2021-03-31 Nr. AB-6611-3-61-3-01899-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-843-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01899-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus alus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus alus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus alus“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-69/19 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui atsakovas skyrė 289 Eur dydžio baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų ir 2 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Bauda pareiškėjui skirta už tai, jog tikrinimo metu pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo įmonės prekybos salėje įrengtame atviro tipo šaldytuve laikomas ir parduodamas vynas 1 l talpos, supiltas į permatomą plastikinį PET ir šis butelis nepaženklintas banderole, nepateikti įsigijimo dokumentai.

2.2. Bylos nagrinėjimo Departamente metu pareiškėjas paaiškino, jog į prekybos vietą buvo atvežtas vynas 5 l pakuotėje. Banderolė buvo ant šios pakuotės, iš kurios ir buvo pilstomas. Baigiant pilstyti vyną, 5 l pakuotė (maišelis) buvo pažeistas, todėl vyno likutis išpiltas į 1 l talpos butelį, kuris buvo padėtas atviroje vietoje. 5 l pakuotės įsigijimo dokumentai buvo pateikti. Ginčo, jog pilstomo vyno 5 l pakuotės dokumentai buvo pateikti tiek tikrinimo metu, tiek ir su papildomais dokumentais iki bylos nagrinėjimo, nėra.

2.3. Teisės aktai nedraudžia supilstyti alkoholinius gėrimus į 1 l talpos tarą viešojo maitinimo įmonėse. Kadangi, baigiant pilstyti vyną iš 5 l taros, maišelis buvo pažeistas ir dėl šios priežasties likęs vynas buvo supiltas į 1 l talpos tarą ir pastatytas matomoje vietoje, darbuotoja butelį paženklino vartotojui būtina informacija. Iš pažeistos 5 l taros supylus likučius į 1 l talpos tarą, nebuvo galimybės nei praktiškai, nei teisiškai užklijuoti naujos banderolės, nes to nereikalauja teisės aktai, kadangi šioje prekybos vietoje prekiaujama pilstomais alkoholiniais gėrimais. Banderolės klijuojamos ant tos taros, iš kurios jie pilstomi.

2.4. Pardavėja galbūt atliko neteisėtus veiksmus, tačiau dėl tokio mažareikšmio pažeidimo (1 l vyno kaina – 5,59 Eur), įmonė, daug metų prekiaujanti alkoholiniais gėrimais, turėtų mokėti pakankamai didelę baudą, bet svarbiausia – prarasti licenciją vieneriems metams. Šiuo atveju yra galimybė pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir panaikinti Nutarimą siekiant išvengti tolimesnio bylinėjimosi ir Bendrovės padalinio veiklos sustabdymo vieneriems metams.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Vadovaujantis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir Utenos AVPK RS) 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 89-S-1724 pateikta informacija ir Departamento surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas viešojo maitinimo vietoje, esančioje Aplinkkelio g. 165, Paluokesos k., Molėtų r., laiko, parduoda alkoholinius gėrimus, nepaženklintus banderolėmis bei neturint juridinę galią turinčių privalomų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

4.2. Utenos AVPK RS pareigūnai 2019 m. sausio 18 d. atliko patikrinimą Bendrovės viešojo maitinimo vietoje ir nustatė, kad prekybos salėje įrengtame atviro tipo šaldytuve laikomas, parduodamas 1 l talpos vyno butelis, paženklintas lipdukais, 1 l talpos plastikinis butelis sandariai uždarytas plastmasiniu kamščiu. Minėti vyno buteliai nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, jiems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

4.3. Už nurodytus pažeidimus Departamentas Nutarimu skyrė Bendrovei 289 Eur baudą bei konfiskavo paimtą alkoholinį gėrimą.

4.4. Pareiškėjo skundo argumentus vertino kritiškai, kaip subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą ir gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos padarytų AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 2 dalies 2, 3 punktų pažeidimo sudėtį. Nutarimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

4.5. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje buvo rastas alkoholinis gėrimas be banderolės.

4.6. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Bendrovės pateikti dokumentai (2018 m. gruodžio 17 d. Invoice Nr. 756/18, CMR LV-23001) yra rasto alkoholinio gėrimo juridinę galią turintys įsigijimo ir gabenimo dokumentai. Pareiškėjo ir darbuotojos paaiškinimus, kad alkoholinis gėrimas buvo perpiltas suplyšus gamyklinei pakuotei, Departamentas vertino kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Bendrovės pateikti dokumentai nepatvirtina rasto alkoholinio gėrimo įsigijimo, kadangi nesutampa talpa, nurodyta ant dokumentų, bei faktiškai rasto butelio talpa. Ant butelio nėra partijos numerio, negalima objektyviai identifikuoti pagaminimo datos ir susieti alkoholinį gėrimą su pateiktais įsigijimo dokumentais, t .y. nėra galimybių įsitikinti ir patikrinti, ar tai tas pats gėrimas, kuris nurodytas Bendrovės pateiktuose dokumentuose.

4.7. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nėra ginčo dėl vyno rūšies, talpos ir kiekio sutapimo su įsigijimo dokumentais, nes dokumentuose pateikta informacija nesutampa su informacija ant alkoholinio gėrimo, todėl teigti, kad informacija yra tapati nėra pagrindo.

4.8. Nesutiko su skundo argumentais, kad teisės aktai alkoholinius gėrimus nedraudžia viešojo maitinimo vietoje išpilstyti iš gamyklinės taros, paženklintos banderole, ir atitikusios kitus AKĮ reikalavimus, į kitą tarą. Teisės aktai nedraudžia viešojo maitinimo vietoje išpilstyti alkoholinius gėrimus kliento akivaizdoje į viešajam maitinimui būdingą tarą (taures, stiklines, bokalus ir pan.). Konkrečiu atveju rastas alkoholinis gėrimas išpilstytas į plastikinį butelį, be to, nėra pagrindo teigti, kad jis išpilstytas kliento akivaizdoje.

4.9. Pažeidimas nepatenka į mažareikšmių veikų sąrašą, nurodytą Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), todėl negali būti pripažįstamas mažareikšmiu.

4.10. Nutarimu nebuvo priimtas sprendimas dėl licencijos panaikinimo, todėl šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su byla.

4.11. Bendrovė, teigdama, kad paskirta bauda yra per didelė, savo argumentų nepagrindė įrodymais, todėl mažinti minimalią baudą nėra teisinio pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

6.1. Utenos AVPK RS pareigūnai 2019 m. sausio 18 d. atliko patikrinimą Bendrovės viešojo maitinimo vietoje ir nustatė, kad prekybos salėje įrengtame atviro tipo šaldytuve laikomas, parduodamas 1 l talpos vyno butelis, paženklintas lipdukais, kuriuose nurodyta: „Merlot 2013“ / Raudonas sausas vynas / Alk. 12-13 tūrio proc. Talpa . L / Gamintojas: „Marta Bacchus“ Kft, H-6200, Kiskoros, Dozca Gy. ut. 86,Vengrija / Importuotojas: UAB „Vilniaus alus“, Arimų g. 29, Vilnius / Tel. (duomenys neskelbtini)“. 1 l talpos plastikinis butelis sandariai uždarytas plastmasiniu kamščiu. Vyno „Merlot 2013“ buteliai nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, jiems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

6.2. Utenos AVPK RS 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 89-S-1724 pateikė medžiagą Departamentui.

6.3. Departamentas Nutarime konstatavo, kad pareiškėjas viešojo maitinimo vietoje laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis bei neturint juridinę galią turinčių privalomų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ir 2 dalies 2, 3 punktus.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pareiškėjas pagrįstai nubaustas už AKĮ pažeidimą.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių. Atsakovas Nutarime detaliai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus (sąskaitas, banderolių panaudojimo žurnalą) bei Bendrovės vadovo paaiškinimus. Jokių kitų duomenų teismui pareiškėjas nepateikė. Tikrinimo metu buvo rastas ir laikomas vynas be banderolių, o įgijimo dokumentai pateikti 5 l tūrio talpai. Teismas sutiko su atsakovu, kad nesutampa šio alkoholinio gėrimo talpa nurodyta ant dokumentų bei prekybos vietoje rasto, ant butelio nėra partijos numerio, pagaminimo datos, t. y. dokumentuose pateikta informacija nesutampa su informacija ant butelio rasto alkoholinio gėrimo. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo argumentus, kad buvo pateikta tapati informacija, teismas atmetė. Pareiškėjo pozicija, kad, plyšus tarai, vynas buvo perpiltas į 1 l talpą, jokiais duomenimis nebuvo pagrįsta, todėl teismas ją vertino kaip pareiškėjo gynybinę poziciją. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju pakanka nustatyti AKĮ normos dispozicijos draudimo nepaisymą.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad teisės aktai alkoholinius gėrimus nedraudžia viešojo maitinimo vietoje išpilstyti iš gamyklinės taros, kuri buvo paženklinta banderole ir atitiko kitus AKĮ reikalavimus, į kitą tarą.

10. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Bendrovės darbuotoja, kuri buvo nubausta už prekybą alkoholiniais gėrimais be banderolių, sumokėjo paskirtą baudą, nešalina Bendrovės atsakomybės.

11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisingai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ nuostatas parduoti ir laikyti alkoholio alkoholinius gėrimus, nepaženklintus banderolėmis. Teismas pabrėžė, kad AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties ūkio subjekto veiksmais ir ūkio subjektas visuomet atsako už savo darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą, nustačius formalią tokio pažeidimo sudėtį.

12. Pareiškėjo teiginius, kad pažeidimas yra mažareikšmis, teismas vertino kaip pareiškėjo subjektyvią nuomonę, kuri nepagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis, be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad padarytas AKĮ pažeidimas nepatenka į mažareikšmių veikų sąrašą, nurodytą Įsakyme, todėl ir negali būti pripažįstamas mažareikšmiu.

13. Atsakovas Nutarimu pareiškėjui skirdamas nuobaudą, nustatė, kad Bendrovė tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, rastų alkoholinių gėrimų, pažeidžiančių AKĮ reikalavimus, kiekis nėra didelis, ir tai atsakovas vertino kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių Departamentas nenustatė. Teismas konstatavo, kad atsakovas Nutarime pagrindė pareiškėjui skirtą baudą ir ją tinkamai individualizavo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui skirta minimali bauda yra proporcinga padarytam AKĮ pažeidimui ir pagrindų šią baudą mažinti nėra.

14. Teismas konstatavo, kad Departamentas tinkamai įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, to paties straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, Departamentas Nutarimu skyrė ekonominę sankciją, kuri yra adekvati bei proporcinga, alkoholio produktai konfiskuoti pagrįstai. Teismas pabrėžė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo Nutarimą panaikinti ar pakeisti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, o tik citavo atsakovo atsiliepime pateiktus motyvus ir nurodė, jog pareiškėjo motyvus atsakovas ir teismas vertina kritiškai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė kodėl pareiškėjo pateikti motyvai yra atmetami ir sprendimą grindė tik atsakovo pateiktais motyvais, cituodamas juos savo sprendime.

15.2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nenagrinėjo pagrindinių faktinių aplinkybių, jog vynas „Merlot 2013“ buvo įsigytas legaliai, vynas buvo supilstytas į plastikinę 5 l talpos tarą, kurios dokumentai buvo pateikti iš karto tikrinimo metu. Baigiant pilstyti vyną iš nurodytos taros, ji suplyšo, o likutis iš suplyšusios 5 l taros buvo supiltas į 1 l talpos plastikinį butelį.

15.3. Darbuotoja, nenorėdama išpilti likusio vyno iš suplyšusios taros, jį supylė į 1 l plastikinį butelį. Jeigu darbuotoja šiuos veiksmus būtų atlikusi ir supylusi šį vyną pirkėjo pageidavimu, jokio pažeidimo nebūtų buvę.

15.4. Iš niekur negalėjo atsirasti vynas „Merlot 2013“ supiltas iš pažeistos didesnės taros į mažesnę tarą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šis vynas yra kitos rūšies ar / ir kitos partijos, ir/ar kito gamintojo, o ne tas, kurį pareiškėjas gavo iš tiekėjų (supilstytas į 5 l tarą), vyno įsigijimo dokumentai buvo pateikti, banderolė ant šios taros atitiko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos išduotas banderoles.

15.5. Atsakovui suabejojus, jog tai ne tapatus alkoholinis gėrimas, atsakovas privalėjo šį faktą įrodyti, tačiau pasielgė formaliai, nesigilindamas į jokias aplinkybes. Kilus abejonėms, atsakovas galėjo ir privalėjo atlikti vyno laboratorinius tyrimus ir taip įrodyti, jog tai yra kitas vynas, kuris nebuvo paženklintas nustatyto pavyzdžio banderole ir kuriam nepateikti įsigijimo dokumentai. Atsakovas ar patikrinimą atlikę policijos pareigūnai taip pat galėjo atlikti alkoholinių gėrimų inventorizaciją arba vyno „Meriot 2013“ inventorizaciją, po kurios neabejotinai būtų aišku, jog šis vynas gautas pagal į bylą pateiktus dokumentus, su reikiamo pavyzdžio banderole.

15.6. Atsakovas patvirtino, jog rastas vynas yra „Merlot 2013“, tačiau jo dalis buvo mažesnės talpos taroje, originali tara buvo paženklinta banderole, pateikti įsigijimo dokumentai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, tik konstatavo faktą, kad pateikti įsigijimo dokumentai ir banderole pažymėta didesnė talpa „Merlot 2013“ vyno. Šios aplinkybės pareiškėjas neneigė ir paaiškino aplinkybes dėl kurių vynas „Merlot 2013“ buvo 1 l talpos taroje – iš pažeistos (suplyšusios) polietileninės 5 l taros vynas buvo supiltas į mažesnę tarą (1 l), prekybos vietoje pateikiant reikiamą informaciją apie šį vyną. Supiltas į mažesnę tarą vynas nebuvo slepiamas, jis buvo padėtas matomoje vietoje prekybos vietoje. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šie pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra gynybinė pozicija nesuprantami, nes nėra jokio tikslo iš 5 l taros pilstyti vyną į mažesnę tarą, kadangi tai galima padaryti pirkėjo reikalavimu.

15.7. Pardavėja galbūt atliko neteisėtus veiksmus, tačiau dėl tokio mažareikšmio pažeidimo įmonė, pakankamai daug metų turinti teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais, neturėtų mokėti pakankamai didelę baudą ir prarasti licenciją vieneriems metams. Nutarime konstatuotos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau neatsižvelgta į tai, jog už Nutarime nurodytų AKĮ straipsnių pažeidimus vienareikšmiai taikoma papildoma sankcija – licencijos panaikinimas vieneriems metams. Atsakovo teiginys, kad ši aplinkybė nereikšminga, nes Nutarimu licencijos galiojimas nenaikinamas, yra klaidinantis, nes tokių licencijų galiojimą naikina ne Departamentas, o jas išdavusios institucijos, t. y. savivaldybės, gavusios atsakovo pranešimus apie įsigaliojusius sprendimus dėl AKĮ nuostatų (17 str. 1 d. 2 p.; 2 d. 2 p.; 17 str. 3 d. 1 p. ir 3 d. 2 p.) pažeidimų.

15.8. Šiuo atveju yra galimybė pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir panaikinti Nutarimą, siekiant išvengti tolimesnio bylinėjimosi ir Bendrovės padalinio veiklos sustabdymo vieneriems metams, o tai turėtų įtaką Bendrovės finansinei ūkinei veiklai, taip pat reikėtų atleisti dalį darbuotojų, atsirastų neigiamos ekonominės pasekmės.

15.9. Akivaizdu, kad į 1 l tarą supylus iš gautos suplyšusios taros vyną „Merlot 2013“, kurio kaina 5,59 Eur, pareiškėjas negavo nelegalaus pelno, nesiekė padaryti žalą ar nemokėti mokesčių, šis vynas yra legalus produktas, pirkėjui reikiama informacija apie šį vyną buvo pateikta jo prekybos vietoje. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje, Bendrovės atžvilgiu būtų pritaikyta neadekvati nuobauda, t. y. bauda ir licencijos verstis mažmenine a alkoholiniais gėrimais panaikinimas vieneriems metams.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą Departamentas grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas.

17. Papildomai Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo versiją, jog vyno įpakavimas buvo sugadintas ir dėl to vynas buvo perpiltas į butelį, paneigia Bendrovės vadovo nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu. Pareiškėjo vadovas nurodė, kad pakuotė suplyšo pirmą kartą patikrinimo dieną, todėl vynas buvo perpiltas į butelį, taip pat teigė, kad lipdukus su etiketėmis darbuotojos gauna iš anksto, už etikečių gavimą pasirašo. Departamentas pabrėžia, kad Bendrovė negalėjo žinoti, jog suplyš gamyklinė pakuotė ir iš anksto parūpinti užsakyti ir į Molėtuose įsikūrusią viešojo maitinimo vietą atvežti etiketes. Departamentas teigia, kad aplinkybė, jog butelis buvo paženklintas, patvirtinta faktą, kad Bendrovė tokią praktiką vykdo nuolat. Versiją, kad alkoholinis gėrimas buvo perpiltas, nes suplyšo gamyklinė pakuotė, Departamentas vertina kritiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. ATK2-69/19, kuriuo pareiškėjui paskirta 289 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų ir 2 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikint i ir pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

22. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

25. AKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai Lietuvos Respublikoje draudžia parduoti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, taip pat draudžia parduoti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai draudžia įmonėms laikyti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, taip pat draudžia įmonėms laikyti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis.

26. AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, taip pat 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų draudimų pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui konstatuoti pakanka AKĮ normų dispozicijos draudimo nesilaikymo fakto nustatymo.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Utenos AVPK RS pareigūnai 2019 m. sausio 18 d. atliko patikrinimą Bendrovės viešojo maitinimo vietoje ir užfiksavo, kad prekybos salėje įrengtame atviro tipo šaldytuve laikomas, parduodamas 1 l talpos vyno butelis, paženklintas lipduku, kuriame nurodyta: „Merlot 2013“ / Raudonas sausas vynas / Alk. 12-13 tūrio proc. Talpa . L / Gamintojas: „Marta Bacchus“ Kft, H-6200, Kiskoros, Dozca Gy. ut. 86,Vengrija / Importuotojas: UAB „Vilniaus alus“, Arimų g. 29, Vilnius / Tel. (duomenys neskelbtini)“. Rastas 1 litro talpos plastikinis butelis sandariai uždarytas plastmasiniu kamščiu, plastinis butelis su vynu „Merlot 2013“ nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiu ženklu – banderole, jam nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Šias byloje nustatytas faktines aplinkybes patvirtina 2019 m. sausio 18d. patikrinimo aktas (b. l. 38-39), fotonuotrauka (b. l. 33).

28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių iš esmės pareiškėjas ir neneigia, patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų draudimų, nes pareiškėjo prekybos vietoje Aplinkkelio g. 165, Paluokesos k., Molėtų r. buvo laikomas ir parduodamas 1 litro talpos plastikinis butelis su vynu „Merlot 2013“, kuris nebuvo paženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiu ženklu – banderole ir šiam vyno buteliui nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

29. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai – 2018m. gruodžio 17d. sąskaita (Invoice) Nr. 756/18 bei muitinės deklaracija (CMR) LV-23001 (b. l. 46–50) yra ginčo alkoholinio gėrimo juridinę galią turintys įsigijimo ir gabenimo dokumentai, atmestini kaip nepagrįsti, nes nesutampa faktiškai rasto vyno butelio talpa su pateiktuose dokumentuose nurodytomis vyno talpomis.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo paaiškinimus, kad į plastikinį butelį vynas buvo perpiltas dėl to, kad suplyšo gamyklinė pakuotė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rastas vyno butelis buvo pažymėtinas šios nutarties 27 pastraipoje aptarta etikete, kurios pagaminimui, pristatymui į prekybos vietą reikalingas atitinkamas laikotarpis. Todėl akivaizdu, jog minėta gėrimo etiketė buvo paruošta iš anksto, kas patvirtina, jog tokį prekybos būdą pareiškėjas įprastai taikė.

31. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teisės aktai alkoholinius gėrimus nedraudžia viešojo maitinimo vietoje išpilstyti iš gamyklinės taros, kuri buvo paženklinta banderole ir atitiko kitus reikalavimus, į kitą tarą. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia viešojo maitinimo vietoje išpilstyti alkoholinius gėrimus kliento akivaizdoje į viešajam maitinimui skirtą tarą (taures, stiklines, bokalus ir pan.). Nagrinėjamu atveju vynas buvo supiltas į plastikinį butelį, užsandarintas kamščiu ir patalpintas į prekybos salėje įrengtą atviro tipo šaldytuvą, kas suponuoja išvadą, jog vynas buvo skirtas pardavimui.

32. Atmesdama apelianto argumentus dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo, teismo kolegija pažymi, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas nepatenka į mažareikšmių veikų sąrašą, nurodytą Įsakyme, todėl negali būti pripažįstamas mažareikšmiu.

33. Atmestini kaip neaktualūs nagrinėjamai bylai apelianto argumentai, susiję su galimu licencijos panaikinimu, nes nagrinėjamoje byloje ginčijamu atsakovo nutarimu joks sprendimas dėl pareiškėjo turimų licencijų nėra priimtas.

34. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus alus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius