2018-03-07 Nr. AB-4519-3-61-3-04068-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-72-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04068-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 62-269; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 2S-3294; 3) panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 62-324; 4) panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 62-332; 5) panaikinti Departamento 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 2S-3971; 6) įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau kaip 4 kv. m kameros ploto, pagerinti kitas kalinimo sąlygas, įvertinti pareigūnų, dalyvavusių šiose administracinėse procedūrose, kompetenciją bei elgesį; 7) priteisti atitinkamai 684 Eur ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 62-269 jam buvo nepagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas. Dėl to skundu kreipėsi į Departamentą, tačiau jo skundas Departamento 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 2S-3294 buvo atmestas. Pareiškėjas teigė, kad nuobauda jam buvo skirta už tai, jog jis kameroje Nr. 160 neva sugadino naktinio apšvietimo instaliaciją. Pareiškėjas paaiškino, kad atvykęs į kamerą Nr. 160 pastebėjo, jog elektros instaliacija yra netvarkinga, ir apie tai kitą dieną pranešė Lukiškių TI-K administracijai. Pareiškėjas tvirtino, kad jo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K yra nežmoniškos ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl turi būti atlyginta neturtinė žala. Pareiškėjas pažymėjo, kad dažnai Lietuvos teismai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra maža minimali mėnesinė alga. Pareiškėjo manymu, toks argumentavimas yra diskriminacinis ir pabrėžia ne tik tautinės lygybės principą, bet ir mažas bei dideles pajamas gaunančių asmenų lygybės principą. Tokia diskriminacija yra nesuderinama su Konvencijos 14 straipsniu. Pareiškėjas tvirtino, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 62-324 ir 2015 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 62-332 yra nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, pareigūnė, su kuria pareiškėjas neva nepagarbiai šnekėjo, pati su juo nepagarbiai kalbėjo ir jam grasino.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. birželio 2 d., apie 8 val. 10 min., Lukiškių TI-K prižiūrėtojas gyvenamojoje kameroje Nr. 160, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas, apžiūros metu užfiksavo faktą, jog kameros naktinio apšvietimo instaliacija yra tyčia sugadinta. Iškviestas ūkio būrio nuteistasis (elektrikas) nustatė, kad elektros instaliacija yra tyčia sugadinta bandant savavališkai prisijungti prie naktinio apšvietimo lempos. Naktinio apšvietimo instaliacijos sugadinimai gyvenamojoje kameroje Nr. 160 buvo užfiksuoti nuotraukose. Iki 2015 m. birželio 2 d. Lukiškių TI-K kamerų techninių apžiūrų žurnale įrašų, bylojančių, jog kameroje Nr. 160 yra elektros instaliacijos pažeidimų arba kitokių techninių trūkumų, nebuvo. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas yra tinkamai užfiksuotas Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Pareiškėjas pasiaiškinti raštu dėl suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimo atsisakė, dėl to buvo surašytas 2015 m. birželio 2 d. protokolas Nr. 57-181. Atsakovas darė išvadą, kad savo veiksmais, tyčia sugadindamas įkalinimo įstaigos turtą, pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių (toliau – ir Suimtųjų elgesio taisyklės) 15 punkto reikalavimus. Pareiškėjui Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 62-269 paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus.

5. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. suimtasis padarė kitą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – individualaus pokalbio metu su būrio viršininke bendravo nepagarbiai, keldamas balsą, vartojo necenzūrinius žodžius kalbėdamas apie Lukiškių TI-K dirbančius pareigūnus, nevykdė pareigūnės reikalavimo nusiraminti. Tokiais savo veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei Suimtųjų elgesio taisyklių 15 punkto reikalavimus. 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjas dėl įvykusio pažeidimo raštu pasiaiškinti atsisakė. 2015 m. liepos 7 d. pareiškėjui pakartotinai buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu dėl minėto įvykio, tačiau suimtasis vėl atsisakė. Pareiškėjui 2015 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 62-324 buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – atimta teisė vienam mėnesiui pirkti maisto produktus.

6. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. liepos 7 d. suimtasis padarė dar vieną suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Minėtą dieną, atidarius gyvenamąją kamerą Nr. 304, suimtasis su Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininke kalbėjo pakeltu tonu, nepagarbiai, vartodamas necenzūrinius žodžius pareigūnės atžvilgiu. 2015 m. liepos 8 d. atidarius gyvenamąją kamerą Nr. 304 suimtasis su Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininke vėl bendravo nepagarbiai, keldamas balsą, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo pareigūnę, nevykdė jos reikalavimo nusiraminti. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei Suimtųjų elgesio taisyklių 5 punkto reikalavimus. Dėl 2015 m. liepos 7 d. įvykusio pažeidimo pareiškėjas raštu pasiaiškinti atsisakė. Dėl 2015 m. liepos 8 d. dėl įvykusio pažeidimo pareiškėjas raštu pasiaiškinti taip pat atsisakė. 2015 m. liepos 10 d. suimtasis įteikė rašytinį paaiškinimą. Pareiškėjui 2015 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 62-332 buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 10 parų. Prieš uždarant į drausmės izoliatorių 10-čiai parų pareiškėjas 2015 m. liepos 16 d. buvo apžiūrėtas gydytojos, kuri pažymėjo, kad dėl esamos sveikatos būklės nuobaudą drausmės izoliatoriuje pareiškėjas atlikti gali.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 62-269, Departamento 2015 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 2S-3294 ir nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau kaip 4 kv. m kameros ploto, pagerinti kitas kalinimo sąlygas, įvertinti pareigūnų, dalyvavusių šiose administracinėse procedūrose, kompetenciją bei elgesį. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas įvertinti pareigūnų, dalyvavusių šiose administracinėse procedūrose, kompetenciją bei elgesį, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnis nenustato tokios teismo sprendimo rūšies. Teismas pareigūnų kompetenciją ir elgesį nagrinėja tik kaip ginčijamų sprendimų teisėtumo motyvą, o ne kaip savarankišką reikalavimą, todėl teismas bylą dėl šio reikalavimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 101 str. 1 p.).

9. Teismas, įvertinęs byloje rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 62-269 buvo nepagrįstai pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į kamerą Nr. 160 buvo perkeltas 2015 m. gegužės 25 dieną. 2015 m. gegužės 26 d. pareiškėjas skundu informavo Lukiškių TI-K direktorių, kad 160 kameroje elektros instaliacija yra techniškai netvarkinga. 2015 m. birželio 2 d. apie sugadintą instaliaciją direktoriui pranešė 10-o posto prižiūrėtojas. Pareiškėjas buvo nubaustas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus ir Suimtųjų elgesio taisyklių 15 punktą. Teismas nurodė, kad iš teisinio reguliavimo matyti, jog suimtieji privalo informuoti pareigūnus apie sugadintą įstaigos bendro naudojimo turtą. Atsižvelgęs į rašytinius įrodymus ir teisinį reguliavimą teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, atvykęs į kamerą, informavo pareigūną, šiuo atveju direktorių, apie sugadintą elektros instaliaciją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas elgėsi tinkamai ir nepažeidė nutarime nurodytų teisės normų, todėl šią pareiškėjo skundo dalį teismas tenkino.

10. Vertindamas kitas pareiškėjui skirtas nuobaudas, teismas konstatavo, kad dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėtų O. P. ir V. A. duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Liudytojų parodymai ir tarnybiniai pranešimai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių objektyvių duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti pareiškėją, nėra. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo nurodyti, koks buvo konkretus jo pokalbis su Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininke O. P. liepos 7 ir 8 dienomis. Pareiškėjo paaiškinimai šioje dalyje yra lakoniški ir iš esmės grindžiami neįrodytu Lukiškių TI-K darbuotojų nusistatymu prieš jį, todėl teismas juos vertino kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinę poziciją.

