasisakyti: 1) kokiu teisiniu pagrindu remiantis Teisingumo ministerija teigia, kad ABTĮ papildymo ir pakeitimo įstatymo nuostatoms Europos Sąjungos teisės reikalavimai netaikytini; 2) dėl kokių teisinių ir faktinių priežasčių Kanceliarijos Teisės departamento ABTĮ projekto išvadoje nėra duomenų kurie referuotų į aiškų teisinį teiginį (teisinę išvadą), kad ABTĮ projektas neprieštarauja galiojantiems įstatymams; 3) ar atsakovo pareigūno aiškinamasis raštas atitinka Seimo Statuto reikalavimus, o būtent, reikalavimą, kad aiškinamajame rašte būtų nurodoma faktinė ar teisinė aplinkybė: kad įstatymo projektas atitinka Konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus; 4) kodėl byla Nr. T-27/2021 buvo nagrinėjama ne viešumo sąlygomis; 5) ar CPK 36 straipsnio 3 dalies teisinis reguliavimas, kuriame numatyta, dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimus Specialioji teisėjų kolegija sprendžia tik rašytinio proceso tvarka, atitinka ir yra suderinamas su visuotinai pripažįstamu audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė) teisės principu.

31. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso pažeidimų – priėmė Teisingumo ministerijos ir VDU atsiliepimus į skundą, nors jie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą jų pateikimo terminą, termino atnaujinti nebuvo prašyta ir jis nebuvo atnaujintas. Pareiškėjo vertinimu, dėl šių aplinkybių teismas buvo šališkas.

32. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą 2021 m. birželio 17 d. nutartį, nepagrįstai nustatė, jog nėra kliūčių nagrinėti administracinę bylą ir nutarė baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, nes nesulaukė apelianto patikslinto skundo. Paskutinis teisme registruotas proceso šalies atsiliepimas buvo pateiktas 2021 m. birželio 14 d., nuorašai išsiųsti 2021 m. birželio 15 d., todėl teismas privalėjo išlaukti ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto keturiolikos kalendorinių dienų̨ terminą, per kurį pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą̨ ar dalyką̨ per 14 dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pareiškėjas prašo patikrinti ar nagrinėjant šią administracinę bylą jis realiai galėjo įgyvendinti ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą̨ ar dalyką̨.

33. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo pasisakyti apeliaciniame skunde išdėstytais ginčijamais klausimais, peržengti skundo ribas, visapusiškai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, ištirti teismui pateikiamus įrodymus, išreikalauti įrodymus ir visą su ginču susijusią medžiagą, kuri reikalinga pagrindiniams pareiškėjo skundo reikalavimams pagrįsti arba motyvuotai pasisakyti galutiniame sprendime kodėl to nereikėtų daryti.

34. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kanceliarija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Kanceliarija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad apeliacinis skundas be juridinio pagrindo, t. y. nurodytų įstatymų ar faktinių aplinkybių, jame kartojami pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstyti reikalavimai ar reiškiama apelianto nuomonė įvairiais klausimais.

36. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. Teisingumo ministerija nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog patirtą neturtinę žalą pareiškėjas siejo su veiksmingo teisinio reguliavimo nebuvimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje byloje galimą veiksmų (neveikimo) neteisėtumą gali nustatyti tik Konstitucinis Teismas. Teisingumo ministerija sutiko su teismo pozicija, kad teismas negali vertinti teismų ir Seimo veiksmų bei neturėjo pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo, kurį atstovauja Kanceliarija, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, veiksmų neteisėtumą. Nesant neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kuriuo pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos priteisimo.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad Kontrolieriaus Sprendimą teisėtai viešai skelbė pagal tuo metu galiojusią tvarką, o Loyolos universitetui informacijos apie pareiškėją neteikė.

40. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. kovo 1 d. gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neišreikalavus prašomų įrodymų, nepaaiškinus apeliantui priežasčių, kodėl prašomų išreikalauti įrodymų nereikia. Taip pat, Sprendimas priimtas neištyrus reikšmingų bylai aplinkybių ir įrodymų viseto, dėl ko buvo padarytos klaidingos išvados. Pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad šios bylos, apeliacinio skundo pagrindai ir dalykas yra tiesiogiai susijęs su teisminiu procesu Nr. 2-68-3-09884-2020-22 ir pirmoje instancijoje nagrinėjama administracine byla Nr. eI2-1816-631/2023. Apeliantas prašo teismo apeliacinės bylos nagrinėjimo metu patikrinti nurodytą teisminį procesą, susipažinti su administracine byla Nr. eI2-1816-631/2023 ir spręsti klausimą: ar galiojanti teisė ir ABTĮ numato, kad teismas spręstų proceso trukmės (bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką) klausimą, kai pats teisminis procesas dar nesibaigęs. Pareiškėjas mano, kad būtų pagrįsta sulaukti proceso ir bylos dėl netinkamų valstybės valdžios institucijų ir jų darbuotojų aktų, dėl 2017 m. valstybės įstaigos priimto sprendimo SP-9, dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimo pažeidimo, dėl teisės būti išklausytam pažeidimo pabaigos ir tik tada spręsti klausimą dėl proceso trukmės (bylos išnagrinėjimo per protingą terminą) klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 41. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos veiksmais / neveikimu, rengiant / derinant procesinės teisės aktus, dėl kurių užsitęsė jo reikalavimų nagrinėjimas teismuose, apribotos procesinės teisės ir pan., atlyginimo.

42. Teisėjų kolegija tam, kad apibrėžti pareiškėjo iniciuoto ginčo, nagrinėjamo šioje administracinėje byloje, ribas, visų pirma primena, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.), išskyrus įstatymais numatytas išimtis. Administraciniams teismams nagrinėti priskirti ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.) (ABTĮ 17 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad bylos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.272 str.) nėra priskirtos nagrinėti administraciniams teismams. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjo diskrecijos, kuria jis gali naudotis reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, negalima interpretuoti kaip apimančios jo laisvą nuožiūrą nustatyti kokį nors išsamų (baigtinį) sąrašą atvejų, kuriais tokia žala turi būti atlyginama; asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją, bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatos pagal įstatymo analogiją taikytinos ir sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant administracinę bylą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

43. Taigi, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl, kaip teigiama, neteisėtų bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų, Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti procesinių sprendimų, taip pat, aplinkybės, susijusios su kitu administraciniame teisme nagrinėjamu ginču (Vilniaus apygardos administraciniam teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI2-1816-631/2021, teisminio proceso Nr. 2-68-3-09884-2020-2), yra vertinami ne kaip pagrindai, su kuriais siejamas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas nagrinėjamoje byloje, o kaip aplinkybės, pareiškėjo teigimu, patvirtinančios neteisėtus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos veiksmus / neveikimą, rengiant / derinant procesinės teisės aktus, dėl kurių užsitęsė jo reikalavimų nagrinėjimas teismuose.

44. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti tenkinamas (visas ar jo dalis) nustačius visumą viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; ir kt.). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti minėtų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų buvimą paprastai tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – pareiškėjui.

45. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-669/2011; Nr. A520-1673/2013; Nr. A525-3063/2011 ir kt.).

46. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir / ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

