7e378f2e-10e4-4cd5-8213-476e07fe609c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2778-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-01953-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1; 14.3.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovams adv. pad. Feliksui Miliučiui, A. G., atsakovo atstovei Barbarai Kuzinevič, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei adv.

Kristinai Matvejenkaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Villon“ skundÄ atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Profit & Splendour“, V. M., J. M., D. M., Z. S. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas UAB „Villon“ teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimÄ Nr. T3-264 ,,Dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypų (kad.

Nr. 4174/0300:116, kad. Nr. 4132/0500:166), esančių Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detaliojo plano patvirtinimo“. Nurodė, kad nesutinka su sprendimu, kuriuo patvirtintas UAB „Profit & Splendour“ parengtas detalusis planas, pakeičiant teritorijos paskirtį iš žemės ūkio į rekreacinę, sukuriant pagrindus didelio masto pastatų statybai ir dirbtinių vandens telkinių įrengimui, kadangi detaliojo plano sprendiniais bus negrįžtamai pakenkta gretimoms teritorijoms ir gamtinei aplinkai bei sukelta grėsmė verslo projekto egzistavimui.

Detaliojo plano dokumentacijoje turėjo būti nurodytos nuotekų talpyklų pagrindinės charakteristikos, parametrai ir skaičiavimai, sanitarinės apsaugos zonos. Be to, neaptartas paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių klausimas. Pareiškėjas yra gretimo žemės sklypo, kuriame įrengtas golfo aikštynas su viešbučiu, valdytojas. Nesant tinkamų sprendinių dėl nuotekų tvarkymo, pareiškėjo sklype esantys ir jam priklausantys du ežerai gali būti užteršti ir negalės būti eksploatuojami.

Ginčo sklypai patenka į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T3-165 patvirtinto specialiojo plano sprendiniais reglamentuojamÄ teritorijÄ , todėl jais privaloma vadovautis: bÅ«tina kompleksiÅ¡kai spręsti visos ginčo teritorijos vandentiekio ir buitinių nuotekų valymo sistemų klausimÄ , suprojektuoti bendrÄ sistemÄ visai teritorijai; pastatų galimas maksimalus aukÅ¡tis turi bÅ«ti 12 m, o numatomų statinių aukÅ¡tis siekia 24 m; bÅ«tina papildomai rengti kraÅ¡tovaizdžio studijÄ .

Dokumentacijoje prieÅ¡taringai teigiama, kad buitinės nuotekos bus iÅ¡vežamos, kartu nurodant, jog jomis bus laistoma teritorija ir papildomi dirbtiniai vandens telkiniai. Žemės sklype Nr. 4 rekreacinio prioriteto teritorijoje nustatytas 24 m maksimalus statinių aukÅ¡tis, vietoje 10 m, kaip numatyta specialiajame plane ir sÄ lygose detaliajam planui rengti. Nors pareiÅ¡kėjui priklausančio NotiÅ¡kio apsaugos zona yra 100 m, detaliajame plane klaidingai nurodoma, kad Å¡i zona yra 50 m, jos ribose planuojamos statybos.

Nustatytas 40 proc. apželdinimo plotas, vietoje privalomo 50 proc. Neatlikta poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedÅ«ra. Detalusis planas nebuvo tinkamai apsvarstytas su visuomene, nesudaryta galimybė tinkamai susipažinti su jo sprendiniais. UAB „Profit & Splendour“ koregavo detaliojo plano sprendinius, bet pakartotinai jų su visuomene nesvarstė ir nesuteikė galimybės su jais susipažinti. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad detaliajame plane aiÅ¡kiai nurodyti buitinių nuotekų valymo įrenginių parametrai, Å¡alinimo bÅ«dai, biologinių valymo įrenginių parametrai ir sanitarinės zonos. Teritorijoje numatomos atskiros, mažesnės kaip 0,01 ha ploto maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės, todėl lietaus nuotekų tinklų nereikia. Detaliajame plane sklype Nr. 4 per klaidÄ statinių aukÅ¡tis nurodytas 24 m, Å¡iuo metu Å¡is punktas keičiamas ir numatomas aukÅ¡tis sieks 10 m. Detaliajame plane padaryta iÅ¡vada, kad numatomas teritorijos funkcinis panaudojimas esminės įtakos kraÅ¡tovaizdžio estetinei kokybei neturės. Plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te iÅ¡dėstyti veiklos tikslai ir parametrai nėra objektas planuojamos Å«kinės veiklos poveikiui aplinkai vertinti.

Be to, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. gruodžio 13 d. pritarė plano sprendiniams. Pažymėjo, kad statinių vizualizacija, atsižvelgus į planavimo tikslus, teritorijos geografinę padėtį ir ypatumus, yra detaliojo plano sudedamoji dalis, todėl statinių vizualizacijos brėžinys nėra privaloma dalis. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Profit & Splendour“ atsiliepimu į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad faktas, jog pareiÅ¡kėjas yra kaimyninės teritorijos, iÅ¡sidėsčiusios prie planuojamos teritorijos, savininkas, nereiÅ¡kia, kad plano sprendiniai besÄ lygiÅ¡kai turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams.

Dauguma pareiÅ¡kėjo argumentų grindžiami tik prielaidomis ir abejonėmis, bet ne konkrečiais faktais ir teisės aktų nuostatomis. Detaliajame plane pateikti iÅ¡samÅ«s duomenys apie iÅ¡valytų nuotekų gamtinio priimtuvo charakteristikas ir reikiami skaičiavimai. Be to, Å¡ie klausimai sprendžiami ne detaliojo planavimo metu, o statinių projektavimo metu, statinių projekto sprendiniai bus rengiami laikantis statybÄ reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Specialusis planas nedraudžia Å¡io plano teritorijoje rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų tol, kol nėra suprojektuota bendra visai specialiojo plano teritorijai vandentiekio sistema ir nuotekų valymo įrenginiai.

