2017-06-08 Nr. AB-11770-3-61-3-01317-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-505-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01317-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovams Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Vilniaus apylinkės prokuroro veiksmai, skiriant jam sankciją ir sufabrikuojant baudžiamąją bylą, yra neteisėti; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apylinkės prokuratūros, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad skundo pagrindą sudaro baudžiamojoje byloje Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, stresą, depresiją, dėl ko pablogėjo pareiškėjo sveikata. Pažymėjo, kad visi Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro veiksmai buvo aplaidūs, paskirtos sankcijos buvo pagrįstos tik prielaidomis, neturint jokių faktų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. L. skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Tačiau administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d., 2007 m. gegužės 22 d. nutartys).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog būtų atlyginta neturtinė žala, kuri kilo iš neteisėtų Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro veiksmų t. y. aplaidžių veiksmų, paskirtų sankcijų, kurios buvo pagrįstos tik prielaidomis, neturint jokių faktų. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliami reikalavimai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra siejami su ikiteisminio tyrimo metu atliktais prokuroro veiksmais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus ir nurodytus veiksmus, su kuriais siejama jam padaryta žala, darė išvadą, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra kildinamas iš prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjui išaiškinama, kad jis dėl žalos atlyginimo turi teisę, remdamasis CK 6.272 straipsnyje nustatyta tvarka, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas V. L. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje yra vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatkreipė dėmesio į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kur numatyta, kad ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Tinkamų konvojavimo sąlygų sudarymas nelaikytinas procesiniais veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Mano, jog šiuo atveju Vilniaus apylinkės prokuratūra veikė viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas V. L. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad Vilniaus apylinkės prokuroro veiksmai, skiriant jam sankciją ir sufabrikuojant baudžiamąją bylą, yra neteisėti; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apylinkės prokuratūros, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, minėtą žalą kildindamas iš Vilniaus apylinkės prokuratūros neteisėtų veiksmų aplaidžiai atliekant savo funkcijas, nepagrįstai skiriant sankciją, sufabrikuojant bylą prieš pareiškėją. Pagal bendrą taisyklę žalos atlyginimo bylos yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti įstatyme – ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kai žala atsiranda dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. CK 6.272 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Kadangi pagal bylos aplinkybes ir pareiškėjo skundo reikalavimus nustatyta, kad pareiškėjas žalą kildina iš Vilniaus apylinkės prokuratūros veiksmų baudžiamojo proceso srityje, toks reikalavimas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, jog Vilniaus apylinkės prokuratūra gali veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, nes šiuo atveju vertintina ne bylos šalis, tačiau aplinkybė, ar atsakovo veiksmai kildinami iš jo veiklos viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju padarius neigiamą išvadą, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos, susijusios su Vilniaus apylinkės prokuratūros veiksmais dėl nepagrįsto sankcijos skyrimo ir bylos prieš pareiškėją sufabrikavimo atlyginimo atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pareikštas reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nusikalstamus atsakovo veiksmus sieja, be kita ko, su netinkamomis pareiškėjo konvojavimo sąlygomis. Pabrėžtina, jog minėtos aplinkybės išdėstytos tik atskirajame skunde, tuo tarpu skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, kurio priėmimo teisėtumas vertinamas nagrinėjamu atveju, jos nebuvo nurodytos, su jomis prašymas atlyginti neturtinę žalą nebuvo siejamas. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, nevertintinos.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė