2025-01-15 Nr. BB-228-1-01-1-26090-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-25/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26090-2022-6

S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio vykdymą, klausimus,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dalyje ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį bei nuteistojo E. A. veiką perkvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, švelninti skirtą bausmę, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnio nustatyta tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai vertino faktinius bylos duomenis ir juos pripažino kaltės įrodymais dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo, bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmes. Teismai nuteistojo E. A. kaltės formą konstatavo išsamiai neišsiaiškinę, kaip pats kaltininkas suvokė visus daromo nusikaltimo sudėties požymius, kokios buvo kaltininko valinės pastangos dėl kilusių padarinių - sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl netinkami pritaikė BK 15 ir 16 straipsnių nuostatas. Teismai neįvertino aplinkybės, kad neįmanoma numatyti, jog, metant lengvos konstrukcijos kastuvą ne į gyvybiškai svarbią kūno dalį, pvz. galvos sritį, ir ne kastuvo aštriąja - darbinės plokštės dalimi, o kotu, galima padaryti blužnies plyšimą su ūmiu vidiniu kraujavimu. Kasatoriaus nuomone, akivaizdu, jog yra per tolimas priežastinis ryšys tarp atlikto veiksmo - metimo link nukentėjusiojo kastuvo koto ir kilusių pasekmių - sunkaus sveikatos sutrikdymo, kad konstatuoti, jog buvo veikta netiesiogine tyčia. Šiuo atveju, nuteistojo veikoje tegali būti tik požymiai sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (BK 137 straipsnio 1 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su E. A. nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, kiek tai susiję su teismų nustatytomis aplinkybėmis dėl veikos subjektyviojo požymio – kaltės. Kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, E. A. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl E. A. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį negalimumo, dėl paskirtos bausmės).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, bausmės teisingumo vertinimas jos švelnumo ar griežtumo aspektu yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kartu teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sritis ir jo taikymas yra galimas tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie nurodytų pagrindą nagrinėti šį klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė