7e2d292d-4fc7-424f-b4d0-e06a31e2bc93 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3935-797/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02927-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45; 113.1; 116.4 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 28 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams R. Š. ir Z. S., atsakovo VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ atstovui A. A., jo atstovui advokatui R.

T., trečiųjų asmenų Å iaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms A. G., I. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos atstovei D. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovams J. T., Z. J., Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ atstovui B. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“, tretiesiems asmenims:

Å iaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovo atstovai ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti ir įpareigoti atsakovÄ VÅ¡Ä® „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį Poilsio g. 14, Å iauliuose, žemės sklype unikalus Nr. 4400-0809-7288 ir sutvarkyti statybvietę.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovas įgyvendina vieÅ¡Ä jį interesÄ valstybės jam pavestoje veiklos srityje, pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymÄ (NKPAÄ®) 5 str. 10 d. 25 p. teikia teismui ieÅ¡kinius. Nurodo, kad kultÅ«ros vertybė - Rėkyvos dvaro sodyba iki jų įraÅ¡ymo į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ buvo saugoma, kaip nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė. KultÅ«ros vertybių registro duomenys yra vieÅ¡i ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/heritage. KultÅ«ros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija.

Å i teritorija nuo kultÅ«ros paveldo objekto neatsiejama. Žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0809-7288), kuriame pastatytas ginčo statinys, esantis Poilsio g. 14, Å iaulių m. po duomenų patikslinimo patenka į 2006-04-25 KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-320 apibrėžtÄ KultÅ«ros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės - Rėkyvos dvaro sodybos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre - 622) teritorijÄ , o naujai pastatytas ir nekilnojamojo turto registre neregistruotas statinys Poilsio g. 14, minėtame žemės sklype patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės - Rėkyvos dvaro sodybos teritorijÄ .

Nurodo, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nesudėtingiems statiniams kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas - supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Vietoj leidimo reikalingi tarnautojų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai - spaudai, paraÅ¡ai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ .

Nurodo, kad nesudėtingo statinio supaprastinto projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, nei nesudėtingo statinio žemės sklype Poilsio g. 14, Å iaulių m. pagrindiniame brėžinyje M 1:500 nėra įgaliotų valstybės įgaliotų valstybės tarnautojų (atstovų) raÅ¡tiÅ¡kų sutikimų (pritarimų) kaip to reikalaujama STR 1.07.01:2002 12 ir 12.1.1. punktuose, todėl teigia, kad ginčo statinys - pastatytas neturint statybÄ leidžiančio dokumento, t.y. savavaliÅ¡kai. Vadovaujantis buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrųjų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 369 11 punktu, buvusių dvarų ir palivarkų paminklinėse sodybose nauji pastatai, statiniai ir įrenginiai gali bÅ«ti statomi tik pagal nustatytÄ jÄ tvarkÄ suderintus projektus Å¡iais atvejais: siekiant atkurti pažeistÄ sodybos planinę, erdvinę ir funkcinę struktÅ«rÄ ; siekiant plėtoti sodybos gyvenamosios, rekreacinės bei Å«kinės veiklos tradicijas pagal sodybos teritorijos funkcinį zonavimÄ .

Toje vietoje nauja statyba nenumatyta ir tai nebuvo pastato atkūrimas, nes pastato toje vietoje nebuvo, tai matyti iš 1993-03-18 patvirtinto Rėkyvos buvusio dvaro sodybos teritorijos plano, 2006-04-19 Rėkyvos dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plano, nepažymėtas ir Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. spalio 25 d. Nr. T-395 sprendimu patvirtintame Rėkyvos buvusio dvaro sodybos detaliame plane, kuriame nenumatyta nauja statyba. Nurodo, kad Kultūros vertybių registras įsteigtas 2005 m., ginčo statinio statybos metu taip pat galiojo NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalies nuostatos, kurios reglamentavo jog Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši.

IeÅ¡kovas vadovaujasi LVAT 2010-02-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-361/2010, kuriame nurodoma, kad savivaldos institucijos turi galimybę gauti duomenis iÅ¡ KultÅ«ros vertybių registro, taip pat gali kreiptis į DepartamentÄ ar jo teritorinį padalinį, juolab, kad Å iaulių TP 2007-03-19 suderino Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos Å iauliuose detalųjį planÄ . IeÅ¡kovas laiko, kad atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma, kad ginčo statinys patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės - Rėkyvos dvaro sodybos teritorijÄ ir statant minėtoje teritorijoje statinį bÅ«tinas už nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugÄ atsakingos institucijos raÅ¡ytinis pritarimas, o to nesant ir esant situacijai, kad nauja statyba toje teritorijoje negalima, laiko tai savavaliÅ¡ka statyba.

