2016-06-29 Nr. AB-13593-3-61-3-00508-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-606-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00508-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S. I. ir uždarajai akcinei bendrovei „Ignalina agrar“, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant V. K., dėl sprendimo panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu (elektroninės bylos I t., b. l. 1-12), prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 39S-142 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S. I.“;

2) pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 28 d. žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4641, patvirtintą Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R., sudarytą tarp A. S. I., atstovaujamos įgalioto asmens V. K., ir UAB „Ignalina agrar“, atstovaujamos įgalioto asmens V. L.;

3) išreikalauti iš UAB „Ignalina agrar“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn šiuos žemės sklypus:

- žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4) taikyti restituciją ir priteisti iš A. S. I. 209 975,96 Eur (725 005 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2011 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 4641) UAB „Ignalina agrar“ naudai.

Nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-323-671/2010 buvo nustatytas A. S. I. įvaikinimo juridinis faktas, t. y. kad ji 1933 m. buvo faktiškai įvaikinta J. M., mirusio 1959 m. liepos 21 d. ir iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) valdžiusio 82 ha žemės. Teismas taip pat atnaujino praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl nuosavybės teisių į įtėvio žemę atstatymo. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 17 d. patvirtino pažymą Nr. 4803 dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad A. S. I. pagal pateiktus dokumentus turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytą 82 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). A. S. I. prašyme nurodė pageidaujanti atkurti nuosavybės teises į 82 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės ir miško sklypus Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini). Parengta ir patvirtinta Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 18 d. išvada Nr. 3268 buvo persiųsta į Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrių. A. S. I. įgaliotas asmuo V. K. kreipėsi į Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės ir miškų sklypų suteikimo pagal 2010 m. kovo 18 išvadą Nr. 3268, todėl NŽT 2011 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 39S-142 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S. I., į jai tenkančią turto dalį 44,05 ha žemės, 37,95 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turtą. Remiantis ginčijamu sprendimu, jai neatlygintinai buvo perduoti žemės sklypai, kurie 2011 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4641 parduoti UAB „Ignalina agrar“.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos procesą ir 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-36-922/2015 panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-232-672/2010, atmesdamas A. S. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo. Teismas byloje konstatavo, kad S. I. įvaikinimo faktas paneigtas byloje surinktais įrodymais ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis.

Taigi, darė išvadą, jog nuosavybės teisės A. S. I. atkurtos nesant giminystės ryšio su turto savininku patvirtinančių duomenų, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai, todėl ginčijamas sprendimas pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu. Ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) imperatyvias normas, joms prieštarauja, todėl yra niekinis ir negalioja. Panaikinus ginčijamą administracinį aktą, turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t. y. A. S. I., nebūdama teisėta žemės sklypų savininkė, jų negalėjo parduoti bendrovei „Ignalina agrar“, todėl žemė turėtų būti grąžinama valstybės dispozicijon vindikacijos būdu.

Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-062-11 trims asmenims yra pateikti įtarimai, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje, ir 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad R. J. kartu su A. P., padedant Šiaulių apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P., iš anksto susitarus siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. turtą, pateikė Akmenės rajono apylinkės teismui suklastotą dokumentą – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos 2009 m. spalio 9 d. pažymą, kurios pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vėliau šie asmenys Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė suklastotus dokumentus, t. y. A. S. I. 2009 m. rugpjūčio 8 d. prašymus grąžinti buvusio savininko J. M. žemę, kurių pagrindu neteisėtai buvo parengta 2010 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 4803 ir 2010 m. kovo 18 d. išvada Nr. 3268 ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą, A. S. I. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius žemės ir miško sklypus. Nors tyrimas baudžiamojoje byloje nebaigtas, pareiškėjo nuomone, nurodyti faktai patvirtina, kad nuosavybės teisės A. S. I. buvo atkurtos suklastotų dokumentų bei melagingų liudijimų pagrindu, dėl ko valstybė turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo ir toks turtas turi būti grąžintas valstybei, kaip savininko prarastas dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų (CK 4.96 str. 2 d.).

