7e2aaa93-4fa0-4705-a12a-c6cc97edcb06 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-561-1102/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35752-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S 2022 m. rugsėjo 23 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. N., jos atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, atsakovui P. R., jo atstovui advokatui Dariui MockÅ«nui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei, liudytojai L.

V.-R. duodant parodymus, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. N. ieÅ¡kinį atsakovui P. R. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių klausimų, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :  1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės A.

N. (toliau – ir ieÅ¡kovė) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui P. R. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieÅ¡kovė prašė nustatyti nepilnamečių dukrų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, patvirtinti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei A. R. po 205 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis ir 937,88 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , taip pat nepilnametei M. R. po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis ir 1190 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (2021 m. sausio 5 d.

DOK-1920), taip pat pagal atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei, kuriame atsakovas prašė nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu (tėvu); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms po 100 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį; nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (2022 m. vasario 25 d. DOK-35774).

2. IeÅ¡kovė patikslintÄ ieÅ¡kinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: Å¡alys bendravo, periodiÅ¡kai gyvendavo kartu, tačiau dėl nuolatinių konfliktų ir nesutarimų neretai gyvendavo skyrium. IeÅ¡kovė su atsakovu susilaukė dviejų dukrų. Galutinai Å¡alys kartu nustojo gyventi nuo (duomenys neskelbtini), kuomet ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į gimdymo namus ir su naujagime dukra M. R. grįžo gyventi į savo butÄ . Nuo pat gyvenimo skyrium pradžios tarp Å¡alių kyla įvairiausi konfliktai: tiek dėl vaikų iÅ¡laikymo, tiek dėl bendravimo tvarkos, kurie baigiasi policijos kvietimu.

IeÅ¡kovė siÅ«lė taikos sutartį dėl vaikų iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos, iniciavo mediacijos procesÄ , taip pat kreipėsi dėl pagalbos Å¡eimai, tačiau taikiai iÅ¡spręsti kylančių klausimų nepavyksta. Nurodė, jog ieÅ¡kovę ir abi dukras sieja artimi santykiai bei tvirtas emocinis ryÅ¡ys, todėl ji galės jomis rÅ«pintis, patenkinti jų poreikius, kurie yra bÅ«tini tinkamam dukrų vystymuisi, ir tik taip bus užtikrintos visos dukrų teisės. Todėl praÅ¡o nustatyti dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja.

Teigė, kad atsakovas labai mažai bendrauja su jaunesniÄ ja dukra, labiau linkęs bendrauti su vyresniÄ ja. Tai kenkia vaiko interesams, nes dukrai gali iÅ¡sivystyti nepilnavertiÅ¡kumo jausmas, kad ji yra nereikalinga, nemylima. Taip pat tai sudaro galimybę vyresniajai dukrai jaustis iÅ¡skirtine, tėčio numylėtine. Dėl tokių dalykų gali formuotis ydingi seserų tarpusavio santykiai. Kadangi Å¡alys nesutaria dėl bendravimo su dukromis, prašė tokiÄ nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų taikoma nuo tada, kai jaunesnė dukra sulauks dviejų metų (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)):

1) neporinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo antradienio 17 val., tėvui pasiimant dukras iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos iki ketvirtadienio ryto, pristatant dukteris į ugdymo įstaigÄ arba į nuolatinę gyvenamÄ vietÄ );

2) porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo pirmadienio 17 val., tėvui pasiimant dukras iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos iki trečiadienio ryto, pristatant dukras į ugdymo įstaigÄ arba į nuolatinę gyvenamÄ vietÄ ;

3) porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo penktadienio 17 val., tėvui pasiimant dukras iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos iki sekmadienio 19 val., pristatant dukras į nuolatinę gyvenamÄ vietÄ ;

4) tėvas turi teisę reikalauti praleisti atostogas su dukromis iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vienÄ ) savaitę tokiu grafiku: liepos mėnesio pirmÄ ir antrÄ savaitę, rugpjūčio pirmÄ ir trečiÄ savaitę, pasiimant dukras iÅ¡vakarėse, sekmadienį 18 val. iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant paskutinę atostogų dienÄ iki 18 val. į dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 4 punkte numatytas grafikas gali bÅ«ti keičiamas abiem tėvams pasiraÅ¡ytinai/el. paÅ¡tu sutariant kitÄ grafikÄ iki einamųjų metų kovo 1 d., to nepadarius iki numatyto termino, lieka galioti aukščiau nurodytos datos;

5) tėvui iÅ¡ anksto iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ , dukros praleis su tėvu jo gimimo dienÄ tokia tvarka:

a) darbo dienÄ : dukras pasiimant 17 val. iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.;

b) nedarbo dienÄ : dukras pasiimant 11 val. iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.;

6) dukros praleis su tėvu Tėvo dienÄ , dukras pasiimant 10 val. iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant į jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.;

7) dukros praleis su mama Motinos dienÄ ;

8) kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu savo gimimo dienÄ nuo 17 val. iki 19 val., dukras pasiimant iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

9) per Å v. Kalėdas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. pasiimant iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos iki gruodžio 25 d. 17 val. dukros praleis su tėvu, parvežant jas į dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

10) per Å v. Kalėdas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 17 val. pasiimant iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos iki gruodžio 27 d. 9 val. ryto dukros praleis su tėvu, parvežant jas į ugdymo įstaigÄ ar dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

11) Naujuosius metus kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu, nuo gruodžio 31 d. 17 val. pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos iki sausio 2 d. 09 val. parvežant jas į ugdymo įstaigÄ ar dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

12) Å v. Velykas kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu nuo Didžiojo penktadienio 17 val. pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos iki sekmadienio 12 val. pristatant į dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

13) Vasario 16-Ä jÄ , Gegužės 1-Ä jÄ , Birželio 24-Ä jÄ , Rugpjūčio 15-Ä jÄ dukros praleis su tėvu kiekvienais neporiniais metais nuo 10 val. iki 19 d. pasiimant iÅ¡ dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

14) Kovo 11-Ä jÄ , Liepos 6-Ä jÄ , Lapkričio 1-Ä jÄ dukros praleis su tėvu kiekvienais poriniais metais nuo 10 val. iki 19 d. pasiimant iÅ¡ dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jas gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

15) numatyta bendravimo su tėvu tvarka netaikoma ir praleistas bendravimo su vaikais laikas tėvui nekompensuojamas šiuo metu:

a) mamos atostogų su vaiku metu. Mama turi teisę į iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vienÄ ) savaitę. Apie atostogų laikÄ mama turi informuoti tėvÄ ne vėliau kaip likus savaitei iki atostogų pradžios;

b) Motinos dienÄ bei mamos gimimo dienÄ â€“ mama su vaikais bendrauja analogiÅ¡kai, kaip tėvas per Tėvo dienÄ ir savo gimimo dienÄ ;

c) vaikui susirgus ar blogai jaučiantis, kai patartinas namų/lovos režimas;

16) P. R. privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ parÄ informuoti A. N. apie paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, dėl kurių jis negalės bendrauti su dukterimis jam priklausančiu ir/ar Å¡alių suderintu laiku;

17) Å alys turi pareigÄ apie vaiko ligÄ nedelsiant informuoti vienas kitÄ bei sudaryti sÄ lygas kitam tėvui bendrauti su vaiku jo ligos atveju, nedaryti kliūčių jo lankymui;

18) Vaikų buvimo pas tėvÄ ar mamÄ metu, Å¡alys užtikrina galimybę vienÄ kartÄ per dienÄ pabendrauti su vaikais telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis;

19) Å alys gali bendrauti ir kita tvarka, jei ji suderinama raÅ¡tu, abiem pusėms sutikus. IeÅ¡kovė taip pat teikė vaiko poreikių detalizavimo lentelę. Iki jaunesniajai dukrai sukaks dveji metai, tėvo ir Å¡ios dukros bendravimo tvarkÄ prašė nustatyti siauresnės apimties, be nakvynių. IeÅ¡kovės teigimu, A. R. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410 Eur, tuo tarpu M. R. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 380 Eur. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, jog pagal dukrų poreikius, kiekvienos iÅ¡laikymui atsakovas turėjo sumokėti A. iÅ¡laikymui 3075 Eur, M. iÅ¡laikymui 2850 Eur.

Visgi, atsakovas per mėnesį pervedinėjo 200 Eur ieÅ¡kovei ir mokėjo už dukters A. darželį (už 15 mėnesių sumokėjo 475,12 Eur). Kelis kartus yra pervedęs kiek didesnes sumas ir per 15 mėnesių ieÅ¡kovei pervedė 3320 Eur. Kadangi atsakovas neiÅ¡skyrė kuriai dukrai moka iÅ¡laikymÄ , pervesta suma padalijama lygiomis dalimis, kiekvienai dukrai po 1660 Eur, t. y. atsakovas per 15 mėnesių dukters A. iÅ¡laikymui skyrė 2135,12 Eur (1660+475,12), o dukters M. – 1660 Eur. PraÅ¡o priteisti 937,88 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ A. naudai bei 1190 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ M. naudai.

PatikslintÄ ieÅ¡kinį grindė teismų praktika ir įstatymo nuostatomis (2021 m. sausio 5 d. DOK-1920).

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Atsakovas nesutiko, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, praÅ¡o dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo. Savo pozicijÄ atsakovas grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: atsakovÄ ir su dukra A. sieja itin stiprus emocinis ryÅ¡ys. Teigė, jog laukė ir ruošėsi A. gimimui. Nurodė, jog ieÅ¡kovė nesiruošė dukters A. gimimui, nelankė jokių kursų, nerinko informacijos apie vaiko gimimÄ ir pirmuosius vaiko gyvenimo metus.

Gimus A. ieÅ¡kovė nemokėjo ir nesuprato kaip ir kÄ reikia daryti su tokio amžiaus vaiku, neturėjo ir neturi pakankamų motinystės įgÅ«džių, nemokėjo net žindyti ir nesistengė to iÅ¡mokti ar konsultuotis. Vaikui paaugus iki 3 mėnesių buvo stengiamasi atsakovÄ atriboti nuo A., nes ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo iÅ¡moko vaiko priežiÅ«ros. Atsakovui gyvenant kartu su ieÅ¡kove, Å¡i jam nuolat priekaiÅ¡taudavo, žemindavo jį. Kai dukra A. bÅ«na su atsakovu, vaikas laikosi pastovaus dienos režimo.

Taip pat turi visas sÄ lygas lavintis. Atsakovas nurodė, jog yra susituokęs, jo sutuoktinė turi dukrÄ ((duomenys neskelbtini) metų), gyvena visi kartu 3 kambarių bute. Vaikai turi savo atskirÄ kambarį. Duktė A. su žmona ir jos dukra sutaria labai gerai, laisvalaikį ir edukacines veiklas Å¡eima organizuoja kartu. Kai leidžia ieÅ¡kovė, kartu Å¡venčia Å¡eimos ir tradicines Å¡ventes, jau yra susiformavęs tvirtas A. ir atsakovo žmonos bei jos dukros emocinis ryÅ¡ys. Atsakovas su dukra lanko savo tėvus, dukra laukia susitikimų su seneliais.

IeÅ¡kovė nesutinka ir sudaro įvairias kliÅ«tis bendrauti su jaunesne dukra, dalyvauti jos auklėjime. Nesutiko, kad atsakovas dalyvautų jaunesnės dukros gimime, suplanavo gimdymÄ su savo motina. Su dukterimi M. R. bendrauti ir sutarti bendravimo tvarkÄ buvo neįmanoma dėl ieÅ¡kovės sudaromų kliūčių. 2019 m. žiemÄ leido aplankyti maÅ¾Ä jÄ dukrÄ 2 kartus. 2020 m. pavasarį leido lankyti, tačiau susiderinti laikÄ sekėsi komplikuotai. Atsakovo teigimu, kylančius konfliktus su ieÅ¡kove stengiasi spręsti susitarimo bÅ«du, dėl to abiem dukroms gyvenant su atsakovu bus lengviau derinti vaikų bendravimo tvarkÄ su abiem tėvais.

Nes dabar susiklostė situacija, kai ieÅ¡kovė viena vertus darė kliÅ«tis jam bendrauti su jaunesniÄ ja dukra, o kita vertus priekaiÅ¡tavo, kad jis neskiria Å¡iam vaikui pakankamo dėmesio. Nurodė, jog 2020 m. pavasarį vyresnė dukra kelis kartus skundėsi, kad mama jÄ muÅ¡a, kai ji negerai elgiasi, o jaunesnė sesutė kandžiojasi. Atsakovo darbo pobÅ«dis leidžia skirti daugiau laiko ir dėmesio vaikui, nes dirba universitete, ir jo darbo grafikas nėra pastovus, dalį laiko dirba nuotoliniu bÅ«du, tad kai kuriuos darbus gali padaryti vaikui miegant, tokiu bÅ«du skirti daugiau laiko ir dėmesio vaikams.

IeÅ¡kovės darbas yra fiksuoto laiko, t. y. nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro, be to kelionė į/iÅ¡ darbo užtrunka apie valandÄ , tad laiko vaikams skirti ji gali žymiai mažiau. Atsakovas pabrėžė, jog ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė sprendimÄ dėl vardo suteikimo. Jaunesnei dukrai iki gimimo abipusiu susitarimu vardas buvo parinktas „M.“, tačiau vardo registracijos metu vaikų motina vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė sprendimÄ suteikti vardÄ â€žM.“, atsakovas norėtų, kad dukra turėtų vardÄ â€žM.“.

Atsakovas pateiktame atsiliepime įvertino ieÅ¡kovės pateiktÄ lentelę dėl vaikų iÅ¡laidų. Nurodė, jog dukroms pakanka iÅ¡laikymo, skiriant kiekvienai po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimu dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovo teigimu, dukra A. R. vienÄ savaitę gyvena pas ieÅ¡kovę, kitÄ savaitę gyvena pas atsakovÄ . Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 937,88 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ A. R. naudai yra nepagrįstas bei atmestinas.

Nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1190 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ M. R. naudai taip pat yra nepagrįstas bei atmestinas. Atsakovas nurodė, jog su ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su vaikais tvarka nesutinka. Iki Å¡iol su dukra A. R. atsakovo pastangomis bendravimo laikas buvo beveik lygus (tiek su ieÅ¡kove, tiek su atsakovu). Taip pat atsakovas dėjo visas pastangas kuo daugiau bendrauti su jaunesniÄ ja dukra M. R.. Nemato objektyvių priežasčių, kodėl atsakovo bendravimo laikas su A.