11. Teismas darė išvadą, kad byloje esantys tarnybiniai pranešimai bei liudytojos O. P. paaiškinimai, patvirtinti liudytojo V. A., rodo, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. bei 2015 m. liepos 7 ir 8 d. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Suimtųjų elgesio taisyklių 5 punktą. Teismas darė išvadą, kad ginčijami Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 62-324 ir 2015 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 62-332 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl minėtų nutarimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundus atmesti.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neturtinę žalą sieja su kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K, o ne su paskirtomis nuobaudomis. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, be kita ko, Konvencijos 3 straipsnio pagal pareiškėjo skundo dalyką nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, žalos klausimas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K yra išspręstas kitose administracinėse bylose. Teismas pareiškėjo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, teismas nurodė, kad negali įpareigoti subjekto ateityje nepažeisti teisės aktų reikalavimų, kol nėra pažeista ar ginčijama pareiškėjo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas rėmėsi ABTĮ 3 straipsniu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs Lukiškių TI-K administracijai prašymą pagerinti kalinimo sąlygas. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų, o minėti jo teiginiai nėra susiję su skundo dalyku, todėl teismas bylos dalį dėl reikalavimo atlikti veiksmus nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 101 str. 1 p.).

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovo manymu, teismas neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsakovo manymu, pareiškėjo elgesys iš esmės neatitinka protingo asmens bonus pater familias elgesio standarto. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl padaryto suėmimo vykdymo režimo pažeidimo, tačiau jis tą padaryti atsisakė. Atsakovo manymu, pareiškėjas, elgdamasis kaip protingas ir rūpestingas asmuo, galėjo ir privalėjo pasinaudoti jam suteikta galimybe pasiaiškinti raštu, ginant savo subjektines teises bei nurodant pasiaiškinime, kad apie sugadintą elektros instaliaciją jis jau buvo informavęs Lukiškių TI-K administraciją. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas, iš anksto pranešęs Lukiškių TI-K administracijai apie sugadintą kameroje elektros instaliaciją, nepasinaudojo šia galimybe ginant savo subjektines teises, tuo apsunkindamas galimai padaryto suėmimo režimo reikalavimų pažeidimo tyrimą. Atsakovas daro išvadą, kad tokiu nerūpestingu elgesiu pareiškėjas pats išprovokavo nuobaudos jam skyrimą.

16. Pareiškėjas T. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas pabrėžia, kad nepadarė jokių pažeidimų, priešingai, valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjo teigimu, teismas vadovavosi netinkamais teisės aktais, klaidingai išdėstė teismo posėdžio metu duotus O. P. ir V. A. parodymus, juos vertino paviršutiniškai, klaidingai pasisakė dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2000 m. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nustatė, jog Kipras pažeidė nuteistųjų teises, nes nuteistieji negaudavo raštu jiems pateiktų kaltinimų, nebuvo pranešama apie drausmės komisijos posėdžio datą ir laiką, nuteistieji neturėjo teisės kviesti liudytojų ir galimybės turėti advokatą. Pareiškėjas remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 57.1, 57.2 punktais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, Lietuvos pataisos įstaigų tvarkos taisyklių 241, 205, 238 punktais, atkreipia dėmesį, kad liudytojo sąvokos ir jo, kaip drausminio proceso dalyvio, reglamentavimo nėra nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, todėl nuteistajam sunkiau tinkamai pasinaudoti šia procesine garantija.

Pareiškėjas remiasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11, 14 straipsniais ir pažymi, kad, jei nuteistasis yra pataisos įstaigoje ir atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus dėl teisinės pagalbos, kyla sunkumų, nes tiesioginės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems pataisos įstaigose įgyvendinimo mechanizmas nėra nustatytas. Pareiškėjas nurodo pagrindinius trūkumus: drausmės komisijos darbo neobjektyvumas; drausmės komisijos posėdyje svarstomo nuteistojo galimybės apsiginti yra labai ribotos; toks procesas pataisos įstaigos administracijai suteikia galimybę lengviau paveikti nuteistąjį, nes nuobaudas skiria pati pataisos įstaigos administracija.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo sudaryta pakankamai laiko ir sudarytos tinkamos sąlygos pasiruošti gynybai, nes nėra nustatytas nuo įtarimo pažeidimu pateikimo iki paties pažeidimo nagrinėjimo drausmės komisijoje terminas, nebuvo leista gintis pačiam ar su teisininko pagalba drausmės komisijoje, nebuvo leista drausmės komisijoje dalyvauti liudytojams, juos apklausti ar turėti tokius liudytojus, kurie liudytų jo naudai, nebuvo leista susipažinti su jam inkriminuojamo pažeidimo įrodymais, įvykio medžiaga, duomenimis drausmės komisijoje, nebuvo leista dalyvauti drausmės komisijoje, nebuvo tiesioginio teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems pataisos įstaigose įgyvendinimo mechanizmo.

Pareiškėjas daro išvadą, kad paskirta nuobauda yra neteisėta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie jo supažindinimą su Suimtųjų elgesio taisyklėmis, tačiau taip pat pažymi, kad tai nereiškia, jog, nežinodamas Suimtųjų elgesio taisyklių, galėtų elgtis nepagarbiai aplinkinių atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 24 d. prašymą pagerinti gyvenimo sąlygas Nr. 81-1357. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neapklausė jo prašytų iškviesti M. K. ir V.

U.. Pareiškėjas tvirtina, kad Lukiškių TI-K nuo 2012 m. spalio 11 d. buvo perkeliamas iš kameros į kamerą be jokios priežasties apie 70 kartų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į psichologo, psichiatro tarnybas kreipėsi daugiau kaip 100 kartų (dėl laikymo sąlygų), į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl laikymo sąlygų kreipėsi 80 kartų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje dėl laikymo sąlygų, adaptacinių sutrikimų buvo laikomas tris kartus, suprastėjo jo sveikata, daug kartų kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, Teisingumo ministeriją, Departamentą, baudžiamąją bylą kuruojančius pareigūnus, Prezidentę, Visuomenės sveikatos centrą ir kt.

Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai sujungė administracines bylas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad nuteistieji ir suimtieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką. Pareiškėjo teigimu, teismas, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai nesivadovavo Konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

18. Pareiškėjas T. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nurodė neteisingą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties datą, administracinės bylos numerį, proceso numerį. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog jis būtų deramai supažindintas su Suimtųjų elgesio taisyklių 15 punktu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo reikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl kameros stovio, elektros instaliacijos į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi skundais ir prašymais, tačiau jokio dėmesio nesulaukė. Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K draudžia teismui teikti elektroninėse laikmenose esančius rašytinius įrodymus, turėti skaitmeninę bylos medžiagą, atsisako pateikti turimą, su administracine byla susijusią informaciją.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja teisės aktus. Apelianto nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs. Atsakovas pažymi, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai sukėlė besiskundžiančiam asmeniui neigiamas pasekmes. Atsakovas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl trijų Lukiškių TI-K nutarimų, kuriais pareiškėjui paskirtos nuobaudos, ir Departamento sprendimų dėl šių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka dėl pareiškėjo reikalavimo įvertinti pareigūnų kompetenciją ir elgesį, taip pat konstatavo, kad Lukiškių TI-K direktorius 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 62-269 nepagrįstai pareiškėjui paskyrė drausminę nuobaudą, todėl panaikino šį nutarimą ir Departamento 2015 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 2S-3294. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad likusios ginčo nuobaudos pareiškėjui paskirtos teisėtai ir pagrįstai, bei nustatęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą sieja su kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K, o ne su paskirtomis nuobaudomis, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 62-269 ir Departamento 2015 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 2S-3294, tvirtindamas, kad pareiškėjas savo nerūpestingu elgesiu pats išprovokavo nuobaudos jam skyrimą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant dėl jam paskirtų nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat prieitomis išvadomis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

27. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nuostatas ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei argumentams, kuriais grindžiamas priimtas sprendimas, jų iš naujo nekartos, plačiau pasisakydama tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų.

28. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintos suimtųjų pareigos vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.), vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (2 p.) bei tausoti tardymo izoliatoriaus turtą (4 p.). Suimtųjų elgesio taisyklėse nustatytos taisyklės būti mandagiems su įstaigos darbuotojais ir kitais asmenimis, nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, pravardžių, nerodyti nepadorių gestų (5 p.), pačiam suimtajam ar kitiems gyvenamojoje kameroje esantiems asmenims sugadinus įstaigos bendro naudojimo turtą, apie tai nedelsiant pranešti pareigūnams (15 p.).