IeÅ¡kovo atstovai ieÅ¡kinį palaiko ir nurodo, kad toje vietoje negalima nauja statyba, tai yra patvirtinta detaliajame plane, tai numatyta ir Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 369 11 punkte, o iÅ¡vada, kuriÄ atsakovas laiko statybÄ leidžiančiu dokumentu, nėra suderinta su nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo atsakingos institucijos atstovu, be to, pastato matmenys neatitinka pastatyto pastato matmenų. Per baigiamÄ sias kalbas ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad iÅ¡vada iÅ¡duota ir pastatas yra pastatytas valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio suderinimo.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinyje nepateikiami argumentai, dėl ko nesudėtingo statinio statyba esamoje vietoje yra negalima.

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad Rėkyvos dvaro teritorijai yra nustatyti konkretÅ«s apsaugos tikslai, kurių pagrindu gali bÅ«ti taikomi draudimai statyti statinius. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad jis įvykdė pareigÄ , numatytÄ NKPAÄ® 4 str. 5 d., t. y. kad įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai buvo suraÅ¡yti apsaugos reglamente ir įteikti konkretaus kultÅ«ros paveldo objekto valdytojui- atsakovui. Nurodo, kad NKPAÄ® 9 str. 5 d. vien teritorijos įtraukimo į KultÅ«ros vertybių registrÄ faktas nenulemia draudimo Å¡ioje teritorijoje statyti statinius, bet gali bÅ«ti pagrindu inicijuoti kultÅ«ros paveldo objekto pripažinimÄ saugomu.

Ä®statyme buvo numatyta, kad jei nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės yra turtas, kuriam nustatyta valstybinė registracija, KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas turi apie Å¡ias vertybes praneÅ¡ti tokio turto registrų tvarkytojams. Registrų tvarkytojai Å¡io turto registracijos dokumentuose padaro reikiamus įraÅ¡us; taip pat kad apie statinių bei jų kompleksų, ansamblių ir vietovių įraÅ¡ymÄ Ä¯ RegistrÄ ar iÅ¡braukimÄ iÅ¡ jo, taip pat apie Å¡ių nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių paskelbimÄ kultÅ«ros paminklais KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas turi praneÅ¡ti jų savininkams (valdytojams) ir atitinkamoms savivaldybėms.

IeÅ¡kovas aukščiau nurodytos pareigos nevykdė ir nepranešė apie savo sprendimus nekilnojamojo turto registrui ir atsakovui kaip žemės sklypo nuomininkui. Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre 2008-06-10 nebuvo įregistruoti duomenys apie specialias žemės naudojimo sÄ lygas („XIX. Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“), numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. IeÅ¡kovas apie žemės sklypo įraÅ¡ymÄ Ä¯ nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ pranešė Nekilnojamojo turto registrui tik 2008-12-15, todėl iÅ¡vados dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo dienai Nekilnojamojo turto registre nebuvo jokių duomenų apie žemės sklypo įraÅ¡ymÄ nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl iÅ¡vada buvo patvirtinta teisėtai.

Nurodo, kad reikalavimui yra suėjęs 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį praÅ¡o taikyti. Nesudėtingi statiniai nurodytoje vietoje buvo jau 1986 m. ir 2006 m., kÄ pats ieÅ¡kovas užfiksavo fotonuotraukose. Tikslindamas kultÅ«ros paveldo objekto duomenis, suraÅ¡ydamas 2006-04-25 aktÄ ir įtraukdamas parko teritorijÄ Ä¯ kultÅ«ros vertybių registrÄ ieÅ¡kovas žinojo apie atsakovo faktiÅ¡kai naudojamÄ nesudėtingÄ statinį, tačiau žalos paveldo objektui nenustatė ir nefiksavo kultÅ«ros vertybių registre.