R. turėtų bÅ«ti trumpinamas. Nuo 2020 spalio mėnesio nusistovėjo tvarka, kuomet A. R. praleidžia po savaitę su kiekvienu iÅ¡ tėvų. Su jaunesniÄ ja dukra M. R. jai sulaukus 2 metų amžiaus atsakovas taip nori praleisti po lygiai laiko su ieÅ¡kove. Nurodė, jog ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka su vaikais yra nelogiÅ¡ka, laikai nesuderinti. Atsakovas nemato jokių kliūčių M. R. nakvoti atsakovo namuose. Nurodė, jog ieÅ¡kovės siÅ«lomas atostogų laikas yra netinkamas, kadangi atsakovo atostogos prasideda nuo liepos mėnesio antros savaitės, tačiau ieÅ¡kovė siÅ«lo praleisti savaitę atostogų su vaikais pirmÄ jÄ liepos savaitę.

Atsakovo teigimu, dėl darbo pobÅ«džio atostogų laiko laisvai pasirinkti negali. Atsakovas siÅ«lė savo bendravimo su vaikais tvarkÄ . (2021 m. vasario 1 d. DOK-20509).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad apsilankius ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pasak ieÅ¡kovės, butas priklauso jai; 3 kambariai, apie 64 kv. m., bÅ«stas Å¡varus, tvarkingas, erdvus. Vyresnioji mergaitė A. R. turi atskirÄ kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Jaunesnioji mergaitė M.

R. turi atskirÄ lovytę mamos miegamajame. A. R., lanko Vilniaus 1/d „(duomenys neskelbtini)“, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. M. R. dėl amžiaus tuo metu nelankė jokios ugdymo įstaigos, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. IeÅ¡kovė Tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio; jis teikia iÅ¡laikymÄ vaikams, papildomai neprisideda; kai ji ir dukros buvo susirgusios COVID-19, nepadėjo slaugyti vaikų. Ji teigė, kad dažnai konfliktuoja su atsakovu dėl bendravimo su vyresniÄ ja dukra, nuo 2020 m. spalio Å¡eimai taikoma atvejo vadyba; buvo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka, kai vyresnioji mergaitė savaitę gyventų su tėčiu, savaitę – su mama, jaunesniÄ jÄ dukrÄ atsakovas pasiimtų porÄ kartų per savaitę kelioms valandoms.

Pasak jos, jai nepatinka tokia bendravimo tvarka, nes vyresnioji dukra tapo neramesnė, pradėjo miegoti su ja lovoje. IeÅ¡kovė nori, kad vaikų gyvenamoji bÅ«tų nustatyta su ja, ji visada daugiausiai rÅ«pindavosi mergaitėmis, jas prižiÅ«rėdavo ir leisdavo su jomis laikÄ . Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad, pasak atsakovo, butas priklauso jo tėvams; 3 kambariai, apie 64 kv. m. BÅ«stas Å¡varus, tvarkingas, erdvus. Vyresnioji atsakovo dukra dalinasi kambariu su atsakovo sutuoktinės dukra, turi atskirÄ lovÄ , yra kiti reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės; jaunesnioji dukra tuo metu dar nebuvo likusi su nakvyne.

Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, kad su ieÅ¡kove atskirai gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio; iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovė neleido jam bendrauti su vaikais, o nuo 2020 m. spalio pagal atvejo vadybininko pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ vyresnioji dukra vienÄ savaitę gyvena su juo, vienÄ savaitę – su motina; su jaunesniÄ ja dukra matosi nedaug laiko, porÄ kartų per savaitę po kelias valandas. Jis teigė, kad teikia iÅ¡laikymÄ dukroms 200 Eur/ mėn., taip pat moka už darželį; pažymėjo, kad ieÅ¡kovė riboja, kiek jam dalyvauti vaikų ugdyme ir auklėjime, galimai nuteikinėja vaikus prieÅ¡ jį.

Pasak jo, vyresnioji dukra jam pasakojo, kad mama jÄ baudžia, stato į kampÄ , muÅ¡a jÄ ir seserį, dabar pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl jis nori, vaikai gyventų su juo, nes ieÅ¡kovė neturi tinkamų įgÅ«džių auginti vaikus. Tarnybos iÅ¡vadoje pažymėta, kad prieÅ¡tarauti dėl mažamečių A. ir M. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina Tarnyba neturi pagrindo. Pažymima, kad ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka konkreti ir plati, pakankama tenkinti vaikų poreikį iÅ¡saugoti bei palaikyti jų ir tėvo emocinį tarpusavio ryšį, taip pat tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus.

Prieštarauti iš esmės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo tvarkos nustatymo) Tarnyba nurodė neturinti pagrindo (2020 m. vasario 5 d. DOK-25637).

5. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, jame galutinai prašė: ieÅ¡kovės 2021 m. sausio 4 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti; nustatyti dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakovu (tėvu);

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės kiekvienos nepilnametės dukters iÅ¡laikymui po 100 Eur per mėnesį, pavedant atsakovui lėšas valdyti uzufrukto teise; nustatyti atsakovo nurodomÄ ieÅ¡kovės bendravimo tvarkÄ su nepilnametėmis dukromis; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 5) jeigu teismas nepatenkins atsakovo reikalavimo nustatyti dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo, prašė nustatyti atsakovo nurodomÄ bendravimo su dukromis tvarkÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur kiekvienai dukrai.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: atsakovo argumentai dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo yra iÅ¡ esmės iÅ¡dėstyti atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį. Atsakovas detalizavo mergaičių iÅ¡laikymÄ ir nurodė: A. maitinimas per mėnesį kainuoja 10-15 Eur (kadangi namie valgo tik pietus ir vakarienę); M. per mėnesį galėtų suvartoti maisto už 30 Eur; komunalinių iÅ¡laidų dalis abiem dukroms sudarytų ne daugiau 30 Eur; transportavimo iÅ¡laidų nėra, nes A.

į darželį nereikia vežti, kadangi jis yra prie namų; jaunėlei M. kirpimo paslaugų nereikia, kadangi ji yra mažo amžiaus; vaistams-vitaminams po 30 Eur kiekvienai dukrai; išlaidos drabužiams galėtų būti po 15 Eur per mėnesį kiekvienai; jaunėlės sauskelnėms, servetėlėms skiriama ne daugiau kaip 10 Eur per mėnesį; dėl nenumatytų išlaidų kiekvienai dukrai po 30 Eur per mėnesį. Atsakovas pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) atsakovo šeimoje gimė duktė S. R., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas.

Atsakovo žmona augina ir iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ U., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo žmonos dukros tėvas yra ilgametis bedarbis ir prie savo dukros iÅ¡laikymo neprisideda, todėl atsakovo žmona dukrÄ iÅ¡laiko viena. Atsakovo vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos iÅ¡skaičius mokesčius yra 1013 Eur. Atsakovo žmonos vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos iÅ¡skaičius mokesčius yra 682,50 Eur. Atsakovas taip pat praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo tvarkÄ su dukromis. Nurodė, jog tarp seserų A., M. ir S. R. yra nedidelis amžiaus skirtumas, todėl mergaitės privalo turėti pakankamai laiko tarpusavyje bendrauti, megzti emocinį ryšį.

Atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka savaitė-savaitė gerai atlieptų mergaičių poreikį megzti bei iÅ¡laikyti artimÄ emocinį ryšį, bendrauti ir leisti laikÄ kartu. A. ir M. rodo susidomėjimÄ sese, labai džiaugiasi. Atsakovo motyvai dėl ieÅ¡kovės bendravimo tvarkos su dukromis iÅ¡ esmės sutampa su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį. Atsakovas prašė nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovės bendravimo su dukromis tvarkÄ , kuri bÅ«tų taikoma nuo tada, kai jaunesnė dukra sulauks dviejų metų, pagal kuriÄ motina su dukterimis bendrauja:

1) neporinę metų savaitę nuo penktadienio 17 val. iki porinės savaitės penktadienio 17 val. pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos;

2) vienai iÅ¡ mergaičių susirgus, jÄ prižiÅ«ri motina arba tėvas, priklausomai nuo to, pas kurį iÅ¡ tėvų tuo metu yra serganti mergaitė. Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę lankyti sergančiÄ dukterį, apie tai iÅ¡ anksto susitarus elektroniniu paÅ¡tu;

3) vienam iš tėvų susirgus ir negalint prižiūrėti dukterų, esant reikalui mergaitės prižiūrimos nesergančio tėvo nepaisant bendravimo laiko eilės nesergančio tėvo gyvenamojoje vietoje;

4) dukros praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų po 4 (keturių) savaičių trukmės atostogas per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei 2 (du) kartus po 1(vienÄ ) savaitę tokiu tvarka: su motina birželio mėnesio ketvirtÄ savaitę ir liepos mėnesio pirmÄ savaitę, rugpjūčio mėnesio antrÄ savaitę ir ketvirtÄ savaitę, pasiimant dukras iÅ¡ vakaro sekmadienį 17 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir parvežant paskutinę atostogų dienÄ iki 17 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å iame punkte numatyta tvarka gali bÅ«ti keičiama abiem tėvams pasiraÅ¡ytinai elektroniniu paÅ¡tu sudarant kitÄ tvarkÄ iki einamųjų kovo 1 dienos. To nepadarius iki numatytos datos, lieka aukščiau nurodyta tvarka;

5) vienam iÅ¡ tėvų iÅ¡ anksto pareiÅ¡kus pageidavimÄ , dukros praleis su motina arba tėvu jų gimimo dienÄ tokia tvarka, jeigu vieno iÅ¡ tėvų gimimo diena sutampa su laiku, kuomet dukros yra pas kitÄ iÅ¡ tėvų: darbo dienÄ dukros paimamos 17 val. iÅ¡ jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.; nedarbo dienÄ : dukras paimant 11 val. iÅ¡ jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.;

6) Å v. Velykas, Å v. Kūčias, Å v. Kalėdas bei Naujuosius Metus vaikai Å¡venčia pas tÄ iÅ¡ tėvų, priklausomai nuo to, pas kurį iÅ¡ tėvų tuo metu bus pagal bendravimo tvarkÄ ;

7) kitas valstybines šventes mergaitės praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo laikas su vaikais sutampa su valstybine švente;

8) Motinos ir Tėvo dienas mergaitės praleidžia su tuo iÅ¡ tėvų, kurio Å¡ventė tuo metu yra, dukras pasiimant 11 val. iÅ¡ jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.;

9) Jeigu vienam iš tėvų yra būtina išvykti į komandiruotę arba kitais darbo ar asmeniniais reikalais, mergaites prižiūri tuo metu galintis vienas iš tėvų savo namuose. Vaikus prižiūrėti gali taip pat seneliai arba auklė tai suderinus su kitu iš tėvų raštu ne anksčiau kaip prieš 2 savaites. Išlaidas auklei prisiima tas iš tėvų, kuriam reikia išvykti;

10) Mergaičių gimtadieniai Å¡venčiami pas tÄ iÅ¡ tėvų, kurio bendravimo tvarkos laikas sutampa su gimtadieniu;

11) tėvai turi pareigÄ apie vaiko ligÄ nedelsiant informuoti vienas kitÄ bei sudaryti sÄ lygas kitam tėvui bendrauti su vaiku jo ligos atveju, nedaryti kliūčių jo lankymui;

12) sprendimai dėl mergaičių auklėjimo, ugdymo įstaigos pasirinkimo, užklasinės veiklos (būreliai) priimami tik raštišku abiejų tėvų sutikimu;

13) tėvų susirinkimai vaikų ugdymo įstaigose lankomi abiejų tėvų. Jeigu kuriam iÅ¡ tėvų nėra galimybės dalyvauti susirinkime, apie tai turi bÅ«ti praneÅ¡ta iÅ¡ anksto elektroniniu paÅ¡tu. Dalyvavęs vienas iÅ¡ tėvų informuoja elektroniniu paÅ¡tu apie susirinkimo rezultatus negalėjusį dalyvauti tėvÄ ;

14) išlaidas vaikų laisvalaikiui kiekvienas iš tėvų priima sau savo nuožiūra (koncertai, teatrai, ir kt.);

15) kiekvienas iÅ¡ tėvų įsipareigoja informuoti vienas kitÄ elektroniniu paÅ¡tu apie planuojamas keliones su vaiku į užsienio valstybes, nurodant iÅ¡vykos Å¡alį/Å¡alis, tikslias iÅ¡vykimo ir parvykimo į LietuvÄ datas bei buvimo užsienio valstybėje adresus, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos. Iki jaunesniajai dukrai sukaks dveji metai, motinos ir Å¡ios dukros bendravimo tvarkÄ prašė nustatyti platesnės apimties, o bÅ«tent: motina su dukterimi M. R. bendraus neporinę metų savaitę nuo penktadienio 17 val. iki porinės savaitės penktadienio 17 val.; taip pat nuo porinės metų savaitės sekmadienio 17 val. iki neporinės metų savaitės trečiadienio 10 val.; taip pat neporinės metų savaitės ketvirtadienio 17 val. iki neporinės metų savaitės penktadienio 17 val. Rėmėsi teismų praktika bei įstatymo nuostatomis (2022 m. vasario 25 d. DOK-35774).

6. IeÅ¡kovė atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, jog atsakovas visomis iÅ¡galėmis stengiasi apriboti ieÅ¡kovės, kaip motinos teises, teikdamas melagingus skundus neva ieÅ¡kovė muÅ¡a vaikus, uždaro juos į tamsų kambarį, verčia destruktyviai elgtis. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas siekia nubausti dukrų motinÄ , sužlugdyti už asmeninį atsakovo įžeidimÄ , palikimÄ ir gebėjimÄ toliau kurti ir ganėtinai gerai gyventi.

IeÅ¡kovė nurodė, jog dirba pilnu etatu tiekimo vadybininkės darbÄ tarptautinėj kompanijoj. Jos darbdavys „(duomenys neskelbtini)” yra itin lojalus darbuotojams su mažamečiais vaikais. IeÅ¡kovė dirba pagal lankstų darbo grafikÄ nuo pat sugrįžimo (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 25 d. į darbÄ po 4-rių metų vaikų priežiÅ«ros atostogų. IeÅ¡kovė gyvena nuosavame 3 kambarių bute, paskolos už butÄ neturi. Atsakovas nuosavo bÅ«sto neturi. Gyvena jo tėvams priklausančiame, tokio paties dydžio kaip ir ieÅ¡kovė bute.

IeÅ¡kovė gyvena viena su Å¡alių dukromis, todėl kiekvienam iÅ¡ gyvenančių tenka po 21,33 kv. m., tuo tarpu pas atsakovÄ gyventų 5 asmenys ir kiekvienam tektų po 12,8 kv. m. Atsakovas nuo 3 metų A. R. leido naudotis planÅ¡ete. Kai M. R. serga – dukros tėvas neklausia, kaip ji jaučiasi, ignoruoja pasiÅ«lymus pagal laikinÄ nutartį priskirtÄ bendravimo laikÄ perkelti kelioms dienoms vėliau, kai dukros savijauta pagerės. Dukrų tėvas net ir žinodamas situacijÄ to niekada nėra pasiÅ«lęs – nepasiÅ«lė jokios pagalbos net ir dukroms bei ieÅ¡kovei susirgus ir bÅ«nant ilgoj izoliacijoj sergant COVID-19.

Gimus A. R. per pirmÄ savaitę atsakovas naktį atsikėlė pakeisti jai sauskelnes tik kartÄ . Jo dažnai nebÅ«davo namie, grįždavo apsvaigęs ir namuose vartodavo alkoholį, sakydavo, kad turi labai daug darbo. Atsakovo teiginiai, jog ieÅ¡kovė nesiruošė vyresnės dukros gimimui yra melagingi. IeÅ¡kovės teigimu, ji iki 36 metų amžiaus svajojo apie Å¡eimÄ , galvojo pagaliau sutikusi savo iÅ¡rinktÄ jį ir iki susilaukiant pirmagimės su atsakovu net apturėjo du persileidimus, ko pasekoje teko atlikti daugybę tyrimų, įskaitant ir genetinius kartu su atsakovu.

Atsakovas iki vyresniosios dukros gimimo net ir negalėjo matyti, kaip ieÅ¡kovė ruošėsi naujos gyvybės atėjimui, nes gyveno (duomenys neskelbtini). Gimus pirmam vaikui motina neturi pakankamai motinystės įgÅ«džių – natÅ«ralu, bet kaip vaikÄ maitinti iÅ¡ savo nuosavos krÅ«ties, ne atsakovas iÅ¡mokė, o tai tiesiog įgimti įgÅ«džiai. Po realaus pirmojo barnio su atsakovu dėl negalėjimo užmigti dėl kompiuterio Å¡viesos ir triukÅ¡mo su 1,5 savaitės A. R. ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) pas savo mamÄ tiesiog ramiau iÅ¡simiegoti, nes atsakovas negalėjo iÅ¡pildyti praÅ¡ymo netrukdyti miego įjungto kompiuterio garsais.

Prasidėjus teisminiam procesui atsakovas visom iÅ¡galėmis stengiasi susilpninti ieÅ¡kovės ir vyresniosios dukros stiprų tarpusavio emocinį ryšį. Savo buvusį absoliučiai pasyvų dalyvavimÄ dukters augime skunduose nuolatos traktuoja kaip ieÅ¡kovės piktybiÅ¡kÄ draudimÄ jam tai daryti, kas yra melas. Atsakovas ne kartÄ ieÅ¡kovę su dukra yra iÅ¡varęs iÅ¡ namų. Iki A. R. dviejų metų amžiaus, skyrium nuo dukros tėvo gyveno mažiausiai pusę metų. Atsakovas tuo metu gausiai vartojo alkoholį, vėliau bandė ieÅ¡koti pagalbos pas psichologę.

Atsakovas neleido krikÅ¡tyti dukros, Å¡alių bendro gyvenimo metu save įvardino kaip netikintį Dievu ir esantį pagoniu, tačiau prasidėjus teisminiam procesui, jis save pateikia kaip itin dorovingÄ asmenį. Nors jaunesnė dukra dar mažutė, tačiau parėjusi iÅ¡ tėčio ji glėbesčiuojasi ir sako, kad „nenuoli pas tete“. Pas abi dukras diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Vyresniajai mergaitei požymiai iÅ¡ryÅ¡kėdavo dukrai po savaitės grįžus ir tėvo, jaunesniajai (duomenys neskelbtini) ėmė reikÅ¡tis nuo 2021 m. rudens, kai teismas pagal laikinÄ nutartį įteisino mažosios dukros dvi nakvynes iÅ¡ eilės pas tėtį.

Pas dukras (duomenys neskelbtini) suaktyvėjimo periodu tam tikrose vietose atsiranda odos paraudimai, paburkimai, tos vietos niežti, dukros jas kasosi ir drasko. Jautrias vietas reikia tepti vaistais. Nepaisant Å¡ių faktų ir daugybės ieÅ¡kovės praÅ¡ymų, prieÅ¡ parvesdamas vaikus pas ieÅ¡kovę atsakovas daugybę kartų klijuodavo joms ant rankų lipdukus (vadinamas vaikiÅ¡kas tatuiruotes), kurie labai sunkiai nusigramdydavo net ir gerai vaikui iÅ¡mirkus vonioje. Nurodė, jog atsakovas meluoja, kad ieÅ¡kovė norėjo ir siekė turėti ir auginti vaikÄ viena ir nekurit Å¡eimos.

Net ir pastojus nuo atsakovo antrÄ kartÄ , Å¡is delsė pasipirÅ¡ti, o pasipirÅ¡o sekančiÄ dienÄ po didelio konflikto, kurio metu ieÅ¡kovę jau esant nėščiai, vadino menkysta, skuduru ir sutre. Nurodė, jog bendro gyvenimo eigoje iÅ¡ atsakovo tėvų namų, kuriuos pora kartu suremontavo ir bandė gyventi, atsakovas buvo iÅ¡varęs lauk ieÅ¡kovę mažiausiai tris kartus iki didžiojo iÅ¡varymo atostogų metu (duomenys neskelbtini), kai jis, ieÅ¡kovei bÅ«nant beveik 4 mėn. nėštume iÅ¡varė ieÅ¡kovę iÅ¡ vieÅ¡bučio, kuriame gyveno komandiruotės metu ir jai atvykus jį aplankyti.

Atostogos turėjo trukti Å¡eÅ¡ias dienas, tačiau po dviejų naktų atsakovui perpykus dėl vonioje netyčia iÅ¡pilto Å¡ampÅ«no buteliuko, iÅ¡varė ieÅ¡kovę lauk su visais daiktais labai piktai rėkdamas. Grįžęs iÅ¡ komandiruotės (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovei likus 3 mėn. iki gimdymo, atsakovas ieÅ¡kovę nuolatos varė laukė. BÅ«tų išėjusi ir anksčiau, tačiau jis uždraudė pasiimti kartu ir vyresnę dukrÄ . Nors atsakovas neigia, kad jis nuolat ieÅ¡kovę varė iÅ¡ namų, tačiau byloje yra pateikti garso įraÅ¡ai, kuriuose tai aiÅ¡kiai girdisi.

Atsakovo mama nuolat kiÅ¡osi į atsakovo ir ieÅ¡kovės santykius, visada pateisino bet koki atsakovo elgesį. Nurodė, jog teismas nustatė laikinÄ bendravimo tvarkÄ , įtvirtindamas bendravimÄ savaitė-savaitė vyresniosios dukros priežiÅ«rÄ , atsižvelgdamas į atsakovo pastangas pasitelkiant melÄ , kad savaitė-savaitė priežiÅ«rÄ rekomendavo atvejo vadyba ir psichologai, ko realybėje niekada nebuvo ir nėra. Neretai atsakovas eldėsi taip, tarsi stengtųsi susargdintas dukras. Tarkim, jis parveda jaunesniÄ jÄ dukrÄ su kiaurai permirkusiais batais ir kojom.

Arba ieÅ¡kovei iÅ¡ vakaro ar iÅ¡ ankstyvo ryto Å¡ilčiau aprengus vaikÄ esant tam tikrai vėsiai temperatÅ«rai, dukrų tėvas neperrengia vaiko pagal to momento temperatÅ«rÄ â€“ orui suÅ¡ilus jis parveda dukrÄ aprengtÄ visais tais pačiais rÅ«bais, kokiais dukra buvo iÅ¡leista esant kur kas žemesnei temperatÅ«rai. A. R. 2020 m. rugsėjo mėn. susirgus atsakovas nesilaikė susitarimo ir jos negrÄ Å¾ino, neteikė informacijos apie dukros sveikatÄ , melavo dėl vizitų pas daktarÄ , neleido pasimatyti, o atvykus su kita (duomenys neskelbtini) metų dukra ant rankų – net neįsileido į butÄ ir atjungė skambutį.

Tada ieÅ¡kovė kreipėsi pagalbos į policijÄ ir vaikų teises. Pats atsakovas ne kartÄ atėjęs pravėrus duris savavaliÅ¡kai plėšė jas atidaryti bandydamas užeiti pas ieÅ¡kovę. 2021 m. sausio 13 d. skunde atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė neva muÅ¡a dukras ir uždaro į tamsų kambarį. Dėl muÅ¡imo su (duomenys neskelbtini) jis buvo įrašęs ir kelis įraÅ¡us, kur pats klausia (duomenys neskelbtini) vaiko, ar mama jÄ muÅ¡a. Kaltinimai skaudžiai absurdiÅ¡ki, o tamsių kambarių pas ieÅ¡kovę bute nebuvo ir nėra.

Beveik dvejus metus ieškovė gyveno išvis be durų tarp kambarių, tad tokios bausmės kaip uždarymai į tamsius kambarius net teoriškai būtų buvusios neįmanomos. Nurodė, jog dirba nuotoliniu būdu, ofise nuo darbo pradžios yra buvusi vos kelis kartus. Darbo grafikas lankstus, o net ir esant nelanksčiam, o standartiniam darbo grafikui, darbas baigiasi ne 18 val. kada jau nedirba darželis, o įprastos darbo valandos yra šios: I-IV – 8:00-16:30, V – 8:00-15:30 val. Ieškovės papildomai nurodė, kad nebuvo jokio drastiško A.

R. maitinimo krÅ«timi nutraukimo, kaip teigia atsakovas, kuomet ieÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡vyko į kelionę į (duomenys neskelbtini). Tai buvo laikas po eilinio atsakovo ieÅ¡kovės iÅ¡varymo, į kelionę porÄ pakvietė ieÅ¡kovės draugai birželio mėn. per Jonines. Tuo metu esant santykių krizei tai buvo galimybė susitaikymui. Ä® kelionę vykti skatino ir poros artimieji – ieÅ¡kovės mama, atsakovo tėvai. A. maitinimas krÅ«timi ėjo į pabaigÄ , nes nuo 11 mėn. maitinimÄ nutraukinėjo, ketino maitinti iki metų.

Pora kelionės pabaigoje sukonfliktavo, todėl grįžus į LietuvÄ atgal su dukra A. R. pas atsakovÄ Ä¯ jo tėvų butÄ ieÅ¡kovė negrįžo. Grįžo tik 2018 m rugpjūčio mėn. po ilgų atsakovo atsipraÅ¡inėjimų ir atgailestavimų. Dėl M. vardo ieÅ¡kovė niekada nebuvo tikra. (duomenys neskelbtini) nuvykus pas notarÄ patvirtinti tėvystės, turėjo vykti ir į metrikacijos skyrių suteikti vardÄ . Tačiau maÅ¡inoje kilo konfliktas, atsakovas sankryžoj, belaukiant prie Å¡viesoforo signalo, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos sakydamas, kad ieÅ¡kovė gali daryti kaip jai patinka, juk ji juk viskÄ geriausiai žino. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė informavo, kad lauks atsakovo iki rugsėjo 14 d., kad susitikus galėtų rasti tinkamÄ abiem vardÄ .

Atsakovas neatsiliepė, tad (duomenys neskelbtini) nuvykusi į civilinės metrikacijos skyrių davė dukrai M. vardÄ . IÅ¡ pradžių ketino duoti du – (duomenys neskelbtini), tačiau specialistės sakė, kad vardai panaÅ¡Å«s, o be to, iki vaikui sueis 3 mėn. vardÄ , be didesnių rÅ«pesčių ir iÅ¡laidų, galima pakeisti. Tačiau vardo keitimui atsakovas nerodė jokios iniciatyvos nei iki dukrai suėjo 3 mėn., nei iki metų. 2022 m. sausio 8 d. kitoje byloje ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ teismo atsakovo ieÅ¡kinį dėl vardo keitimo.

Å iuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės buvo pasiÅ«lyta taikos sutartis, kur ji su antru vardu M. sutiko, siÅ«lė atsakovui apmokėti vardo keitimo iÅ¡laidas lygiomis dalimis ir prašė, kad patvirtintų, kad vardas M. jau yra dukros tapatybės dalis. Atsakovas taikos sutartį atmetė, kategoriÅ¡kai ir antrÄ kartÄ reikalaujant iÅ¡braukti sakinio dalį, kurioje nurodyta kad dabartinis M. vardas yra dukros tapatybės dalis. Be to, atsakovas atsisakė apmokėti lygiomis dalimis dukros asmens dokumentų keitimo iÅ¡laidas, nurodydamas tas iÅ¡laidas padengti ieÅ¡kovei pačiai.

Dėl atsakovo praÅ¡omo iÅ¡laikymo nurodė, jog apibendrinant atsakovo praÅ¡ymÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jo nuomone, vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 200 Eur. Byloje įrodymai dėl vaikų iÅ¡laikymo pateikti. Už dukrų darželį atsakovas nemokėjo. Už abiejų dukrų darželius moka ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė pabrėžė, jog vyresnė dukra sauskelnes naudojo iki 3-jų metų, jaunesnei ir Å¡iuo metu jos dar reikalingos. Å lapintis pasipraÅ¡o, tačiau tuÅ¡tinasi kol kas tik į pampersÄ .

Å iuo metu M. R. per parÄ sunaudoja vidutiniÅ¡kai po 5 pampersus, kad ir kaip beskaičiuotum ir kad ir su kokia akcija pirktum pačios prasčiausios kokybės sauskelnes – už atsakovo nurodomus 10 Eur neįmanoma nupirkti 150 vnt. sauskelnių. Dukrų tėvo nuomonė ir manymas dėl dukrų iÅ¡laikymo sumos yra graudulingos. Atsakovas teigia, kad nori keisti M. bendravimo tvarkÄ Å¡iai sulaukus 2-jų metų. Atsakovui jo naujoje Å¡eimoje gimus dar vienam vaikui, atsakovas iÅ¡kelia Å¡alių dukrų buvimo laiko su nauja sese svarbÄ prieÅ¡ dukrų bÅ«tinybę bÅ«ti su savo motina.

M. R., kuri iki Å¡iol pas atsakovÄ bÅ«na daugiau mažiau epizodiÅ¡kai – staiga turi bÅ«ti atplėšiama nuo motinos savaitei į namus, kur keturi vaikai ir vienas iÅ¡ jų dažnu atveju verkiantis kÅ«dikis. Tokia tvarka 100 proc. atliepia tik pačio reikalautojo atsakovo asmeninius įgeidžius ir tikslus, bet ne dukrų, nei vienos jo dukros poreikius. 2022 m. vasario 25 d., kai prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo pateiktas, nei viena Å¡alių dukra atsakovo naujagimės dukros nebuvo „gyvai“ regėjusi. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstė savo praÅ¡omÄ nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) neporinėmis metų savaitėmis dukrų tėvas abi dukras paima iÅ¡ darželio antradienio vakare ir trečiadienio ryte abi veda į ugdymo įstaigÄ . Jei vaikai serga ar tėvadienis – gražina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ trečiadienį 17 val.; dukrų tėvas abi dukras pasiima penktadienį iÅ¡ darželio 16:30-17:30 val., jei dukros dėl ligos ar mamadienio yra namuose, pasiima iÅ¡ namų 17 val. ir grÄ Å¾ina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19 val.;

2) porinėmis metų savaitėmis: dukrų tėvas abi dukras paima iÅ¡ darželio antradienį 16:30-17 val iki ketvirtadienio ryto, kai abi veda į ugdymo įstaigÄ . Jei vaikai serga ar tėvadienis – grÄ Å¾ina į jų gyvenamÄ jÄ vieta ketvirtadienį 17 val. 3) Dukros praleis su tėvu Tėvo dienÄ , dukras pasiimant 10 val. iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ 19 val.;

4) Dukros praleis su mama Motinos dienÄ , mamos gimimo dienÄ ;

5) kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu savo gimimo dienÄ nuo 17 val. iki 19 val., dukras pasiimant iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

6) per Å v. Kalėdas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. pasiimant iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos iki gruodžio 25 d. 17 val. dukros praleis su tėvu, parvežant jas į dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

7) per Å v. Kalėdas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 17 val. pasiimant iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos iki gruodžio 27 d. 9 val. ryto dukros praleis su tėvu, parvežant jas į ugdymo įstaigÄ ar dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

8) Naujuosius metus kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu, nuo gruodžio 31 d. 17 val. pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos iki sausio 02 d. 9 val. parvežant jas į ugdymo įstaigÄ ar dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

9) Å v. Velykas kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu nuo Didžiojo penktadienio 17 val. pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos iki sekmadienio 12 val. pristatant į dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

10) Vasario 16-Ä jÄ , Gegužės 1-Ä jÄ , Birželio 24-Ä jÄ , Rugpjūčio 15-Ä jÄ dukros praleis su tėvu kiekvienais neporiniais metais nuo 10 val. iki 19 d. pasiimant iÅ¡ dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

11) Kovo 11-Ä jÄ , Liepos 6-Ä jÄ , Lapkričio 1-Ä jÄ dukros praleis su tėvu kiekvienais poriniais metais nuo 10 val. iki 19 d. pasiimant iÅ¡ dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jas gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

12) Šiame skyriuje numatyta bendravimo su tėvu tvarka netaikoma ir praleistas bendravimo su vaikais laikas tėvui nekompensuojamas šiuo metu:

1) mamos atostogų su vaiku metu. Mama turi teisę į iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1(vienÄ ) savaitę. Apie atostogų laikÄ mama turi informuoti tėvÄ ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atostogų pradžios;

2) Motinos dienÄ bei mamos gimimo dienÄ â€“ mama su vaikais bendrauja analogiÅ¡kai, kaip tėvas per Tėvo dienÄ ir savo gimimo dienÄ ;

3) vaikui susirgus ar blogai jaučiantis, kai patartinas namų/lovos režimas;

14) tėvas turi teisę į iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vienÄ ) savaitę. Apie atostogų laikÄ atsakovas turi informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Nepertraukiamas 2 savaičių atostogų laikas pradedamas taikyti, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Iki to laiko atostogų trukmė 4 kartus po 1 savaitę (2022 m. kovo 18 d. DOK-48873).

7. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurioje pažymėjo, kad Tarnybos vertinimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitiktų vaikų interesus. Dėl bendravimo tvarkos pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje prioritetiniu vaikų interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, bei, nustatant bendravimo tvarkÄ , pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimÄ , bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ , patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitiktų teismų praktikoje taikomos maksimalios bendravimo tvarkos kriterijų.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovo nurodomi vaikų išlaikymo dydžiai neatitinka realių augančių vaikų poreikių, teismų praktikoje taikomų dydžių. Su išvada pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad abi mergaitės lanko Vilniaus 1/d „(duomenys neskelbtini)“, papildomai lanko būrelius darželyje. Mergaičių sveikatos priežiūra atliekama UAB „(duomenys neskelbtini)“, abiem nustatytas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių pažeidimų yra žinoma, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. liepos 26 d., taip pat taikoma nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki dabar.

Vaikams nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai 2020 m. spalio 3 d., 2021 m. sausio 13 d., balandžio 6 d., rugpjūčio 3 d. Tarnybos atstovui lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje, 3k. bute, adr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namuose tvarkinga, yra visis patogumai, baldai. A. ir M. bute yra skirtas atskiras kambarys. Mergaičių kambaryje yra dviaukštė vaikiška lova, vaikiškas staliukas, spinta, spintelės, mergaičių daiktai, daug žaislų. Pasak atsakovo, jo sutuoktinės paauglė dukra U.

Å¡iuo metu miega svetainėje, kurioje yra sofa-lova, o jis, jo sutuoktinė ir naujagimė dukra S. miega miegamajame, kuriame yra dvigulė lova ir vaikiÅ¡kas lopÅ¡ys. Atsakovo teigimu, artimiausiu metu svetainė bus perdaroma j miegamÄ jį, o miegamasis bus perdaromas į atskirÄ kambarį U.. Atsakovas Tarnybos atstovui nurodė, kad su ieÅ¡kove skyriumi gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. Vyro teigimu, po gyvenimo skyriumi pradžios ieÅ¡kovė jam neleisdavo matytis su mergaitėmis, tačiau situacija pagerėjo po teisminio proceso pradžios.

Pasak vyro, dabar jo ir mergaičių bendravimas vyksta teismo nutartyje nustatyta tvarka, jis moka vaikams teismo nustatytÄ iÅ¡laikymo sumÄ (2022 m. kovo 24 d. DOK-53317).

8. Ieškovė ir atsakovas teismui teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, dokumentus, kitus įrodymus.

9. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Nurodė, kad vyresniosios dukros savijauta pagerėjo, kai pakeitus laikinÄ bendravimo tvarkÄ abi mergaitės daugiau laiko praleidžia su mama. Nuosekliai laikosi savo pozicijos, kad dukros neturėtų ilgam atsiskirti nuo jos. VienÄ savaitę galėtų bendrauti su tėvu, pavyzdžiui, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio („ilgoji savaitė“), nors ieÅ¡kovei ir tai atrodo per ilgas tarpas, o kitÄ â€“ trumpiau, viduryje savaitės („trumpoji savaitė“). IeÅ¡kovės atstovė atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akte nurodyta, kad „ Pokalbio metu A. nurodo gyvenanti „savo namuose, su mama ir sese““. Akcentavo, kad Å¡alyje kylant kainoms, MMA dydžiui, atitinkamai į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio.

10. Atsakovas posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Nurodė, kad jis nenori bÅ«ti „savaitgalinis tėtis“, nori kokybiÅ¡kai ir lygiavertiÅ¡kai dalyvauti dukrų ugdyme, lavinime, auginime. Nurodė manantis, kad ieÅ¡kovė vyresniajai dukrai galėjo daryti įtakÄ prieÅ¡ ekspertizės atlikimÄ . Nežino, kaip apsiginti nuo „šitos moters“ (ieÅ¡kovės) manipuliacijų. Atsakovas teigė, kad gauna apie 800 Eur darbo užmokestį, tai mokėti dveims vaikams po Å¡iuo metu priteistas 150 Eur sumas jau jam yra didelė naÅ¡ta.

Atsakovo atstovas akcentavo, kad reikalinga vertinti kompleksiÅ¡kai visÄ ekspertizės aktÄ , ne tik atskira frazes. Atkreipė dėmesį į tai, kad akto 9 psl. nurodyta: „Paklausus, kur pieÅ¡inyje ji (pastaba – A.) nupieÅ¡tų tėtukÄ pamÄ sčiusi iÅ¡sako, kad daugiau nieko pieÅ¡ti nenorinti, nes „jeigu nupieÅ¡iu tėtukÄ , tai kažkas susierzins, o kažkas supyks“ paaiÅ¡kina, kad „mama supyks, o močiutė susierzins“. Raginama pieÅ¡ti taip, kaip norinti ji pati atsisako, nurodo, kad jau nupiešė savo Å¡eimÄ .

Grįžus prie pokalbio apie Å¡eimos narius, juos apibÅ«dina: „tėtukas susimÄ stęs, linksmas, žaidžia su manim, Å¡oka, dėliones dėliojam. Mamai patinka džiaugtis, ji džiaugiasi, kai aÅ¡ grįžtu iÅ¡ tėtuko. Kai bÅ«nu pas tėtukÄ mama bÅ«na liÅ«dna. Tėtukas irgi bÅ«na liÅ«dnas, kai aÅ¡ pas mamÄ bÅ«nu. AÅ¡ žinau, nes jie man sakė. Nu nes jie nepasidalina manęs, nes iÅ¡siskyrėliai mes <..> Paklausta, kaip ji jaučiasi, kad gyvena ir pas mamÄ , ir pas tėtukÄ ima muistytis kėdėje, gūžtelėjusi pečiais pasako nežinanti.

Paklausta, kaip norėtų, kad bÅ«tų pasako: „norėčiau daugiau laiko pas mamÄ ir mažiau pas tėtukÄ â€œ, tačiau Å¡io savo atsakymo nepaaiÅ¡kina, toliau nebeatsako į tikslinančiuosius klausimus, bando pakeisti veikÄ kviesdama žaisti“. Atstovas pažymėjo, kad nėra teisinga laukti, kol jaunesnė dukra užaugs ir tik tada „leisti“ tėvui bendrauti su vaikais, ypač su vyresniÄ ja mergaite, daugiau.

11. Liudytoja L. V.-R., atsakovo sutuoktinė, nurodė, kad gerai sutaria su atsakovo ir ieÅ¡kovės dukromis, tačiau laikosi nuoÅ¡aliau nuo jų auklėjimo. Su ieÅ¡kove nebendrauja nes tam nėra poreikio, jos vyras pats derina su mergaitėmis susijusius klausimus. Pažymėjo, kad atsakovo ir jo dukros A. tarpusavio emocinis ryÅ¡ys yra ypatingai artimas, atsakovas labai atliepia mergaitės poreikius, jie gali daug kalbėtis ir niekada nepritrÅ«kti kalbos. Mano, kad buvo tinkama bendravimo tvarka, kai mergaitė tėvo namuose gyvendavo kas antrÄ savaitę, vaikas buvo „įėjęs į ritmÄ â€œ.

Liudytojos nuomone, kiekvienam vaikui svarbu gauti individualaus dėmesio, todėl seserų atsiskyrimas retkarčiais nedarytų joms žalos, jei jų poreikis dėmesiui bÅ«tų patenkintas. Nurodė, kad dirba pedagoginį darbÄ (duomenys neskelbtini) mokykloje, jos darbo užmokestis sudaro apie 700 Eur/mėn. PaaiÅ¡kino, kad dalį laiko liudytoja gyvena pas savo mamÄ , nes jos mamos silpna sveikata, moteriai reikalinga nuolatinė suaugusiojo priežiÅ«ra, pagalba, kartu su liudytoja gyvena ir jos paauglė dukra, taigi bÅ«na atvejų, kai atsakovas bute gyvena ir Å¡alių dukromis M. ir A. rÅ«pinasi vienas.

12. Tarnybos atstovė posėdžio metu palaikė iÅ¡vadose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Akcentavo, kad abu tėvai iÅ¡silavinę, geba pasirÅ«pinti vaikais. Vis tik mergaičių gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, nes ekspertizės aktai liudija artimesnį dukrų ryšį su mama.

13. Teismas Å¡ioje byloje 2021 m. sausio 8 d. nutartimi, 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) keitimo klausimus, priteisė iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, jį keitė, nustatė laikinÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , jÄ keitė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m spalio 7 d. nutartimi apeliantų atskiruosius skundus patenkino iÅ¡ dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį iÅ¡ dalies pakeitė. PeržiÅ«rėjus apeliacine tvarka 2021 m. vasario 10 d. nutartį, 2022 m. gegužės 20 d. nutartį, jos aukÅ¡tesnio teismo paliktos nepakeistos. IeÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai tenkintini iÅ¡ dalies.

14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalį, viena iÅ¡ vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.

CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Å io straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

15. Byloje remiantis leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas P. R., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarę nebuvo. Å alys turi dvi bendras nepilnametes dukras: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. birželio 21 d. gimimo įraÅ¡as (duomenys neskelbtini)), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai yra (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 14 d. gimimo įraÅ¡as (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovas turi dar vienÄ dukrÄ , gimusiÄ (duomenys neskelbtini).

16. Å ioje byloje teismas 2021  m. liepos 21 d. nutartimi skyrė nepilnamečiams vaikams A. R. ir M. R. ambulatorinę pirminę teismo psichologijos ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui. Teisme 2021 m. gruodžio 17 d. gauti ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta tokie žemiau nurodyti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingi duomenys, iÅ¡vados.

17. Pirma, dėl A. R. – „IÅ¡ medicininės dokumentacijos sužinota, kad A. R. gimė sveika, iÅ¡neÅ¡iota, ankstyvoji jos raida savalaikė. Nuo ankstyvos vaikystės sirgusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iki 2021 m. kovo 29 d. įrašų apie galimus emocinius mergaitės sunkumus nėra. Å iÄ dienÄ Å¡eimos gydytojas pažymi, kad remiantis mamos žodžiais, A. R. bÅ«na irzlesnė, bÅ«na nepaklusnumo epizodai, nenori dalintis žaislais su seserimi, bÅ«na naktinio Å¡lapimo nelaikymo epizodai, naktį verkia per miegus.

Nustatoma (duomenys neskelbtini) diagnozė. Ä®rašų, kad mergaitė bÅ«tų konsultuota vaikų psichiatro arba psichologo nėra. Atlikus psichologinį įvertinimÄ ir apibendrinus gautus duomenis, nustatyta, kad A. R. yra prieinama prasmingam kontaktui: ji supranta ir atsako į konkrečius klausimus, geba papasakoti apie save, atlieka pateikiamas užduotis. KliniÅ¡kai vertinant A. R. intelektas bei pažintinės veiklos ypatumai atitinka jos amžiaus normas. A. R. yra smalsi, linkusi tyrinėti, greitai perprantanti naujus žaidimus, instrukcijas.

Santykyje su kitu ji stengiasi bÅ«ti pastebėta, įvertinta. Pagal savo amžių bei bÅ«dingus individualius ypatumus A. gali iÅ¡reikÅ¡ti ir reiÅ¡kia jai betarpiÅ¡kai kylančius norus ir poreikius, kurie yra susiję su kasdienėmis, buitinėmis, jai gerai pažįstamomis situacijomis, tačiau ji vis dar nėra pajėgi suformuluoti savarankiÅ¡kos nuomonės sudėtingesniais, abstraktaus mÄ stymo reikalaujančiais klausimais, tokiais kaip civilinėje byloje sprendžiami bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimai; ji dar negali numatyti tokių sprendimų pasekmių.

Juolab, tiek civilinės bylos medžiaga, tiek ekspertizės rezultatai patvirtina, kad abu tėvai A. R. yra emociÅ¡kai reikÅ¡mingi asmenys, su jais abiem jÄ sieja kokybiÅ¡kai tapatÅ«s ryÅ¡iai: jų draugijoje ji jaučiasi saugiai, ramiai, yra laisva, pozityviai nusiteikusi. Ekspertizės metu stebima A. R. tendencija slopinti jai kylančius jausmus, jų neiÅ¡reikÅ¡ti – apie kylančias reakcijas ekspertizės metu iÅ¡duoda tik jos kÅ«no kalba (ji susiraukia, nusisuka, nuleidžia galvÄ , nueina), nors ir Å¡ias reakcijas ji greitai paslepia.

Å iuo metu jos emocinę bÅ«senÄ reikÅ¡mingai veikia susiklostę konfliktiÅ¡ki tėvų tarpusavio santykiai. Dėl tėvų nesutarimų A. linkusi kaltinti save – ji tiki, kad tėvai nesutaria, nes negali ja pasidalinti. Dėl to mergaitė viduje iÅ¡gyvena įtampÄ , nerimÄ , stengiasi atitikti abiejų tėvų lÅ«kesčius, bÅ«ti jiems abiem gera. Apie mergaitės pastangas prisitaikyti prie tėvų liudija ir iÅ¡reikÅ¡tas jos poreikis gauti individualaus jų abiejų dėmesio, dėl kurio jos ir sesers tarpusavio santykyje kyla konkurencija.

Å i konkurencija atspindi A. vidinį pasaulį, kuriame ji stengiasi padalinti save taip, kad visi jai reikÅ¡mingi asmenys (mama, tėtis, sesuo) gautų jos tiek, kiek nori, kartu pati jaučia kitų dėmesio stokÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo (ekspertizės atlikimo) metu A. daugiau dėmesio demonstruoja tėčiui (lekia prie jo, jį apsikabina, neatsiskiria nuo jo praÅ¡oma), nes santykyje su tėčiu ji jaučia pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ seserį (dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau kurį laikÄ kas antrÄ savaitę ji praleidžia tik su tėvu, tokiu bÅ«du gaudama visÄ jo dėmesį tik sau).

Analizuojant bylos medžiagÄ sužinota, kad su Å¡eima bendraujantys specialistai (VTAS, socialiniai darbuotojai) stebi Å¡iltÄ , emociÅ¡kai artimÄ A. santykį tiek su mama, tiek su tėčiu. Kalbinama vaikų teisių specialistų (2020-10-07; 2021-01-15; 2021-05-03) mergaitė iÅ¡sako pozityvias nuostatas abiejų tėvų atžvilgiu (kad nori bÅ«ti pas abu, abu juos myli), tuo pačiu jos iÅ¡sakytose nuomonėse atsispindi jai sunkiai atlaikoma įtampa, dėl tėvų tarpusavio santykių. Å i įtampa atsispindi ir mergaitės žodžiuose bei projekciniuose pieÅ¡iniuose ekspertizės metu.

Taip pat, 2021-03-29 Å¡eimos gydytojo įraÅ¡e pažymėta pasikeitusi A. emocinė bÅ«sena: ji tapo irzlesnė, nepaklusni, nesidalinanti žaislais su seserimi, naktimis verkia. Å ie emocinės bÅ«senos pasikeitimas atitinka A. nustatytus individualius ypatumus, ypač – polinkį slopinti kylančius jausmus, nerimastingumÄ , todėl natÅ«ralu, kad pasikeitus jos gyvenimo aplinkybėms (ėmus gyventi savaitę pas tėvÄ , savaitę pas mamÄ ; bÅ«nant atskirai nuo sesers ir mamos) bei ėmus augti įtampai dėl tėvų tarpasmeninių konfliktų A. nuslopinti jausmai ima reikÅ¡tis iÅ¡veikomis: piktumu, blogais sapnais.

VisÄ tai apibendrinus, neabejotinai tiek tėvas, tiek mama A. R. yra emociÅ¡kai reikÅ¡mingi asmenys, su jais jÄ sieja artimas prieraiÅ¡umo ryÅ¡ys, jie abu jai svarbÅ«s, tai patvirtina jos žodžiai bei tiesioginių sÄ veikų su tėvais stebėjimas. Tačiau, A. R. vis dar yra tokio amžiaus kuomet formuojasi jos gyvenimo pastovumo, nuoseklumo jausmai, kurie bus reikÅ¡mingi ateityje kuriant bei palaikant santykius, pasitikint aplinka bei aplinkiniais. Å iuo (ekspertizės atlikimo) metu mergaitė iÅ¡sako norinti praleisti daugiau laiko kartu su mama, kas yra natÅ«ralu jos amžiaus vaikui.

Nepaisant to, abu tėvai ir santykis su jais jai yra svarbÅ«s ir reikalingi. Ekspertizės metu nenustatyta, kad A. R. patirtų jai reikÅ¡mingų asmenų (mamos, tėvo ar kitų) poveikį pateikti tendencingÄ informacijÄ apie vienÄ iÅ¡ tėvų. Bendravimo tvarkos bei gyvenamosios vietos nustatymas yra iÅ¡skirtinė teismo prerogatyva, todėl psichologinės ekspertizės metu nėra sprendžiamas. Nustatant A. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ rekomenduojama atsižvelgti į jos amžiaus tarpsniui reikÅ¡mingus poreikius (pastovumas, nuoseklumas) bei susidariusiÄ Å¡eimos situacijÄ (A.

R. atskyrimas nuo sesers negatyviai veikia jų tarpusavio santykius: auga konkurencija, mažėja lygiavertiÅ¡kumo). Nesant galimybei turėti vienos gyvenamosios vietos svarbu, kad abi jos gyvenamosios vietos bÅ«tų kuo galima pastovesnės, nuoseklesnės, kad jose mergaitė negirdėtų negatyvių nuostatų vieno iÅ¡ tėvų atžvilgiu, kad jose bÅ«tų užtikrinta, kad A. yra mylima abiejų tėvų bei, kad nebÅ«tų ribojama galimybė nevaržomai bendrauti su kitu tėvu. Ä®vertinus A. R. emocinę bÅ«senÄ bei tėvų tarpusavio santykių jai poveikį rekomenduojama apsvarstyti psichologinės/psichoterapinės pagalbos galimybes jai, taip pat užtikrinti, kad mergaitė nedalyvautų (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai) tėvų tarpusavio konfliktuose. <..> A.

R. bÅ«dingi individualÅ«s psichologiniai ypatumai atitinka jos amžių. A. R. yra smalsi, aktyvi, greitai perprantanti naujus žaidimus, instrukcijas. Å iuo (ekspertizės atlikimo metu) A. R. emocinėje bÅ«senoje vyrauja nerimas, įtampa, dėl susiklosčiusios Å¡eimos situacijos. A. R. tiek su mama, tiek su tėvų sieja kokybiÅ¡kai tapatÅ«s prieraiÅ¡umo ryÅ¡iai, bÅ«dama tiek su vienu, tiek su kitu tėvu ji jaučiasi ramiai, saugiai. Dėl mažo amžiaus A. R. tėvų elgesys tiesiogiai veikia jos emocinę bÅ«senÄ .

A. R. negeba savarankiÅ¡kai suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę bendravimo tvarkos bei gyvenamosios vietos nustatymo klausimais. Nustatant A. R. bendravimo tvarkÄ rekomenduojama atsižvelgti j jos amžiaus tarpsniui reikÅ¡mingus poreikius bei susidariusiÄ Å¡eimos situacijÄ .“ 18. Antra, dėl M. R. – „IÅ¡ medicininės dokumentacijos sužinota, kad M. R. gimė laiku, sveika. Duomenų apie jos raidos neatitikimÄ amžiui negauta. 2020-09-15 Å¡eimos gydytojo įraÅ¡e nurodoma, kad tėvas stebi mergaitės uždarumÄ , mažesnį reagavimÄ Ä¯ aplinkÄ . 2021-02-09 konsultuota neurologo po to, kai tėvas pastebėjo pasikartojančius mergaitės pasiÅ«bavimus vietoje, stovint ir žiÅ«rint į vienÄ taÅ¡kÄ , nereaguojant į aplinkÄ , patologijos nenustatyta.

Duomenų, kad mergaitė bÅ«tų konsultuota vaikų psichiatro arba psichologo nėra. Ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės metu atlikus psichologinį tyrimÄ ir apibendrinus turimus duomenis, konstatuojama, kad prasmingas žodinis kontaktas su M. R. yra negalimas dėl jos kalbinių įgÅ«džių: jos kalboje vyrauja pavieniai, trumpi buitiniai žodžiai, dalis jų dėl tarties sunkiai suprantami, periodiÅ¡kai girdima savakalbė. Nepaisant to, jos kalbos suvokimas nesutrikęs: ji atsiliepia Å¡aukiama, supranta ir įvykdo trumpas instrukcijas, tokias kaip: ateik, paduok, parodyk.

Mergaitė yra aktyvi, smalsi, pozityvi. Atvykusi į ekspertizę pradžioje yra kiek nerami, tačiau saugiai jaustis jai padeda Å¡alia esanti mama bei sesuo: mergaitė nuolat jas stebi, nuo mamos atsiskiria tik trumpam laikui, atsiskyrusi greitai ima jos ieÅ¡koti, siekia, kad mama visada bÅ«tų Å¡alia. Atsižvelgiant į visa tai bei itin maÅ¾Ä amžių, dėl kurio mergaitė yra tiesiogiai priklausoma nuo reikÅ¡mingų suaugusių, konstatuojama, kad M. R. negalėjo ir negali iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomonės jokiais klausimais, juolab tokiais sudėtingais, kaip gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymas.

Ekspertizės metu matoma, kad Å¡iuo metu emociÅ¡kai reikÅ¡mingiausias asmuo mergaitei yra mama (nuo jos sunkiai atsiskiria, emociÅ¡kai sudėtingesnėse situacijose ieÅ¡ko nusiramino pas mamÄ ) kas atitinka jos gyvenimo aplinkybes (nuo gimimo M. auga ir gyvena su mama). Kitas jai emociÅ¡kai reikÅ¡mingas asmuo – sesuo. Stebėtas imitacinis M. elgesys rodo, kad vyresnę seserį ji patiria kaip pavyzdį, iÅ¡ kurio gali mokytis ir mokosi pažinti pasaulį. Taip pat, tiesioginių dukters-tėvo sÄ veikų stebėjimas rodo, kad mergaitei svarbus santykis ir su tėvu, ji jį atpažįsta ir pozityviai reaguoja, siekia jo dėmesio, o bÅ«dama kartu su juo jaučiasi saugiai ir ramiai.

Pažymima, kad M. R. yra tokio amžiaus kuomet reikÅ¡mingų asmenų elgesį ji perima (imituoja) natÅ«raliai, nesÄ moningai, todėl bet koks Å¡ių asmenų elgesys tiesiogiai veikia tiek jos elgesį, tiek emocinę (psichologinę) bÅ«senÄ . Nors Å¡iuo (ekspertizės atlikimo) metu stebimas emociÅ¡kai artimas, glaudus jos santykis su abiem tėvais, neatmetama tikimybė, kad užsitęsus tėvų tarpusavio konfliktams (ypatingai jeigu juose tiesiogiai ir/ar netiesiogiai dalyvaus ji) jos santykį su vienu iÅ¡ tėvų gali komplikuotis.

Siekiant to iÅ¡vengti, svarbu, kad mergaitę supanti aplinka nekonfliktuotų jai bÅ«nant Å¡alia, nereikÅ¡tų negatyvių nuostatų vieni kitų atžvilgiu. Taip pat, Å¡iame amžiaus tarpsnyje formuojasi M. suvokimas apie pasaulį ir save, todėl svarbu, kad mergaitė gautų kuo tikslesnę informacijÄ apie save, t.y. kad ji bÅ«tų vadinama vienu konkrečiu vardu, nes ekspertizės metu stebėtas skirtingas tėvų kreipimasis į mergaitę kėlia jai įtampÄ , apsunkina savęs suvokimÄ (supratimÄ , kas ji yra) bei, galimai, apsunkina pažintinę raidÄ . <..> Nustatant mergaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ bei bendravimo tvarkÄ su vienu iÅ¡ tėvų rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad M. amžiaus vaikams svarbus pastovumas ir nuoseklumas, todėl nustatoma bendravimo tvarka turėtų bÅ«tų konkreti, aiÅ¡kiai apibrėžta, ir abi Å¡alys turėtų jos nuosekliai laikytis.

Taip pat, M. vis dar yra tokio amžiaus, kai formuojasi jos santykis su prieraiÅ¡umo objektu, o Å¡io santykio kokybė bus svarbi mergaitei kuriant bei palaikant santykius ateityje, pasitikint pasauliu. Å iuo metu, dėl natÅ«raliai susiklosčiusių aplinkybių, prieraiÅ¡umo objektas M. yra mama. Taip pat, M. R. itin svarbus santykis su seserimi, iÅ¡ jos ji mokosi pažinti pasaulį, todėl svarbu užtikrinti, kad Å¡io santykio tęstinumÄ , pastovumÄ <..> M. R. yra linksma, guvi, tačiau jai vis dar sunku atsiskirti nuo mamos.

Å iuo (ekspertizės atlikimo) metu M. R. emocinės bÅ«senos sutrikimų nestebima. M. R. sieja emociÅ¡kai artimas, glaudus ryÅ¡ys su abiem tėvais, tačiau dėl natÅ«raliai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių prieraiÅ¡umo asmuo jai – mama. M. R. yra tokio amžiaus, kuomet jai reikÅ¡mingų elgesys tiesiogiai veikia tiek jos elgesį, tiek emocinę (psichologinę) bÅ«senÄ . M. R. negalėjo ir negali iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomonės jokiais klausimais, juolab tokiais sudėtingais, kaip gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymas.“ 19.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), iÅ¡tyręs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, liudytojos parodymus, Tarnybos pozicijÄ , bei įvertinęs reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos 20. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

21. IeÅ¡kovė prašė nustatyti dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja (mama), motyvuodama tuo, kad su vaikais turi artimÄ ryšį, jaunesniÄ jÄ dukrÄ ilgai maitino krÅ«timi, dukros tarpusavyje artimos, dukroms yra sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos jos nuosavybės teise valdomame 3 kambarių bute. Atsakovas prašė nustatyti dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo (tėvu), motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė neturėjo pakankamai vaikų auginimo įgÅ«džių, kad ir Å¡iuo metu mama galimai netinkamai elgiasi su dukromis, kad atsakovo lankstus darbo grafikas leistų jam tinkamai pasirÅ«pinti dukromis. Tarnyba iÅ¡vadoje dėl ieÅ¡kinio nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama neprieÅ¡tarautų vaikų interesams, o iÅ¡vadoje dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio – kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitiktų vaikų interesus, nei gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

22. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo reikÅ¡mingu įrodymu ir gyvenamosios vietos nustatymo kriterijumi laikytini vaikams atliktos ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės aktai, kuriuose nurodyta, kad M. R. dar sunku atsiskirti nuo mamos. Nors mergaitę sieja emociÅ¡kai artimas, glaudus ryÅ¡ys su abiem tėvais, tačiau dėl natÅ«raliai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių prieraiÅ¡umo asmuo jai – mama. Taip pat M. R. itin svarbus santykis su seserimi, todėl svarbu užtikrinti Å¡io santykio tęstinumÄ , pastovumÄ .

23. Atsižvelgtina ir į tai, kad vaikai yra nedideli, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jiems reikalinga kasdienė priežiÅ«ra. Ä®vertintinos ir literatÅ«roje sutinkamos specialistų nuomonės. Pavyzdžiui, psichologė, Å¡eimos ir teismo mediatorė, Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos instituto profesorė J. S. savo knygoje skyrybas iÅ¡gyvenantiems tėvams „Myliu ir mamÄ , ir tėtį“, nurodo, kad Danijoje atliktas tyrimas rodo, kad jau nuo ankstyvos vaikystės vaikas yra pajėgus kurti artimÄ ryšį daugiau nei su vienu žmogumi.

Jaunesni nei 2 metų vaikai turėtų gyventi su vienu iÅ¡ tėvų, bet svarbu, kad kitas iÅ¡ tėvų turėtų galimybę su vaiku bÅ«ti kuo dažniau (ne rečiau kaip kas tris dienas). 2-3 metų vaikas jau gali pabÅ«ti pas kitÄ tėvÄ su nakvyne, geriausia vienÄ naktį savaitės viduryje ir vienÄ savaitgalį per mėnesį, o 4-5 metų vaikams rekomenduojama sudaryti nuoseklų priežiÅ«ros tvarkaraÅ¡tį, o atsiradusius pasikeitimus vaikui paaiÅ¡kinti. IÅ¡siskyrimas su tuo iÅ¡ tėvų, prie kurio vaikas labiau prisirišęs, turėtų bÅ«ti ne ilgesni negu savaitė.

Jeigu yra galimybė, rekomenduojama 4 dienas gyventi su vienu iÅ¡ tėvų ir 3 su kitu. Auginant 6-8 metų, 9-12 metų vaikus jau tinka bendratėvystės modelis, kai pusę laiko gyvenama pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų. Bendratėvystė neturėtų bÅ«ti suprantama tik kaip daugmaž po lygiai su vaiku praleidžiamas laikas, bet ir kaip abiejų tėvų bendradarbiavimas, pasiskirstymas atsakomybėmis ir įsipareigojimais, susitarimas dėl bendrų taisyklių ir jų laikymasis, kas iÅ¡ esmės atitinka ir Lietuvoje įtvirtintÄ ir gerbiamÄ tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

24. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju abu nepilnamečių mergaičių tėvai turi tokių charakterio, bÅ«do bruožų (konfliktiÅ¡kumas, užsispyrimas, nepagarba kitam tėvui/motinai ir kt.), kurie gali turėti neigiamos įtakos auklėjant, ugdant vaikus, tačiau tuo pačiu byloje nenustatyta ypatingesnių ieÅ¡kovės asmeninių bruožų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip kliÅ«tis ieÅ¡kovei patikėti nuolatinę vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Byloje nenustačius, kad ieÅ¡kovė negebėtų pasirÅ«pinti vaikais, atliepti jų poreikių, remiantis seserų/brolių neiÅ¡skyrimo principu, vadovautinasi Tarnybos nuoseklia pozicija, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitiktų vaikų interesus. Todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečių dukrų A. R. ir M. R. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. N..

25. Pažymėtina, kad sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiais vaikais neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, ir iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybės Å¡alys bendru sutarimu ar viena iÅ¡ jų su ieÅ¡kiniu gali kreiptis į teismÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina CK 3.174 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę nepilnametį vaikÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavęs raÅ¡ytinį antrojo iÅ¡ tėvų sutikimÄ .

Jeigu antrasis iÅ¡ tėvų atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas. Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo 26. Nustačius nepilnamečių Å¡alių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

27. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis:

1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

2) konkrečia pinigų suma;

3) priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartÄ yra pažymėta, kad iÅ¡laikymo teikimas periodinėmis iÅ¡mokomis, lyginant su kitomis iÅ¡laikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Ä®vertinus bylos duomenis, atsakovo darbingÄ amžių, atsižvelgus į Å¡alių procesinių dokumentų reikalavimus dėl iÅ¡laikymo formos, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas jo nepilnamečiams vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis.

29. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra įtvirtintos iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 533 Eur atskaičius mokesčius. Ä®vertintina ir tai, kad kiekvienam vaikui valstybė skiria iÅ¡mokas (vaiko pinigus). Teismų praktikoje pažymėta, kad iÅ¡laikymas, kuris užtikrina tik bÅ«tinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimÄ , gali bÅ«ti teikiamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, pvz., dėl iÅ¡laikymÄ teikiančio asmens sveikatos bÅ«klės, dalinio darbingumo, kitų iÅ¡laikytinių buvimo ir pan.

30. IeÅ¡kovė 2021 m. gruodžio mėn. kreipdamasi į teismÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei A. R. po 205 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, o nepilnametei M. R. po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis. Nurodė, kad vyresniosios dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410 Eur, o jaunesniosios – 380 Eur. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui turėtų užtekti 200 Eur per mėnesį, prašė iÅ¡ jo priteisti po 100 Eur/mėn. iÅ¡laikymo kiekvienam vaikui. Posėdžio metu pažymėjo, kad iÅ¡laidos poreikių tenkinimui didėja.

31. Vaiko iÅ¡laikymui priteistinÄ sumÄ teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau Å¡i teismo pareiga negali bÅ«ti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi bÅ«ti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko minimalių poreikių dydžio įrodinėti nereikia. Atsižvelgęs į tai, kad Å¡alių vaikai yra augantys, kad valstybėje jau kurį laikÄ fiksuojama infliacija, vadovaudamasis įstatymo nuostata, kad keliems vaikams teikiamas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti paskirstomas lygiomis dalimis, nebent kuris nors turi iÅ¡skirtinių poreikių (CK 3.198 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog tiek A. R. poreikių tenkinimui, tiek M. R. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma.

32. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktÄ ; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju įvertintina, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (butÄ (duomenys neskelbtini)), taigi nepatiria bÅ«sto nuomos iÅ¡laidų. Abiejų Å¡alių vardu yra registruota transporto priemonių. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) m. gimusiÄ dukrÄ , taigi turi iÅ¡ viso 3 iÅ¡laikytinius. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovės darbo užmokestis yra didesnis (apie 3000 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“nei atsakovo (apie 1800 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, dirbant (duomenys neskelbtini), taigi ji turi tam tikrų galimybių didesne dalimi tenkinti vaikų poreikius.

34. Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų ir byloje esančių aplinkybių, motyvų ir duomenų visumÄ , įskaitant ir tai, kad dalį laiko dukros gyvens su tėvu, kuris patirs vaikų kasdienės priežiÅ«ros iÅ¡laidų, teismas sprendžia, kad nepilnamečių A. R., M. R. interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaikų poreikių ir iÅ¡laikymÄ privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų atitiks 165 Eur dydžio iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienai dukrai priteisimas iÅ¡ atsakovo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę, kartu nustatant kad iÅ¡laikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

35. Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Ä® Å¡iuo sprendimu priteisiamas mokėti iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis sumas įskaičiuotinos atsakovo sumokėtos laikino iÅ¡laikymo sumos, mokėtos remiantis 2021 m. sausio 8 d., 2021 m. vasario 10 d. nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 36. Teisė į iÅ¡laikymÄ , kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Å iÄ teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniÅ¡kai (individualiai) atsakingi už iÅ¡laikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimÄ , Å¡ių prievolių vykdymas negali bÅ«ti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali bÅ«ti atsisakyta jų vykdymo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, o iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ vaikams, kurį skaičiavo už 15 mėnesių iki kreipimosi į teismÄ dienos (nuo (duomenys neskelbtini)). Toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytÄ sÄ lygÄ .

37. IeÅ¡kovė, įvertinusi, kad atsakovas nurodomu ginčo laikotarpiu jai pervedė 3320 Eur vaikų iÅ¡laikymui ir 475,12 Eur sumokėjo už vyresniosios dukros darželį, laikydama, kad atsakovas turėjo mokėti po 205 Eur/mėn. A. ir po 190 Eur/mėn. M., įsiskolinimo sumÄ apskaičiavo 937,88 Eur A. naudai bei 1190 Eur M. naudai. Atsakovas nesutiko su apskaičiuotomis sumomis, savo pozicijÄ grindė tuo, kad kiekvienos dukros poreikių tenkinimui turėjo pakakti iÅ¡ viso 200 Eur per mėnesį, taigi jis turėjo pareigÄ mokėti po 100 Eur/mėn. vienam vaikui, Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯vykdė.

38. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikÄ . AiÅ¡kindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iÅ¡ tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviÅ¡kas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

39. Byloje nebuvo ginčo, kad šalys skyrium gyvena nuo jaunesniosios dukros gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) Atsakovas taip pat neginčijo ieškovės nurodytų jo sumokėtų sumų. Teismaslaiko esant nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu, t. y. po (duomenys neskelbtini) yra suteikęs 3320 + 475,12 = 3795,12 Eur išlaikymo abiem vaikams.

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti Å¡ias reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

41. Sprendžiant dėl iÅ¡ atsakovo priteistino iÅ¡laikymo dydžio laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 13 d. (pirminis ieÅ¡kinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 14 d.), vertintina, kad nėra pagrindo spręsti, kad vaikų poreikiai ir tėvų finansinė padėtis ir galimybės nurodomu laikotarpiu buvo iÅ¡ esmės skirtingos nei sprendimo priėmimo metu, iÅ¡skyrus tÄ aplinkybę, kad atsakovas tuo metu neturėjo trečio vaiko. Spręstina, kad aptariamu laikotarpiu atsakovas turėjo teikti po 180 Eur/mėn. iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau nurodyta ir nustatyta, sprendžia, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 13 d. atsakovas turėjo sumokėti vaikų naudai (180 x 2 ) x 16 mėn. 8 d. = 5856 Eur. Byloje nustačius, kad atsakovas yra sumokėjęs 3795,12 Eur, spręstina, kad iÅ¡ jo priteistinas 2060,88 Eur dydžio iÅ¡laikymo abiem vaikams įsiskolinimas. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos 42. CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

43. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Nors tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtÄ (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiÅ«ra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu bÅ«du nėra priskiriama vienaÅ¡menė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam.

44. Nagrinėjamu atveju byloje Å¡alys ne kartÄ prašė nustatyti (keisti) laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ . Teisminio ginčo pradžioje ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovas labai mažai bendrauja su jaunesniÄ ja dukra ir siekia bendrauti tik su vyresniÄ ja dukra, dėl ko jaunesnioji dukra gali jaustis nereikalinga, nemylima bei vyresnioji dukra gali pasijusti iÅ¡skirtinė. Atsakovas pasiimdamas dukrÄ , vengia laiku jÄ grÄ Å¾inti į namus. Atsakovas tuomet nurodė, kad pati ieÅ¡kovė sudaro įvairias kliÅ«tis jam bendrauti su dukromis, tačiau atsakovo pastangomis bendravimas su vyresniÄ ja dukra buvo nusistatytas maždaug lygiomis dalimis, o bendrauti su jaunesniÄ ja dukra neįmanoma dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės.

45. Teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, pagal kuriÄ :

1) tėvas su vyresniÄ ja dukra A. bendrauja nuo porinės metų savaitės penktadienio 17 val. iki neporinės metų savaitės penktadienio 17 val., paimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) tėvas su jaunesniÄ ja dukra M. bendrauja porinėmis metų savaitėmis sekmadieniais nuo 11 val. iki 19 val. ir neporinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 11 val. iki 19 val., paimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

46. Vaikų tėvai po kurio laiko prašė nustatytÄ tvarkÄ pakeisti, numatyti jaunesniosios dukros nakvynes pas tėvÄ . IeÅ¡kovė teigė, kad bendravimo tvarka, pagal kuriÄ tėvas su dukra A. bendrauja grafiku savaitė–savaitė yra netinkamas, nes A. tik ketveri metai. Ji be galo pasiilgsta mamos ir sesės. Buvo atvejų kai A. bÅ«nant pas tėvÄ visÄ savaitę, ieÅ¡kovei negali susisiekti su vaiku net telefonu. A., grįžusi po savaitės bÅ«na nerami, pradėjo vėl miegoti mamos lovoje, nors iki to visada miegojo savo lovoje, pirmÄ sias dienas po ilgo nesimatymo, ji prabunda verkdama.

Grįžusi klausinėja, kodėl taip ilgai negali matyti mamos, sako, kad nori daugiau bÅ«ti su mama. Naktimis prisiÅ¡lapina į lovÄ , pradėjo praÅ¡yti buteliuko. Pasitaikydavo situacijų, kad A. bÅ«nant pas tėvÄ , jis nepasiima M., todėl seserys nesusitinka. Atkreipė dėmesį, kad pateiktas Pal. J. Matulaičio Å¡eimos pagalbos centro atsakymas, kad jie nerekomendavo bendravimo tvarkos savaitė–savaitė, o Å¡alys vienÄ savaitę buvo pabandžiusios tokiÄ tvarkÄ ir vėliau dėl jos nesutarė, paneigia atsakovo argumentus, kad tokį bendravimÄ siÅ«lė specialistai.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su dukromis A. ir M. bendrauti mažiau, nei lygiomis dalimis kartu su ieÅ¡kove. Duktė A. yra vienodai prisiriÅ¡usi prie abiejų tėvų, todėl bendravimo laikas turi bÅ«ti lygus. Kad seserys A. ir M. bendrautų nepertraukiamai, bÅ«tų tikslinga abiem dukroms kartu leisti laikÄ su tėvu. Bendravimo tvarka, kai A. vienÄ savaitę bÅ«na pas tėvÄ , kitÄ â€“ pas motinÄ , vaikui yra tinkama ir suprantama. A. nėra sunkus iÅ¡siskyrimas su tėvu, nes mergaitė žino, kad po savaitės jie vėl susitiks.

Iki tokios tvarkos nustatymo, A. nuvedus į darželį (iÅ¡ darželio A. turėdavo pasiimti jau ieÅ¡kovė) dažnai A. nenorėdavo ten pasilikti, verkdama klausdavo „tėti, ar ateisi pas mane vakare“; jam nuvedus A. pas ieÅ¡kovę į jos gyvenamÄ ja vietÄ , A. nenorėdavo iÅ¡siskirti su tėčiu, verkdavo; atsakovui nuvedus A. pas ieÅ¡kovę ir jÄ sutikus lauke, A. nenorėdavo eiti su ieÅ¡kove; keletÄ kartų ieÅ¡kovė netekusi kantrybės apsisuko ir nueidama pasakė „na ir bÅ«k čia su tuo savo tėtuku“.

Pasiėmus A. iÅ¡ ieÅ¡kovės namų, ji bÅ«na pavargusi, kelias dienas ilgai miega tiek ryte, tiek pietų miego. A. miega ramiai, savo lovoje, naktimis keliasi tik nueiti į tualetÄ , nėra prisiÅ¡lapinusi į lovÄ . IeÅ¡kovės nurodytų prieÅ¡ingų teiginių priežastys – ne bendravimo tvarka; tikėtina, kad A. ieÅ¡kovės bijo, nes ieÅ¡kovė yra linkusi perkelti emocijas vaikui ir psichologiÅ¡kai smurtauti. Nėra objektyvių priežasčių trumpinti ar kitaip riboti A. buvimo su tėvu laiko.

Dukrai bÅ«nant pas tėvÄ , ieÅ¡kovė nuolat skambina atsakovui, neva norėdama pasikalbėti su dukra. Jeigu neatsiliepia, pasipila žinutės su įžeidimais ir kaltinimais; A. imama tardyti (ieÅ¡kovė naudoja vaikÄ atsakovo sekimui bei kontrolei, įtraukia mažametį vaikÄ Ä¯ suaugusiųjų reikalus). IeÅ¡kovė skambina bet kuriuo paros metu, atsakovas sulaukia iÅ¡ ieÅ¡kovės psichologinio smurto. Toks ieÅ¡kovės elgesys tęsėsi nuo pat skyrybų pradžios. Atsakovo teigimu, tvarka savaitė–savaitė dukrai A. tiko, ji nebuvo keičiama, todėl buvo tęsiama, siekiant iÅ¡laikyti A. stabiliÄ emocinę ir psichinę bÅ«senÄ .

47. Gavus Å¡alių praÅ¡ymus dėl LAP pakeitimo, teismas byloje 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pakeitė 2021 m. vasario 10 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkÄ . Vilniaus apygardos teismui 2021 m. spalio 7 d. nutartimi iÅ¡ dalies pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , nuo 2021 m. spalio 7 d. byloje galiojo tokia laikina atsakovo (tėvo), bendravimo su dukromis tvarka, pagal kuriÄ :

1) tėvas su dukra A. bendrauja nuo porinės metų savaitės penktadienio iki neporinės metų savaitės penktadienio, paimdamas dukrÄ A. penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos, o dukrai nelankant įstaigos, iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 18:00 val., ir grÄ Å¾indamas dukrÄ penktadienį ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai nelankant įstaigos – 18:00 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) tėvas su dukra M. bendrauja porinėmis metų savaitėmis penktadienį nuo 18:00 val. iki sekmadienio 11:00 val.; ir neporinėmis metų savaitėmis trečiadieniais - ketvirtadieniais, paimdamas M. trečiadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos, o dukrai nelankant įstaigos, iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 10:30-11:00 val., ir grÄ Å¾indamas dukrÄ ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai nelankant įstaigos – 10:30-11:00 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) šalys sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis su dukra A. ir dukra M. tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais – nuo 10:30 val. iki 11:00 val., pirmadieniais – 18:00 val. – 19:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, sms žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) būdu;

4) tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti Å¡ia nutartimi patvirtintÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, Å¡alių tarpusavio sutarimu, iÅ¡reikÅ¡tu raÅ¡tu, el. paÅ¡tu, SMS žinutėmis ar kitu raÅ¡ytiniu bÅ«du kitomis Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis.

48. Å alys dar kartÄ prašė keisti laikinÄ bendravimo tvarkÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad M. paaugo, gali ilgiau atsiskirti nuo mamos, o A. atsiskyrimas yra per ilgas. Akcentavo, kad atliekant psichologinį vertinimÄ , nustatyta, kad jaunesnioji dukra nusiraminimo ieÅ¡ko sekiodama vyresniÄ jÄ sesę arba glausdamasi prie mamos. A. ekspertizės metu pieÅ¡dama savo Å¡eimÄ , piešė save ir mamÄ . Paklausta kaip ji jaučiasi, kad gyvena ir pas mamÄ , ir pas tėtukÄ ima muistytis kėdėje. Paklausta, kaip norėtų, kad bÅ«tų pasako „norėčiau daugiau laiko pas mamÄ ir mažiau pas tėtukÄ â€.

Atsakovas sutiko, kad vaikai paaugo. Nesutiko, kad keistina bendravimo su A. tvarka, nes mergaitė prie tokios tvarkos jau yra pripratusi. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas pakeisti nusistovėjusiÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ iÅ¡ esmės pakeistų A. gyvenimo aplinkybes, tektų dažnai keisti nakvynės vietÄ , sukeltų jai papildomÄ Ä¯tampÄ , paskatintų dar labiau slopinti jausmus. A. nesuprastų, kodėl nebegali bÅ«ti su tėtuku tiek, kiek yra įpratusi. Teigė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas geba tinkamai pasirÅ«pinti vaiku, be to, ieÅ¡kovė pati pripažino, kad atsakovas su dukra A. yra sukÅ«ręs glaudų ryšį.

Bendravimas su dukra A. po 7 dienas ir naktis nepertraukiamai, jau taikomas 1 metus ir 5 mėnesius. Tokia tvarka dukrai tapo įprasta, A. yra rami, neigiamų emocijų ar elgesio pokyčių dėl to nėra, todėl dar vienas bendravimo tvarkos pakeitimas A. traumuotų emociÅ¡kai. M. turi ryšį su tėvu, todėl tikslinga M. su tėvu bendravimo laikÄ ilginti ir nustatyti tokį patį, kaip sesers A.. Dažnas A. ir M. aplinkos keitimas ir ypatingai trumpas pabuvimas pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų, kaip nori ieÅ¡kovė, kenkia vaikų interesams, nes jie priversti jaustis visuomet „kelyje“ ir adaptuotis prie naujos aplinkos.

IeÅ¡kovė teigė, kad A. tapo labai nerami, prabunda naktį ir ima verkti, vis labiau sklendžiasi į save. BÅ«dama pas ieÅ¡kovę vis dažniau renkasi žaidimus, kur nebereikia sesės, o tiesiog panirusi mergaitė į save. Dažnėja isterijų priepuoliai reikalaujant gauti kažkÄ , kas jai lengvai prieinama pas tėtį (kompiuteris, planÅ¡etės, kinas), nesiliauja priklausomybė čiulpti pieno buteliukÄ net ir nesant buteliuke jokio gėrimo, kietėjantys viduriai ir kt. Mergaitės neturėtų bÅ«ti atskiriamos tarpusavyje, todėl trumpintinas atskyrimo nuo mamos laikas.

Nustačius tokiÄ pat bendravimo tvarkÄ M., kuri niekuomet nebuvo atskiriama nuo mamos, pasekmės bÅ«tų tokios pat, o gal ir dar sunkesnės. Esama tvarka jau padarė didžiulę žalÄ A. raidai – dukra tapo uždara, itin nepaklusni, turi virÅ¡kinimo trakto sutrikimus (kietėja viduriai, dukrai paskirtas ilgalaikis laisvinančių vaistų naudojimas), turi buteliuko čiulpimo priklausomybę; specialistai jau rekomenduoja ir tokia mažametė jau lankosi pas psichoterapeutÄ . Mano, kad tėvas su dukromis turėtų bendrauti trumpesniais laikotarpiais ir su abiem kartu.

49. Teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeitė laikinÄ bendravimo tvarkÄ ir nustatė, kad 1) tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, paimdamas dukras trečiadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 18:00-18:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras sekmadienį į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 18:00-18:30 val.;

2) tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki penktadienio, paimdamas dukras trečiadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 18:00-18:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras penktadienį ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukroms nelankant įstaigos – 10:30-11:00 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) vaikų tėvai sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis su dukromis tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais 10:30–11:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, sms žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) būdu; 4) 2022 metų liepos ir rugpjūčio mėn. tėvas su vaikais bendrauja (atostogauja) tokiomis dienomis: birželio 29 d.

– liepos 3 d. (kaip numatyta tvarkos 1 punkte); liepos 8–15 d. nepertraukiamai, paimdamas vaikus liepos 8 d. 10:30-11:00 val. ir grÄ Å¾indamas liepos 15 d. 18:00-18:30 val.; liepos 27–31 d. (kaip numatyta tvarkos 1 punkte); rugpjūčio 5–12 d. nepertraukiamai, paimdamas vaikus rugpjūčio 5 d. 10:30-11:00 val. ir grÄ Å¾indamas rugpjūčio 12 d. 18:00-18:30 val.; rugpjūčio 24-28 d. (kaip numatyta tvarkos 1 punkte);

5) jei tėvas Å¡ioje nutartyje nurodytu laiku negali paimti ar grÄ Å¾inti dukrų dėl savo darbinio užimtumo ar kitų svarbių priežasčių, jis turi pasiÅ«lyti dukrų mamai kitÄ jam tinkamÄ (maksimaliai artimiausiÄ nustatytam Å¡ioje nutartyje) vaikų paėmimo (grÄ Å¾inimo) laikÄ . Tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti Å¡ia nutartimi patvirtintÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, Å¡alių tarpusavio sutarimu, iÅ¡reikÅ¡tu raÅ¡tu, el. paÅ¡tu, SMS žinutėmis ar kitu raÅ¡ytiniu bÅ«du kitomis Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis.

Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal Å¡alių atskiruosius skundus priėmė 2022 m. liepos 28 d. nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį paliko nepakeistÄ . 50. 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovė pažymėjo, kad pakeista laikina bendravimo tvarka teigiamai paveikė vyresniÄ jÄ mergaitę, jai sumažėjo sveikatos, įskaitant pasunkėjusį tuÅ¡tinimÄ si, problemos. Mano, kad vaikų buvimo laikotarpiai turėtų bÅ«ti dar trumpesni, nes Å¡iuo metu jie per ilgi jaunesniajai dukrai.

Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad vyresnioji dukra buvo sutrikusi dėl pasikeitusios bendravimo tvarkos.

51. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumÄ . Abi Å¡alys turėtų stengtis geranoriÅ¡kai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Todėl spręstina, kad yra svarbu sudaryti galimybes vaikams reguliariai bendrauti su abiem tėvais, o skyrium gyvenančiam tėvui – su vaikais, nes tik tokiu bÅ«du tėvo ir vaikų tarpusavio ryÅ¡ys bus iÅ¡laikytas, kuriamas ir stiprinamas.

52. Ä®vertinus Å¡alių procesiniuose dokumentuose (atsakovo – patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovės – atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį) iÅ¡dėstytas jų praÅ¡omas nustatyti bendravimo tvarkas, matyti, kad pagrindiniai skirtumai yra dėl bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais. Atsakovas prašė nustatyti, kad ieÅ¡kovė su dukterimis bendrauja nuo neporinės metų savaitės penktadienio 17 val. iki porinės savaitės penktadienio 17 val., ieÅ¡kovei pasiimant dukras iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos.

IeÅ¡kovė prašė nustatyti, kad atsakovas su dukterimis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis, paimdamas dukras iÅ¡ ugdymo įstaigos antradienio vakare ir trečiadienio ryte nuvesdamas į ugdymo įstaigÄ , o jei vaikai neina į ugdymo įstaigÄ â€“ gražina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ trečiadienį 17 val., taip pat tėvas dukras pasiima penktadienį iÅ¡ darželio 16:30-17:30 val., o jei vaikai neina į ugdymo įstaigÄ â€“ iÅ¡ jų namų 17 val. ir grÄ Å¾ina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19 val.;

2) porinėmis metų savaitėmis: tėvas abi dukras paima iÅ¡ ugdymo įstaigos antradienį 16:30-17 val. ir bendrauja iki ketvirtadienio ryto, kai jas nuveda į ugdymo įstaigÄ , o jei vaikai neina į ugdymo įstaigÄ â€“ gražina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ketvirtadienį 17 val.

53. Sprendžiant dėl nustatytinos nuolatinės bendravimo tvarkos atsižvelgtina į Å¡iuos aspektus: pirma, nuolatinė bendravimo tvarka nustatytina Å¡iuo metu galiojančios laikinos bendravimo tvarkos pagrindu (pirmiausia dėl lyginių/nelyginių savaičių). Antra, įvertintina seserų tarpusavio neiÅ¡kyrimo svarba, todėl siektina nesudaryti Å¡ios bylos metu buvusių situacijų, kai jaunesnioji sesuo bÅ«davo grÄ Å¾inama mamai be vyresniosios sesers (Å¡iai dar pasiliekant pas tėvÄ ), taip jaunesniajai mergaitei pajaučiant savo skirtingumÄ .

Trečia, įvertintini individualÅ«s kiekvieno vaiko poreikiai, o bÅ«tent artimas vyresniosios dukters ryÅ¡ys su tėvu ir jaunesniosios dukters didelis prisiriÅ¡imas prie mamos, jos mažas amžius. Teismas laiko Å¡ioje byloje įrodyta, kad tarp atsakovo ir vyresniosios dukters A. yra geras emocinis ryÅ¡ys, didelis tarpusavio supratimas, mergaitė iÅ¡ esmės vienodai gerai jaučiasi mamos ir tėčio draugijoje – tai rodo ir ekspertizės aktas, tai paliudijo ir liudytoja, tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ ieÅ¡kovės žodinių parodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kuriuose ji reiÅ¡kė tam tikrÄ â€žnepasitenkinimÄ â€œ, kad tėvas pernelyg daug bendrauja su vyresniÄ ja dukra.

Taip pat laikoma nustatyta, kad jaunesniajai dukrai M. Å¡iuo metu pagrindinis saugų ryšį kuriantis žmogus – mama, ieÅ¡kovė iki 2 metų amžiaus maitino jaunesniÄ jÄ dukrÄ krÅ«timi, Å¡i mergaitė nuo gimimo nėra augusi su tėvu, tėvo ir M. ryÅ¡ys pradėjo megztis tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Teismas pripažįsta pagrįstu atsakovo ir jo atstovo argumentÄ , kad vyresnioji dukra neturi keletÄ metų bÅ«ti jaunesniosios dukros amžiaus „įkaite“ ir savo bendravimÄ su tėvu riboti tik dėl to, kad mažesnioji sesutė negali ilgam atsiskirti nuo mamos.

Nagrinėjamu atveju yra svarbu iÅ¡laikyti balansÄ tarp seserų neiÅ¡skyrimo svarbos ir atsižvelgimo į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Pastebėtina, kad vienoje Å¡eimoje augantys vaikai savo charakterio savybėmis, bÅ«do bruožais gali bÅ«ti ir neretai bÅ«na skirtingi, taip pat ir skirtingų vaikų ryÅ¡iai su tėvu/motina bÅ«na skirtingi.

54. Teismas sprendžia, kad nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovas Å¡iuo metu, kol M. nesulauks 5-ių metų, vyresniÄ jÄ dukrÄ bendravimui pasiima dviem dienom anksčiau, t. y. nuo trečiadienio vakaro, jaunesniÄ jÄ â€“ nuo penktadienio vakaro ir bendrauja su abiem iki sekmadienio vakaro („ilgÄ jÄ â€œ bendravimo savaitę). Tokiu bÅ«du atsakovas galės vyresniajai dukrai skirti individualų dėmesį, užsiimti su ja veiklomis pagal jos amžių. Laikytina, kad tai atitinka abiejų vaikų interesus – vyresniajai bÅ«ti tėvo lavinamai, auklėjamai, ugdomai, jaunesniajai – iÅ¡saugoti saugų ryšį su mama. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ypač svarbu, kad abu tėvai teisingai komunikuotų su vaikais – pabrėždami vaikams teigiamas tokio bendravimo puses, nurodydami aiÅ¡kias priežastis (kad M. dar per maža ilgai atsiskirti nuo mamos), nekurdami įtampų, grindžiamų neteisingais samprotavimais.

55. KitÄ savaitę nustatytina, kad vaikai atsakovo namuose nakvoja vienÄ naktį. Atsižvelgiant į atsakovo darbo specifikÄ , reiÅ¡kiančiÄ , kad jis kiekvienÄ pusmetį vesdamas paskaitas yra/gali bÅ«ti užimtas skirtingomis dienomis/vakarais, numatytina, kad konkretų vakarÄ pasirenka ir nustatyta tvarka praneÅ¡a ieÅ¡kovei atsakovas. Pastebėtina, kad nacionalinių teismų praktikoje bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali bÅ«ti reikÅ¡mingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu.

Å iame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingÄ susidÅ«rusių interesų pusiausvyrÄ ; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytÄ bendravimo grafikÄ ; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, o geranoriškai bendradarbiauti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1864-779/2020).

56. KonkrečiÄ bendravimo tvarkÄ teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų Å¡alių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad atsakovo praÅ¡oma bendravimo su vaikais pagal 50:50 proc. laiko modelį tvarka netaikytina dėl nedidelio vaikų amžiaus, taip pat dėl to, kad jai taikyti Å¡iuo atveju nėra kasacinio teismo suformuotų kriterijų (t. y.

1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, 3) teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3- 279-969/2019). IeÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka taip pat visa apimtimi netaikytina, nes pritaikius ieÅ¡kovės nurodomÄ tvarkÄ vaikai turėtų nuolat (kas 2-3 dienas) kilnotis iÅ¡ vienų į kitus namus, ten nakvoti. Aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad toks bÅ«das yra ypač varginantis tiek tėvus, tiek vaikus.

57. Pastebėtina, kad remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Vertinama, jog teismo nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečių vaikų interesus, nes didins stabilumÄ vaikų gyvenime, užtikrins jiems bÅ«ti auklėjamiems abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rÅ«pintis vaikais.

58. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarkÄ , Å¡alys yra laisvos jÄ keisti konkrečiais raÅ¡ytiniais tarpusavio (ad hoc pobÅ«džio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumÄ , norus ir galimybes ir jei dėl to tarp Å¡alių nekyla konfliktų. Å alys raginamos ieÅ¡koti kompromisų, veikti vaikųo interesais. Atkreiptinas Å¡alių dėmesys, kad tėvai turi pareigÄ bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimÄ . Sprendimo dėl bendravimo su vaiku (vaikais) nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius.

Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ Ä¯gyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima be kita ko ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

59. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys gali kreiptis į teismÄ su bendru praÅ¡ymu ar bet kuris iÅ¡ jų su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 60. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

61. IeÅ¡kovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl iÅ¡laikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iÅ¡ atsakovo dviem dukroms iÅ¡laikymÄ po 165 Eur, taip pat 2060,88 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinas (165 x 2 x 12 + 2060,88) x 0,03 x 0,75 = 135 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl iÅ¡laikymo.

62. Ieškovė už ieškinio du neturtinio pobūdžio reikalavimus sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį (2020 m. gruodžio 7 d. mokėjimas Nr. 19 Luminor banke), taip pat sumokėjo 353,56 Eur už ekspertizės atlikimo išlaidas (2021 m. liepos 28 d. mokėjimas Nr. 70 Luminor banke). Ieškovė taip pat patyrė 1850 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. lapkričio 6 d. mokėjimas, 2020 m. gruodžio 11 d., 2021 m. sausio 8 d. mokėjimai AB Luminor banke) (2022 m. rugpjūčio 24 d. DOK-140284). Iš viso ieškovė patyrė 2353,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63. Atsakovas už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį (2021 m. vasario 16 d. mokėjimas Nr. 3 banke „Swedbank“, AB). Atsakovas posėdžio metu pateikė dokumentus, pagrindžiančius iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: advokato atliktų darbų ataskaitas ir savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, liudijančius pinigų pervedimus advokatui. Jau bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, atsakovo atstovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. teikė praÅ¡ymÄ dėl advokato iÅ¡laidų priteisimo.

Pastebėtina, kad visuose teismui teiktuose dokumentuose nurodytos sumos nesutampa: per posėdį atsakovo pateiktos ataskaitos liudija 3463 Eur dydžio iÅ¡laidas, banko iÅ¡raÅ¡ai liudija 4745 Eur sumos sumokėjimÄ , po bylos iÅ¡nagrinėjimo advokato teiktame praÅ¡yme nurodoma 3975 Eur iÅ¡laidų suma, o su Å¡iuo praÅ¡ymu pateiktose darbų atlikimo ataskaitose – dar kita suma. Atsižvelgus į tai, kad nuo 2021 m. rudens atsakovas tris kartus su kitais ieÅ¡kiniais kreipėsi į teismÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teisme Å¡iuo metu (nuo 2021 m. gruodžio 1 d.) nagrinėjama kita civilinė byla e2-2999-842/2022, kurioje atsakovÄ atstovauja tas pats advokatas Darius MockÅ«nas, kad banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose yra mokėjimų, kurie nepagrįsti ataskaitomis, įvertinus, kad papildomas (tikslinantis) praÅ¡ymas pateiktas jau po baigiamųjų kalbų, spręstina, kad atsakovo patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti Å¡ioje byloje suma sudaro 3463 Eur (2022 m. rugpjūčio 24 d.

DOK-140325). Iš viso atsakovas laikomas patyręs 3538 Eur bylinėjimosi išlaidų.

64. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinti 60 : 40 proc. santykiu ieÅ¡kovės naudai. Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 2353,56 x 0,6 = 1412,14 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui – 3538 x 0,4 = 1415,20 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitÄ , galutinai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 1415,20 – 1412,14 = 3,06 Eur.

65. Byloje patirta 17,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios tarp Å¡alių paskirstytinos: atsakovo mokėtina suma sudaro 10,48 Eur, ieÅ¡kovės – 6,99 Eur. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 135 + 10,48 = 145,48 Eur žyminio mokesčio procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

1. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove A. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

2. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) ir nepilnametei dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iÅ¡ jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis nukreipti vykdyti skubiai.

3. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 2060,88 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų 88 ct) dydžio iÅ¡laikymo nepilnametėms A. R. ir M. R. įsiskolinimÄ .

4. Nepilnamečių vaikų išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti A. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

5. Nustatyti P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukros, vaikai), tvarkÄ , pagal kuriÄ : 5.1. tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. trečiadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), taip pat paimdamas M. R. penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 18:30-19:00 val.

Kai M. R. sukanka 5 (penkeri) metai, tėvas su abiem dukromis bendrauja nuo trečiadienio; 5.2. tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vienÄ ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę (pasirinkdamas tik iÅ¡ antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val.

į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, praneÅ¡a A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukrų mama) apie savo pageidaujamas bendravimo su vaikais dienas neporinėmis metų savaitėmis; 5.4. vaikui (vaikams) susirgus, jį (juos) prižiÅ«ri tas iÅ¡ tėvų, pas kurį tuo metu yra sergantis vaikas (vaikai), nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę lankyti sergančiÄ dukterį, apie tai iÅ¡ anksto susitarus elektroniniu paÅ¡tu; 5.5. tėvas ir dukrų mama privalo praneÅ¡ti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirÅ«pinti vaikais jam priskirtu laiku.

Tokiu atveju vaikais rÅ«pinasi kitas iÅ¡ tėvų (arba to iÅ¡ tėvų artimieji ar kiti jo įgalioti patikimi suaugę asmenys). Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas; 5.6. kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę į iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe: nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vienÄ ) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus.

Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laikÄ turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas/mama kitÄ iÅ¡ tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d. Vaikai paimami 17:00-17:30 val. iÅ¡vakarėse, prieÅ¡ pirmÄ atostogų dienÄ , ir grÄ Å¾inami paskutinę atostogų dienÄ 17:00-17:30 val. Kitas iÅ¡ tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius.

Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklÄ , kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl Å¡ių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iÅ¡ anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu. Å iais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7. 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi; 5.7. tėvas su dukromis kiekvienais metais praleidžia Tėvo dienÄ (nuo 10 val. iki 19 val.) ir savo gimimo dienÄ (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.); 5.8. dukrų mama su dukromis kiekvienais metais praleidžia Motinos dienÄ (nuo 10 val. iki 19 val.) ir savo gimimo dienÄ (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.); 5.9. tėvas su dukromis neporiniais metais praleidžia dukrų gimimo dienas (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.);

Kūčias-Kalėdų pirmÄ dienÄ (nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 17 val.); Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 2 d. 9 val.); Velykas (nuo Didžiojo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val.); 5.10. tėvas su dukromis poriniais metais praleidžia Kalėdų Å¡venčių antrÄ pusę (nuo gruodžio 25 d. 17 val. iki gruodžio 27 d. 9 val.); 5.11. Kitas valstybines Å¡ventes dukros praleidžia su tuo iÅ¡ tėvų, kurio bendravimo laikas su vaikais sutampa su valstybine Å¡vente; 5.12. dukrų mama ir tėvas sudaro galimybę kitam iÅ¡ tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryÅ¡io priemonėmis su dukromis tuomet, kai dukros bÅ«na su kitu iÅ¡ tėvų tokiu laiku:

Å¡eÅ¡tadieniais 10:30–11:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi praneÅ¡ti raÅ¡tu (el. paÅ¡tu, SMS žinute ar pan.) tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) bÅ«du; 5.13. tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti Å¡ia nutartimi patvirtintÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, Å¡alių tarpusavio sutarimu, iÅ¡reikÅ¡tu raÅ¡tu, el. paÅ¡tu, SMS žinutėmis ar kitu raÅ¡ytiniu bÅ«du kitomis Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,06 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 145,48 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, vienÄ iÅ¡ pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei).

Ä®siteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2021 m. sausio 8 d. nutartimi, 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (iÅ¡ dalies pakeista Vilniaus apygardos teismas 2021 m spalio 7 d. nutartimi), 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt dienų) nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Mauricė