7e2e5b09-a7c8-4404-8f36-ff63b7dbbb3b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARTISVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui ArÅ«nui Bertuliui, atsakovei D. Č. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. Č. ieÅ¡kinį atsakovui D. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,                                                     n u s t a t ė :

             IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė pripažinti asmenine R. Č. nuosavybe į 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/64 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21166-391/2014 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ieÅ¡kovas yra priėmęs palikėjo savo brolio R. Č. palikimÄ pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . Gavęs sprendimÄ ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniuje esantį 8-Ä jį notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau notarė nesutiko iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes nebuvo aiÅ¡ku, kokia turto dalis konkrečiai priklausė palikėjui iki jo mirties, nes jis, pasak notarės, galėjo bÅ«ti įgytas santuokoje su D.

Č.. Kadangi iÅ¡ archyvo gautame Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-12-09 sprendime nėra iÅ¡spręstas turto padalijimo tarp sutuoktinių Rimanto ir D. Č. klausimas nutraukiant santuokÄ , priverstas kreiptis į teismÄ siekiant nustatyti R. Č. turto dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28763-433/2015, konstatavo, jog iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad jo vardu iki Å¡iol įregistruotos nuosavybės teisės į aukščiau minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad yra oficialus dokumentas, patvirtinantis R.

Č. nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kurį praÅ¡o nustatyti pareiÅ¡kėjas, nustatinėti nereikia. Taip pat teismas Å¡ioje nutartyje pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, norėdamas pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, į teismÄ turėtų kreiptis ginčo teisenos tvarka su ieÅ¡kiniu, atitinkančiu CPK 135 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir kuris turėtų bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Todėl reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. R. Č. mirties dienÄ priklausė ir jo vardu buvo registruotas Å¡is turtas:1.             1/4 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė dalies rinkos vertė - 9340,25 Eur);2.             1/32 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė dalies rinkos vertė — 132,14 Eur);Kadangi turtas, pasak notarės buvo įgytas santuokos metu, todėl R.

Č. ir D. Č. valdė minėtÄ turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atitinkamai po 1/8 dalis buto ir 1/64 dalis Å«kinio pastato. Nagrinėjamu atveju palikėjo santuoka, kurios metu buvo įgyti buto dalis ir Å«kinio pastato dalis Vilniuje, nutraukta 1999 m. gruodžio 9 d. Po santuokos nutraukimo iki pat palikėjo mirties 2005 m. balandžio 5 d. nei R. Č., nei D. Č. nesikreipė į teismÄ dėl nurodyto turto padalijimo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog visas turtas, kuris buvo registruotas palikėjo vardu, mirties dienÄ priklausė R.

Č. asmeninės nuosavybės teise, įskaitant 1/2 dalį, kuriÄ galėjo valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise D. Č..             Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.              Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė iÅ¡ esmės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti asmenine R. Č. nuosavybe į 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/64 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Ä®statymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sÄ raÅ¡Ä (CK 3.89 straipsnis). Pirma, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

Galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos ir iki CK įsigaliojimo galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuokÄ sudariusių asmenų, turtinius santykius. Vis dėlto pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).

Taigi, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytÄ teismų praktikÄ tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos (jungtinės veiklos sutarties) nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram Å«kiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ , ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ .

Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SÅ K 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė.

Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M.

M. praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-280/2008).Buto dalis ir Å«kinio pastato dalis, kurį praÅ¡oma pripažinti asmenine R. Č. nuosavybe yra įregistruotas jo vardu. Kadangi pastato teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010), todėl asmens (asmenų) nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektÄ atsirasti turi bÅ«ti nustatytas konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas bei Å¡ios nuosavybės teisės subjektas.Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.).Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).Atsižvelgiant į šalių pasisakymus, pridėtus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog į 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/64 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta asmenine R.

Č. nuosavybe. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė (t.y. R. Č. buvusi sutuoktinė) ieškinį visiškai pripažino ir jo patenkinimui neprieštaravo.Aukščiau nurodytais motyvais ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai. Kiti šalių pasisakymai neturi ryšio su nagrinėjamu bylos dalyku, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju nors ir sprendimas priimtas ieškovo naudai, tačiau atsakovė tokiam ieškinio patenkinimui neprieštaravo, atsakovė byloje neturėjo priešingo teisinio intereso prieš ieškinyje reiškiamus reikalavimus, todėl ieškovui neprašant tokių išlaidų atlyginti (žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų), pastarosios iš atsakovės ieškovo naudai nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str., n u s p r e n d ž i a:              Ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl turto pripažinimo daline nuosavybe tenkinti visiškai ir pripažinti, kad 1/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/64 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (t.y. visa ¼ dalis buto ir visa 1/32 dalis ūkinio pastato) priklausė R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

                                       Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   Gintaras Seikalis