Iki 2006-04-25 akto suraÅ¡ymo, parko teritorija nebuvo įtraukta į kultÅ«ros vertybių registrÄ , o į registrÄ tebuvo įtraukti atskiri dvaro sodybos pastatai - sandėlis, koplyčia. Atsakovui teisę statyti statinius suteikia 2006-03-21 valstybinės žemės nuomos sutartis. Minėtoje sutartyje nėra jokių sÄ lygų apie nuomojamos žemės sklypo įtraukimÄ Ä¯ kultÅ«ros vertybių registrÄ arba specialias žemės naudojimo sÄ lygas. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Å iaulių skyrius su ieÅ¡kiniu nesutinka ir pateikė KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Å iaulių teritoriniam padaliniui atsakymÄ , kuriame nurodė, kad atsakovas pateikė 2008 m. birželio 10 d.

Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pritarimÄ Nr. SVA-NS-84 nesudėtingo statinio supaprastintam projektui ir supaprastintÄ projektÄ bei nurodė, kad ginčo pastato statybos darbai baigti 2008 metais. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. yra nurodyta, kad savavaliÅ¡ka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata ginčo pastatas pastatytas turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , todėl negali bÅ«ti laikomas pastatytu savavaliÅ¡kai, nors sutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad supaprastintas projektas ginčo pastato statybai yra suderintas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , t. y. nesilaikant statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1 ir 12.1.2 punktų bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 12 punkto reikalavimų, tačiau ieÅ¡kovas nepraÅ¡o teismo pripažinti statybÄ leidžiančio dokumento neteisėtu ir jį panaikinti, todėl tik panaikinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ bei vadovaujantis Statybos įstatymo 28-1 straipsnyje nustatyta tvarka bÅ«tų galima reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl įpareigojimo paÅ¡alinti statinį.Teismo posėdžio metu atstovai palaikė iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies ir atsiliepime nurodo, kad tarnyba vykdo funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir neturi kompetencijos vertinti, ar statinį galima laikyti savavaliÅ¡kos statybos padariniu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais.

Tačiau nurodo, kad valstybinė žemė, kur yra ginčo pastatas yra iÅ¡nuomota Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ ir jokie valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai, ar papildomi susitarimai dėl statybų su žemės sklypo nuomininku - Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ nebuvo pasiraÅ¡yti, todėl, teismui nustačius, jog pasitvirtina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės ir tokio statinio statybÄ galima laikyti savavaliÅ¡ka statyba, o taip pat, kad tokio statinio statyba kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje negalima (prieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui ir imperatyvioms įstatymo normoms), KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas.Trečiojo asmens Å iaulių miesto savivaldybės administracijos atstovės praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nes nebuvo informacijos vieÅ¡ame registre apie tai, kad toje vietoje yra kultÅ«ros paveldo teritorija ir turi bÅ«ti suderinta su atitinkamu kultÅ«ros paveldo institucijos atstovu.Trečiasis asmuo Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, sutinka su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija.IeÅ¡kinys tenkintinas.Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl statybos kultÅ«ros paveldo teritorijoje teisėtumo ir statybos padarinių Å¡alinimo.

IeÅ¡kovas nurodo, jog ginčo statinys, esantis Poilsio g. 14 Å iauliuose, yra savavaliÅ¡ka statyba, nes pastatytas neturint kultÅ«ros paveldo atstovo raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo, kaip to reikalauja teisės aktai, nurodyti statinio matmenys neatitinka pastatytam statiniui, leista statyti statinį, atsakovui nesant valstybinės žemės nuomininku ir neturint patikėtinio sutikimo. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog toje vietoje pastatas stovėjo dar iki ginčo pastato statybos, jiems buvo leista statytis, nebuvo žinoma informacija, kad ginčo statinys yra kultÅ«ros paveldo teritorijoje, todėl jie statinį pasistatė teisėtai.Statybos įstatymo redakcija, galiojusi ginčo statinio statybos metu, nesudėtingu statiniu laikė paprastų konstrukcijų pastatÄ , kurio visų aukÅ¡tų, rÅ«sio (pusrÅ«sio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp iÅ¡orinių sienų iÅ¡orinių pavirÅ¡ių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (SĮ 2 str. 71 d.). Statybos įstatymo 3 str. numatė, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kuri įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypÄ valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektÄ ;

3) statytojas turi nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . Minėti reikalavimai netaikomi arba taikomi iÅ¡ dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarkÄ nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal tuo metu galiojančios STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakcijos 12.1.1. p. nesudėtingiems statiniams kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas.

Nesudėtingiems statiniams kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį griauti, tačiau reikalingi tarnautojų, nurodytų 12.1.1 papunktyje, raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai - spaudai, paraÅ¡ai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (12.1.2. p.). STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 12 punkte nurodyta, kad raÅ¡tiÅ¡kas pritarimas iÅ¡reiÅ¡kiamas raÅ¡tu (spaudu) ,,Pritariu“ ir paraÅ¡u (nurodant vardÄ , pavardę, pareigas bei datÄ ) kiekviename supaprastinto projekto bei jo aiÅ¡kinamojo raÅ¡to lape, kurie galioja 3 metus.Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad Lietuvos Respublikos kultÅ«ros paveldo inspekcijos 1995-01-31 nutarimu Nr. 413 Rėkyvos dvaro sodyba buvo įtraukta į laikinÄ jį istorijos ir kultÅ«ros paminklų apskaitos sÄ raÅ¡Ä .

Rėkyvos dvaro sodybos kompleksÄ sudaro koplyčia (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre -31209), Å«kinis pastatas (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre - 31210), parko fragmentai (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre - 31211). Departamento nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba 2006-04-25 aktu Nr. KPD-RM-320 patikslino nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės duomenis, apibrėždama teritorijos ribas (plotas 14,17 ha) (53-65 b. l.). IeÅ¡kovas nurodo, kad KultÅ«ros vertybių registro duomenys pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 12 d. yra vieÅ¡i, vadovaujasi teismų praktika, kad savivaldos institucijos turi galimybę gauti duomenis iÅ¡ KultÅ«ros vertybių registro, taip pat gali kreiptis į DepartamentÄ ar jo teritorinį padalinį, todėl nepagrįstai nurodoma, kad nebuvo žinoma apie tai, kad teritorija yra kultÅ«ros paveldo teritorija ir turėjo bÅ«ti derinama su kultÅ«ros paveldo atstovu.

Sutiktina su Å¡ia ieÅ¡kovo pozicija, nes Å iaulių TP dar 2007-03-19 suderino Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos Å iauliuose detalųjį planÄ , savivaldos institucijų pareiga yra patikrinti, ar toje vietoje galima statyba, su kuo tai turi bÅ«ti derinama, o kultÅ«ros vertybių duomenys yra vieÅ¡i ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/heritage. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å iaulių teritorinis padalinys 2014-03-14 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių dėl galimai savavaliÅ¡kos statybos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės - Rėkyvos dvaro sodybos teritorijoje ir nurodė inicijuoti ieÅ¡kinį teisme, esant nustatytiems pažeidimams (8-9 b. l.).

Pagal anksčiau nurodytus teisės aktus KultÅ«ros paveldo statinyje, kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje ir vietovėje ar jų apsaugos zonose statybos statinio projektui raÅ¡tu pritaria ieÅ¡kovo įgaliotas valstybės tarnautojas, tačiau projektas statiniui pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Å iaulių TP (iÅ¡vadoje nurodyta KVAD) pritarimo nėra, tai matyti iÅ¡vadoje dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto (19 b. l.). IeÅ¡kovas nurodo, kad nesudėtingas statinys Poilsio g. 14, Å iauliuose pastatytas neturint statybÄ leidžiančio dokumento, t. y. savavaliÅ¡kai, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, o toje vietoje nauja statyba negalima.

PozicijÄ , kad toje vietoje nauja statyba negalima, patvirtina Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 369 nuostatų 11 punktas, kad buvusių dvarų ir palivarkų paminklinėse sodybose nauji pastatai, statiniai ir įrenginiai gali bÅ«ti statomi tik pagal nustatytÄ jÄ tvarkÄ suderintus projektus Å¡iais atvejais: siekiant atkurti pažeistÄ sodybos planinę, erdvinę ir funkcinę struktÅ«rÄ ; siekiant plėtoti sodybos gyvenamosios, rekreacinės bei Å«kinės veiklos tradicijas pagal sodybos teritorijos funkcinį zonavimÄ .

Ieškovo atstovai nurodė, kad toje vietoje buvo galimas tik esamų pastatų atkūrimas, o ne nauja statyba. O kad toje vietoje nebuvo statinių, kuriuos reiktų atkurti, patvirtina rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančios eksplikacijos matyti, kad ginčo statinio nėra pažymėto 1993-03-18 patvirtintame Rėkyvos buvusio dvaro sodybos teritorijos plane (40 b. l.), taip pat jo nėra ir 2006-04-19 Rėkyvos dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plane (39a b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. spalio 25 d.

