7e2cd416-2528-41b2-b35e-c805b1bbfe3b · Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-6576-608/12Proceso Nr. 2-03-3-05350-2012-6 (S) VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS                                        2012 m. lapkričio 15 d.Vilnius              Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo V. B. pareiÅ¡kimÄ skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Stibis“ dėl priverstinės hipotekos nustatymo, nustatė:

             PareiÅ¡kėjas V. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti priverstinę hipotekÄ skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Stibis“ nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. 0101-0057-064, esančiam Mindaugo g. 12A, Vilniuje, kurio vertė 23328,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0002, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė 20200,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0004, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 19600,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0005, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 20000,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0001, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 20100,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0007, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 19200,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0003, esančiai Mindaugo g. 14A-6, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 9790,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0006, esančiai Mindaugo g. 14A-7, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 10100,00 Lt.

Viso turtui, kurio vidutinė rinkos vertė 142318,00 Lt. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad skolininkas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir negrÄ Å¾ina skolos jau ne vienerius metus, tačiau viso įsiskolinimo padengimas iÅ¡ karto visa apimtimi ar net dalimis galimai sukeltų skolininkui finansinių sunkumų, neatmetant ir jo bankroto, todėl priverstinės hipotekos nustatymas paskatintų skolininkÄ greičiau grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui įsiskolinimÄ ar bent susitarti dėl skolos grÄ Å¾inimo grafiko.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad skolininkas yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuris skolingas pareiÅ¡kėjui kaip fiziniam asmeniui didelę pinigų sumÄ â€“ 674537,18 Lt, kas savaime suponuoja poreikį ypatingai pareiÅ¡kėjo turtinių interesų apsaugai. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad priverstinę hipotekÄ praÅ¡oma nustatyti daug mažesnės vertės turtui, nei pareiÅ¡kėjo naudai priteista suma.             PareiÅ¡kimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atmetamas.             Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.175 str. 3 d. 2 p. numato, kad pagal teismo sprendimÄ patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti gali bÅ«ti registruojama priverstinė hipoteka, kurios nustatymo tvarkÄ reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 551 str. 1 d. numato, kad teismui nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl priverstinės hipotekos nustatymo patikrinama, ar yra pagrindas nustatyti priverstinę hipotekÄ , taip pat ar turtas, kuriam praÅ¡oma nustatyti priverstinę hipotekÄ gali bÅ«ti priverstinės hipotekos objektas pagal Civilinį kodeksÄ .TelÅ¡ių rajono teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu nutarė priteisti iÅ¡ skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Stibis“ kreditoriaus V. B. naudai 674537,18 Lt skolÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2012-08-14 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2686,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti, duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymÄ ir grÄ Å¾inimÄ jį iÅ¡davusiai institucijai nėra įregistruota. Tokios aplinkybės patvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.175 str. 3 d. 2 p. numatyto pagrindo nustatyti priverstinę hipotekÄ buvimÄ .              Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog nekilnojamasis turtas, kuriam praÅ¡oma nustatyti priverstinę hipotekÄ , gali bÅ«ti hipotekos objektu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.171 str. reikalavimus, numatytus hipotekos objektui, nes minėtas turtas yra atskiri vieÅ¡ame registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, priklausantys skolininkui nuosavybės teise.

             Tokios aplinkybės patvirtina, jog yra formalÅ«s įstatymo nustatyti pagrindai nustatyti skolininko turtui priverstinę hipotekÄ , tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.178 str. (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1842 redakcija, galiojanti pareiÅ¡kimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo padavimo teismui metu), reglamentuojantis hipotekos nustatymÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, numato, kad pagal teismo sprendimÄ patenkinus reikalavimÄ dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kreditoriaus praÅ¡ymu Å¡io kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali bÅ«ti nustatyta priverstinė hipoteka.

Civilinio kodekso normose yra reglamentuoti atvejai, leidžiantys teismui nustatyti priverstinę hipotekÄ tam tikrų piniginių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno jų) turtui priverstinį įkeitimÄ ar hipotekÄ . Priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu galimybė taip pat yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.71 straipsnyje, kuris reglamentuoja Å«kininko turto paveldėjimo specifikÄ , prioritetÄ teikiant Å«kio iÅ¡saugojimui.

Taigi, sisteminė Å¡ių teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę nustatyti priverstinę hipotekÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, taip pat reglamentavo priverstinės hipotekos nustatymo atvejus – priverstinė hipoteka gali bÅ«ti taikoma tik Civilinio kodekso numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo patenkinti reikalavimai priskirtini prie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytų atvejų, kuriais jų įvykdymas turi bÅ«ti užtikrintas priverstine hipoteka.

Priteistos sumos dydis, taip pat tai, jog skolininkas turi mažiau turto, nei reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti, nepatvirtina bÅ«tinumo pareiÅ¡kėjo interesų patenkinimui teikti pirmenybės teisę prieÅ¡ kitus kreditorius, nustatant priverstinę skolininko turto hipotekÄ , nes tokios aplinkybės nesusiję su Civilinio kodekso numatytais priverstinės hipotekos nustatymo atvejais. PareiÅ¡kėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl priverstinės hipotekos nustatymo reikÅ¡minga tik iÅ¡ dalies, nes minėtose civilinėse bylose nagrinėti priverstinės hipotekos nustatymo pagrindai, reglamentuoti iki Civilinio kodekso normų pakeitimo 2011-12-22 įstatymu Nr. 6-178.

Iki minėtų pakeitimų galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.178 str. nenumatė, jog pagal teismo sprendimÄ patenkinus reikalavimÄ dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kreditoriaus praÅ¡ymu priverstinė hipoteka gali bÅ«ti steigiama tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais, o buvo numatyta galimybė nustatyti priverstinę hipotekÄ konstatavus tik formalių pagrindų buvimÄ . Tačiau net ir galiojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.178 str. senai redakcijai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vien formalių pagrindų konstatavimas nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipotekÄ , o kiekvienu atveju pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti, jog praÅ¡ančiam nustatyti priverstinę hipotekÄ kreditoriui bÅ«tina suteikti prioritetÄ prieÅ¡ kitus kreditorius.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 544 str., 551 str. teismas nutarė:

             Atmesti pareiÅ¡kėjo V. B. pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinės hipotekos nustatymo.             Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto trečiÄ jį apylankės teismÄ . Teisėja                                                                                      Lidija Valentukonytė