7e2cd9ac-3253-42b3-b6c3-3c898d91c026 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                               Administracinė byla Nr. I-150-624/2013(Proceso Nr. 3-61-3-01887-2010-0) Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, ArÅ«no Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. D. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,                                                                    n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas E. D. skunde, kurį patikslino 2013-01-18, praÅ¡o teismo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-04-29 sprendimÄ Nr. 1D-3362-(2) ir 2010-05-28 sprendimÄ Nr. 1D-4233 (2);

2) priteisti iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-01-18 – 16 036.92 Lt;

3) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 1000 Lt neturtinę žalÄ ;

4) įpareigoti atsakovus ir toliau mokėti paskirtÄ 2227.35 Lt valstybinę pensijÄ ;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovė Vidaus reikalų ministerija iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui sumažintÄ valstybinę pensijÄ â€“ 1781.88 Lt, nors iki to kiekvienÄ mėnesį gaudavo 2227.35 Lt, t. y. jo pensija buvo sumažinta 445.47 Lt. PareiÅ¡kėjas gavo Vidaus reikalų ministerijos sprendimÄ Nr. 1D-3362 (2), kuriame atsakovė nenurodė kokiu pagrindu ir teisės aktu remdamasi sumažino valstybinę pensijÄ . Kadangi atsakymas pareiÅ¡kėjo netenkino, jis pakartotinai kreipėsi į vidaus reikalų ministrÄ .

Mano, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatos, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuota jo valstybinė pensija, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, taip pat Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus, Konstitucinio Teismo doktrina. Taip pat nurodo, kad nenustačius kompensavimo mechanizmo, buvo pažeistas Konstitucijos 52 str., nebuvo užtikrinta Konstitucijos 23 str. virÅ¡enybė, garantuojanti nuosavybės neliečiamumÄ ir jos apsaugÄ , nes tik naudojantis kompensacijos mechanizmais, asmuo galėtų susigrÄ Å¾inti tai, ko neteko dėl savo teisės į nuosavybę suvaržymų.

Taip pat nurodo, kad Seimas, kaip valstybės institucija, veikianti valstybės vardu, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatymu apriboti nuosavybės teisę į valstybinę pensijÄ . Seimo kaltė priimant LaikinÄ jį įstatymÄ kvalifikuojama kaip neatsargumas. Tačiau Å¡iuo atveju kaltė nėra bÅ«tina valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga. Valstybei nustačius tokį teisinį reguliavimÄ , jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas.

Atsižvelgiant į CK 6.247 ir 6.249 str. 1 d., neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kuris lygus neiÅ¡mokėtai valstybinės pensijos daliai. Nuo 2010-01-01 sumažinus valstybinės pensijos dydį, jam buvo padaryta neturtinė žala. Nemokant visos paskirtos valstybinės pensijos, jis patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeidė jo ir Å¡eimos finansinį balansÄ ir įsipareigojimus. PareiÅ¡kėjas buvo priverstas apriboti savo ir Å¡eimos poreikius, negali aprÅ«pinti Å¡eimos ir užtikrinti normalių pragyvenimo sÄ lygų, mokėti padidėjusius komunalinius mokesčius.

Pablogėjo ir pareiÅ¡kėjo sveikata: aukÅ¡tas kraujospÅ«dis, kankina nemiga ir nerimas. Mano, kad nemokant visos valstybinės pensijos, yra diskriminuojamas. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o priteisti 1000 Lt neturtinę žalÄ (b. l. 1-12).Pateiktame atsiliepime atsakovė VRM su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas atitinka konstitucijÄ , yra suteikta Konstituciniam Teismui, ir nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ , motyvuodamas Å¡io akto nekonstitucingumu. PareiÅ¡kėjui, atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, buvo perskaičiuota valstybinė pensija. PareiÅ¡kėjas 2010-03-31 ir 2010-05-14 su praÅ¡ymais kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį.

Vidaus reikalų ministerija 2010-04-29 raÅ¡te ir 2010-05-28 raÅ¡te pareiÅ¡kėjui nurodė aplinkybes dėl valstybinės pensijos sumažėjimo ir paaiÅ¡kino jos perskaičiavimo metodikÄ . Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , kadangi įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija, galioja, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad valstybės civilinė atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus vieÅ¡ojo administravimo institucijos ar darbuotojų veiksmų neteisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas, reikalaudamas iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodo, kad atsakovė ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. Neturtinė žala nėra pagrįsta įrodomaisiais faktais, kurių pagrindu bÅ«tų galima logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

Taip pat nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, o kitų iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja (b. l. 41-43).Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Lietuvos valstybės civilinė atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus vieÅ¡ojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumÄ , pasireiÅ¡kiantį įstatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu.

CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta speciali norma, reglamentuojanti neteisėtumo sÄ lygos taikymÄ sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimÄ . BÅ«tent Å¡i norma suponuoja, kad patikrinimas, ar valdžios aktas atitinka vieÅ¡osios teisės nustatytus teisėtumo standartus, yra bÅ«tina žalos atlyginimo sÄ lyga. Tiek CK, tiek Konstitucinio Teismo praktikoje įtvirtinta bendra taisyklė dėl neteisėtumo nustatymo privalomumo, kas, Å¡iuo atveju, nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo reikalauti materialinės žalos atlyginimo (b. l. 55-56).Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-10-11 įsakymu Nr. 486, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjime nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-08-20 įsakymu Nr. 1V-294, rengia sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų (toliau - pensijos) skyrimo mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir kariams.

Pensijos skiriamos, perskaičiuojamos, jų mokėjimas nutraukiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto ministerijos kanclerio sprendimu. PareiÅ¡kėjui E. D. 1998-07-29 buvo paskirta 2227.35 Lt pensija už tarnybÄ neterminuotai. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustatė valstybinių, tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, perskaičiavimÄ ir mokėjimÄ . PareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir pritaikius koeficientÄ , pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuota ir už 2010 m. sausio mėn. iÅ¡mokėta 1781.88 Lt valstybinė pensija.

Toliau pareiÅ¡kėjui bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Tarnyba Å¡iuo metu neturi teisinio pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omo dydžio pensijÄ bei parengti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pensijos dalies grÄ Å¾inimo. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 58-59).Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui E. D. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1998-07-29 iÅ¡vada buvo paskirta 2227.35 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (suma nurodyta atsižvelgiant į pensijos indeksavimÄ ir kartu su valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu - 360) (b. l. 46, 79). PareiÅ¡kėjas 2010-03-31 ir 2010-05-14 (VRM gautu 2010-05-17) su praÅ¡ymais kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ ir mokėti paskirto dydžio valstybinę pensijÄ (b. l. 53, 48-52).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsakydama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus 2010-04-29 sprendime Nr. 1D-3362-(2) ir 2010-05-28 sprendime Nr. 1D-4233-(2) nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirta ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribota valstybinė pensija perskaičiuojama taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Todėl pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir paskirta 1781.88 Lt valstybinė pensija.

Kadangi įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos ir iÅ¡mokėti nepriemokÄ nėra pagrindo (b. l. 29, 54).Ginčas byloje kilo dėl 2010-04-29 sprendimo, įforminto raÅ¡tu Nr. 1D-3362-(2) ir 2010-05-28 sprendimo, įforminto raÅ¡tu Nr. 1D-4233-(2), teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiÅ¡kėjas, patikslindamas skundo dalykÄ (b. l. 78), praÅ¡o priteisti jam susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-01-18 – 16 036.92 Lt, nepagrįstai pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis jam buvo sumažintas valstybinės pensijos dydis, įpareigoti atsakovus mokėti paskirtÄ valstybinę pensijÄ jos nemažinant bei priteisti neturtinę žalÄ .

Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012-12-31.

Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai galiojimo terminÄ iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-29.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-04-29 sprendimÄ Nr. 1D-3362-(2) ir 2010-05-28 sprendimÄ Nr. 1D-4233 (2).

Ginčijamuose sprendimuose atsakovė nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirta ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribota valstybinė pensija perskaičiuojama taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę, todėl pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir paskirta 1781.88 Lt valstybinė pensija. Kadangi įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos ir iÅ¡mokėti nepriemokÄ nėra pagrindo (b. l. 29, 54).

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ginčijami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimai buvo grindžiami minėtomis teisės aktų nuostatomis, atitinkamai – nėra jokio pagrindo teigti, kad jie buvo neteisėti. Pažymėtina, jog ginčijami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimai neribojo pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ dėl jam neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo.    PareiÅ¡kėjas, teismo posėdyje patikslindamas skundo reikalavimus, praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-01-18, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas.

Pažymėtina, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas nebuvo ribojama. Kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-01-17 pažymos Nr. 11PP(P)-583 apie pareiškėjui priskaičiuotos ir išmokėtos valstybinės pensijos dydį, pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, paskirta pensija buvo perskaičiuota ir per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 14 255.04 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 79).

Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija galėjo bÅ«ti perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, todėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos dydis per minėtÄ laikotarpį buvo sumažintas, atitinkamai neiÅ¡mokėta iÅ¡ viso 14 255.04 Lt (b. l. 79), pagrįstai.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti atsakovus mokėti jam paskirtÄ 2227.35 Lt dydžio valstybinę pensijÄ . Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti Å¡io pareiÅ¡kėjo reikalavimo.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1000 neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, veiksmų nepagrįstai taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias jam buvo sumažinta valstybinė pensija.

Dėl nepagrįstai taikytų Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, jis patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo jo sveikata, taip pat buvo priverstas apriboti savo ir Å¡eimos poreikius ir pan. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pagrindo teigti, kad Vidaus reikalų ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., elgėsi neteisėtai, nėra.

Nenustačius bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neteisėtos veikos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nesprendžiamas, kadangi įrodymai apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pateikti. Pažymėtina, kad pagal ABTÄ® 45 str. 1 d., praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo E. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                          Violeta Balčytienė                                                                               ArÅ«nas Dirvonas                    Rosita Patackienė                 Â