Nr. T-395 sprendimu buvo patvirtintas Rėkyvos buvusio dvaro sodybos detalusis planas sklypams suformuoti prie dvaro sodybos teritorijoje esančių naudojamų statinių bei buvusio dvaro teritorijos ir esamų sklypų riboms patikslinti, o ne naujoms statyboms Poilsio g. 14, Šiauliuose. Iš paties atsakovo pateiktų dokumentų (b. l. 136) matyti, kad detalusis planas turi būti derinamas Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritoriniame skyriuje, kad 2005-10-17 yra suderintas KVAD Šiaulių teritorinio padalinio, kad teritorijų planavimo dokumento ir nesudėtingo statinio projekto rengėjas yra tas pats asmuo, todėl pritariant išvadai dėl nesudėtingo statinio savivaldybės atstovui turėjo ir buvo žinoma, kad išvada dėl nesudėtingo statinio projekto turi būti derinama su KVAD (tuo metu) Šiaulių teritoriniu padaliniu.

Šiuo atveju teisiškai reikšminga ta aplinkybė, kad dvaro teritorijoje negalima nauja statyba, todėl pateikus suderinimui, tokia išvada nebūtų buvus suderinta ir nebūtų atsiradusios neigiamos pasekmės (CPK 178, 185 str.)Iš byloje esančios išvados (19 b. l.) matyti, jog statytoju apskritai nurodytas fizinis asmuo A. A., nors kituose dokumentuose matyti, jog užsakovas yra VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“, t. y. išduotas ne tam asmeniui apskritai (20 b. l.). Pateikti dokumentai patvirtina, kad žemės sklypas, esantis Poilsio g. 14, Šiauliuose, priklauso valstybei, kuris išnuomotas Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ (25-27 b. l.). 2006 m. kovo 31d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/06-0032 įrodo, kad iki 2050 metų minėtame sklype esančių pastatų ir kitų statinių eksploatacijai.

Žemės sklypas yra skirtas rekreacijai. Iš nuomos sutarties 4 p. matyti, kad statybos klausimai sprendžiami šalių susitarimu (30 b. l.). Byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai, ar papildomi susitarimai dėl statybų su nuomininku Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ nebuvo pasirašyti. Atsakovas vadovaujasi 2008-05-10 Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštu (b. l. 23), kad tai buvo sutikimas valstybinėje žemėje leisti statyti, tačiau iš šio rašto turinio matyti, kad VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ atsako, jog dėl leidimo statybai siūloma kreiptis į Savivaldybę.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas VÅ¡Ä® ,,Å iaulių Žalgirio jachtklubas“ nebuvo valstybinės žemės sklypo nuomininkas, dėl teisės statytis galėjo kreiptis tik nuomininkas Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Laikytina, kad iÅ¡vadai nesudėtingo statinio statybai pritarta, pažeidžiant ir tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. nuostatas, kur nenumatyta, kad iÅ¡nuomotuose valstybinės žemės sklypuose galėtų statyti pastatus ir kitus statinius kiti asmenys, taip pat ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.7 p., kuriame nurodyta, kad iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimÄ , ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, o nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalėjo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ .

Nenumatyta, kad iÅ¡nuomotuose valstybinės žemės sklypuose galėtų statyti pastatus ar kitus statinius tretieji asmenys, ar nuomininko įsteigtos įstaigos. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad atsakovas nebuvo Žemės sklypo nuomininkas ar subnuomininkas, todėl jis statyti naujų statinių žemės sklype negalėjo. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad supaprastintas projektas ginčo pastato statybai yra suderintas, pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , t. y. nesilaikant statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1 ir 12.1.2 punktų bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 12 punkto reikalavimų, tačiau nurodo, jog ieÅ¡kovas nepraÅ¡o teismo pripažinti statybÄ leidžiančio dokumento neteisėtu ir jį panaikinti, todėl negali bÅ«ti taikomas ir ieÅ¡kinio reikalavimas dėl padarinių paÅ¡alinimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovui statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas, bet tai padaryta pažeidžiant nurodytus teisės aktus, nes toje vietoje nauja statyba negalima, nesant visų suderinimų, todėl laikytina, kad jis iÅ¡duotas yra neteisėtai. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimo pripažinti statybÄ leidžiantį dokumentÄ neteisėtu, nurodo, kad pagal teismų praktikÄ toks reikalavimas nereikalingas, nes nesant visų suderinimų, laikoma, kad nėra statybÄ leidžiančio dokumento ir vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2013-12-20 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1734-881/2013, tačiau joje yra kitos faktinės aplinkybės ir taikyta teisės norma pagal dabar galiojantį Statybos įstatymÄ dėl sÄ vokos, kas yra statybÄ leidžiantis dokumentas.

