7e3a384b-0ba0-42e3-b141-e6b4f27adac5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė             Civilinė byla Nr. 2A-770-163/2015Teisėja Irena Vilkienė             (Proceso Nr. 2-43-3-01767-2014-0)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              16.2.1; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gegužės 19 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau tekste – AB) „Šilutės baldai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 868,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir nurodo, kad nuo 1999-10-28 iki 2012-04-03 ji dirbo pas atsakovę.

IeÅ¡kovė pas atsakovę dirbo apdailininke. Dėl sunkaus fizinio darbo bėgant metams jai pradėjo blogėti sveikata – pradėjo skaudėti nugarÄ , kaklÄ . 2011 m. rugsėjo 13 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-190 buvo nustatyta profesinė liga ir dėl profesinės ligos 60 procentų netektas darbingumas. Å is profesinės ligos nustatymo aktas nebuvo apskųstas ir jis yra galiojantis. Dar prieÅ¡ profesinės ligos nustatymÄ nuo 2008-08-16 ji AB „Šilutės baldai“ buvo perkelta dirbti UV linijos operatore, sveikatai dar labiau blogėjant, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. ji buvo pervesta dirbti komplektuotoja, tačiau sveikatai blogėjant dėl profesinės ligos ieÅ¡kovė 2012 m. balandžio 3 d. iÅ¡ darbo pas atsakovę išėjo, kadangi dėl sveikatos bÅ«klės ji netgi nebegalėjo dirbti ir komplektuotoja.

IÅ¡ darbo išėjo Å¡alių susitarimu. 2011-10-18 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrasis teritorinis skyrius jai nustatė 60 procentų netektÄ darbingumÄ dėl profesinės ligos. Nedarbingumas nustatytas neterminuotai. IeÅ¡kovės nuomone, profesinė liga atsirado dėl atsakovės kaltės, dėl netinkamo darbo organizavimo, kÄ ir patvirtino 2011-09-13 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. S-190.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas:

1) neteisėtus veiksmus, 2) žalÄ (nuostolius), 3) priežastinį ryšį ir 4) kaltę. Pati ieÅ¡kovė nurodo savo ieÅ¡kinyje, kad jai, be nedarbingumo, atsiradusio dėl profesinės ligos, taip pat yra nustatytas 70 proc., t. y. netgi didesnis nei nedarbingumas dėl profesinės ligos (60 proc.), netektas darbingumas dėl ligų, kurios, kaip vėlgi pati ieÅ¡kovė nurodo savo ieÅ¡kinyje, yra nesusijusios su profesine liga. Negana to, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos darbingumo lygio pažymos, minėtas nedarbingumas buvo nustatytas netgi anksčiau nei dėl profesinės ligos nustatytas nedarbingumas, t. y. pastarasis buvo nustatytas 2011-09-13, o nedarbingumas dėl su profesine liga nesusijusių priežasčių buvo nustatytas 2009-07-15.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodytų aplinkybių, atsakovė visiÅ¡kai nėra kalta dėl ieÅ¡kovės patiriamos neturtinės žalos, kadangi ji iÅ¡ esmės kyla dėl nedarbingumo, kuris buvo nustatytas dar iki profesinės ligos ieÅ¡kovei diagnozavimo ir kuris netgi yra didesnis už ieÅ¡kovei dėl profesinės ligos nustatytÄ nedarbingumÄ ir nesusijęs su ieÅ¡kovės darbu pas atsakovę. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės nuomone, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja net dvi civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) atsakovė nėra kalta dėl kilusios žalos;

2) nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės neva patirtos žalos ir atsakovės veiksmų. Taip pat, kai ieÅ¡kovė dirbo pas atsakovę, ji ėmėsi daug priemonių, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų suteiktos kuo geresnės darbo sÄ lygos.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2015-02-02 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 868,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustatydamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, byloje esančiÄ medžiagÄ ir iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininės dokumentacijos, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė jaučia skausmus ilgÄ laikÄ , negali dirbti darbo, susijusio su lankstymusi, tai, kad 60 proc. netektas profesinis darbingumas nustatytas neterminuotai (b. l. 13), atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė stengėsi, atsiradus ieÅ¡kovės ligai, palengvinti jos darbo sÄ lygas, vadovaudamasis teismui suteikta diskrecijos teise įvertinti ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ pinigais dėl susirgimo dirbant pas atsakovę profesine liga, nepriklausomai nuo ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo dydžio, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d., 2009 m. balandžio 14 d., 2006 m. lapkričio 7 d., 2007 m. balandžio 18 d. civilinėse bylose Nr. 3K-3-490/2010, Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-575/2006, Nr. 3K-3-157/2007 priimtose nutartyse formuojama teismų praktika dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovės reikalaujamas priteisti 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pernelyg didelis, ir nustatęs sprendime jau minėtas konkrečias bylos aplinkybes, nulemiančias priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, konstatavo, kad priteistinas 7500 Eur (25 896,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovei bus pakankamas dėl ieÅ¡kovės susirgimo profesine liga kenčiant nugaros skausmÄ ir patiriant kitas ligos pasekmes bei ligos poveikį jos emocinei bÅ«senai (CPK 178 straipsnis).IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti ir priteisti 28 962 Eur ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimo, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Apeliantė nurodo, kad dėl sunkaus fizinio darbo darbovietėje jai pradėjo blogėti sveikata, o po kiek laiko jai nustatytas profesinis nedarbingumas, dėl jo laikui bėgant apeliantė turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, kadangi dėl sunkios sveikatos bÅ«klės nebegalėjo dirbti. Apeliantės patirti sveikatos sužalojimai yra negrįžtami, jÄ nuolat kankina skausmas, turi lankytis sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, vartoti medikamentus, ji nebegali gyventi įprastinio gyvenimo, kadangi sveikatos bÅ«klė jÄ varžo.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o atmesti apeliantės apeliacinį skundÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Apeliacinis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl patirto profesinio nedarbingumo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ .Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Kriterijai, į kuriuos nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti teismas, iÅ¡vardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir jo aplinkybes bei sunkumÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų, kaip tam tikrų definicijų, suvokimo pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju nesant nukentėjusiojo kaltės, atlyginimo kasacinis teismas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000, 50 000 Lt.

Esminiai nukrypimai nuo nurodytų neturtinės žalos dydžių galimi tik tais atvejais, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neįvertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje, nustatė, kad atsižvelgiant į apeliantės patirtus sveikatos sutrikimus – netektÄ profesinį darbingumÄ , į tai, kad atsakovei dar prieÅ¡ nustatant 60 procentų profesinį nedarbingumÄ buvo nustatytas bendrasis 70 procentų nedarbingumas, taip pat į tÄ aplinkybę, jog darbdavys sudarė visas sÄ lygas apeliantei dirbti mažesniu krÅ«viu, apeliantei savo iniciatyva nusprendus iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, iÅ¡mokėjo visas iÅ¡eitines kompensacijas, bei kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismas, priteisdamas apeliantei 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Vertinant kasacinio teismo praktikÄ bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiama ne daugiau nei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamose bylose atkreiptinas dėmesys į sveikatos sutrikdymus, jų poveikį tolesniam gyvenimui, darbdavio elgesį, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Å ioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės, kaip žalÄ padariusio asmens, kaltę ir elgesį, be kita ko, elgesį ir po to, kai atsakovė buvo informuota apie ieÅ¡kovės profesinę ligÄ .

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė nesirÅ«pino suteikti ieÅ¡kovei lengvesnį darbÄ ar nebandė spręsti problemos, todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad ieÅ¡kovės profesinis susirgimas yra lėtinis, lydimas nuolatinių skausmų; stuburo slankstelių deformacija sukelia ypač didelius nugaros skausmus; ieÅ¡kovės sveikata negerės, ji privalės nuolat rÅ«pintis savo sveikata.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipęs dėmesį į tai, kad vieÅ¡ojo intereso prasme darbdavys turi maksimaliai stengtis ir visiÅ¡kai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų, konstatuoja, kad darbdavys užtikrino saugias sÄ lygas dirbti, kai ieÅ¡kovei buvo nustatytas bendrasis, o paskui ir profesinis nedarbingumas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė, kaip už žalÄ atsakingas asmuo, nevengė vykdyti žalos atlyginimo prievolės, kai buvo raÅ¡tu supažindinta su profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, perkėlė apeliantę į lengvesnį darbÄ , jos labui sprendė darbo sutarties nutraukimÄ ir dėl jo susidariusių materialinių problemų atsiradimÄ iÅ¡mokėdama 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , kas yra įprastai daroma darbuotojui susirgus.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nebuvo abejinga akivaizdžiam apeliantės sveikatos sužalojimui nuo pat pirmųjų apeliantės sveikatos sutrikimų darbe pradžios. Todėl, teismo vertinimu, darbdavio geranoriÅ¡kumas suponuoja galimybę ieÅ¡kovei priteisti vidutinį teismų praktikoje nustatytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija, Å¡ioje byloje įvertinusi visus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus (profesinio nedarbingumo nustatymÄ , sÄ lygojamÄ darbovietės netinkamo darbo organizavimo, dėl to kilusius dvasinius iÅ¡gyvenimus, jų įtakÄ tolesniam nukentėjusiosios gyvenimui ir darbingumui bei darbdavio elgesį) ir jų visumÄ bei kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡ios kategorijos bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos dydis yra nustatytas pagrįstai, nenutolstant tuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              palikti nepakeistÄ Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimÄ . Kolegijos pirmininkė             Alona Romanovienė Kolegijos teisėjos             Erinija Kazlauskienė              Rimvida Zubernienė