Pareiškėjo nurodomas 24 m statinių aukštis sklype Nr. 4 yra techninė klaida, nes pagal kitus detaliojo plano pagrindinio brėžinio reglamento lentelėje pateiktus šio sklypo užstatymo sprendinius matyti, kad aukštis sudaro 10 m, tai nurodyta ir plano aiškinamajame rašte. Pareiškėjas iki detaliojo plano viešo svarstymo galėjo susipažinti su planu ir tai atliko, tačiau jo netenkino plano dokumentų forma. Tai, kad patvirtintas detalusis planas nėra identiškas visuomenei pristatytam planui, savaime nepažeidžia pareiškėjo teisių ir interesų.

Planavimo organizatorius gali įvertinti visus pateiktus pasiūlymus ir į juos atsižvelgti tik po viešo susirinkimo pabaigos, todėl ir pats planas atitinkamai gali būti koreguojamas. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo visame planavimo procese ir susipažino su plano dokumentais, teikė pasiūlymus organizatoriui, į kuriuos šis atsakė teisės aktų nustatyta tvarka bei atsižvelgė į juos. Tuo atveju, jei keičiami ar tikslinami kiti neprivalomi teritorijos tvarkymo ir režimo naudojimo reikalavimai, tokiems pakeitimams nereikia rengti detaliojo plano ir iš naujo atlikti visuomenės informavimo ir dalyvavimo planavimo procese procedūrų.

Detaliajame plane nėra nurodyta 50 m NotiÅ¡kio ežero apsaugos zona, tik nustatyta riba ties ežeru, už kurios nėra galima pastatų statyba. Planuojami sklypai yra Ežeraičių k., todėl detaliojo plano sprendiniai, numatantys galimybę statyti poilsio pastatus 50 m atstumu iki ežero, nepažeidžia Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9 punkto reikalavimų. Detaliajame plane nenumatyta, kad esama vandens telkinio apsaugos zona keičiama ar naikinama, be to, 50 m apsaugos zona nustatyta ir pareiÅ¡kėjo valdomų sklypų prie NotiÅ¡kio ežero detaliojo plano brėžinyje.

Detalusis planas numato galimas kelias rekreacines veiklas suplanuotuose sklypuose, kurioms nustatytos skirtingos priklausomųjų želdynų normos. Specialusis planas nenumato imperatyvaus reikalavimo apželdinti ne mažiau kaip 50 procentų teritorijos, tokį plotÄ nurodo kaip rekomendacijÄ . Kai kiekviename iÅ¡ sklypų bus pasirinkta konkrečių statinių statyba ir paaiÅ¡kės, kokie tiksliai statiniai bus statomi, bus galima konkrečiai paskaičiuoti nurodytÄ privalomÄ Å¾eldynų normÄ . PareiÅ¡kėjas nepagrįstai nurodo, kad poilsio namų užimamas plotas sudaro apie 10 ha.

Reikia nustatyti sklypo ploto dalį, planuojamÄ užstatyti poilsio statiniais, bet ne imti bendrÄ visų formuojamų sklypų plotÄ . Bendras poilsio statiniais užstatomas plotas sudaro apie 0,48 ha ir nevirÅ¡ija reikalaujamo 0,5 ha ploto. Detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pateikta iÅ¡sami kraÅ¡tovaizdžio analizė ir sprendinių poveikio kraÅ¡tovaizdžiui vertinimas. Reikalavimo atlikti kraÅ¡tovaizdžio studijÄ nėra. Plano pakeitimai buvo padaryti atsižvelgiant į visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus iki plano vieÅ¡o svarstymo pabaigos.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokį konkrečiai neigiamÄ poveikį plano sprendiniai gali turėti jo teisėms; didžioji dalis pareiÅ¡kėjo nurodytų sprendinių numato tik gaires ir bendro pobÅ«džio teritorijos vystymo principus, kurie savaime nesukelia ir negali sukelti pareiÅ¡kėjui jokių pasekmių, nes jie turi bÅ«ti tikslinami statinių projektavimo metu. PareiÅ¡kėjas neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) atsiliepime į skundÄ (t. 6, b. l.

78) bylÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad įvertinęs, jog detaliojo plano sprendiniai atitiko galiojančių teisės aktų bei Vilniaus RAAD parengtose planavimo sÄ lygose nustatytus reikalavimus, 2010-12-13 jį suderino. Detaliajame plane numatyti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sprendiniai atitinka PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 „Dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento“ reikalavimus, jame neturi bÅ«ti numatyti buitinių nuotekų tvarkymo techniniai sprendiniai, t. y., nuotekų valymo įrenginių pajėgumas, efektyvumas, nuotekų kaupimo rezervuarų pagrindinės charakteristikos, parametrai bei Å¡ių parametrų pagrįstumÄ patvirtinantys skaičiavimai, Å¡ie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami statybos techniniuose projektuose.Trečiasis suinteresuotas asmuo J.

M. atsiliepime į skundÄ (t. 6, b. l. 105) teigė, kad skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teismo posėdžio metu Å¡alių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus.

Skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas 2012-06-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-264 (t. 1, b. l. 14-15), kuriuo patvirtintas žemės sklypų (kad. Nr. 4174/0300:116, 4132/0500:166), esančių Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. PareiÅ¡kėjas skunde (t. 1, b. l. 1-9), 2012-08-29 papildomuose paaiÅ¡kinimuose (t. 1, b. l. 125-127), 2013-04-08 papildomuose paaiÅ¡kinimuose (t. 3, b. l. 41-47), 2013-05-30 papildomuose paaiÅ¡kinimuose (t. 5, b. l. 166-169), 2014-12-01 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (t. 6, b. l. 135-138) ir kituose dokumentuose (t. 1, b. l. 16-20) detaliojo plano neteisėtumÄ grindžia nurodydamas argumentus dėl detaliojo plano sprendinių prieÅ¡taravimo teisės aktų reikalavimams ir galiojančio specialiojo plano sprendiniams.

Pareiškėjo argumentų pagrįstumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendime (t. 5, b. l. 173-181), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (t. 6, b. l. 46-61) pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai netinkamo vertinimo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė Å¡iuos argumentus iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi jie gali sÄ lygoti teritorijos planavimo dokumento pripažinimÄ neteisėtu. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį, pirmiausia nagrinėja pareiÅ¡kėjo argumentus dėl galimai netinkamai atlikto detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo. Dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi teisinį reglamentavimÄ , galiojusį skundžiamo sprendimo priėmimo metu, konstatuoja, kad poveikio aplinkai vertinimas rengiant teritorijų planavimo dokumentus yra galimas atliekant tris atskiras procedÅ«ras:

1) vertinant teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikį;

2) vertinant planuojamos Å«kinės veiklos poveikį aplinkai ar 3) atliekant plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ . Pirmoji procedÅ«ra (teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas) numatyta skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje, 10, 17, 25 straipsniuose, iÅ¡ kurių matyti, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra numatytas tiek atliekant bendrÄ jį, tiek specialųjį, tiek detalųjį planavimÄ .

Å is etapas reikalingas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 7.4 punkte numatytas sprendinių poveikio vertinimas gamtinei aplinkai ir kraÅ¡tovaizdžiui.Antroji procedÅ«ra (planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas) numatytas Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio vertinimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai – nustatyti, apibÅ«dinti ir įvertinti galimÄ tiesioginį ir netiesioginį planuojamos Å«kinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvÅ«nijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės pavirÅ¡iui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraÅ¡tovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms bei Å¡ių aplinkos komponentų tarpusavio sÄ veikai; sumažinti planuojamos Å«kinės veiklos neigiamÄ poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems <...> aplinkos komponentams arba Å¡io poveikio iÅ¡vengti; nustatyti, ar planuojama Å«kinė veikla, įvertinus jos pobÅ«dį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (įstatymo 4 straipsnis).

Trečioji procedūra (plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas) numatytas Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše. Šio aprašo redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu, numatė, kad strateginio pasekmių aplinkai vertinimo objektas yra planai ir programos <...>, kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslai yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas planų ir programų įgyvendinimo pasekmes aplinkai; užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su tam tikromis valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene ir kt.

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis numatė, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planÄ strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ turi bÅ«ti atliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, Å¡is vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu.

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡o 9 punkte buvo numatyta, kad atliekant bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų sprendinių poveikio vertinimÄ , kaip pradinis dokumentas naudojama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (kai strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimu) ataskaitos medžiaga. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ turi bÅ«ti atliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks vertinimas nėra atliktas, Å¡is vertinimas atliekamas specialiojo ir detaliojo plano rengimo metu.

Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendinių vertintojas toliau atlieka sprendinių poveikio vertinimÄ , jeigu atsakinga institucija priima sprendimÄ , kad planuojama Å«kinė veikla leistina.Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas 3 straipsnio 4 dalis numatė, kad teritorijų planavimo dokumentai <...>, numatantys <...> veiklÄ , kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ , gali bÅ«ti derinami ir tvirtinami tik atlikus planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ ir priėmus sprendimÄ leisti vykdyti planuojamÄ Å«kinę veiklÄ .Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraÅ¡o 3 punktas numatė, kad pagal šį ApraÅ¡Ä atlikto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu gauta informacija apie plano ar programos įgyvendinimo pasekmes aplinkai gali bÅ«ti naudojama sprendimų projektų poveikio vertinimui atlikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimÄ Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ ir 2004 m. liepos 16 d. nutarimÄ Nr. 920 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.Ä®vertinus Å¡ias teisės aktų nuostatas matyti, kad rengiant detaliojo planavimo dokumentus, privalomas etapas yra teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas, kuris atliekamas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka.

Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraÅ¡e nustatytais atvejais, rengiant teritorijų planavimo dokumentÄ turi bÅ«ti atliekamas ir jo strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (ar atrankos procedÅ«ra). Ä® Å¡io vertinimo ataskaitoje pateiktÄ informacijÄ , vertinimo subjektų iÅ¡vadas ir visuomenės pasiÅ«lymus atsižvelgia plano organizatorius, rengdamas galutinį plano projekto variantÄ . Nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (ar atrankos procedÅ«ra), Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytais atvejais, turi bÅ«ti atliekama planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ra (ar atrankos procedÅ«ra), ir tik esant sprendimui leisti vykdyti planuojamÄ Å«kinę veiklÄ , teritorijų planavimo dokumentai gali bÅ«ti derinami ir tvirtinami.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prieÅ¡ pradedant rengti skundžiamu sprendimu patvirtintÄ Å¾emės sklypų (kad.

Nr. 4174/0300:116, 4132/0500:166), esančių Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r. detalųjį planÄ , buvo rengiamas 112 ha bendro ploto teritorijos, esančios Aleksandravo k., Ežeraičių k, Laidagalių k., Avižienių sen., ir Masionių k., Pavydokių k., MaiÅ¡iagalos sen., Vilniaus raj. komercinės paskirties, turizmo ir rekreacijos, socialinės, kultÅ«rinės ir inžinerinės infrastruktÅ«ros plėtros specialusis planas, kuris patvirtintas 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-165 (t. 3, b. l. 24-25, 60-61).

Å iuo specialiuoju planu buvo suplanuota ir ginčo teritorija. IÅ¡ specialiojo plano dokumentų (t. 3, b. l. 92-93) nustatyta, kad specialiuoju planu numatyta įrengti rekreacinį-komercinį kompleksÄ â€žMenų sodas“, be kita ko, statyti apgyvendinimo objektus (vieÅ¡butį ir poilsio kotedžų kompleksÄ ) ir kt. Nustatyta, kad rengiant specialųjį planÄ buvo atliekama plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos procedÅ«ra (t. 5, b. l. 40-43, 80-151), kurios metu atsakinga institucija priėmė sprendimÄ , kad plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas, nes plano įgyvendinimas neturės reikÅ¡mingų neigiamų pasekmių aplinkai (t. 4, b. l. 143).   Minėtos procedÅ«ros savo turiniu, objektu, tikslais yra skirtingos, todėl nežiÅ«rint į tai, kad buvo atlikta specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos procedÅ«ra, rengiant ginčijamÄ detalųjį planÄ turėjo bÅ«ti svarstoma, ar Å¡io plano atžvilgiu neturi bÅ«ti atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas arba (ir) planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Be to, visais atvejais turėjo bÅ«ti atliekama teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo procedÅ«ra.PareiÅ¡kėjo argumentai yra susiję su antrosios procedÅ«ros (planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo) galimu neatlikimu, todėl teisėjų kolegija plačiau neanalizuos, ar detaliojo plano metu buvo pagrįstai neatliktas strateginis plano pasekmių vertinimas. Pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama Å«kinė veikla, kuri dėl savo pobÅ«džio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai.

Pagal Å¡io įstatymo straipsnio 2 dalį, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama Å«kinė veikla įraÅ¡yta į Planuojamos Å«kinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bÅ«ti vertinamas, rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä (1 priedas) arba atrankos metu nustatoma, kad planuojamai Å«kinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ <...>. Remiantis įstatymo 7 straipsnio 1-4 dalimis, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai Å«kinei veiklai, įraÅ¡ytai į Planuojamos Å«kinės veiklos, kuriai turi bÅ«ti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä (2 priedas) <..>.

Atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ . Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2011/92/ES „Dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“. Pagal Direktyvos 2 straipsnį valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, jog prieÅ¡ duodant sutikimÄ projektams, kurie gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobÅ«džio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo.

Pagal Direktyvos 4 straipsnį, I priede iÅ¡vardyti projektai turi bÅ«ti vertinami pagal 5–10 straipsnius, o, remdamosi 2 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės nusprendžia, ar projektai, iÅ¡vardyti II priede, turi bÅ«ti vertinami pagal 5–10 straipsnius. Valstybės narės tai nusprendžia: iÅ¡nagrinėjusios kiekvienÄ atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus. Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje projektas apibrėžiamas kaip statybos darbai bei kitų objektų ar veiklos planų įgyvendinimas arba kitokie įsikiÅ¡imai į natÅ«raliÄ aplinkÄ ir gamtovaizdį. PareiÅ¡kėjas teigia, kad detaliuoju planu planuojama veikla patenka į Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 12.2 punkte įraÅ¡ytÄ veiklos rūšį, todėl detaliojo plano rengimo metu buvo bÅ«tina atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedÅ«rÄ .

Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES „Dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“ II priedo 12 punkto c papunkčio, vasarviečių ir vieÅ¡bučių kompleksų už miestų ribų ir panaÅ¡ių objektų projektai patenka į Direktyvos II priedÄ , o tai reiÅ¡kia, kad valstybės narės gali nuspręsti, ar tokie projektai turi bÅ«ti vertinami pagal 5–10 straipsnius. Valstybės narės tai nusprendžia iÅ¡nagrinėjusios kiekvienÄ atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus.

Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo „Planuojamos Å«kinės veiklos, kuriai turi bÅ«ti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡as“ 12.2 punktas susiaurina Direktyvos II priedo 12 punkto c papunktyje numatytÄ projektÄ ir įveda užimamo ploto kriterijų bei numato, kad tokie projektai dar turi bÅ«ti vertinami individualiai (t. y. atliekama atrankos procedÅ«ra). Å iame įstatymo priedo punkte įraÅ¡yta veiklos rÅ«Å¡is – poilsio namų ar vieÅ¡bučių kompleksų už miestų ribų statyba (kai užimamas plotas didesnis kaip 0,5 ha).

Nors byloje nekyla ginčo, kad detaliuoju planu buvo suplanuotas poilsio namų kompleksas, tačiau Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina, kokį plotÄ užima suprojektuotas poilsio namų kompleksas bei, atitinkamai, ar detaliojo plano rengimo metu buvo bÅ«tina atrankos procedÅ«ra. Detaliojo plano tekstinėje dalyje nurodoma, kad rekreaciniais objektais užstatomas planuojamos teritorijos suminis plotas (sklypai Nr. 3, 4, 5) nevirÅ¡ija 5000 kv. m., todėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka neatliekama.

Å is teiginys nurodomas, atsižvelgiant į numatytÄ sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 užstatymo tankio rodiklį (5 proc.) ir sklypo Nr. 5 užstatymo tankio rodiklį (4,5 proc.), pagal kurį Å¡ių žemės sklypų užstatymo tankis – 4814,10 kv. m. (0,48141 ha). Teisėjų kolegija su tokiu poilsio pastatų komplekso ploto nustatymu nesutinka. Kaip minėta, Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje projektas apibrėžiamas kaip statybos darbai bei kitų objektų ar veiklos planų įgyvendinimas arba kitokie įsikiÅ¡imai į natÅ«raliÄ aplinkÄ ir gamtovaizdį.

IÅ¡ Å¡io apibrėžimo matyti, kad skaičiuojant projekto užimamÄ plotÄ , turi bÅ«ti įvertinama visa poilsio pastatų komplekso užimama teritorija, kuri keičia natÅ«raliÄ aplinkÄ ir gamtovaizdį. Bendrine prasme kompleksas suprantamas kaip susijusių daiktų visuma, todėl turi bÅ«ti vertinama, ne tik tai, kokį plotÄ užima planuojami statyti poilsio pastatai, bet ir kokį plotÄ užima kiti su jais susiję objektai, kuriais įsikiÅ¡ama į natÅ«raliÄ aplinkÄ ir gamtovaizdį. Todėl darytina iÅ¡vada, kad trečiojo suinteresuoto asmens aiÅ¡kinimas, jog taikant įstatymo 2 priedo 12.2 punktÄ turi bÅ«ti nustatyta tik poilsio statiniais planuojama užstatyti teritorija, yra neteisingas.

Å io aiÅ¡kinimo nepatvirtina ir įstatymo 2 priedo 12.2 punkto formuluotė, kadangi joje vartojama sÄ voka ne „užstatomas“ plotas, bet „užimamas“ plotas. Kaip matyti iÅ¡ detaliojo plano tekstinės dalies, plano rengėjai, nustatydami poilsio namų komplekso užimamÄ plotÄ , rėmėsi detaliajame plane žemės sklypų Nr. 3, 4 ir 5 numatytu užstatymo tankiu. Remiantis skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalimi, užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų iÅ¡orines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

Taigi, detaliajame plane numatytas užstatymo tankis atspindi tik pastatais leistinÄ užimti plotÄ , tačiau neįvertina kito ploto, kurį užima kompleksÄ sudarantys objektai.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius, konstatuoja, kad detaliuoju planu suplanuotas statyti poilsio namų kompleksas užima didesnį, nei 0,5 ha plotÄ . Detaliuoju planu numatyta esamus sklypus (kad. Nr. 4174/0300:116, 4132/0500:166), esančius Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r., performuoti ir suformuoti penkis sklypus.

Sklypuose Nr. 3 (21382 kv. m. ploto), Nr. 4 (29000 kv. m. ploto) ir Nr. 5 (51000 kv. m. ploto), kurių bendras plotas yra 101382 kv. m. (10,1382 ha), numatyta esamÄ Å¾emės Å«kio tikslinę paskirtį pakeisti į kitÄ tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir nustatyti rekreacinės teritorijos naudojimo bÅ«dÄ bei nustatyti ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir trumpalaikio poilsio statinių statybos naudojimo pobÅ«džius. Å iuose sklypuose numatyta poilsio kotedžų, rekreacines paslaugas teikiančių pastatų statyba, trumpalaikių poilsio statinių statyba (sporto aikÅ¡telių, poilsio aikÅ¡telių, vaikų žaidimų aikÅ¡telių, rekreacinių takų įrengimas), inžinerinių tinklų ir įrenginių, pėsčiųjų takų, pagrindinės gatvės ir privažiavimų įrengimas, o sklype Nr. 5 – ir kÅ«dros įrengimas (t. 1, b. l. 36-40).

Taigi, vertinant ne tik numatytÄ užstatymo tankį, bet ir kitus suprojektuotus objektus, matyti, kad suprojektuotas poilsio namų kompleksas ženkliai virÅ¡ija 0,5 ha plotÄ .Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad detaliojo plano tekstinėje dalyje daroma iÅ¡vada apie neprivalomÄ planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai atrankos procedÅ«rÄ , neatitinka Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 12.2 punkto. Kadangi detaliuoju planu suplanuotas statyti poilsio namų kompleksas užima ženkliai didesnį, nei 0,5 ha plotÄ , detaliojo plano rengimo metu buvo privalu atlikti planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai atrankos procedÅ«rÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnį, atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ . AtrankÄ atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos Å«kinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. Atranka atliekama remiantis planuojamos Å«kinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietÄ , kurioje numatoma planuojama Å«kinė veikla, bei informacija, apibÅ«dinančia planuojamÄ Å«kinę veiklÄ (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių iÅ¡teklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarÅ¡a ir trukdžiai, galima sÄ veika su kita planuojama Å«kine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

Atsakinga institucija atlieka atrankÄ ir priima iÅ¡vadÄ , ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ , remdamasi Å«kinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kuriÄ planuojama Å«kinė veikla gali paveikti, jautrumÄ aplinkosaugos požiÅ«riu, ekosistemos savybes, kraÅ¡tovaizdį, žemėnaudos pobÅ«dį, vietovės infrastruktÅ«rÄ , gamybos objektų sutelkimÄ , santykinį gamtinių iÅ¡teklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natÅ«ralios aplinkos atsparumÄ <...>, galimÄ planuojamos Å«kinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvÅ«nijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraÅ¡tovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultÅ«ros paveldui ir visų Å¡ių veiksnių sÄ veikai, ypatingÄ dėmesį atkreipdama į galimÄ poveikio mastÄ , tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiÅ¡kumÄ , jo tikimybę, trukmę, dažnumÄ ir grįžtamumÄ bei teritorijos ir populiacijos dydį.

Atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raÅ¡tu pateikia planuojamos Å«kinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informacijÄ ) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotÄ atrankos iÅ¡vadÄ , ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ . Apie atrankos iÅ¡vadÄ planuojamos Å«kinės veiklos organizatorius (užsakovas) praneÅ¡a visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos iÅ¡vados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiÅ«lymus persvarstyti atrankos iÅ¡vadÄ .

Atsakinga institucija, gavusi planuojamos Å«kinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotÄ praÅ¡ymÄ ar suinteresuotos visuomenės pasiÅ«lymus persvarstyti atrankos iÅ¡vadÄ , kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos iÅ¡vadÄ , ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ . Atsakinga institucija, iÅ¡nagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų iÅ¡vadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotÄ atrankos iÅ¡vadÄ , ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ .IÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos atrankos procedÅ«ros atlikimas yra skirtas nustatyti, ar turi bÅ«ti atliekamas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Atrankos procedÅ«ros metu gali paaiÅ¡kėti, kad planuojama Å«kinė veikla dėl savo pobÅ«džio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai ir dėl to reikia jį įvertinti (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kartu atrankos procedÅ«ros laikymasis yra svarbi suinteresuotų asmenų garantija, kad bus tinkamai įvertinta planuojamos Å«kinės veiklos įtaka aplinkai. PareiÅ¡kėjas nuosavybės teise valdo greta planuojamos teritorijose esančius žemės sklypus (t. 2, b. l. 76-79, t. 3, b. l. 12-15), kuriuose vykdo verslo projektÄ , yra įrengęs golfo laukus (t. 3, b. l.

18) ir investavęs dideles pinigines lėšas (t. 3, b. l. 11). Pagal 1998 m. birželio 25 d. Konvencijos dėl teisės gauti informacijÄ , visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 2 straipsnio 5 dalį suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtakÄ ar gali daryti įtakÄ aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu. Detaliojo planavimo metu neatlikus privalomos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai atrankos procedÅ«ros, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė dalyvauti atrankos procedÅ«roje, gauti informacijÄ , teikti pasiÅ«lymus dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Kadangi privaloma atrankos procedÅ«ra nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta, nebuvo pagrįstai ir motyvuotai, įstatyme nustatyta forma ir tvarka, nustatyta, ar planuojama Å«kinė veikla dėl savo pobÅ«džio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai ir ar privaloma atlikti planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ . Nenustačius Å¡ios aplinkybės, negalima pripažinti, kad planuojama Å«kinė veikla apskritai yra galima, todėl remiantis Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, detalusis planas negalėjo bÅ«ti derinamas ir tvirtinamas.

Kaip minėta, tai, kad buvo atlikta specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos procedÅ«ra, neeliminavo pareigos atlikti numatytos detaliajame plane Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedÅ«ros. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, teritorijų planavimo sprendiniais planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas laikomas itin reikÅ¡mingu teritorijų planavimo procedÅ«ros elementu, turinčiu lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡io proceso eigai ir rezultatams. Dėl Å¡ios priežasties, sprendimai dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo bÅ«tinumo (atrankos) privalo bÅ«ti pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei iÅ¡samiu faktinių aplinkybių vertinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1472/2014); tokiuose sprendimuose, siekiant užtikrinti tinkamÄ suinteresuotų asmenų dalyvavimÄ poveikio aplinkai vertinimo procese, privalo bÅ«ti aiÅ¡kiai ir konkrečiai (tiksliai) įvardinta planuojama Å«kinė veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-989/2013).

Be to, su poveikio aplinkai vertinimu susijusių reikalavimų nesilaikymas yra laikomas pakankamu pagrindu sprendimams dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio mėn. 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-92/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-86/2007).Pagal Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡o 9 punktÄ , tik atlikus planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ , gali bÅ«ti toliau atliekamas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas Å¡io apraÅ¡o nustatyta tvarka.

Kadangi planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai procedÅ«ra nustatyta tvarka nebuvo tinkamai atlikta, negalima pripažinti, kad detaliojo planavimo metu buvo tinkamai atliktas teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas.   Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus RAAD atliktas detaliojo plano suderinimas nustatytų teisės aktų pažeidimų nepaÅ¡alina. Dėl detaliojo plano sprendinių prieÅ¡taravimo specialiojo plano sprendiniams.PareiÅ¡kėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė argumentus dėl detaliojo plano sprendinių prieÅ¡taravimo specialiojo plano sprendiniams. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numatė, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieÅ¡tarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-165 buvo patvirtintas 112 ha bendro ploto teritorijos, esančios Aleksandravo k., Ežeraičių k, Laidagalių k., Avižienių sen., ir Masionių k., Pavydokių k., MaiÅ¡iagalos sen., Vilniaus raj. komercinės paskirties, turizmo ir rekreacijos, socialinės, kultÅ«rinės ir inžinerinės infrastruktÅ«ros plėtros specialusis planas (t. 3, b. l. 24-25, 60-61).

Å iuo specialiuoju planu buvo suplanuota ir ginčo teritorija. IÅ¡ specialiojo plano dokumentų (t. 3, b. l. 92-93) nustatyta, kad specialiuoju planu numatyta įrengti rekreacinį-komercinį kompleksÄ â€žMenų sodas“, be kita ko, statyti apgyvendinimo objektus (vieÅ¡butį ir poilsio kotedžų kompleksÄ ) ir kt. Specialiajame plane numatytos rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijos, tarp jų ir rekreacinės, plane žymimos indeksu „Rru“ (t. 3, b. l. 92). IÅ¡ specialiojo plano pagrindinio brėžinio (t. 5, b. l.

53) matyti, kad ginčo žemės sklypai (kad. Nr. 4174/0300:116, 4132/0500:166) patenka į rekreacinio naudojimo prioriteto kitos paskirties (rekreacinės paskirties) žemės teritorijas, žymimas indeksu „Rru“. Specialiojo plano tekstinėje dalyje įtvirtintas Å¡ios teritorijos bendrasis reglamentas, pagal kurį prioritetas suteikiamas žemės Å«kio tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui į kitÄ paskirtį intensyvios ir ekstensyvios rekreacijos formoms plėtoti. Numatyta, kad ekstensyvios ir intensyvios rekreacijos teritorijų zonavimas bus atliekamas detaliojo planavimo stadijoje vadovaujantis atskirai rengiama kraÅ¡tovaizdžio studija.

Intensyvios rekreacijos zonose galima poilsio kotedžų, kapitalinių statinių ir objektų statyba (t. 3, b. l. 93). Atsižvelgiant į šį specialiajame plane numatytÄ teritorijos „Rru“ tvarkymo reglamentÄ , tvirtinant specialųjį planÄ 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-165 2 punkte buvo numatytas reikalavimas detaliojo planavimo metu atlikti rekreacijos teritorijų zonavimÄ , papildomai rengiant kraÅ¡tovaizdžio studijÄ . Kadangi ginčo žemės sklypai patenka į specialiajame plane numatytÄ teritorijÄ , žymimÄ â€žRru“ indeksu, ginčijamo detaliojo planavimo metu buvo privalu laikytis specialiajame plane numatyto Å¡ios teritorijos bendrojo reglamento, remiantis atskirai parengta kraÅ¡tovaizdžio studija, atlikti teritorijos zonavimÄ Ä¯ intensyvios ir ekstensyvios rekreacijos zonas, ir, atlikus zonavimÄ , intensyvios rekreacijos zonoje projektuoti poilsio kotedžų ir kitų statinių statybÄ .

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamo detaliojo plano dokumentus, konstatuoja, kad detaliojo planavimo metu minėtas specialaus plano reikalavimas buvo pažeistas, nes kraštovaizdžio vertinimas atskiroje studijoje nebuvo atliktas, kraštovaizdis specialiajame plane numatyto zonavimo aspektu nebuvo įvertintas ir, galiausiai, planuojama teritorija nebuvo suskirstyta į intensyvios ir ekstensyvios rekreacijos zonas. Dėl tokio specialiojo plano pažeidimo detaliajame plane galėjo būti numatytas statinių statymas zonose, kuriose dėl kraštovaizdžio ypatumų negalėtų būti vystoma intensyvi rekreacija.

Todėl konstatuotina, kad detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja galiojantiems specialiojo plano sprendiniams bei pažeidžia pareiÅ¡kėjo, nuosavybės teise valdančio greta planuojamos teritorijos esančius žemės sklypus ir juose vystančio verslo projektÄ , teisėtus interesus.Kaip minėta, specialiuoju planu, patvirtintu 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-165, numatyta įrengti rekreacinį-komercinį kompleksÄ â€žMenų sodas“. Specialiajame plane numatyti buitinių nuotekų Å¡alinimo ir vandentvarkos infrastruktÅ«ros sprendiniai, pagal kuriuos numatyti uždarieji buitinių nuotekų valymo įrenginiai „Riu“ zonoje ir numatyta, kad iki leistinų normų apvalytos buitinės nuotekos bus iÅ¡leidžiamos į melioruotÄ upelį, o vėliau – į atvirus pratekančius vandens telkinius; siÅ«loma bendra vandentiekos sistema visai planuojamai teritorijai, kurioje nėra vandentiekos tinklų ir juos neracionalu jungti su gretimų teritorijų tinklais (t. 3, b. l. 96).

Atsižvelgiant į Å¡iuos sprendinius, 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-165, kuriuo patvirtintas specialusis planas, 4 punkte numatytas reikalavimas detaliojo planavimo metu suprojektuoti visai teritorijai bendrÄ vandentiekio sistemÄ ir buitinių nuotekų valymo įrenginius, o paklojus centralizuotus tinklus, prisijungti prie jų. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ginčijamo detaliojo plano dokumentus, konstatuoja, kad detaliojo planavimo metu minėtas specialaus plano reikalavimas buvo pažeistas, nes detaliajame plane nebuvo suprojektuota bendra visai specialiojo plano teritorijai vandentiekio sistema ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai, prieÅ¡ingai, iÅ¡ detaliojo plano tekstinės dalies (t. 1, b. l. 42-43) ir Inžinerinių tinklų ir transporto brėžinio (t. 2, b. l. 159) matyti, kad suprojektuoti atskiri planuojamai teritorijai skirti vandens gręžiniai, vandentiekio tinklas ir valymo įrenginiai.

Taigi tokie detaliojo plano sprendiniai neatitinka specialiojo plano sprendinių, kurie nenumato suplanuoto rekreacinio-komercinio komplekso atskirų teritorijų autonominio apsirÅ«pinimo vandeniu ir valymo įrenginiais. Tokie detaliojo plano sprendiniai pažeidžia pareiÅ¡kėjo, nuosavybės teise valdančio greta planuojamos teritorijos esančius žemės sklypus ir juose vystančio verslo projektÄ , teisėtus interesus. Ta aplinkybė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio skyrius 2010-10-05 raÅ¡te trečiajam asmeniui nurodė, kad ties sklypais nenutiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai bei kad rengiant detalųjį planÄ tikslinga atlikti projektÄ vietiniam vandens tiekimui bei nuotekų Å¡alinimui (t. 2, b. l. 58), neatleido nuo pareigos, numatytos specialiojo plano sprendiniais, rengiant detalųjį planÄ suprojektuoti bendrÄ visai specialiojo plano teritorijai vandentiekio sistemÄ ir buitinių nuotekų valymo įrenginius. Specialiojo plano tekstinės dalies 3.5 punkte nustatyti želdynų tvarkymo sprendiniai (t. 3, b. l. 95), kuriuose nurodyta, kad konkrečioje urbanizuotos rekreacijos zonoje želdiniams rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 50 proc. zonos ploto. 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-165, kuriuo patvirtintas specialus planas, 3 punkte nustatyti rekreacinio prioriteto teritorijų reglamentai ir nuspręsta rekreacinėse (Rru) teritorijose želdiniams skirti ne mažiau kaip 50 proc. teritorijos.

Kadangi specialųjį planÄ tvirtinanti institucija atsižvelgė į specialiojo plano tekstinės dalies rengėjų pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir privalomai nustatė, koks teritorijos procentas turi bÅ«ti skiriamas želdynams, specialiojo plano tekstinėje dalyje pateikta rekomendacija (siÅ«lymas) įgijo privalomÄ teisinę galiÄ . Todėl Å¡io sprendinio buvo privalu laikytis rengiant ginčijamÄ detalųjį planÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ginčijamo detaliojo plano dokumentus, konstatuoja, kad detaliojo plano sprendiniai dėl želdynų neatitinka specialiojo plano sprendinių.

Detaliuoju planu projektuojamuose sklypuose Nr. 3, 4 ir 5 numatyta skirti ne mažiau 40 proc. konkretaus sklypo teritorijos želdinių formavimui natÅ«raliame grunte (t. 1, b. l. 38-39), kai, minėta, pagal specialųjį planÄ Å¾eldynams turėjo bÅ«ti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. teritorijos. Nei Želdynų įstatymas, nei Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, 7 punktas nedraudžia teritorijų planavimo metu, atsižvelgiant į želdynų funkcijų (ekologinę, rekreacinę, sveikatingumo, estetinę) svarbÄ tame žemės sklype, nustatyti didesnę, nei norminė, želdynams skiriamÄ teritorijÄ .

Todėl ta aplinkybė, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraÅ¡o priedas nustatė mažesnę (40 proc.) ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų (poilsio namų, sveikatingumo kompleksų, motelių, kempingų, turizmo bazių ir kt.) statybos sklypams želdynų normÄ , detaliojo planavimo metu neatleido nuo pareigos laikytis specialiajame plane numatytos želdynų normos. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas iÅ¡ esmės, nes jis prieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 daliai (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) ir galiojančio 112 ha bendro ploto teritorijos, esančios Aleksandravo k., Ežeraičių k, Laidagalių k., Avižienių sen., ir Masionių k., Pavydokių k., MaiÅ¡iagalos sen., Vilniaus raj. komercinės paskirties, turizmo ir rekreacijos, socialinės, kultÅ«rinės ir inžinerinės infrastruktÅ«ros plėtros specialiojo plano, patvirtinto 2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-165, sprendiniams, todėl tai yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).   2009-05-22 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-165, kuriuo patvirtintas specialusis planas, 3 punkte nustatyti rekreacinio prioriteto teritorijų reglamentai: rekreacinių (Rru) – maksimalus statinių aukÅ¡tis 2 aukÅ¡tai, iki 10 m.

Detaliojo plano tekstinėje dalyje Å¡io reikalavimo laikomasi (t. 1, b. l. 36-40). Tarp Å¡alių nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklype Nr. 4 numatytas statinių aukÅ¡tis – 24 m, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir prof. dr. S. Mitkaus 2012-08-16 ekspertinio tyrimo ataskaitoje nustatytos aplinkybės (t. 1, b. l. 128-204), trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Profit & Splendour” 2012-10-09 raÅ¡tas (t. 3, b. l. 34), 2012-10-24 praÅ¡ymas (t. 3, b. l. 35-36), Vilniaus rajono savivaldybės 2012-12-04 raÅ¡tas (t. 3, b. l. 23).

Detaliojo plano grafinės dalies ir aiÅ¡kinamojo raÅ¡to sprendiniai sudaro vieningÄ visumÄ ir negali bÅ«ti vertinami atskirai. Atsižvelgdama į detaliojo plano tekstinėje dalyje numatytus sklypo Nr. 4 sprendinius, tiek tekstinėje, tiek grafinėje dalyje numatytÄ aukÅ¡tų skaičių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklype Nr. 4 numatytas aukÅ¡tis (24 m) yra nurodytas dėl techninės klaidos. Å iÄ techninę klaidÄ pripažįsta tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Profit & Splendour”, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is neatitikimas pats savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo sprendimo.

  Dėl detaliojo plano sprendinių prieÅ¡taravimo kitiems teisės aktams.PareiÅ¡kėjo teigimu, detaliajame plane klaidingai nurodoma, kad NotiÅ¡kio ežero apsaugos zona yra 50 m, nors turėtų bÅ«ti 100 m, be to, ežero apsaugos zonoje planuojamos statybos. Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (redakcija, galiojusi nuo 2012-06-08 iki 2012-07-01), 127.9.1 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415-08, 2011 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-337/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, nes plečiamasis jos aiÅ¡kinimas ribotų asmenų teises. Å iame punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi tik statant Å¡ioje nuostatoje iÅ¡vardytus objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų. Detaliai projektuojami žemės sklypai yra Ežeraičių k., todėl reikalavimas laikytis Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9.1 punkto reikalavimų yra nepagrįstas.

Ginčo žemės sklypuose NotiÅ¡kio ežero apsaugos zona nustatyta apskrities virÅ¡ininko 2009-06-02 įsakymu Nr. 2.3-8728-(30) ir 2001-05-23 įsakymu Nr. 1508-41 bei įregistruota nekilnojamojo turto registre (t. 2, b. l. 59-63, 67-68). Detaliojo plano brėžinyje pažymėta vandens apsaugos zonos riba, reguliuojanti užstatymÄ (t. 2, b. l. 159). PareiÅ¡kėjo valdomų žemės sklypų prie NotiÅ¡kio ežero detaliojo plano brėžinyje pažymėta tokia pati vandens telkinio apsaugos zonos riba, reguliuojanti užstatymÄ (t. 5, b. l. 63).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad detaliajame plane nustatyta Notiškio ežero apsaugos riba nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo interesų.Kadangi teismas jau pasisakė dėl detaliojo plano sprendinių, susijusių su vandentiekio sistemos ir buitinių nuotekų valymo įrenginių projektavimu, nėra tikslinga atskirai nagrinėti pareiškėjo argumentų dėl suprojektuotų buitinių nuotekų valymo įrenginių galimo prieštaravimo teisės aktų reikalavimams.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad buvo pažeisti teisės aktai, detaliajame plane neaptarus pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių klausimo, atmestini kaip nepagrįsti. PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), 5 punkte nustatyta, kad pavirÅ¡inės nuotekos turi bÅ«ti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Å io reglamento 15 punkte buvo numatyta, kad pavirÅ¡inės nuotekos, susidarančios ant galimai terÅ¡iamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieÅ¡ iÅ¡leidžiant į aplinkÄ turi bÅ«ti valomos nuotekų valymo įrenginiuose.

Detaliojo plano tekstinės dalies 3.3 skyriuje nurodyta, kad teritorijos esamų centralizuotų lietaus nuotekų tinklų neturi; teritorijoje numatomos atskiros, mažesnės kaip 0,01 ha ploto maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės (t. 1, b. l. 42-43). Atsižvelgiant į tai, kad nuotekų surinkimo plotas numatomas ne didesnis kaip 0,01 ha, prieÅ¡ iÅ¡leidžiant į aplinkÄ jų valyti nebÅ«tina.Kadangi skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas prieÅ¡taravo jo priėmimo metu galiojusiai Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 daliai ir specialiajam planui, be to, jo rengimo metu nebuvo tinkamai atlikta planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas neteisėtas ir naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.   Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å io straipsnio 6 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.   PareiÅ¡kėjo atstovas už pareiÅ¡kėjÄ sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 10).

PareiÅ¡kėjas turėjo 5690 Lt (be PVM) iÅ¡laidų dėl advokato paslaugų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmÄ jį kartÄ (t. 3, b. l. 19-22, t. 5, b. l. 182-190). PareiÅ¡kėjo 2013-06-12 praÅ¡ymas (t. 5, b. l. 182-183) patvirtina, kad atstovo už pareiÅ¡kėjÄ sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis buvo įtrauktas į teisinių paslaugų sÄ skaitÄ . Kadangi 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ sumokėjo pareiÅ¡kėjo atstovas (t. 6, b. l. 15), ir teismui nepateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas atstovui Å¡iÄ sumÄ kompensavo, Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo pareiÅ¡kėjui klausimas nespręstinas.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo patirtas 5690 Lt (be PVM) atstovavimo iÅ¡laidas sudaro 100 Lt žyminio mokesčio kompensavimas, apmokėjimas už teisinę pagalbÄ rengiant 2012-07-20 skundÄ , raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose bylÄ nagrinėjant pirmÄ jį kartÄ pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 5, 8.2 punktus, aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas ir į paslaugų teikimo metu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį, už skundo parengimÄ maksimaliai priteistina suma 1920 Lt (3×800×0,8). Remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ (buvo parengti 3 raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai) gali bÅ«ti priteisiama maksimali 274 Lt suma (0,12×850×0,8+0,24×1000×0,8).

Bendra teismo posėdžių trukmė buvo 2 val., remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, maksimaliai gali bÅ«ti priteisiama 240 Lt (0,15×2×1000×0,8). Kadangi nagrinėjama byla yra sudėtinga, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina maksimaliai galima priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma, sudaranti 2534 Lt (100 Lt + 1920 Lt + 274 Lt + 240 Lt), kuri, remiantis Europos SÄ jungos Tarybos 2014 m. liepos 23 d. Reglamentu Nr. 851/2014 patvirtintu perskaičiavimo kursu (3,4528 Lt už 1 eurÄ ), sudaro 733,90 eurus.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo UAB „Villon“ skundÄ patenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimÄ Nr. T3-264 ,,Dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4174/0300:116, kad. Nr. 4132/0500:166), esančių Ežeraičių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detaliojo plano patvirtinimo“.Priteisti pareiÅ¡kėjui UAB „Villon“ iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 733,90 eurus (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus 90 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Marius Bajoras Ina Kirkutienė Jolita Rasiukevičienė