29. Lukiškių TI-K direktorius 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 62-269 (t. I, b. l. 8) pareiškėjui skyrė nuobaudą – teisės pirkti maisto produktus atėmimą vienam mėnesiui, nes pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus ir Suimtųjų elgesio taisyklių 15 punktą (buvo nustatytas naktinio apšvietimo instaliacijos tyčinis sugadinimas). Pareiškėjas šį atsakovo nutarimą ginčijo Departamentui, 2015 m. birželio 17 d. skunde (t. I, b. l. 9-11), be kita ko, pažymėdamas, kad 2015 m. gegužės 25 d. skundu Nr. 29-989 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, aiškiai nurodydamas, jog kameroje Nr. 160 yra netvarkinga elektros instaliacija. Šiame skunde pareiškėjas taip pat paaiškino, kad atvykus į kamerą Nr. 160 elektros instaliacija buvo netvarkinga, tačiau vizualiai veikė. Pareiškėjas tvirtino bendro naudojimo turto negadinęs. Departamentas 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 2S-3294 konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 62-269 pareiškėjui skirtos nuobaudos naikinti nėra pagrindo.

30. Byloje esantis pareiškėjo 2015 m. gegužės 26 d. raštas Lukiškių TI-K direktoriui patvirtina pareiškėjo teiginius, kad apie techniškai netvarkingą elektros instaliaciją jis informavo Lukiškių TI-K direktorių (t. I, b. l. 14). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas informavo Lukiškių TI-K direktorių apie sugadintą elektros instaliaciją, todėl elgėsi tinkamai ir teisės normų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliaciniame skunde neneigia šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas kitą dieną po jo perkėlimo į kamerą Nr. 160, t. y. 2015 m. gegužės 25 d. (t. I, b. l. 37) pateikė skundą Lukiškių TI-K, informuodamas apie netinkamą elektros instaliaciją šioje kameroje. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui skyrė aptariamą nuobaudą elektros instaliacijos sugadinimą nustatęs 2015 m. birželio 2 d., t. y. jau po pareiškėjo kreipimosi į Lukiškių TI-K administraciją dėl šios aplinkybės. Tai, kad dėl tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo įrašų kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale, rodančių, kad kameroje Nr. 160 yra techninių trūkumų, nepaneigia nustatyto fakto, jog pareiškėjas apie šiuos trūkumus Lukiškių TI-K administraciją informavo.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad pareiškėjas, atsisakydamas pateikti rašytinį paaiškinimą ir jame nenurodydamas apie savo ankstesnį pranešimą Lukiškių TI-K administracijai apie sugadintą elektros instaliaciją, apsunkino pažeidimo tyrimą ir tokiu elgesiu išprovokavo nuobaudos jam skyrimą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti aptariamos pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, be to, tokios aplinkybės nėra teisingos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 5 d. rašte Lukiškių TI-K direktoriui (t. I, b. l. 35) nurodė, jog kreipėsi į administraciją su skundais dėl kameros Nr. 160, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. 2015 m. birželio 10 d. pasiaiškinime (t. I, b. l. 36) pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 160 jokių elektros instaliacijų nelaužė ir nebandė sugadinti. Pažymėtina ir tai, kad, nors Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime (t. I, b. l. 30) nurodyta, jog kameroje Nr. 160 pareiškėjas yra laikomas vienas, pareiškėjas, 2015 m. birželio 5 d. rašte išdėstydamas aplinkybes dėl pažeidimo, nurodė, kad jį patalpinus į kamerą Nr. 160 joje buvo laikomas V. U. (t. I, b. l. 35). Tai patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga (t. I, b. l. 38, 42). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė pakankamų argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 62-269 ir Departamento 2015 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 2S-3294.

32. Pasisakydama dėl pareiškėjo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad Lukiškių TI-K draudžia teismui teikti elektroninėse laikmenose esančius rašytinius įrodymus, turėti skaitmeninę bylos medžiagą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. 96-2857 (t. I, b. l. 87) atsakė į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymą sudaryti sąlygas teismui perduoti pareiškėjo asmeniniame kompiuteryje turimus įrodymus, paaiškino pareiškėjui, kad visus savo asmeniniame kompiuteryje turimus įrodymus jis gali pateikti USB atmintinėje teismui per savo artimąjį. Pažymėtina, kad šio Lukiškių TI-K rašto nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas neskundė, taip pat nenurodė, kokių duomenų, reikšmingų bylos nagrinėjimui, negalėjo pateikti, taip pat kokią turimą informaciją atsisakė pateikti Lukiškių TI-K.

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi sujungė administracines bylas nustatęs, kad šio teismo bylose Nr. I-3890-171/2016 ir Nr. I-4356-171/2016 ginčai kilo dėl to paties akto, t. y. Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 62-269, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, ir Departamento 2015 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 2S-3294. Pažymėtina, kad pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 5 d. posėdyje ir jokių prieštaravimų dėl bylų sujungimo nereiškė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo nesuprantantis teismo nutarties sujungti bylų, tačiau nepateikia jokių argumentų, kad toks teismo sprendimas kaip nors neigiamai paveikė jo teises ar teisėtus interesus ar lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą. Todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šių apelianto argumentų nėra pagrindo.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 57 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 81 straipsnį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

35. Lukiškių TI-K 2015 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 62-324 (t. II, b. l. 48) skyrė pareiškėjui teisės pirki maisto produktus atėmimą vienam mėnesiui už tai, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. individualaus pokalbio metu su būrio viršininke bendravo nepagarbiai, keldamas balsą, vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėdamas apie Lukiškių TI-K dirbančius pareigūnus, nevykdė pareigūnės reikalavimo nusiraminti, tuo pažeisdamas Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir Suimtųjų elgesio taisyklių 5 punktą. Lukiškių TI-K 2015 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 62-332 (t. II, b. l. 9) skyrė pareiškėjui uždarymą į drausmės izoliatorių 10 parų už tai, kad jis 2015 m. liepos 7 d. su Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininke kalbėjo pakeltu tonu, nepagarbiai, vartodamas necenzūrinius žodžius pareigūnės atžvilgiu, taip pat 2015 m. liepos 8 d. su Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininke bendravo nepagarbiai, keldamas balsą vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo pareigūnę, nevykdė jos reikalavimo nusiraminti, taip pažeisdamas Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei Suimtųjų elgesio taisyklių 5 punkto reikalavimus. Departamentas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. 2S-3971 (t. II, b. l. 10-12) konstatavo, kad minėtais nutarimais pareiškėjui nuobaudos paskirtos pagrįstai.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad ginčijami Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 62-324 ir 2015 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 62-332, taip Departamento 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 2S-3971 yra teisėti ir pagrįsti. Nors apeliantas teigia, kad teismas vadovavosi netinkamais, nebegaliojančiais teisės aktais, klaidingai išdėstė O. P. ir V. A. parodymus, teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis netinkamais teisės aktais ir / ar kad teismo sprendime įrašė kitokius nei teismo posėdžio metu duoti pareiškėjo nurodomų liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad pats apeliantas nekonkretizavo, kuriomis konkrečių teisės aktų netinkamos redakcijos nuostatomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, taip pat kokie klaidingi O. P. ir V. A. parodymai buvo įrašyti pirmosios instancijos teismo sprendime. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus liudytojų O. P. ir V. A. duotus parodymus, taip pat jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, paties pareiškėjo paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos administracinio teismo prieitomis išvadomis dėl aptariamų pareiškėjo ginčijamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus duomenis bei taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso normas ir sprendime motyvuotai pagrindė prieitas išvadas. Tai, kad sprendimas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 62-324 ir 2015 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 62-332 bei Departamento 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 2S-3971 nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, nereiškia, kad teismas atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikė prioritetą šioje administracinės bylos dalyje. Abstraktūs argumentai, jog pareiškėjo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos.

37. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su Suimtųjų elgesio taisyklėmis. Kaip minėta, pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos už, be kita ko, šių taisyklių 5 punkto pažeidimą, nustatantį, kad suimtieji privalo būti mandagūs su įstaigos darbuotojais ir kitais asmenimis, nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, pravardžių, nerodyti nepadorių gestų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog net ir nežinodamas tokio Suimtųjų elgesio taisyklių reikalavimo negalėtų elgtis nepagarbiai aplinkinių atžvilgiu. Pažymėtina, kad pareiškėjui nuobaudos Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 62-324 ir 2015 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 62-332 buvo paskirtos ir už Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, įtvirtinančių suimtųjų pareigas vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, taip pat vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus, pažeidimą.

38. Pasisakydama dėl apelianto teiginių, jog teismas neapklausė jo prašyto iškviesti M. K., teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, M. K. buvo ekstradijuotas į Vokietijos Federacinę Respubliką. Nesant žinomos M. K. buvimo vietos, teismas neturėjo galimybės šį asmenį apklausti liudytoju, todėl šį pareiškėjo prašymą atmetė. Kita vertus, pažymėtina, kad byloje yra pareiškėjo pateiktas M. K. 2015 m. birželio 30 d. paliudijimas teismui (t. II, b. l. 56-57), kuriame šis asmuo išdėstė aplinkybes ir nurodė, jog yra pasirengęs jas pakartoti teismo posėdžio metu. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas M. K..

39. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo posėdyje nebuvo apklaustas V. U.. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tokį prašymą teikė, reaguodamas į atsakovo atsiliepimą į jo skundą tik dėl Lukiškių TI-K 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 62-269 teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta, šiuo nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda už tai, kad kameroje Nr. 160 buvo nustatytas tyčinis elektros instaliacijos sugadinimas. Pareiškėjas 2016 m. vasario 13 d. prašyme (t. I, b. l. 80) nurodė, kad V. U. minimų įvykių metu buvo vienoje kameroje su pareiškėju. Kadangi pirmosios instancijos teismas panaikino minėtą Lukiškių TI-K nutarimą bei Departamento 2015 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 2S-3294, t. y. šioje administracinės bylos dalyje buvo priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, apelianto teiginiai dėl V. U. apklausos nenagrinėtini kaip nereikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja įvairių teisės aktų nuostatas ir nurodo pastebintis akivaizdžių Lietuvos bausmių vykdymo įstatymų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo spragų ir trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pažeidė Lukiškių TI-K, skirdamas pareiškėjui ginčo nuobaudas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas, uždrausdamas pareiškėjui atlikti kokius nors veiksmus nuobaudų skyrimo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neteikė jokių prašymų dėl konkrečių norminių administracinių aktų nuostatų teisėtumo ištyrimo. Vien pareiškėjo abstraktūs samprotavimai apie, jo manymu, egzistuojančias teisės aktų spragas ir trūkumus nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus priimant ginčijamus nutarimus.

41. Pažymėtina, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 138 str. 3 d.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

42. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. prašymą pagerinti gyvenimo sąlygas Lukiškių TI-K (t. III, b. l. 151) pareiškėjas pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią administracinę bylą toks dokumentas nebuvo teikiamas. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dėl šio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, nurodydamas, kad negali įpareigoti subjekto ateityje nepažeisti teisės aktų reikalavimų, kol nėra pažeista ar ginčijama pareiškėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad apeliantas tik abstrakčiai nurodo, jog teismas klaidingai sprendė dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs Lukiškių TI-K administracijai prašymą pagerinti kalinimo sąlygas, ir prieita išvada, kad šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų, todėl bylos dalis dėl reikalavimo atlikti veiksmus pagrįstai nutraukta kaip nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).

43. Apeliantas tik abstrakčiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai nesivadovavo Konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Kaip matyti iš pareiškėjo skundų pirmosios instancijos teismui, neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K, bet ne su ginčijamais Lukiškių TI-K nutarimais jam paskirtomis nuobaudomis. Prašydamas atlyginti patirtą neturtinę žalą, pareiškėjas nesiejo tokios žalos atsiradimo ir su apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe dėl jo perkėlimo iš kameros į kamerą be jokios priežasties. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pagal pareiškėjo skundą nėra šios administracinės bylos dalykas.

44. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo T. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dalia Višinskienė Skirgailė Žalimienė