Atsakovė A. S. I., atstovaujama įstatyminio atstovo S. I., atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą (elektroninės bylos I t., b. l. 121-127) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad kitų asmenų teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių, kas lemia išvadą, kad visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas. S. I. nėra žinoma, ar A. S. I. buvo įvaikinta J. M. ir ji buvo įgijusi teisę atstatyti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytą 82 ha žemės plotą. A. S. I. jau ilgą laiką serga psichinėmis ligomis ir ambulatoriškai gydosi, todėl 2009–2010 m. laikotarpiu, kai buvo sprendžiami klausimai dėl juridinio fakto nustatymo ir nuosavybės teisių į žemę atstatymo, ji galimai jau sirgo psichine liga. A. S. I. gyveno viena, S. I. gyveno atskirai, todėl jam nėra žinoma nei apie A. S. I. įvaikinimo juridinio fakto nustatymo, nei apie nuosavybės teisių į žemę atstatymo aplinkybes, tačiau jis mano, kad kažkas pasinaudojo jo motinos neįgalumu, dėl to, kad ji nesuprato savo atliekamų veiksmų reikšmės. Nurodė, kad A. S. I., pasirašydama įgaliojimą, kitus dokumentus, dalyvaudama teismo posėdyje, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau ieškovas pasirinkdamas civilinių teisių gynimo būdą, reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais šiuo pagrindu nepareiškė. Jokių pinigų, kiek atstovui S. I. žinoma, jo motina neturėjo ir nėra gavusi.

Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, administracinė byla gali būti stabdoma ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka atliekamą ikiteisminį tyrimą, jei dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo negalima nagrinėti tos administracinės bylos. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su administracinėje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis ir nesant jokių duomenų, kad tyrimas negalėtų būti pabaigtas, manė, kad teismas turėtų stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą (elektroninės bylos I t., b. l. 151-152) su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir išnagrinėjus bylos faktines aplinkybes, mano, jog pažymoje Nr. 4803 ir išvadoje 3268, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 40-9-00062-1 nustatytomis aplinkybėmis, yra pateikti neteisingi duomenys. Pagal parengtą pažymą ir išvadą buvo atkurtos nuosavybės teisės A. S. I.. Nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų panaikintas ginčijamas sprendimas ir šio sprendimo pagrindu susiklostę kiti teisiniai santykiai, kurie susikūrė po sprendimo priėmimo.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Ignalina agrar“ (toliau – ir UAB „Ignalina agrar“) atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą (elektroninės bylos I t., b. l. 157-170) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio pareiškimo pateikimo administraciniam teismui terminą. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00062-11 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba yra atliekamas jau nuo 2011 m., o pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo teismui pateiktas tik 2016 m. Manė, kad minėtą ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui informacija apie neteisėtai atkurtas nuosavybės teises ir pažeistą viešąjį interesą vėliausiai turėjo tapti žinoma 2014 m. rugpjūčio 29 d., kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių dokumentų suklastojimo faktą. Nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai pareiškimo padavimo termino pradžią skaičiuoja nuo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas kur kas anksčiau gavo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, todėl pareiškimas teismui turėjo būti pateiktas anksčiau.

Nesutiko su pareiškėjo nurodymu, kad panaikinus ginčijamą sprendimą turėtų būti panaikintas šio akto pagrindu sudarytas žemės sklypų perleidimo sandoris, grąžinant juos valstybės nuosavybėn, kadangi UAB „Ignalina agrar“ yra sąžiningas įgijėjas, jis už minimus žemės sklypus sumokėjo net 3 kartus didesnę kainą nei VĮ Registrų centro buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie aplinkybes, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo galėjo būti išreikalautas tik jei savininkas tą daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie teismo nuosprendžiu konstatuotą nusikaltimo faktą. Joks nusikaltimo faktas nėra konstatuotas teismo nuosprendžiu, priimtu išnagrinėjus baudžiamąją bylą, jeigu ikiteisminis tyrimas būtų baigtas bylos perdavimu teismui su kaltinamuoju aktu, arba ikiteisminio tyrimo metu priimtu nutarimu tyrimą nutraukti, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas nurodytomis aplinkybėmis remiasi nepagrįstai. Žemės sklypų savininkas – valstybė – nekilnojamuosius daiktus prarado ne dėl kitų asmenų galimai padaryto nusikaltimo, o dėl nusikaltimo, prie kurio padarymo galimai prisidėjo ir savininko vardu veikęs valstybės tarnautojas.

Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina ir nurodė, kad pripažinus ginčijamą administracinį aktą prieštaraujančiu imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, žemės sklypų išreikalavimas iš tolimesnio įgijėjo, t. y. iš UAB „Ignalina agrar“, dėl jo sąžiningumo būtų neproporcingas ir negalimas. Teismas turėtų taikyti restituciją pinigais iš turtą pagal administracinį aktą gavusio asmens. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos generalinės prokuratūros pozicija analogiškose bylose yra nenuosekli, todėl atsakovui nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį bei įpareigoti UAB „Ignalina agrar“ grąžinti valstybei sąžiningai įgytus žemės sklypus. Pabrėžė, kad tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, todėl valstybės įgaliotiems pareigūnams netinkamai ir net galimai nusikalstamai įgyvendinant šią valstybės pareigą neturi nukentėti sąžiningų trečiųjų asmenų interesai ir teisėti lūkesčiai. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės vardu ir interesais dalyvavo ne vienas valstybės įgaliotas pareigūnas, kurie turėjo pareigą tikrinti ir vertinti pretendentės atkurti nuosavybės teises pateiktus dokumentus. Be to, pritaikius restituciją, atsakovo UAB „Ignalina agrar“ padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes atsakovas netektų sąžiningai įgytų žemės sklypų, neatgautų sumokėtų už žemės sklypus 209 975,96 Eur ir netektų galimybės pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo kaltiems asmenims.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai turės teisinės reikšmės administracinėje byloje tiek vertinant ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tiek sprendžiant restitucijos klausimą, todėl prašė sustabdyti administracinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00062-11.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovų A. S. I. ir UAB „Ignalina agrar“ atstovai palaikė atsiliepimuose į skundą pateiktus prašymus dėl administracinės bylos sustabdymo iki įsiteisės procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-00062-11 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, nes baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje ir gali įtakoti teismo sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo. Pareiškėjo ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės dėl bylos stabdymo nesutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės, nes ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, atsakovei A. S. I. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi (elektroninės bylos II t., b. l. 42-47) prašymus dėl administracinės bylos stabdymo tenkino ir sustabdė administracinę bylą Nr. eI-5864-596/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00508-2016-5) iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-062-11.

Teismas nustatė, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00062-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1, 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl 2009-2011 m. grupei asmenų suklastojus dokumentus ir piktnaudžiaujant tarnyba apgaule įgytos nuosavybės teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą. Kaip nurodoma pareiškėjo pateiktame prašyme, R. J. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir epizode dėl nuosavybės teisių atstatymo ir turto perdavimo A. S. I., be to, pranešime apie įtarimą nurodyta, kad R. J. kartu A. P., padedant Šiaulių apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P., iš anksto susitarus siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. turtą, pateikė Akmenės rajono apylinkės teismui suklastotą dokumentą – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos 2009 m. spalio 9 d. pažymą, kurios pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; vėliau minėti asmenys Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė suklastotus dokumentus, t. y. A. S. I. 2009 m. kovo 8 d. prašymus grąžinti buvusio savininko J. M. žemę, kurių pagrindu neteisėtai buvo parengta 2010 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 4803 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir 2010 m. kovo 18 d. išvada Nr. 3268 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą, A. S. I. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius žemės ir miško sklypus.

Byloje kitų, nei pareiškime nurodė pareiškėjas, duomenų apie atitinkamų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, padarytas atkuriant nuosavybės teises A. S. I. į buvusio savininko J. M. turėtą nekilnojamąjį turtą, nepavyko gauti dėl bylos išsiuntimo patikrinimui aukštesniajam prokurorui (elektroninės bylos priedo b. l. 8).

Šioje byloje prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, pareiškė prašymą panaikinti administracinį aktą, pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją bei grąžinti žemės sklypus valstybės nuosavybėn. Taigi, pareiškėjas siekia ne tik visiškai atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kad neliktų galioti neteisėtų administracinio akto ir sandorio, bet ir CK 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, nes žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, atlygintiniu sandoriu buvo perleisti kitam asmeniui. Kadangi pareiškėjo prašyme dėl viešojo intereso gynimo pareikštų reikalavimų dalis yra civilinio pobūdžio, todėl teismas, šioje byloje priimdamas sprendimą, turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje pateiktomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų aiškinimo taisyklėmis. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.96 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose pagal ieškinius prokuroro, ginančio viešąjį interesą ir siekiančio, kad būtų grąžinta į valstybės fondą žemė, kurią ji prarado dėl atitinkamų asmenų padarytų nusikaltimų, nusprendė, kad žemė savininko (valstybės) žinion turi būti perduota pagal vindikacijos taisykles (2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Šių civilinių bylų aplinkybės dėl valstybinės žemės užvaldymo yra panašios kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, tačiau nagrinėjamu atveju nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo atitinkami asmenys būtų pripažinti kaltais, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo, kaip to prašyme reikalauja pareiškėjas, neturi galimybės padaryti išvados, jog valstybinė žemė buvo prarasta dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Teismas pažymėjo, jog nors byloje nėra ginčo dėl to, jog dabartinis žemės savininkas UAB „Ignalina agrar“ yra sąžiningas įgijėjas, tačiau šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veiksmų, atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemę, kuris dar nėra baigtas, o priimtas procesinis sprendimas turi tiesioginę įtaką vindikacijos taikymui šioje administracinėje byloje. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LAT 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1388-552/2015).

Teismas pabrėžė, kad pareikšto prašymo dalies dėl reikalavimo taikyti vindikaciją tenkinimui yra būtinas kitų asmenų padaryto nusikaltimo, dėl kurio valstybė prarado ginčo turtą, konstatavimo faktas. Nusikalstamos veikos faktas konstatuojamas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tam tikrais atvejais teismas civilinėje byloje yra kompetentingas konstatuoti nusikaltimo faktą (pvz., LAT 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007), tačiau šioje kasacinėje byloje pateikti išaiškinimai negali būti laikomi taikytinu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nuosavybės teisių į valstybei priklausantį ginčo turtą atkūrimo procese galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl bylą nagrinėjantis teismas nusikaltimo fakto konstatuoti negali.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja teismai, taigi tik teismas gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika buvo padaryta ir kad asmuo kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas prasideda tada, kai prokuroras kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perduoda teismui. LAT ne kartą yra pasisakęs, kad ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu (2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006), tačiau iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad baudžiamosios bylos pagrindu administracinė byla gali būti stabdoma ir atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso tvarka atliekamą ikiteisminį tyrimą, jei dėl jo negalima nagrinėti administracinės bylos (2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008, 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-168/2005, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-474/2014).

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvus pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi tik konstatavus, kad valstybė savo turto dalį prarado dėl asmenų padarytų nusikaltimų, byloje būtų pagrindas CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymui ir valstybės prarasto turto grąžinimui. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad administracinės bylos teisingam išnagrinėjimui yra būtina sustabdyti bylą, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-062-11.

III. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą (elektroninės bylos II t., b. l. 54-58), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 154/2007 pateikti išaiškinimai negali būti laikomi taikytinu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nuosavybės teisių į valstybei priklausantį ginčo turtą atkūrimo procese galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl bylą nagrinėjantis teismas nusikaltimo fakto konstatuoti negali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje civilinėje byloje suformulavo universalaus pobūdžio teisės taikymo taisykles, t. y. kad skirtingi baudžiamųjų ir civilinių įstatymų tikslai bei paskirtis lemia, jog ir civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas (nors vykdytame baudžiamajame procese ir nepriimamas nuosprendis), kuris tampa kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų. Dėl to nėra jokio pagrindo jomis nesiremti šioje administracinėje byloje, nesiejant su konkrečios bylos faktinių ap1inkybių ypatumais.

Pažymi, jog prokuroro pareiškime buvo pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nuosavybės teisės A. S. I. buvo atkurtos vadovaujantis tikrovės neatitinkančia informacija, suklastotais dokumentais. R. J. ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-062-11 buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir epizode dėl nuosavybės teisių atstatymo ir turto perdavimo A. S. I.. A. S. I. ir J. M. giminystės suklastojimas patvirtinamas objektyviais duomenimis iš Lietuvos archyvų, liudytojų parodymais, nustatytais dokumentų klastojimo faktais.

Ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad laikotarpiu iki 2010 m. kovo 23 d. klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės A. S. I.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. S. I. vardu suklastojant 2010 m. kovo 8 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko J. M. 82 ha ploto žemę, Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui buvo nurodytas tikrovės neatitinkantis faktas, kad A. S. I. yra buvusio savininko J. M. įpėdinė. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui A.

S. I. vardu raštu buvo užpildytas suklastotas 2009 m. kovo 8 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į 82 ha žemės sklypą, tariamai turėtą (duomenys neskelbtini), pageidaujant gauti 82 ha žemės sklypą Ignalinos rajone (duomenys neskelbtini), po ko šis suklastotas prašymas buvo pateiktas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui. Taip pat buvo suklastotas A. S. I. ir J. M. giminystės ryšį patvirtinantis dokumentas – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos tariamai 2009 m. spalio 9 d. išduota pažyma apie tai, kad J.

M., gimęs 1890 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini), pakrikštytas 1890 m. birželio 12 d. Viekšnių bažnyčioje. Mama O. M. ir tėvas A. M.. Išrašas iš krikšto Metrikų knygos (pradėta 1885 m. sausio 1 d., baigta 1895 m. gruodžio 31 d. Nr. 23). M. J. mirė 1959 m. liepos 21 d. palaidotas Viekšnių kapinėse. Palaidojo dukra A. S. I., kaip vienintelė turto paveldėtoja. Šis suklastotas dokumentas pateiktas Akmenės rajono apylinkės teismui civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Taip pat Šiaulių apskrities administracijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 17 d. išdavė Pažymą Nr. 4803 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija – kad A. S. I. turi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Šią pažymą pasirašė ir savo antspaudu patvirtino Žemėtvarkos skyriaus vedėjas E. P.. 2010 m. kovo 18 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijoje buvo parengta išvada Nr. 3268 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ joje nurodant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A.

S. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. žemę. Atkreipia dėmesį į tai, kad pranešime apie įtarimą nurodyta, kad R. J. kartu su A. P.. padedant Šiaulių apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P., iš anksto susitarus siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. turtą, pateikė Akmenės rajono apylinkės teismui suklastotą dokumentą – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos 2009 m. spalio 9 d. pažymą, kurios pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Vėliau minimi asmenys Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė suklastotus dokumentus, t. y. A. S. I. 2009 m. kovo 8 d. prašymus grąžinti buvusio savininko J. M. žemę, kurių pagrindu neteisėtai buvo parengta 2010 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 4803 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir 2010 m. kovo 18 d. išvada Nr. 3268 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą, A. S. I. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius žemės ir miško sklypus.

Aprašyti faktai patvirtina, kad nuosavybės teisės A. S. I. buvo atkurtos suklastotų dokumentų bei melagingų liudijimų pagrindu. Visuma pateiktos informacijos leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad valstybė turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Pabrėžė, jog nors ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nėra baigtas ir nėra teismo sprendimo, patvirtinančio, kad valstybė ginčo turtą prarado dėl nusikalstamų veikų, tačiau teismui pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kurie administracinėje byloje leistų konstatuoti, kad tyrimo metu nustatinėjami asmenys suklastoto dokumento – Viekšnių Šv. Krikštytojo parapijos pažymos – pagrindu teikdami prašymą Akmenės rajono apylinkės teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nurodydami jame tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamą atsakovės A. S. I. įvaikinimą, vėliau, šios tikrovės neatitinkančios informacijos pagrindu pradėję nuosavybės teisių atkūrimo procesą, veikė nusikalstamai, turėdami tikslą užvaldyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo faktas yra akivaizdus ir nekelia abejonių, teismui nebuvo teisinio pagrindo stabdyti administracinę bylų kol įsiteisės procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-9-062-11. Taip pat pažymėtina, kad galutinis procesinis sprendimas šioje didelės apimties baudžiamojoje byloje bus priimtas per neapibrėžtą terminą, kuris galimai užsitęs, o tai prieštarauja proceso koncentruotumo principui bei siekiui, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą (elektroninės bylos II t., b. l. 67-68) su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais sutinka ir prašo atskirąjį skundą tenkinti.

Nurodo, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir išnagrinėjus bylos faktines aplinkybes, Šiaulių apskrities administracijos pažyma Nr. 4803 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir išvada Nr. 3268 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-9-062-11 medžiaga, yra neteisėtos, iš prokuroro pareiškimo matoma, kad yra surinkta pakankamai faktinių duomenų dėl dokumentų suklastojimo ir neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo A. S. I., todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuspręsdamas nenagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad asmenys siekė užvaldyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl, darytina išvada, kad valstybė prarado turtą dėl kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos.

Atsakovas UAB „Ignalina agrar“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą (elektroninės bylos II t., b. l. 69-73) prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, kurio metu surinkti įrodymai gali turėti įtakos nagrinėjamam ginčui. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos pateiktus galimai suklastotus nuosavybės ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, tačiau dokumentų klastojimo faktas ikiteisminiame tyrime dar nėra nustatytas. Taip pat pareiškėjas pareiškime reiškia reikalavimą grąžinti valstybei žemės sklypą natūra CK 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. praradus nekilnojamąjį daiktą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, dalis pareikštų reikalavimų yra susiję su nusikalstamos veikos fakto nustatymu. Šią dieną dar tik vyksta ikiteisminis tyrimas, administracinėje byloje yra pateikti tik fragmentiniai duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nebuvo galimybių. Be to, nusikalstamos veiklos faktas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl ko negali būti sprendžiamas ir pareiškėjo pareikštas reikalavimas taikyti vindikaciją. Taigi ikiteisminis tyrimas, dėl kurio pirmos instancijos teismas sustabdė administracinę bylą, yra susijęs tiek su administracinės bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių nustatymu, tiek su pareiškėjo pareikšto reikalavimo vindikacijos būdu grąžinti žemės sklypą natūra nagrinėjimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, kad egzistuoja objektyvios kliūtys nagrinėti pareiškėjo prašyme reiškiamus reikalavimus ir visą administracinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ją sustabdė.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007, kurioje teismas pateikia poziciją, kad nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad toks teismo išaiškinimas buvo pateiktas tik vienoje šios kategorijos byloje, kuri, be kita ko, buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, šia teismo nutartimi nėra suformuota universalaus pobūdžio teisės taikymo taisyklė, nes kitose analogiškose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas taiko tik esant baudžiamojo proceso tvarka konstatuotam nusikaltimo faktui. Be to, pareiškėjo nurodyta nutartis yra priimta neišplėstinės trijų teisėjų kolegijos ir nebuvo skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje, dėl ko ja nėra privaloma vadovautis kitiems teismams (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nusikaltimo faktą gali nustatyti tik teismas, todėl nepaisant šioje byloje pateiktų duomenų apimties, jis nėra nei kompetentingas nustatyti nusikaltimo faktą, nei tirti pateiktus įrodymus baudžiamosios teisės kontekste. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (Konstitucinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, byla Nr. 16/06-69/06-10/07). Todėl darytina išvada, kad nusikaltimo faktas turi būti konstatuotas baudžiamojo proceso tvarka, tokio fakto konstatavimas negalimas nei civiliniame, nei administraciniame procese. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nusikaltimo faktas baudžiamojo proceso tvarka nėra konstatuotas, todėl nėra ir pagrindo taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalį bei iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti įgytus žemės sklypus. Be to, pats pareiškėjas tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde patvirtina, jog ikiteisminiame tyrime dar tik yra nustatinėjami nusikalstamas veikas galimai padarę asmenys, kad baudžiamoji byla yra didelės apimties. Be to, pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nagrinėjamoje administracinėje byloje svarbu ne tik nusikaltimo fakto konstatavimas tinkama teisine tvarka, bet ir kaltų asmenų nustatymas, nes ikiteisminiame tyrime keliamas valstybės pareigūno – Šiaulių apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P., kaltės klausimas, kas taip pat gali turėti esminės reikšmės šioje administracinėje byloje taikant CK 4.96 straipsnio 2 dalį ir sprendžiant, ar turtą valstybė prarado būtent dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat vadovavosi ir administracinių teismų praktika, pagal kurią baudžiamosios bylos pagrindu administracinė byla gali būti stabdoma ir atsižvelgiant į baudžiamojo proceso kodekso tvarka atliekamą ikiteisminį tyrimą, jei dėl jo negalima nagrinėti administracinės bylos. Be to, analogiškoje administracinėje byloje Nr. I-8415-244/2015, kuri šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal prokuroro pareiškimą dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir žemės sklypų išreikalavimo, tiek pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. AS-1388-552/2015) laikėsi tos pačios pozicijos – administracinę bylą sustabdė dėl nebaigto atlikti ikiteisminio tyrimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ne tik byloje surinktais įrodymais, bet ir administracinių teismų suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika.