Å ioje byloje situacija yra kita, nes statybÄ leidžiantis dokumentas yra, bet jis neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas ir statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo neteisėtu klausimas. 2008-06-10 galiojančio Statybos įstatymo redakcija numatė, kad savavaliÅ¡ka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai Å¡is dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimÄ pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimÄ (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytÄ privalomÄ jį dokumentÄ ), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukÅ¡tis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultÅ«ros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

SavavaliÅ¡ka statyba yra tada, kai teismas statybos leidimÄ pripažino neteisėtu. IÅ¡ teismų praktikos matyti, jog toks reikalavimas turi bÅ«ti nagrinėjamas, nes jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti statybÄ , jeigu statyba pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ , vieÅ¡ojo intereso apgynimas reikÅ¡tų neteisėtos statybos teisinių padarinių paÅ¡alinimÄ ir administracinių aktų panaikinimÄ . Pagal Statybos įstatymo 28 str., Civilinio kodekso 4.103 str. pripažinimas neteisėtu ir panaikinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ , spręstinas ir padarinių Å¡alinimo klausimas ir tai sudaro galutinį vieÅ¡ojo intereso apgynimÄ .

Todėl teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ teismui suteikta teisė savo iniciatyva spręsti statybos leidžiančio dokumento neteisėtumo klausimÄ (CPK 265 str. 2 d.). Civilinio proceso kodekso 273 str. 2 d. numato, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡vada dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto, kuri yra laikoma statybÄ leidžiančiu dokumentu, pripažintina neteisėta ir panaikintina (CPK 178, 185 str.).Atsakovas praÅ¡o taikyti 10 m. senaties terminÄ , tačiau toks terminas nuo statybÄ leidžiančio dokumento ir statybos nėra suėjęs, todėl jis nėra praleistas. IeÅ¡kovo atstovė nurodo, kad apie tai, kad ginčo statinys yra pastatytas, pažeidžiant teisės normas, jie sužinojo, kai gavo 2014-03-14 raÅ¡tÄ (8 b. l.) iÅ¡ KultÅ«ros paveldo teritorijos prie KultÅ«ros ministerijos Å iaulių teritorinio padalinio, todėl nepraleido termino ir kreipėsi į teismÄ Â 2014-04-14.

Todėl ieÅ¡kinio senatį atsakovas praÅ¡o taikyti nepagrįstai (CPK 185 str.).Ä®vertinus visus anksčiau nurodytus argumentus, ir teismui pripažinus, kad statybÄ leidžiantis dokumentas yra iÅ¡duotas neteisėtai, todėl naikintinas, teismas sprendžia, kad žemės sklype esantis statinys pastatytas neteisėtai, nes tokia statyba Å¡ioje vietoje pagal galiojančias teisės normas negalima, prieÅ¡tarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovas įpareigotinas statinius paÅ¡alinti per nustatytÄ terminÄ .

Atsakovo argumentai, kad statinys reikalingas treneriams ir veiklai vykdyti, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, nelaikytini pagrįstais, nes toje vietoje nenumatyta statyba. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. teismas gali įpareigoti statytojÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Nustačius, kad Å¡ioje teritorijoje esantis statinys pažeidžia imperatyvias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas galimas tik vienas sprendimas – įpareigoti atsakovÄ statybÄ paÅ¡alinti ir toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų turiniui (CK 1.5 str.).         Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 144 Lt žyminis mokestis ir 34,59 Lt procesinių dokumentų siuntimo (CPK 80, 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270, 307 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti 2008-06-10 statybos leidžiantį dokumentÄ â€“ iÅ¡vadÄ dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai Poilsio g. 14, Å iauliuose, neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovÄ VÅ¡Ä® „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį Poilsio g. 14, Å iauliuose, žemės sklype unikalus Nr. 4400-0809-7288 ir sutvarkyti statybvietę.Priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ valstybei 178,59 Lt (vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų, 59 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                               Edita Kavaliauskienė                                                                             Â