47. Vertinant pareiškėjo įvardytus valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų veiksmus (neveikimą) teisėkūros procese, nėra jokio pagrindo manyti juos esant pareiškėjo įvardijamų pasekmių – užsitęsusio ginčo nagrinėjimo teisme – atsiradimo sąlyga: viena vertus, tokio pobūdžio argumentai, grindžiami teiginiais apie veiksmus, kurie, pareiškėjo teigimu, nebuvo atlikti, atlikti netinkamai / ne laiku rengiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus ir papildymus 1999 metais, niekaip nesusieti su pareiškėjo įvardijamų pasekmių – užsitęsusio ginčo, pasak pareiškėjo, iniciuoto 2017 metais, nagrinėjimu teisme – atsiradimu; kita vertus, pareiškėjo įvardijamos procesinės teisės normos nėra pripažintos prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad nėra sukurtas teisinis reguliavimas, užtikrinantis greitą, veiksmingą ir teisingą ginčo išnagrinėjimą teisme, yra abstraktūs: jie iš esmės niekaip nesusieti su faktine situacija jo įvardijame teisminiame procese; argumentai, susiję, su jo teisių (pasisakyti, skųsti) ribojimu Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, nėra pagrįsti: dalį klausimų, kuriais ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, iš jų – ir dėl ginčo rūšinio ir / ar teritorinio teismingumo, teismas yra įgaliotas spręsti ex officio (pagal pareigas), todėl aplinkybė, kad proceso įstatymai nenumato pareigos išklausyti ginčo šalis iki išsprendžiant tokio pobūdžio klausimus, savaime negali būti vertinama Konstitucijoje ir / ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų teisių į teisminę gynybą, tinkamą proceso principo ar pan. pažeidimu; kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, teismų instancinė sistema suponuoja tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

Teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą arba pakeisti nuosprendį paaiškėjus naujoms aplinkybėms (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme turi būti ne tik įtvirtinta pati proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde minimi procesiniai sprendimai, dėl kurių jis teigia negalėjęs pasisakyti ir apskųsti, nėra baigiamieji aktai; abejones, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, sprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.), todėl nėra argumentų, kad nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų išsprendimo, neturėtų būti galutinė ir neskundžiama.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais laikytini ir kiti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ reikalavimus teismui būti aktyviam, buvo šališkas ir pan.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu (žr., pvz., 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti kurios nors šalies naudai (žr., pvz., 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-757/2002); abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019).

Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti savaime vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi: gavusi administracinės bylos proceso šalių atsiliepimus į pareiškėjo skundą bei jų priedus, pirmosios instancijos teismo teisėja, manydama, kad nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti, jos pasiruošimą nagrinėti teismo posėdyje baigė 2021 m. birželio 17 d. nutartimi.

Aplinkybė, kad šia nutartimi nebuvo tenkintas prašymas dėl pareiškėjo skunde nurodytų duomenų išreikalavimo, savaime nepatvirtina teismą priėmus nepagrįstą procesinį sprendimą: pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą buvo pakankama teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl šioje byloje nagrinėtinų pareiškėjo reikalavimų priėmimui, dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad teisėja, pažeisdama administracinės bylos proceso nuostatas, neišreikalavo jo nurodytų įrodymų, nėra pagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog pasiruošimą bylą nagrinėti teismo posėdyje baigus 2021 m. birželio 17 d., nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2021 m. rugsėjo 15 d., dėl ko apeliacinio skundo teiginiai teismą apribojus pareiškėjui galimybę tikslinti skundą, reikšti procesinio pobūdžio prašymus (dėl bylos nagrinėjimo tvarkos, bylos nagrinėjimo stabdymo, mediacijos, norminio teisės akto teisėtumo turimo ir t. t.) nėra pagrįsti.

49. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos kontrolieriaus 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SP-9 ginčijimu teisme (pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti), taip pat argumentai, susiję su ginčo dalyku Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-1816-631/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09884-2020-2), kurioje pareiškėjas reiškia reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, ir Vytauto Didžiojo universitetui, nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste, todėl dėl jų nėra pasisakoma. Pažymėtina, kad ginčo dalykai šiuose procesuose, kurių vieną atsakyta pradėti, nėra tapatūs, dėl ko pareiškėjo vertinimai dėl bendros šių procesų trukmės nėra pagrįsti.

50. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai byloje nagrinėjamo ginčo (nutarties 43 p.) kontekste nėra reikšmingi ir dėl jų nėra pasisakoma.

51. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan