7e28f2e4-69c2-480f-a2f5-21135e40751d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-129-458/2015                                                 (Proceso Nr. 1-78-1-00412-2012-9)                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.;2.4.6.3.4. (S)                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U2015 m. balandžio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,teisėjų Reginos Bertašienės ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam T.

G.,civilinio ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo T. G. atstovui advokatui Romanui Lupeikai,nuteistojo Ž. V. gynėjui advokatui Irmantui Motužiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo: Ž. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d.

– 20 parų areÅ¡to bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir Ž. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant 12 mėnesių neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-06-03 iki 2012-06-04 įskaitytinai.M.

J. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai terminuoto laisvės atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant 12 mėnesių neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-06-03 iki 2012-06-04 įskaitytinai.Tuo pačiu nuosprendžiu solidariai iÅ¡ nuteistųjų Ž.

V. ir M. J. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 501,17 Lt T. G. gydymo išlaidų, nukentėjusiajam T. G. – 1 786,17 Lt turtinės žalos ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2 000 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti, bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. išteisintas A. S., tačiau Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pakeitus Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį, A.

S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir solidariai iš Ž. V., M. J. ir A. S. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2501,17 Lt T. G. gydymo išlaidų, nukentėjusiajam T. G. – 1 786,17 Lt turtinės žalos ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2 000 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. sausio 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo Ž.

V. apeliacinis skundas ir pakeista Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo T. G. civilinio ieÅ¡kinio – solidariai iÅ¡ Ž. V., M. J. ir A. S. T. G. priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti – bei perdavė Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              Ž. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. 2012 m. birželio 3 d., apie 2.56 val., veikdamas bendrininkų grupe su M.

J. ir A. S., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje – prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios Plungėje, (duomenys neskelbtini), aplinkinių B. N., J. I. ir S. J. akivaizdoje A. S. sudavė vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę nukentėjusiajam T. G., o Å¡iam nuo smÅ«gių nugriuvus ant žemės, Ž. V., A. S. ir M. J. bendrais veiksmais spyrė ne mažiau kaip penkis Å¡eÅ¡is kartus nukentėjusiajam T. G. į įvairias kÅ«no vietas; taip dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T.

G. sveikatÄ , t. y. padarė skeveldrinio kairiojo stipinkaulio lūžimÄ ir kairiojo alkÅ«nkaulio ylinės ataugos skilimÄ bei tokiais įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto pavartojimu, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį. Be to, Ž. V. nuteistas už tai, kad trikdė visuomenės rimtį, t. y. 2012 m. birželio 3 d., apie 2.50 val., vieÅ¡oje vietoje – prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios Plungėje, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡keikė kavinės savininkę D.

L..Nuteistasis Ž. V. apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl 40 000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo T. G. pakeisti ir sumažinti neturtinės žalos dydį iki 10 000 litų. Apeliantas Ž. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nors teismas ir išvardino neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tačiau šių kriterijų įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui neatskleidė ir jų išsamiai neišnagrinėjo.

Konstatuodamas nukentėjusiajam T. G. nusikaltimu sukeltas pasekmes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, be to, nesivadovavo jokia teismų praktika, reikÅ¡minga įvertinant neturtinę žalÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, tai nulėmė netinkamÄ civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ , nustatant aiÅ¡kiai per didelį neturtinės žalos dydį. Nuteistasis Ž. V. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į turtinės žalos dydį bei neatsižvelgė į jo turtinę padėtį.Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės. Pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.

Pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis iki Å¡iol negali „normaliai“ jaustis ir dirbti, vadovavosi vien tik nukentėjusiojo T. G. ir jam artimų žmonių (kitų nukentėjusiųjų bei motinos – liudytojos S. G.) parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo T. G. ir jo motinos parodymai apie nukentėjusiojo darbingumo netekimÄ ar sumažėjimÄ nuosprendžio priėmimo momentu nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nėra nustatyta, jog T.

G. dėl sužalojimo būtų netekęs bent dalies bendrojo ar profesinio darbingumo. Dėl to, nuteistojo Ž. V. nuomone, teismo išvada, kad nukentėjusysis T. G. iki šiol negali normaliai dirbti, yra nepagrįsta.Nuteistasis Ž. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priteisdamas nesunkaus sveikatos sutrikdymo byloje T. G. 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nesivadovavo jokia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, tai neabejotinai turėjo įtakos tam, kad nustatytas aiškiai per didelis neturtinės žalos dydis.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos Aukščiausiame Teisme kasacine tvarka nagrinėtų baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys buvo kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymu ir kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio, matyti, kad šiose bylose vienam nukentėjusiajam asmeniui buvo priteisiama nuo 2 000 litų (kasacinė nutartis Nr. 2K-78/2013) iki  25 000 litų (kasacinė nutartis 2K-533/2005), daugumoje atvejų priteisiama asmeniui suma yra nuo 10 000 litų iki 15 000 litų (kasacinės nutartys Nr.2K-314/2012, 2K-497/2011, 2K-283/2010, 2K-534/2009, 2K-115/2007, 2K-303/2006, 2 K-194/2006).

PanaÅ¡i teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydžius formuojama ir nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str. 1 d., bylose (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011), kur priteistos neturtinės žalos sumos yra nuo 800 litų iki 10 000 litų. Nuteistojo Ž. V. nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį, nusikaltimo pasekmės yra esminis ir lemiamas kriterijus, todėl veikos, numatytos LR BK 135 str. 2 d. 8 p., atveju neturtinės žalos dydis neturi iÅ¡ esmės skirtis nuo dydžio, nustatomo LR BK 135 str. 1 d. veikos atveju, jei sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis, sužalojimai, jų sukeltos pasekmės yra panaÅ¡Å«s. Minėtu atveju, kai nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡ dviejų kaltininkų solidariai buvo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-533/2005), nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkantis sužalojimo sukeltas darbingumo sumažėjimas, trečios grupės invalidumas, potrauminis sindromas ir kitos pasekmės, ir, nors nukentėjusioji nesutiko su, jos nuomone, per mažu neturtinės žalos dydžiu, kasacinės instancijos teismas įvertino, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog neturtinės žalos dydis įvertintas netinkamai.

Kitu atveju (kasacinė nutartis Nr. 2K-253/2009) nukentėjusioji patyrė panaÅ¡aus pobÅ«džio sužalojimus, kokius ir nukentėjusysis T. G., tik sužalojimai, skirtingai nei T. G. atveju, pasireiÅ¡kė abiejose rankose, be to, nukentėjusiajam padaryti dar ir kiti daugybiniai sužalojimai – odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, sumuÅ¡imai (to nenustatyta T. G.), dėl to juos patyrusiai nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ , ir, nors nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašė iÅ¡ kaltininko priteisti 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas (apeliacinė nutartis 1A- 27-60-09) neturtinės žalos dydį padidino iki 10 000 Lt, nors nukentėjusioji teismui ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji, netgi praėjus po traumos beveik dvejiems metams, jaučia liekamuosius reiÅ¡kinius, pasireiÅ¡kiančius intensyviais skausmais, rankų judesių ribojimu, mažinančius netgi savęs apsitarnavimo galimybes.

Nuteistojo Ž. V. apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, akcentavo, jog atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji, muÅ¡dami nukentėjusįjį, be jokios priežasties jį sužalojo, pažemino, dėl to jis patyrė ir fizinį skausmÄ , tačiau nusikaltimų, numatytų LR BK 135 str. 2 d. 8 p. (kuriuo padaryta žala ir T. G.), esmė ir yra smurtinių, fizinį skausmÄ sukeliančių smurtinių veiksmų priežastingumo nebuvimas, tad Å¡ių kriterijų nustatymas nesudaro pagrindo, nustatant neturtinės žalos dydį, peržengti virÅ¡utines žalos ribas, nubrėžtas anksčiau suformuotoje teismų praktikoje.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė, civilinis ieÅ¡kovas ir nukentėjusysis T.

G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis T. G. po sumuÅ¡imo buvo gydomas ligoninėje, operuotas, vėliau ambulatoriÅ¡kai, sužalojimo pasekmes jaučia iki Å¡iol, tai patvirtina ir pats nukentėjusysis, ir byloje esantys medicininiai dokumentai (t. 2, b. l. 99–104). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nukentėjusįjį kaltinamieji muÅ¡dami be jokios priežasties sužalojo, pažemino, dėl to jis patyrė ir fizinį skausmÄ , ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, iki Å¡iol jaučia sužalojimo pasekmes, negali normaliai jaustis ir dirbti.

Atsižvelgiant į pateiktus pirmosios instancijos teismo motyvus, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo Ž. V. apeliacinio skundo teiginiai, jog apylinkės teismas neturtinės žalos nustatymo kriterijų neatskleidė ir jų iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo, iÅ¡ esmės laikytini nepagrįstais. Apeliantas teisingai nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje nevertino jo turtinės padėties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi, Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų savaime nedaro nepagrįstomis ar neteisėtomis.

Juolab, kad tiek apeliantas Ž. V., tiek kiti baudžiamosios bylos solidarieji atsakovai (nuteistieji) yra jauno amžiaus darbingi žmonės, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ . Taip pat pastebėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam T. G. priteistas iÅ¡ trijų solidarių atsakovų, todėl apeliantas Ž. V. neturės vienas neÅ¡ti savo nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo naÅ¡tos.Teisėjų kolegija kaip niekuo nepagrįstÄ argumentÄ atmeta nuteistojo Ž.

V. apeliacinio skundo motyvÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į turtinės žalos dydį, nes, kaip matyti iÅ¡ LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintos teisės normos, kuri inter alia numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, turtinės žalos dydis yra vienas iÅ¡ įstatyme įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo dydžio kriterijų.Nuteistasis Ž.

V. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis iki Å¡iol negali „normaliai“ jaustis ir dirbti, vadovavosi vien tik nukentėjusiojo T. G. ir jam artimų žmonių (kitų nukentėjusiųjų bei motinos – liudytojos S. G.) parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo T. G. ir jo motinos parodymai apie nukentėjusiojo darbingumo netekimÄ ar sumažėjimÄ nuosprendžio priėmimo momentu nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, teismas, darydamas iÅ¡vadas, remiasi ne tik minėtais nukentėjusiųjų ir apelianto nurodomų liudytojų parodymais, bet ir medicininiais dokumentais (t. 2, b. l. 99–104). Be to, nors galima sutikti su nuteistojo Ž. V. argumentais, jog teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nėra nustatyta, kad T. G. dėl sužalojimo bÅ«tų netekęs bent dalies bendrojo ar profesinio darbingumo, atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ pateikusio eksperto R.

P. P. apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kuriais jis parodė, jog nukentėjusiojo galimybės dirbti yra ribotos, nes ranka nėra sveika, yra potrauminiai pakitimai, prieiga sumažėjusi (t. 4, b. l. 8–9), darytina išvada, kad nukentėjusiojo T. G. galimybės dirbti, nors ir ne prarasto bendrojo ar profesinio darbingumo prasme, vis dėlto sumažėjusios. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos akredituotos specialistės išvadoje nustatyti nukentėjusiojo T.

G. sunkios depresijos požymiai. Tai įrodo nukentėjusiojo patirtus ne tik fizinį skausmÄ , bet ir itin didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ (LR CK 6.250 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose aplinkybės nebÅ«na tapačios, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė byla 2K-140/2012).

Apygardos teismas sprendžia, kad apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., kuriose nukentėjusiesiems buvo priteisti mažesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Apelianto nurodomų baudžiamųjų bylų aplinkybės skiriasi nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymo pobÅ«džiu, trukme, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymu, pasveikimo galimybėmis, liekamaisiais reiÅ¡kiniais.

Taip pat pastebėtina, kad pagal LR CK 650 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pinigų vertė, kaip ekonominė kategorija, pasižymi dinamika, todėl apelianto nurodoma kasacine byla Nr. 2K-533/2005 dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., kurioje nukentėjusiajam buvo priteistas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, šiuo atveju neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių dėl skirtingų jų nagrinėjimo laikmečių.Nuteistojo Ž.

V. apeliaciniame skunde nurodomas atvejis (kasacinė nutartis Nr. 2K-253/2009), kai nukentėjusioji, apelianto teigimu, patyrė panaÅ¡aus pobÅ«džio sužalojimus, kokius ir nukentėjusysis T. G., tik sužalojimai, skirtingai nei T. G. atveju, pasireiÅ¡kė abiejose rankose, be to, nukentėjusiajam padaryti dar ir kiti daugybiniai sužalojimai – odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, sumuÅ¡imai (to nenustatyta T. G.), dėl to juos patyrusiai nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ , ir, nors nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašė iÅ¡ kaltininko priteisti 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas (apeliacinė nutartis 1A- 27-60-09) neturtinės žalos dydį padidino iki 10 000 Lt, nors nukentėjusioji teismui ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji, netgi praėjus po traumos beveik dvejiems metams, jaučia liekamuosius reiÅ¡kinius, pasireiÅ¡kiančius intensyviais skausmais, rankų judesių ribojimu, mažinančius netgi savęs apsitarnavimo galimybes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šios apelianto nurodomos bylos negalima laikyti precedentu nagrinėjamai baudžiamajai bylai jau vien dėl to, kad šiose bylose neturtinės žalos atlyginimas buvo priteisiamas dėl skirtingų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p., apelianto nurodomu atveju – dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 dalyje. Iš anksčiau šioje nutartyje atskleistos LR CK 250 str. 1 d.

įtvirtintos teisės normos dispozicijos matyti, kad neturtinė žala suprantama ne tik kaip fizinis skausmas, bet ir kaip dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusio asmens dvasiniams išgyvenimams, emocinei depresijai, pažeminimui, be jokios abejonės, turi įtakos aplinkybė, jog nusikaltimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios priežasties ar prisidengiant menkavertėmis priežastimis.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį ir civilinį ieÅ¡kovÄ T. G. be jokios priežasties, matant aplinkiniams asmenims, įžeidinėjo ir sumušė grupė asmenų, įskaitant apeliantÄ Å½. V.. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, vadovaudamasi LR CK 250 str., LR BPK 113 str., 115 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimÄ .

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendis nuteistojo Ž. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a: nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Arvydas Daugėla Teisėjai                                                    Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                                                                      Remigijus PreikÅ¡aitis