Teigia, jog pareiškėjo pozicija minėtoje analogiškoje administracinėje byloje ir šioje byloje yra prieštaringa. Pareiškėjas dėl tokių pat objektyvių kliūčių nagrinėti administracinę bylą, t. y. vykstančio ikiteisminio tyrimo, teikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad vienas iš jo reikalavimų yra susijęs su restitucijos taikymu ir žemės sklypo grąžinimu natūra, kuris gali būti tenkinamas pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, todėl vykstančiame ikiteisminiame tyrime gauti įrodymai gali turėti įtakos kilusio ginčo nagrinėjimui (Priedas Nr. 1). Tačiau šioje administracinėje byloje pareiškėjas laikosi priešingos pozicijos, neva ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys neturės jokios įtakos ginčo nagrinėjimui.

Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog bylos sustabdymas prieštarauja administracinio proceso koncentruotumo principui. Pažymėtina, kad administracinė byla buvo sustabdyta dėl egzistuojančių objektyvių priežasčių, trukdančių ne tik bylą išnagrinėti teisingai, bet apskritai nagrinėti dalį pareiškėjo pareikštų reikalavimų. Manytina, kad visi administracinio proceso principai turėtų būti derinami ir koncentruotumo principui neturėtų būti teikiamas prioritetas prieš teismo pareigą bylą išnagrinėti teisingai.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo vykdymas ir nusikalstamos veikos atskleidimas yra išskirtinai tik valstybei priskirta funkcija (BPK 2 str.), todėl neužbaigus ikiteisminio tyrimo ir teismo nuosprendžiu nepripažinus konkrečių asmenų kaltais padariusiais nusikalstamą veiką bei šioje administracinėje byloje patenkinus pareiškėjo prašymą išreikalauti žemės sklypus iš UAB „Ignalina agrar“, atsakovas ne tik netektų sąžiningai įgytų žemės sklypų, bet ir galimybės pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo kaltiems asmenims, kurie gali būti ir nenustatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja objektyvus pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi tik konstatavus, kad valstybė savo turto dalį prarado dėl asmenų padarytų nusikaltimų (šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-062-11 dėl atitinkamų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, atkuriant nuosavybės teises atsakovei A. S. I. į buvusio savininko J. M. turėtą nekilnojamąjį turtą), byloje būtų pagrindas Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymui ir valstybės prarasto turto grąžinimui, ko ir siekia pareiškėjas Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai, t. y. tik teismas gali konstatuoti, jog baudžiamojo įstatymo uždrausta veika buvo padaryta, kad asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką bei paskirti kaltu pripažintam asmeniui kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto, kai tik tampa žinoma apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tik prokurorui įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perduoda teismui, ir tik tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu (2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006).

Tačiau iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad baudžiamosios bylos pagrindu (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.) administracinė byla gali būti stabdoma ir atsižvelgiant į BPK nustatyta tvarka atliekamą ikiteisminį tyrimą, jei dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo negalima nagrinėti tos administracinės bylos (2008 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008, 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-168/2005). Tai reiškia, jog tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, turi egzistuoti prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje ir iš naujo neįrodinėjami (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756–860/2011, 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602–259/2012). Tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–2159/2011). Nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).

Tiek byloje esantys duomenys patvirtina, tiek pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00062-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1, 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl 2009-2011 m. grupei asmenų suklastojus dokumentus ir piktnaudžiaujant tarnyba apgaule įgytos nuosavybės teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą ir turto perdavimo atsakovei A. S. I., t. y. pateikus Akmenės rajono apylinkės teismui suklastotą dokumentą – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos 2009 m. spalio 9 d. pažymą, kurios pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurio pagrindu A. S. I. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį buvusio savininko J. M. didelės vertės turtiną (žemę ir miško sklypus), kuris vėliau buvo parduotas UAB „Ignalina agrar“.

Pareiškėjo ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 39S-142 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S. I.“ buvo priimtas, remiantis Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-323-671/2010, kuriuo nustatytas A. S. I. įvaikinimo juridinis faktas, t. y. kad ji 1933 m. buvo faktiškai įvaikinta J. M., mirusio 1959 m. liepos 21 d. ir iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) valdžiusio 82 ha žemės, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 4803 dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad A. S. I. pagal pateiktus dokumentus turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytą 82 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 18 d. išvada Nr. 3268. Kaip matyti, iš esmės pirminė ir pagrindinė aplinkybė, kurios pagrindu priimtas ginčijamas administracinis aktas atkurti atsakovei A. S. I. nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko J. M. nekilnojamąjį turtą, buvo Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-323-671/2010 nustatytas juridinis faktas dėl A. S. I. įvaikinimo. Kaip minėta, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, šiam juridiniam faktui nustatyti pateikta suklastota Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos 2009 m. spalio 9 d. pažyma dėl A. S. I. įvaikinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos procesą ir 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-36-922/2015 panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-232-672/2010, atmesdamas A. S. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo. Teismas byloje konstatavo, kad S. I. įvaikinimo faktas paneigtas byloje surinktais įrodymais ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis.

Taigi, kaip matyti iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-36-922/2015, šiam teismui pakako ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00062-11 duomenų, patvirtinančių, jog nuosavybės teisės A. S. I. buvo atkurtos vadovaujantis tikrovės neatitinkančia informacija (jos įvaikinimo faktu), suklastotais dokumentais. Šiuo metu juridinis faktas dėl atsakovės A. S. I. įvaikinimo, buvęs pagrindu priimti nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamą administracinį aktą NŽT 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 39S-142 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S. I. į jai tenkančią turto dalį 44,05 ha žemės, 37,95 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turtą, bei jo pagrindu sudarytą 2011 m. birželio 28 d. A. S. I. grąžintų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, yra panaikintas (t. y. nebuvo pripažintas), todėl šiuo atveju nebėra kliūčių pirmosios instancijos teismui pačiam išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų aktų ir veiksmų teisėtumą. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės A. S. I. buvo atkurtos suklastotų dokumentų bei melagingų liudijimų pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo stabdyti administracinę bylą, kol įsiteisės procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-9-062-11. Ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00062-11 ir jo pabaiga šiuo atveju patvirtintų tik konkrečių asmenų kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, kas neleidžia daryti išvados, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai turės esminės teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui ir dėl to negalima nagrinėti šios administracinės bylos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą sustabdyti administracinę bylą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį dėl administracinės bylos sustabdymo panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė