7e2a97c8-3e09-4dbe-9c82-ba0e4a63c6b6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-680-798/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00648-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.1.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Agnės Tikniūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šimista“ ieÅ¡kinį atsakovams Z. M. ir R. M. dėl sandorio pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. M. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Šimista“ kreipėsi teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2020 m. kovo 10 d. sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį Nr. 960 (toliau – ir Turto pasidalijimo sutartis), sudarytÄ tarp R.

M. ir Z. M., actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinys) pagrindu, taikyti restitucijÄ natÅ«ra, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiomis Turto pasidalijimo sutarties 2.1.1-2.1.3, 2.1.9-2.1.18, 2.2.9, 2.2.12 punktų nuostatas. Nurodė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo priėmimo atsakovas Z. M. su sutuoktine R. M. 2020 m. kovo 10 d. sudarė Turto pasidalinimo sutartį, kuria dalis turto atiteko R. M., siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į Z.

M. turtÄ . Remiantis 2017 m. balandžio mėnesio valstybės įmonės (toliau – ir VÄ®) Registrų centro duomenimis, Z. M. turėjo 7 nekilojamojo turto vienetus, o 2020 m. balandžio 30 d. duomenimis Z. M. vardu liko registruoti tik 3 nekilnojamojo turto vienetai. Butas esantis (duomenys neskelbtini), nors 2017 metais buvo registruotas R. M. vardu, tačiau tai buvo turtas, kurio statusas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o po turto pasidalinimo visas butas atiteko R. M., kaip asmeninė nuosavybė.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra visos privalomos nustatyti actio Pauliana taikymo sÄ lygos.

2. Atsakovas Z. M. pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Atsakovas neginčijo fakto, kad 2020 m. kovo 10 d. su savo sutuoktine atsakove sudarė Turto pasidalijimo sutartį, tačiau nesutinka, jog Turto pasidalijimo sutartį atsakovai sudarė siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į atsakovo turtÄ . Atsakovas nurodė, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo paÅ¡liję gerokai anksčiau negu jie sudarė Turto pasidalijimo sutartį ir atsakovai tokio pobÅ«džio sutartį ketino sudaryti žymiai anksčiau.

Teigia, kad galutinai Turto pasidalijimo sutarties sÄ lygas atsakovams tarpusavyje pavyko suderinti bei su notare sutarti laikÄ dėl sutarties pasiraÅ¡ymo tik 2020 m. kovo 10 d. Pabrėžė, kad įstatymai nedraudžia sutuoktiniams pasidalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ bei sudaryti turto pasidalijimo sutartį. Mano, kad tokia sutartis pati savaime negali bÅ«ti laikoma neteisėta. R. M. Turto pasidalijimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise atiteko didesnė dalis nekilnojamojo turto, nes atsakovė didesne dalimi prisidėjo prie atsakovų santuokoje įgyto turto įgijimo ir iÅ¡laikymo.

Atsakovas nesutiko, kad ginčo sandorio sudarymo metu jis ir atsakovė buvo nesÄ Å¾iningi. Pažymėjo, kad jis savo sutuoktinės neinformavo apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį. Taigi atsakovė, sudarydama sutuoktinių Turto pasidalijimo sutartį, buvo sÄ Å¾ininga. Teigia, kad nei jis pats, nei atsakovė nebuvo supažindinti su ieÅ¡kovės veiklos rezultatais ir jiems nebuvo žinoma visa bendrovės veikla, finansinė jos bÅ«klė. Taip pat nurodė, kad didžioji dalis iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų susidarė bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės, vadovaujamos direktoriaus A.

M., vykdytos statybos veiklos.

3. Atsakovė R. M. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesti. Patvirtino, kad ji apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį nieko nežinojo.

4. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas nustatė, kad actio Pauliana patenkinimo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį.

IeÅ¡kovės reikalavimo teisė yra pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-176-302/2020, taigi BUAB „Šimista“ turi neabejotinÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ Z. M. IÅ¡ atsakovo Z M. pagal teismo sprendimÄ priteista 1 200 Eur ir iÅ¡ jo kaip subsidiaraus atsakovo 118 057,06 Eur. Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje nesprendžiamos, aukščiau nurodyto teismo sprendimo, vykdymo sÄ lygos ir tvarkos. Bylos duomenimis, iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ esmės menkavertės sumos, o pagrindinis skolininkas A.

M. lėšų ar turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas neturi, nes pagal pateiktus duomenis pastarajam priklauso tik vienas nekilnojamojo turto objektas, kuris įkeistas hipoteka. 5.2. Viena iÅ¡ actio Pauliana ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminu. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2020 m. kovo 10 dienÄ . IeÅ¡kinys pateiktas 2020 m. gegužės 25 d. ir vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. 5.3.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pagrindinis skolininkas A. M. yra pajėgus įvykdyti teismo sprendimÄ , taigi kreditoriaus teisių pažeidimu, teismo vertinimu, neabejotinai turi bÅ«ti laikoma situacija, kai subsidiarus skolininkas, sumažina savo turto masę tokiu bÅ«du, kad ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinimas iÅ¡ skolininkų apskritai tampa mažai tikėtinas. 2017 metais atsakovo nuosavybės teisė buvo registruota į septynis nekilojamojo turto vienetus, o 2020 m. balandžio 30 d. duomenimis Z.

M. vardu liko registruoti tik 3 nekilnojamojo turto vienetai. Butas esantis (duomenys neskelbtini) nors 2017 metais buvo registruotas R. M. vardu, tačiau tai buvo turtas, kurio statusas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o po turto pasidalinimo visas butas atiteko R. M. Teismo vertinimu, ginčijama sutartis dalyje, kuria perleista nuosavybės teisės sutuoktinei dėl nekilnojamųjų turo objektų, tiek automobilio iÅ¡ lėšų banko sÄ skaitoje, neabejotinai pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises.

Teismas kritiÅ¡kai vertino teismo posėdžio metu atsakovo nurodytus argumentus, kad priteistÄ sumÄ jis turi galimybę sumokėti. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys bandė sudaryti taikos sutartį, tačiau kreditorių susirinkimas pasiÅ«lytam taikos sutarties projektui nepritarė. Vėliau, teismo posėdyje, atsakovas nurodė galintis iÅ¡ esmės nedelsiant sumokėti virÅ¡ 80 000 Eur, ir tokiÄ galimybę teismas suteikė atidėdamas teismo posėdį, tačiau jokių įrodymų apie atliktus mokėjimus byloje nepateikta.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ir atsakovo teiginius apie iÅ¡siieÅ¡kotas debitorines skolas ir / ar tokių skolų grÄ Å¾inimÄ artimiausiu metu, nes Å¡ie teiginiai byloje nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. 5.4. Apie atsakovo (ne)privalėjimÄ sudaryti ginčo sutartį, teismas pažymėjo, kad nors teismas ir neturi pagrindo nesutikti su atsakovų pozicija, jog teisinis reguliavimas nedraudžia iÅ¡ esmės pasidalinti santuokoje įgyto turto, tačiau toks pasidalinimas neturi pažeisti trečiųjų asmenų interesų.

Byloje atsakovai neįrodinėjo privalomumo sudaryti ginčo sandorį, o iÅ¡ esmės rėmėsi vien tik noru sudaryti tokį sandorį. Taigi, aptariama actio Pauliana sÄ lyga pripažintina nustatyta. 5.5. Viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų – skolininko nesÄ Å¾iningumas. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamas sandoris neatlygintinas, sudarytas tarp sutuoktinių, taigi jų sÄ Å¾iningumas teisiniam vertinimui reikÅ¡mės neturi. Atsakovai savo sÄ Å¾iningumÄ byloje grindė tik tuo, kad tyčia neturėjo ketinimų apsunkinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės naudai ir tuo, kad atsakovė yra daugiau prisidėjusi prie santuokoje įgyto turto ir jo iÅ¡laikymo.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes tokių reikalavimų nėra pareikÅ¡ta, o nurodytos aplinkybės niekaip neeliminuoja nurodytos prezumpcijos taikymo. 5.6. Teismas sprendė, kad pagal 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį BUAB „Šimista“ iÅ¡ atsakovo Z. M. turi galimybę iÅ¡siieÅ¡koti iki 119 257,06 Eur. IeÅ¡kiniu ginčijamo sandorio vertė, pagal byloje pateiktus duomenis ir ieÅ¡kovės apskaičiavimÄ yra 112 825 Eur.

Sutuoktinių Turto pasidalijimo sutartį pripažinus negaliojančia ir pritaikius restitucijÄ , turtas taps bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tesmas padarė iÅ¡vadÄ , kad tenkinus ieÅ¡kinį pilna apimtimi, net ir grÄ Å¾into turto tikėtina nepakaks visam ieÅ¡kovės reikalavimui patenkinti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniame skunde atsakovas Z. M. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės BUAB „Šimista“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Atsakovas neginčija to, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-176-302/2020, taip pat to, jog ieÅ¡kovė nėra praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. 6.2. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės 2020 m. gegužės 22 d. ieÅ¡kinyje nurodytu teiginiu, kad bendra atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė po 2020 m. kovo 10 d.

Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties Nr. 960 sudarymo sudaro 1 430 Eur. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 1 430 Eur sumÄ apskaičiavo remdamasi VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos verte. Tačiau VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo bÅ«du, todėl registre nurodyta vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė neatitinka realios konkretaus nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės. Å iuo atveju nėra pateikta nepriklausomo turto vertintojo atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, kuriame bÅ«tų nustatyta konkretaus atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės. 6.3.

Atsakovo teigimu, po ginčo sandorio sudarymo jam atiteko nemaža dalis nekilnojamojo turto, o taip pat 2020 m. kovo 10 d. Turto pasidalijimo sutartyje aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad jam lieka gana didelė dalis grynų pinigų, kuriuos jis buvo paskolinęs savo pažįstamiems, draugams ir tuos pinigus jis visus atgavo, jie buvo deklaruojami, tie pinigai yra, todėl atsakovas turi iÅ¡ ko grÄ Å¾inti didžiÄ jÄ dalį skolos. 6.4. Pažymėjo, kad sutinka, jog atsakovas su sutuoktine neturėjo prievolės sudaryti Turto pasidalijimo sutarties, tačiau apeliantas nesutinka su teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendime padaryta iÅ¡vada, kad sutuoktinių sÄ Å¾iningumas teisiniam vertinimui reikÅ¡mės neturi.

Akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tam jog sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jei sandoris atlygintinis. Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. 6.5. Apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad Turto pasidalijimo sutartis buvo sudaryta siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į atsakovo turtÄ . 2020 m. liepos 2 d. atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d.

Turto pasidalijimo sutartį atsakovai nutarė sudaryti paÅ¡lijus tarpusavio santykiams ir gresiant skyryboms. Taigi, sandoris buvo sudarytas abiejų sutuoktinių sprendimu. Pabrėžė, kad atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog atsakovei Turto pasidalijimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise atiteko didesnė dalis nekilnojamojo turto, nes atsakovė didesne dalimi prisidėjo prie atsakovų santuokoje įgyto turto įgijimo ir iÅ¡laikymo, t. y. įdėjo į turtÄ asmenines lėšas, kurias gavo iÅ¡ savo motinos.

Sudarydami ginčo sutartį atsakovai jau faktiÅ¡kai kartu negyveno, todėl siekė tik vieno tikslo, pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . 6.6. Akcentuodamas savo sÄ Å¾iningumo aspektus apeliantas pažymėjo, kad, jei bÅ«tų norėję, atsakovai jau seniausiai bÅ«tų turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavę. Ginčo sutartį sudarė bÅ«dami sÄ Å¾iningi ir tik todėl, kad sutarties sudarymo metu Å¡eima jau buvo praktiÅ¡kai iÅ¡Å¡irÅ¡usi. Duodama parodymus teismo posėdžio metu, atsakovė teismui iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl teisme iÅ¡keltos bylos nesuvokė jokios grėsmės Å¡eimos turtui ir suprato, jog byla yra iÅ¡kelta atsakovo broliui, tačiau ne atsakovui.

Kadangi jai teismo sprendimas siųstas nebuvo, tai sudarydama Turto pasidalijimo sutartį atsakovė nieko nežinojo apie priimtÄ teismo sprendimÄ , todėl buvo sÄ Å¾ininga. Atsakovas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis sudarydamas ginčo sutartį buvo nesÄ Å¾iningas.

7. Atsiliepime į atsakovo Z. M. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Šimista“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Apeliantas Z. M. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus interesus ir su nurodytomis turto vertėmis. BylÄ nagrinėjant teisme atsakovas turėjo galimybę teikti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas (specialistų iÅ¡vadas), arba teikti teismui praÅ¡ymus dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime buvo neteisingai nurodytos nekilnojamojo turto kainos.

Tokiu procesinių veiksmų atsakovas neatliko. Apeliaciniame skunde nurodant, kad ieÅ¡kovė privalėjo atlikti ginčijamo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas laikomasi neteisėtos pozicijos, nes yra neteisingai perkeliama įrodinėjimo pareiga. Remiantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklėmis, laikytina, kad atsakovai, nesutikdami su nurodytomis ginčijamo turto vertėmis, privalėjo įrodinėti jų nuomone tikrÄ rinkos vertę leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Tokiu veiksmų atsakovai neatliko, todėl laikytina, kad ginčijamo turto kainos yra nurodytos teisingos. 7.2.

Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad atsakovas yra gavęs grynuosius pinigus pagal paskolos sutartis, kurios buvo aptartos Turto pasidalijimo sutartyje. Ieškovė pažymėjo, kad ši civilinė byla dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir restitucijai taikymo kilo išimtinai dėl tos priežasties, kad atsakovas Z. M. gera valia nevykdo įsiteisėjusios 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-176-302/2020. Kadangi Z. M. gera valia nevykdė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, jo atžvilgiu antstolės V.

L. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0130/20/00294 (dėl 45 905,17 Eur skolos) ir vykdomoji byla Nr. 0130/20/00295 (dėl 296 469,90 Eur Z. M. esant subsidiariu skolininku). IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. M. priteistÄ skolÄ praktiÅ¡kai nėra galimybės, Z. M. teismo sprendimÄ vykdo minimaliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, jos ir įmonės kreditorių interesų tokia vykdymo eiga netenkino. 7.3. 2021 m. gruodžio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu, kai atsakovas Z. M. pateikė paaiÅ¡kinimus, kad tariami turi 86 000 Eur grynais pinigais surinkęs ir savo skolininkų (pagal paskolos sutartis aptartas sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje), teismas atidėjo byloje baigiamÄ sias kalbas tuo tikslu, jog Z.

M. jo žinioje esančias pinigines lėšas galėtų sumokėti į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ ir tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje arba reikėtų mažinti ieÅ¡kinį, arba Å¡alys galėtų sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje dėl likusios mokėtinos sumos mokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo. Pinigai į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti nebuvo, o byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. 7.4. Esant minėtoms aplinkybėms laikytina, kad Z. M. teiginiai dėl tariamai gautų grynųjų pinigų arba neatitinka realybės, t. y. jis jokių pinigų negavo, arba Z.

M. yra visiÅ¡kai nesÄ Å¾iningas žmogus ir gavęs grynuosius pinigus juos slepia nuo antstolio, neperveda į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ tokiu bÅ«du nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir vilkina laikÄ . Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinio skundo motyvai dėl egzistuojančių grynųjų pinigų atmestini ir laikytini gynybine bei apgaulinga apelianto versija. Taip pat laikytina, kad ginčijamas sandoris yra nesÄ Å¾iningas, nes likvidus turtas atiteko sutuoktinei R. M., o tariamai egzistuojančios lėšos grynaisiais pinigais pagal paskolų sutartis atiteko Z.

M. 7.5. Byloje atsakovai neįrodinėjo privalomumo sudaryti ginčo sandorį, o iÅ¡ esmės rėmėsi vien tik noru sudaryti tokį sandorį. Taigi, teismas sprendė, kad aptariama actio Pauliana sÄ lyga pripažintina nustatyta. 7.6. Apeliantas skunde aiÅ¡kina, kad jo sutuoktinė į bendrÄ turtÄ Ä¯dėjo daugiau lėšų nei atsakovas, todėl jai ir atiteko didesnė dalis santuokoje įgyto turto. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovo skunde iÅ¡dėstyti dokumentai yra 1990 metų ir vėlesni, kai tuo tarpu atsakovų Z.

M. ir R. M. santuoka buvo sudaryta 1985 m. rugsėjo 14 d. Esant minėtai situacijai laikytina, kad visas Z. M. ir R. M. turtas buvo įgytas santuokos metu iš lėšų, kurių teisinis statusas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat laikytina, kad turtas buvo išlaikomas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atsakovų iškelta versija dėl tariamo R. M. didesnio prisidėjimo prie turto įsigijimo ir / ar jo išlaikymo yra neįrodyta ir atmestina. 7.7. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovų buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, atsakovės R.

M. sÄ Å¾iningumas / nesÄ Å¾iningumas Å¡iai bylai nėra reikÅ¡mingas ir gali bÅ«ti nevertinamas vien dėl to, kad ginčijamas sandoris buvo neatlygintinas. Visgi, ieÅ¡kovė byloje įrodinėjo abiejų atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . Savo teiginius ieÅ¡kovė grindė tuo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas praėjus 7 dienoms po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, t. y. atsakovams žinant, kad į Z. M. turtÄ bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas neatlygintinai.

Ginčijamame sandoryje Z. M. buvo paliktas nelikvidus turtas. Ginčijamu sandoriu turtas buvo padalintas taip, kad didžioji dalis atiteko R. M., o Z. M. – mažoji dalis. Atsakovės R. M. nesÄ Å¾iningumas buvo grindžiamas tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ji žinojo apie vykstantį teismo procesÄ , kuriame BUAB „Šimista“ prisiteisė pinigų sumas iÅ¡ A. M. ir Z. M., bylos nagrinėjimo metu ji buvo apklausiama kaip liudytoja, BUAB „Šimista“ ji dirbo buhalterės pareigose. Atsižvelgiant į jos iÅ¡silavinimÄ ir Å¡eimyninė padėtį, R.

M. negalėjo nežinoti apie 2020 m. kovo 3 d. teismo nutartį ir jo pasekmes Å¡eimos turtiniams interesams. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės 10. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi BUAB „Šimista“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 18 d. Bankroto byloje bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 357 416,36 Eur. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, vykdant bankroto procedūras, 2017-2021 metų laikotarpiu, įmonės gautos lėšos iš viso sudaro 52 155,45 Eur (iš turto pardavimo, Garantinio fondo, debitorių ir kt.).

11. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 20 d. iÅ¡kelta civilinė byla, pagal ieÅ¡kovės BUAB „Šimista“ ieÅ¡kinį atsakovams Z. M. ir A. M. dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. 12. 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-176-302/2020 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstė taip: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. ieÅ¡kovei BUAB „Šimista“ žalos už neperduotÄ Ä¯monės turtÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. ir subsidiariai iÅ¡ Z. M. ieÅ¡kovei BUAB „Šimista“ 73 351,89 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2017 m. balandžio 20 d.

– iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti iÅ¡ atsakovo Z. M. ieÅ¡kovei BUAB „Šimista“ 44 705,17 Eur, nustatant, kad jis Å¡iÄ sumÄ turi atlyginti ieÅ¡kovei subsidiariai su atsakovu A. M. Priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Šimista“ iÅ¡ atsakovo A. M. 2 300 Eur, iÅ¡ atsakovo Z. M. 1 200 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. 2 308,80 Eur, iÅ¡ atsakovo Z. M. 1 243,20 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Šimista“ iÅ¡ atsakovo A.

M. 350 Eur, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13. Atsakovas Z. M. su savo sutuoktine atsakove R. M. 2020 m. kovo 10 d. sudarė Turto pasidalinimo sutartį Nr. 960. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis šios sutarties 2.1.1-2.1.3, 2.1.9-2.1.18, 2.2.9, 2.2.12 punktų nuostatas. Atsakovų Z. M. ir atsakovės R. M. santuoka sudaryta 1985 m. rugsėjo 14 d.

14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo Z. M. nuosavybės teisė 2017 m. kovo 27 d. buvo registruota į septynis nekilnojamojo turto objektus (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu 2020 m. balandžio 30 d. duomenimis nuosavybės teisė registruota į tris nekilnojamojo turto objektus (Registro Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, trečiojo asmens A. M. nuosavybės teisė 2020 m. gegužės 22 d. duomenis, registruota į vienÄ nekilnojamojo turo objektÄ â€“ butÄ , kuriam taikoma hipoteka AB Luminor Bank naudai, bei turto areÅ¡tai.

16. IeÅ¡kovė nurodydama, kad atsakovo Z. M. prievolė kreditoriui BUAB „Šimista“ pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus yra tiesioginė 1 200 Eur sumoje, o likusioje dalyje 118 057,06 Eur sumoje yra subsidiari, teismui teikia antstolio pateiktus duomenis, kad pagal vykdomuosius dokumentus iÅ¡ viso iÅ¡ieÅ¡kota 3 121, 21 Eur skolos iki 2021 m. lapkričio 11 d. Dėl apeliacinio skundo argumentų 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnyje yra įtvirtintos ir teismų praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ dviÅ¡alį sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas konstatavo, kad BUAB „Šimista“ turi neabejotinÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ Z. M., vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, kreditoriaus teisių pažeidimÄ bei tai, jog atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio.

19. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pirmiausia nurodė, kad nesutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis turto vertėmis, t. y. jog bendra atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė po 2020 m. kovo 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties Nr. 960 sudarymo sudaro 1 430 Eur. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, todėl registre nurodyta vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė neatitinka realios konkretaus nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės. Šiuo atveju nėra pateikta nepriklausomo turto vertintojo atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, kuriame būtų nustatyta konkretaus atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus.

Å is įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartÄ pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Ä®rodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi bÅ«ti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukÅ¡tai iÅ¡keltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

21. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o Å¡aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkÄ negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, kvestionuodamas ieÅ¡kovės ir VÄ® Registrų centre nurodomas turto vertes, apeliantas privalėjo į bylÄ pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos nekilnojamojo turto objektų vertės neatitinka tikrovės. Siekdamas paneigti ieÅ¡kovės nurodomas nekilnojamojo turto objektų vertes, atsakovas turėjo teisę pasitelkti atitinkamos srities ekspertus, savo lėšomis atlikti ekspertinį tyrimÄ ir pateikti į bylÄ eksperto iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismo praÅ¡yti byloje paskirti ekspertizę bei teikti bet kokiu kitus įrodymus, kurie paneigtų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ar pan. Atsakovo pasirinktas pasyvus procesinis elgesys lėmė atsakovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ . Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei.

23. Be to, į vieÅ¡Ä registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį patvirtinti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ juridinių asmenų registro turi prima facie (preliminarus pagrįstumas) galiÄ . Vien deklaratyvus teigimas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis Nekilnojamojo turto registre nurodomomis nekilnojamojo turto objektų vertėmis, nesudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

24. Apeliantas skunde nurodo, kad po ginčo sandorio sudarymo jam atiteko nemaža dalis nekilnojamojo turto, o taip pat 2020 m. kovo 10 d. Turto pasidalijimo sutartyje aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad jam lieka gana didelė dalis grynųjų pinigų, kuriuos jis buvo paskolinęs savo pažįstamiems, draugams ir tuos pinigus jis visus atgavo, jie buvo deklaruojami, todėl atsakovas turi iÅ¡ ko grÄ Å¾inti didžiÄ jÄ dalį skolos.

25. Minėta, kad vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad į bylÄ nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, jog didelė grynųjų pinigų suma iÅ¡ viso egzistuoja. Atsakovas į bylÄ nepateikė jo nurodomų deklaracijų nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad bÅ«tent atsakovo praÅ¡ymu buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, jam nurodant tuos pačius argumentus. Tačiau apelianto deklaruojama suma (ar bent jos dalis) į antstolio sÄ skaitÄ nebuvo pervesta. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Z. M. teiginiai dėl atgautų iÅ¡ trečiųjų asmenų grynųjų pinigų neatitinka realybės.

27. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje yra nurodyta, kad esant neatlygintinam sandoriui jo ir jo sutuoktinės nesÄ Å¾iningumas, sudarant Turto pasidalijimo sutartį, nėra nustatinėjamas. Pabrėžė, kad jo sutuoktinė apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartį nieko nežinojo, todėl negali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾ininga Turto pasidalijimo sutarties sudarymo kontekste.

28. Pirmiausia akcentuotina, kad CK 6.66 straipsnio 2 dalis nustato, jog neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu net ir nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai skundžiamame sprendime nurodė, kad taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, ieÅ¡kovė atsiliepime į apelianto skundÄ teisingai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp atsakovų buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, atsakovės R. M. sÄ Å¾iningumas / nesÄ Å¾iningumas Å¡iai bylai nėra reikÅ¡mingas ir gali bÅ«ti nevertinamas vien dėl to, kad ginčijamas sandoris buvo neatlygintinas.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

30. CK 6.67 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kai ginčijamÄ sandorį sudaro artimi giminaičiai, o kreditorius savo teises bei interesus siekia ginti pareikÅ¡damas actio Pauliana reikalavimÄ . Nagrinėjamoje situacijoje Turto pasidalijimo sutartis buvo sudaryta tarp sutuoktinių, vadinasi, atsakovų nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, o sandorį sudariusioms Å¡alims tenka įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tačiau Å¡iuo atveju atsakovai prezumpcijos nepaneigė. Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad ginčo sandoris buvo sudarytas praėjus 7 dienoms po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-176-302/2020 priėmimo ir įsiteisėjimo.

31. SÄ Å¾iningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sÄ Å¾iningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rÅ«pestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais bÅ«dais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiÅ¡komis, mažiausiai finansinių ir žmogiÅ¡kųjų sÄ naudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos iÅ¡vieÅ¡ino, ar turėjo kitokių, sÄ Å¾iningumui prieÅ¡taraujančių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013).

32. Vertinant apelianto skundo argumentus dėl atsakovės R. M. (ne)sÄ Å¾iningumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastaroji žinojo apie vykstantį teismo procesÄ , kuriame BUAB „Šimista“ prisiteisė pinigų sumas iÅ¡ A. M. ir Z. M. Susipažinus su nurodytos civilinės bylos medžiaga, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ji buvo apklausiama kaip liudytoja, dirbo buhaltere. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jos iÅ¡silavinimÄ ir eitas pareigas, sprendžia, kad R. M. negalėjo nežinoti apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir turėjo / galėjo numatyti teismo nutarties sukeliamas pasekmes Å¡eimos turtiniams interesams.

33. Galiausiai apeliantas skunde nurodė, kad atsakovei Turto pasidalijimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise atiteko didesnė dalis nekilnojamojo turto, nes atsakovė didesne dalimi prisidėjo prie atsakovų santuokoje įgyto turto įgijimo ir iÅ¡laikymo, t. y. įdėjo į turtÄ asmenines lėšas, kurias gavo iÅ¡ savo motinos. Sudarydami ginčo sutartį atsakovai jau faktiÅ¡kai kartu negyveno, todėl siekė tik vieno tikslo, pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ .

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl ginčo turto teisinio statuso, jo įgijimo ir iÅ¡laikymo klausimai. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovė didesne dalimi prisidėjo prie santuokoje įgyto turto iÅ¡laikymo Å¡ios bylos nagrinėjimo kontekste neturi reikÅ¡mės. Net jei ir bÅ«tų teisinis pagrindas pripažinti atsakovo argumentus reikÅ¡mingais nagrinėjamai bylai, jau ne kartÄ buvo pažymėta, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodomų teiginių neįrodė.

35. Kaip teisingai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovė, atsakovo byloje pateikti dokumentai yra 1990 metų ir vėlesni, kai tuo tarpu atsakovų Z. M. ir R. M. santuoka buvo sudaryta 1985 m. rugsėjo 14 d. Taigi, visas Z. M. ir R. M. turtas buvo įgytas santuokos metu iÅ¡ lėšų, kurių teisinis statusas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovo argumentai dėl to, kad R. M. turi teisę gauti didesnę santuokoje įgyto turto dalį yra atmestini kaip nepagrįsti.

36. Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, konstatuojant, jog egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti negaliojančiomis Turto pasidalijimo sutarties 2.1.1-2.1.3, 2.1.9-2.1.18, 2.2.9, 2.2.12 punktų nuostatas actio Pauliana pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino ir pritaikė restitucijÄ . Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti byloje prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Apeliantas skunde prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 1 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38. IeÅ¡kovė atsiliepime į apelianto skundÄ prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 400 Eur. Pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

39. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarkÄ ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnis reglamentuoja iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

40. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis) (toliau – Rekomendacijos). IeÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (2 077,53 Eur), todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovo. Dėl bylos procesinės baigties 41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

42. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šimista“ (juridinio asmens kodas 300007745) naudai 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai Antanas Rudzinskas Irmantas Å ulcas Agnė TikniÅ«tė