7e26a66a-3483-467a-b17e-e1edeeb350a0 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-13-1141/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00857-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 5 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Enrika JanuÅ¡onienė, sekretoriaujant Augustei Juodėnaitei, Liudmilai Ignatovič, Inai Jokst, dalyvaujant ieÅ¡kovės Vilniaus kredito unijos atstovei advokatei Eglei Aleksiejevai, atsakovei A. B., jos atstovei advokatei Martai Matiukevič, atsakovui Ž. B., jo atstovui advokatui Gintariui TrakÅ¡eliui, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus kredito unijos Pauliano ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir Ž. B. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Kredito unija „SaulėgrÄ Å¾a“. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė Vilniaus kredito unija (toliau – ir ieÅ¡kovė) 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama Actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinio) pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovų A. B. (toliau – ir atsakovė) ir Ž. B. (toliau – ir atsakovas) (toliau kartu – ir atsakovai) 2019 m. liepos 18 d. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 8-10315) (toliau – ir Sutartis) nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra. IeÅ¡kinys priimtas teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartimi.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2015 m. vasario 4 d. su atsakove sudarė kredito sutartį Nr. VKU/KS/2015/02/04-1, pagal kuriÄ iÅ¡mokėjo atsakovei 27 800 Eur dydžio kreditÄ (toliau – ir Kredito sutartis). Prievolių pagal Å¡iÄ sutartį užtikrinimui ieÅ¡kovės naudai buvo įkeistas 2,5886 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei buvo sudaryta laidavimo sutartis (laiduotoja – Ž. B.). Kredito sutartis nuo 2020 m. liepos 23 d. nutraukta, o 2020 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as dėl skolos pagal Kredito sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovei įkeisto turto.

Å is vykdomasis įraÅ¡as buvo paduotas vykdyti antstolio V. M. kontorai ir vykdomojoje byloje buvo iÅ¡ varžytinių parduotas įkeistas turtas, tačiau atsakovės skola nebuvo iki galo padengta. Be to, atsakovė turi daugiau neįvykdytų įsipareigojimų, o sumos kitiems kreditoriams yra labai didelės. 2021 m. kovo 17 d. iÅ¡ antstolio V. M. ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad atsakovė sudarė ginčo Sutartį su, tikėtina, savo sÅ«numi Ž. B., pagal kuriÄ 24,8 kartus mažesne nei vidutinė rinkos vertė perleido savo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo Sklypas).

Ieškovė taip pat paaiškino, kad atsakovė nuo 2019 m. kovo iki liepos mėn. sumokėjo ieškovei vos 10,21 Eur, po ginčo Sutarties sudarymo 2019 metais mokėjimų nebuvo, o 2020 m. buvo atliktas tik vienas 247,98 Eur dydžio mokėjimas.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo Sutartis pripažintina negaliojanti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, ginčo Sutartis pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes ginčo Sutartimi atsakovės reali galimybė atsiskaityti su ieÅ¡kove sumažėjo mažiausiai ginčo Sutartimi perleisto turto verte, o atsakovė neprivalėjo ginčo Sutarties sudaryti. Be to, ginčo Sutarties Å¡alys (atsakovė ir atsakovas), sudarydamos ginčo Sutartį, buvo nesÄ Å¾iningos.

CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Be to, pernelyg maža ginčo Sklypo kaina ginčo Sutartyje akivaizdžiai patvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , ginčo Sutartis neabejotinai turėtų bÅ«ti vertinama kaip neatlygintinė. Atsakovė negalėjo nežinoti, kad ginčo Sutartimi mažina ieÅ¡kovės galimybę susigrÄ Å¾inti kreditÄ .

4. Atsakovė A. B. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ginčo Sklypas buvo parduotas, kai jokių įsiskolinimų ieÅ¡kovei nebuvo. Kredito sutartis buvo užtvirtinta žemės sklypu, kuris buvo įvertintas 34 754 Eur suma, o parduotas už tris kartus mažesnę kainÄ . Be to, jei ieÅ¡kovė padengtų dalį skolos iÅ¡ atsakovės turimo pajaus, skolos likutis bÅ«tų 7 176,14 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė neįvertino aplinkybių, jog ant ginčo Sklypo stovi namas su priklausiniais, kurie atsakovei nepriklauso.

Atsakovė ginčo SklypÄ 2014 m. gegužės 21 d. nusipirko už 291,43 Eur, o pardavė už daugiau nei tris kartus didesnę sumÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu ginčo Sklypo vertė buvo nurodyta 1 082,60 Eur. Be to, visam ginčo Sklypui yra nustatytas servitutas, o per ginčo SklypÄ nutiestas kelias į kaimyninį sklypÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad dėl nurodytų aplinkybių ginčo Sklypo vertė krenta. Ginčo Sklype negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, kuriuo galėtų naudotis tretieji asmenys.

Be to, po ginčo Sutarties sudarymo liepos mėnesį buvo sumokėta ieÅ¡kovei 890 Eur suma, t. y. buvo dengiama skola. Atsakovui ginčo Sklypas buvo parduotas, nes Å¡iame ginčo Sklype esančius statinius atsakovui paliko testamentu atsakovo močiutė (E. P.). Atsakovė taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodydama, kad ieÅ¡kovei informacija apie ginčo Sutartį turėjo ir galėjo bÅ«ti prieinama anksčiau, nes ieÅ¡kovė turi pareigÄ tikrinti atsakovės finansinę padėtį.

5. Atsakovas Ž. B. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti, taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turėjo ir turi galimybes naudotis valstybės įmonės Registrų centro duomenų baze ir „Creditinfo Lietuva“ duomenų baze, t. y. ieÅ¡kovė turėjo teisę gauti iÅ¡ Å¡ių subjektų apie atsakovę, jos turtÄ , nekilnojamojo turto sandorius, kreditus, areÅ¡tus ir vykdomÄ sias bylas bet kokiÄ informacijÄ , tačiau Å¡ia savo teise dėl aplaidumo ieÅ¡kovė nepasinaudojo.

Atsakovas nurodė, kad sudarant ginčo Sutartį jam nebuvo žinomos atsakovės verslo, paskolų ir kitų santykių su trečiaisiais asmenimis aplinkybės, nes atsakovas kartu su motina verslo nevykdo. Atsakovas pažymėjo, kad Kredito sutartis buvo nutraukta praėjus metams po to, kai atsakovas įsigijo ginčo SklypÄ , ieÅ¡kovė nuo Kredito sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Å¡ios sutarties nutraukimo dienos nei pati kontroliavo įkeisto turto vertę, nei to reikalavo iÅ¡ atsakovės, o pirmuosius praneÅ¡imus apie įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ ieÅ¡kovė teikė atsakovei tik nuo 2020 m. gegužės mėnesio.

Atsakovas taip pat nurodė, kad nekilnojamasis daiktas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (CK 4.96 straipsnio 2 dalis), o jo sÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo tai, kad ginčo Sklype stovi namas, kuriame gyvena jis ir jo močiutė, kuri 2019 metais testamentu paliko namÄ atsakovui. Atsakovui papraÅ¡ius savo motinos (atsakovės) parduoti aplink namÄ esančiÄ Å¾emę, susietÄ su namu servitutu, atsakovė sutiko. Ginčo Sklypas yra iÅ¡ esmės nelikvidus kartu nenupirkus atsakovo močiutei priklausančių statinių, esančių visame ginčo Sklype.

6. IeÅ¡kovė dublike papildomai pažymėjo, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus ieÅ¡kovei jau nuo 2018 m., įmokos buvo mokamos ne laiku, ne tinkamo dydžio, o nuo 2019 m. liepos mėnesio pabaigos atsakovė apskritai nustojo vykdyti savo įsipareigojimus ieÅ¡kovei, iÅ¡skyrus vienintelį mokėjimÄ , atliktÄ 2020 m. vasario 25 d. Atsakovės argumentai, susiję su ieÅ¡kovės galimybe įskaityti pajinį įnaÅ¡Ä Ä¯ skolinius įsipareigojimus, yra nepagrįsti, nes tai nėra leidžiama pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatas.

Atsakovė už ginčo SklypÄ mokėjo 4 025 Lt, o ne 291,43 Eur, be to, 2004 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ginčo Sklypo rinkos vertė tuo metu 20 000 Lt (5 792,40 Eur), o atsakovės minimu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu buvo tik patikslinta nominali vertė. IeÅ¡kovė nurodė, kad įregistruota daiktinė teisė, t. y. statinių servitutas, nedaro jokio žemės sklypo iÅ¡ esmės menkaverčiu. Dėl sÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovė pastebėjo, kad net ir teoriÅ¡kai yra labai maža tikimybė, jog atsakovas nežinojo apie atsakovės turėtus įsipareigojimus, kai už juos kitas atsakovės vaikas (atsakovės dukra) net laidavo.

SÄ Å¾iningas įgijėjas turi pasidomėti kontrahento finansine padėtimi, esamais kreditoriais, jų reikalavimais ir kt. Jei atsakovas bÅ«tų Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdęs, jis bÅ«tų sužinojęs, kad atsakovė turi net keletÄ hipoteka įkeistų kreditorinių įsipareigojimų.

7. Atsakovė triplike papildomai pažymėjo, kad ginčo Sutartis buvo sudaryta dar iki turto pardavimo iÅ¡ varžytinių, t. y. atsakovė, sudarydama ginčo Sutartį, negalėjo numatyti, kad hipoteka užtikrintas turtas, kurio nustatyta vertė turėjo pilnai padengti skolos likutį, antstolio bus parduotas už tris kartus mažesnę kainÄ . Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčo Sutartimi ginčo Sklypas buvo parduotas už akivaizdžiai mažesnę kainÄ nei buvo reali to turto rinkos vertė. Sudarant sandorį privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar perkamas sklypas nėra suvaržytas, o kitų kreditorių buvimas ar nebuvimas nedaro jokios įtakos sÄ Å¾iningam įgijėjui. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovei apie ginčo Sutartį vėliausiai turėjo bÅ«ti žinoma 2019 m. spalio mėnesį.

8. Atsakovas triplike papildomai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo Sklypas yra likvidus, taip pat neįrodė, kad būtent dėl ginčo Sutarties sudarymo atsakovė tapo nemoki arba jos mokumas pakito. Atsakovas nurodė, kad ginčo Sutartimi kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nei vienas iš atsakovės kreditorių ginčo Sutarties neginčijo.

9. Trečiasis asmuo Kredito unija „SaulėgrÄ Å¾a“ (toliau – ir trečiasis asmuo) atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis ir UAB „Vilnoja LT“ 2016 m. liepos 22 d. sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ minėtai bendrovei buvo suteiktas 480 000 Eur kreditas. 2016 m. liepos 22 d. atsakovė laidavo trečiajam asmeniui visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Vilnoja LT“ pagal kredito sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė pardavė ginčo SklypÄ atsakovui buvo žinoma trečiajam asmeniui maždaug nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, kai trečiasis asmuo, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė minėto ginčo Sklypo pardavimo atsakovui faktÄ .

Tai nustatęs trečiasis asmuo įvertino, kad ginčo Sklypo vertė gali bÅ«ti vertinama tik kartu su jame esančiais statiniais, todėl ginčo Sklypo vertė, kaip savarankiÅ¡ko objekto, neatitinka vieÅ¡ai deklaruojamos vertės, kuri yra nurodyta NT registro duomenų bazėje, nes toks Sklypas yra nelikvidus. Dėl Å¡ių priežasčių trečiasis asmuo nevertino ginčo Sutarties kaip pažeidžiančios jo interesus, kadangi nebuvo nustatyta realių galimybių realizuoti ginčo SklypÄ už didesnę kainÄ .

Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad, jo nuomone, įvertinus ginčo Sutartimi perleistÄ turtÄ ir jo savybes, ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos, nes atsakovės mokumui Å¡io sandorio sudarymas esminės reikÅ¡mės neturėjo.

10. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinio ir dubliko argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovai ir jų atstovai teismo posėdyje, palaikydami atsiliepimų ir triplikų argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 11. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , tačiau ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1–2 dalys). Atsakovai byloje prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį.

12. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, bÅ«tina nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga, t. y. kada Å¡iuo atveju Vilniaus kredito unija sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teises galimai pažeidžiantį ginčo sandorį (atsakovų 2019 m. liepos 18 d. sudarytÄ Sutartį).

13. Atsakovė A. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovei informacija apie Sutartį buvo prieinama anksčiau, todėl ieÅ¡kovė šį sandorį turėjo ginčyti anksčiau. Å iuos argumentus atsakovės atstovė palaikė ir teismo posėdžių metu. Atsakovas Ž. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų bazės ir „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės gauti bet kokiÄ informacijÄ apie atsakovę, jos turtÄ , nekilnojamojo turto sandorius ir kt.

Atsikirsdama į Å¡iuos atsakovų argumentus, ieÅ¡kovė dublike rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-91/2013 nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad kreditorius neturi įstatyminės pareigos nuolat sekti bei domėtis sandoriais, kuriuos sudaro jo skolininkai. Triplike atsakovė dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ stebėti ir tikrinti įkeisto turto bÅ«klę, o jam pasikeitus ar atsakovei atsidÅ«rus rizikos grupėje, turėjo pareigÄ peržiÅ«rėti turtÄ .

Atsakovas triplike papildomų argumentų dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nenurodė. Trečiasis asmuo Kredito unija „SaulėgrÄ Å¾a“ atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti, t. y. dalyvavo byloje atsakovų pusėje, tačiau ieÅ¡kinio senaties taikymo neprašė.

14. IeÅ¡kovė nebuvo ginčo Sutarties, sudarytos 2019 m. liepos 18 d., Å¡alimi. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė 2021 m. kovo 17 d. iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso v.mitkus@antstoliai.lt gavo antstolio V. Mitkaus padėjėjos E. O. S. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „siunčiame žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä su istorija bei pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ dėl nurodyto žemės sklypo tarp A. B. ir Ž.

B.“ Taigi, ieÅ¡kovė apie ginčo sandorį neabejotinai žinojo 2021 m. kovo 17 d. Atsakovai, praÅ¡ydami taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodė, kada, jų nuomone, prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Atsakovai, kaip minėta, vertino, kad 1 metų terminas yra praleistas, nes ieÅ¡kovė turėjo teisę gauti bet kokiÄ informacijÄ apie atsakovę, jos turtÄ ir sudaromus sandorius. IeÅ¡kovės dubliko argumentai, kad ji neturėjo teisės gauti informacijos apie atsakovÄ , kuriam nėra teikiamos finansinės paslaugos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes atsakovai rėmėsi argumentais, susijusiais su tuo, kad ieÅ¡kovė galėjo gauti informacijÄ apie atsakovės sudaromus sandorius, o ne apie atsakovo sudaromus sandorius.

Vis dėlto, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra ne tai, kada kreditorius galėjo sužinoti apie savo teises galimai pažeidžiantį skolininko sandorį, tačiau, kada kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį sandorį. Atsakovai nenurodė teismui, kada ieÅ¡kovė turėjo sužinoti apie ginčo Sutartį, taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad ieÅ¡kovei apie ginčo Sutartį tapo žinoma anksčiau nei 2021 m. kovo 17 d. Be to, Å¡iuo atveju teismas atsižvelgia į ieÅ¡kovės nurodytÄ teismų praktikÄ , t. y.

Lietuvos apeliacinio teismo minėtÄ nutartį, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad AB Ūkio bankas yra kredito įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra bÅ«tent kitų asmenų kreditavimas. Tokio pobÅ«džio subjektai turi labai daug skolininkų, kurių sudaromi sandoriai gali potencialiai pažeisti jo interesus, todėl nebÅ«tų pagrįsta, protinga bei teisinga reikalauti, kad toks asmuo nuolat stebėtų itin didelį kiekį nekilnojamojo turto registro duomenų, susijusių su jo skolininkų sudaromais sandoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-91/2013).

15. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Minėta įstatymo norma taip pat įtvirtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

16. Teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina, konstituciÅ¡kai pagrindžiama ir pateisinama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

17. Teismo precedento autoritetas padeda formuoti vienodÄ (nuosekliÄ , neprieÅ¡taringÄ ) teismų praktikÄ (jurisprudencijos tęstinumÄ ), o tai padeda užtikrinti tinkamÄ visose teisės sistemose bendro teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, nors ir galėjo, tačiau neprivalėjo apie ginčo Sutartį sužinoti anksčiau, nei tokiÄ informacijÄ gavo iÅ¡ antstolio kontoros, todėl teismas negali daryti iÅ¡vados, kad 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiančius sandorius, nagrinėjamu atveju yra praleistas.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų atskleidusi savo kreditorei apie ketinimus sudaryti minėtÄ sandorį. Dėl Pauliano ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų 18. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliano ieÅ¡kinio pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019). Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kreditorius pagrįstai gali reikÅ¡ti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės 19. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), bet ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191/2016; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021).

20. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad su atsakove pasirašė Kredito sutartį 2015 m. vasario 4 d., Kredito sutartis ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo nutraukta, tačiau prievolių vykdymo terminai atsakovės jau buvo praleisti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu jokių įsiskolinimų ieÅ¡kovei nebuvo. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad pirmuosius praneÅ¡imus apie įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ ieÅ¡kovė teikė atsakovei tik nuo 2020 m. gegužės mėnesio, t. y. tik praėjus beveik vieneriems metams nuo ginčo Sutarties sudarymo. Dublike ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovė nors ir mokėjo įmokas ieÅ¡kovei, tačiau įmokos nebuvo savalaikės ir nebuvo tinkamo dydžio, todėl atsakovei nuolat buvo skaičiuojami delspinigiai.

21. Spręsdamas dėl to, ar ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ginčo Sutarties sudarymo metu (2019 m. liepos 18 d.), teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atveju nereikalaujama, kad bÅ«tų atsižvelgiama į prievolės termino suėjimo faktÄ .

Tai kreditoriui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į skolininko nesÄ Å¾iningus veiksmus, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimÄ , nes dėl tokių veiksmų skolininkas netenka termino teikiamų lengvatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad terminai pagal bendrÄ prezumpcijÄ yra nustatomi skolininko naudai, todėl, skolininkui elgiantis nesÄ Å¾iningai, jis neturėtų bÅ«ti ginamas terminu.

Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t. y. įgyja teisę pasinaudoti Actio Pauliana kaip specialiu gynybos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Taigi, atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisiškai nėra reikšmingi atsakovų atsikirtimai, susiję su tuo, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė tinkamai vykdė savo prievoles ieškovei, o ieškovė nereiškė su netinkamu prievolių vykdymu susijusių pretenzijų.

Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga tai, kad atsakovės prievolė ieÅ¡kovei kilo pagal 2015 m. vasario 4 d. sudarytÄ Kredito sutartį, t. y. ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio sudarymo metu jau buvo atsakovės kreditore.

22. Atsakovai atsiliepimuose taip pat pažymėjo faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kad ieÅ¡kovės reikalavimai pagal Kredito sutartį buvo užtikrinti įkeitimu ir laidavimu. Vis dėlto, Å¡iuo aspektu teismas pažymi, kad tai nėra susiję su ieÅ¡kovės reikalavimo teisės turėjimu. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad prievolės įvykdymo užtikrinimas nepaneigia kreditoriaus statuso bei jo reikalavimo teisės turėjimo; hipotekos atveju kreditorius turi teisę nukreipti savo reikalavimų patenkinimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ ne ginčo tvarka, tačiau užtikrinimas hipoteka negarantuoja visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, todėl galimybė sumažinti reikalavimo teisės apimtis, patenkinus dalį reikalavimo iÅ¡ įkeisto turto, negali bÅ«ti tapatinama su kreditoriaus statuso neturėjimu (praradimu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-91/2013).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo 23. Ieškovė nurodė, kad ginčo Sutartimi jos teisės buvo pažeistos, nes dėl ginčo Sutarties sudarymo atsakovės reali galimybė atsiskaityti su ieškove ir įvykdyti prievolę sumažėjo mažiausiai ginčijamu sandoriu perleisto turto verte (1 187 Eur). Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamu sandoriu perleisto ginčo Sklypo vidutinė rinkos vertė, nurodyta pačioje ginčo Sutartyje, buvo 29 400 Eur. Atsakovė su tokiais ieškovės argumentais atsiliepime nesutiko, nurodydama, kad ginčo Sklypas dėl savo specifinio išsidėstymo, nustatytų servitutų vertintinas būtent 1 187 Eur suma.

Be to, atsakovė pastebėjo, kad po ginčo Sutarties sudarymo ieÅ¡kovei buvo atliktos 890 Eur dydžio įmokos. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. atsakovės banko sÄ skaitos AB „Swedbank“ banke iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d. pervedė ieÅ¡kovei 250 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. pervedė 360 Eur, 2019 m. gruodžio 16 d. pervedė 180 Eur, 2020 m. sausio 13 d. pervedė 115 Eur, o 2020 m. vasario 25 d. pervedė dar 360 Eur (iÅ¡ viso 1 265 Eur).

Taigi, ieškovės argumentai, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo sumažėjo atsakovės reali galimybė atsiskaityti su ieškove mažiausiai ginčijamu sandoriu perleisto turto verte (1 187 Eur) teismo atmetami kaip nepagrįsti.

24. Sprendžiant, ar ginčo sandoris pažeidė ieÅ¡kovės, kaip atsakovės kreditorės teises, dėl to, kad galimai atsakovė ginčo SklypÄ pardavė atsakovui už mažesnę kainÄ , nei tokio Sklypo rinkos kaina ir taip sumažino savo realiÄ galimybę atsiskaityti su ieÅ¡kove, reikÅ¡minga tai, ar ginčo SklypÄ atsakovė pardavė atsakovui už nepagrįstai žemÄ kainÄ . IeÅ¡kovė įrodinėdama Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kinyje rėmėsi ginčo Sutartimi, kurioje nurodyta ginčo Sklypo vidutinė rinkos vertė 29 400 Eur.

IÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ginčo Sklypo vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta ginčo Sutarties sudarymo metu (2019 m. liepos 18 d.) masinio vertinimo bÅ«du. Nekilnojamojo turto masinį vertinimÄ valstybės užsakymu atlieka VÄ® Registrų centras. Toks vertinimas atliekamas valstybės reikmėms, Å¡iuo atveju – mokestinių verčių apskaičiavimui sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, o turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti perduotas turtas jo vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtÄ ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po Å¡io turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad mokestinių verčių apskaičiavimo tikslais Sutartyje nurodyta ginčo Sklypo vidutinė rinkos vertė nereiÅ¡kia, kad atsakovė galėjo parduoti ginčo SklypÄ už 29 400 Eur.

25. Atsakovė triplike nurodė, kad ginčo sandorio kaina atitiko rinkos kainas, o atsakovas triplike nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčo Sklypas apskritai yra likvidus. IeÅ¡kovė 2021 m. liepos 13 d. teismui pateikė UAB „Vertinimo partneriai“ 2021 m. liepos 12 d. konsultacinę pažymÄ apie galimÄ turto kainÄ rinkoje (toliau – Konsultacinė pažyma), kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina ginčo Sklypo kaina rinkoje 2019 m. liepos 18 d. galėtų siekti 19 200 Eur, t. y. 10 200 Eur mažesnė, nei vidutinė rinkos kaina, nurodyta Sutartyje mokestinių verčių apskaičiavimo tikslais, tačiau 18 013 Eur didesnė, nei ta, už kuriÄ ginčo Sklypas buvo parduotas ginčo Sutartimi.

Trečiasis asmuo Kredito unija „SaulėgrÄ Å¾a“ atsiliepime nurodė, kad jai nepavyko surasti turto vertintojų, kurie sutiktų įvertinti ginčo SklypÄ , kaip savarankiÅ¡kÄ objektÄ (be jame esančių statinių). Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad nebuvo nustatyta realių galimybių realizuoti ginčo SklypÄ už didesnę kainÄ , todėl ginčo Sutartis nebuvo vertinama kaip pažeidžianti trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad į bylÄ ieÅ¡kovės pateikta Konsultacinė pažyma yra informacinio pobÅ«džio, t. y. joje nurodyta ginčo Sklypo vertė gali neatitikti realios ginčo Sklypo vertės, kuri bÅ«tų nustatyta atliekant ginčo Sklypo vertinimÄ .

Konsultacinėje pažymoje nurodyta, kad Å¡i pažyma neatitinka turto vertės ataskaitos turinio bei formos, jÄ rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika. Kaip liudytoju ieÅ¡kovės praÅ¡ytas apklausti UAB „Vertinimo partneriai“ asistentas M. D. teismo posėdyje nurodė, kad turto vertintojo kvalifikacijos neturi, Konsultacinės pažymos pats nerašė, paaiÅ¡kino, kad konsultacinėse pažymose yra nurodoma ne turto rinkos vertė, o galima turto kaina, taip pat paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju taikytas užstatymo koeficientas (0,95) yra nustatytas ne ginčo Sklypui, o visam Vilniaus rajonui (2021 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 59 min.

– 1 val. 10 min.). Taigi, Konsultacinėje pažymoje apskaičiuota galima ginčo Sklypo kaina (19 200 Eur) nėra ginčo Sklypo vidutinė rinkos vertė, todėl remiantis vien Å¡ia informacinio pobÅ«džio pažyma negalima iÅ¡vada, kad atsakovė pardavė ginčo SklypÄ už žymiai mažesnę kainÄ nei tuo metu buvo vidutinė jo rinkos vertė.

26. Be to, pagal Konsultacinę pažymÄ matyti, kad galima 1 aro kaina buvo nustatyta pagal labiausiai panaÅ¡ius sandorius, tačiau iÅ¡ Konsultacinės pažymos turinio ir jos priedų teismas negali spręsti, kad lyginamuoju metodu buvo vertinti į ginčo sandorį panaÅ¡Å«s sandoriai, turint omenyje tai, kad iÅ¡ visos 0,289 ha ginčo Sklypo teritorijos pagal VÄ® Registro centro vieÅ¡ai skelbiamus duomenis yra užstatyta 0,2669 ha ploto teritorija, be to, kad ginčo Sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui (E. P.), o visam ginčo Sklypo plotui (0,289 ha) yra nustatytas statinių servitutas (tarnaujantis).

Teismo abejones dėl UAB „Vertinimo partneriai“ Konsultacinėje pažymoje vertintų panašių sandorių patvirtina ir byloje esanti UAB „Centro kubas“ 2021 m. birželio 9 d. konsultacija dėl turto pardavimo rinkoje Nr. K-21-06-08-I30, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad tokio tipo sandoriai (panašių sklypų po pastatais pirkimo-pardavimo) rinkoje nėra fiksuojami. Šioje konsultacijoje nurodyta, kad tokio tipo objektai tarp nesusijusių asmenų nėra parduodami ir perkami.

27. Nepaisant to, kad ginčo Sklypas yra netoli nuo Vilniaus (apie 18 km), teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju ginčo Sklypas buvo parduotas atsakovui už dirbtinai pažemintÄ kainÄ . Atsakovė teismo posėdžio metu, atsakydama į teismo klausimÄ dėl ginčo Sklypo pardavimo kainos nustatymo, paaiÅ¡kino, kad „jau buvo prasidėję nemokėjimai, įsiskolinimai“, tai dukra bandė sužinoti, kiek vertas ginčo Sklypas, tačiau vertintojams atsisakius vertinti, dukra sugalvojo, kad reikia parduoti už kainÄ , kuri yra nurodyta Registrų centre, atsakovė taip pat nurodė, kad „aÅ¡ iÅ¡ viso viskÄ būčiau atidavusi“, tačiau dukra siÅ«lė parduoti, sakydama, kad „kažkiek pasidengsim skolas“ (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 11–12 min.).

Atsakydama į ieÅ¡kovės atstovės klausimÄ , ar atsakovė pati domėjosi, kokia yra 1 aro sklypo kaina Sudervėje, atsakovė atsakė, kad niekada nesidomėjo (to paties teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 16 min.). Taigi, nors atsakovė ir nesiekė parduoti ginčo Sklypo už dirbtinai pažemintÄ kainÄ , tačiau, žinodama apie turimus įsiskolinimus kreditoriams, nesiekė jo parduoti už tuo metu buvusiÄ vidutinę rinkos vertę (tuo nesidomėjo). Kaip minėta, ginčo Sklypas buvo parduotas už 1 187 Eur.

Nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymas turint finansinių sunkumų ir nesidomint perleidžiamo nekilnojamojo turto tuo metu buvusia vidutine rinkos verte, teismo vertinamas kaip atsakovės kreditorių teisių pažeidimas. Byloje nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai dėl ginčo Sutarties sudarymo sumažėjo atsakovės galimybė atsiskaityti su ieÅ¡kove, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nors po ginčo sandorio sudarymo ir buvo atliekami tam tikri mokėjimai ieÅ¡kovei, tačiau atsakovei teko kreiptis į ieÅ¡kovę dėl Kredito sutarties pakeitimo – vietoje numatyto galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino 2020 m. sausio 12 d. susitarti dėl kredito grÄ Å¾inimo galutinio termino 2021 m. sausio 12 d., t. y. pratęsti kredito grÄ Å¾inimÄ metams (2019 m. gruodžio 16 d.

Susitarimas Nr. 1). Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir Å¡i Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lyga, todėl toliau teismas vertins skolininkės (atsakovės) sÄ Å¾iningumÄ . Pauliano ieÅ¡kinio taikymo sÄ lyga dėl atsakovės neprivalėjimo sudaryti ginčo Sutartį byloje nėra ginčijama, todėl teismas dėl jos atskirai nepasisako. Dėl skolininko (ne)sÄ Å¾iningumo 28. Kaip minėta, Pauliano ieÅ¡kinio tenkinimui, be kita ko, yra bÅ«tina nustatyti, kad skolininkas (Å¡iuo atveju – atsakovė) buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus (Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovės) teises.

29. CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuria remiantis kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovė ir atsakovas yra mama ir sÅ«nus, t. y., kad sandorį skolininkė (atsakovė) sudarė su savo vaiku (atsakovu). Taigi, nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovei teko pareiga paneigti savo nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

30. Atsakovė atsiliepime, įrodinėdama savo sÄ Å¾iningumÄ , nurodė, kad ji buvo sÄ Å¾ininga, nes pardavė ginčo SklypÄ už vertę, kuri realiai atitiko ginčo Sklypo vertę dėl jo specifiÅ¡kumo (servituto). IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o (su istorija) matyti, kad visam ginčo Sklypo plotui (0,289 ha) nuo 2015 m. gegužės 21 d. yra įregistruota daiktinė teisė – statinių servitutas (tarnaujantis). Å i daiktinė teisė įregistruota administracinio akto – Apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 30 d.

įsakymo Nr. 2.3-19838-(30) pagrindu. Pagal CK 4.122 straipsnį, statinių servitutas suteikia teisę uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų Å¡viesÄ ar esamÄ vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo. Kaip minėta, ginčo Sklype esantys statiniai priklauso atsakovės mamai E. P. Taigi, bÅ«tent ji turi teisę spręsti, ar leisti ginčo Sklypo savininkui statyti ginčo Sklype kitus statinius ar atlikti kitus veiksmus ginčo Sklype, taip pat ji turi teisę iÅ¡ ginčo Sklypo savininko reikalauti susilaikyti nuo konkrečių veiksmų atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad statinių servitutas yra nustatytas visam ginčo Sklypui, tokios daiktinės teisės nustatymas gali itin apriboti ginčo Sklypo savininko galimybes naudoti ginčo SklypÄ . Vis dėlto, tokia iÅ¡vada yra hipotetinė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės mama neabejotinai pasinaudotų Å¡ia savo teise ribodama ginčo Sklypo savininko veiksmus. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo Sklypas yra gana didelis ir galima bÅ«tų spręsti dėl jo pertvarkymo, suformuojant keletÄ sklypų.

Nepaisant Å¡ios aplinkybės ir to, kad ginčo Sklypo savininkas galėtų kreiptis į kompetentingÄ institucijÄ dėl servituto pakeitimo ar panaikinimo, tačiau tai neabejotinai yra susiję su papildomomis laiko ir lėšų sÄ naudomis bei papildoma rizika, kad ginčo Sklypo suvaržymai vis dėlto iÅ¡liks. Tai neabejotinai reiÅ¡kia, kad ginčo Sutarties sudarymo metu atsakovė galėjo sÄ Å¾iningai manyti, jog ginčo Sklypo pardavimas už Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ jo vertę nepažeis atsakovės kreditorės (ieÅ¡kovės) teisių.

31. Be to, atsakovė atsiliepime paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ gautų pinigų buvo dengiamas įsiskolinimas. Ä® bylÄ atsakovė pateikė įrodymus, kad 2019 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2020 m. sausio ir vasario mėnesiais mokėjo tam tikras sumas ieÅ¡kovei. Ginčo Sutartis, kaip minėta, buvo sudaryta 2019 m. liepos mėnesį, todėl nėra pagrindo teigti, kad įsiskolinimas ieÅ¡kovei buvo dengiamas bÅ«tent iÅ¡ pinigų, gautų už ginčo Sklypo pardavimÄ . Nepaisant to, kad atsakovė, pardavusi ginčo SklypÄ , iÅ¡ karto nesumokėjo visų gautų pinigų ieÅ¡kovei, tačiau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 1 265 Eur, t. y. 78 Eur daugiau, nei gavo už ginčo SklypÄ .

Pagal bylos duomenis matyti, kad ieÅ¡kovė 2020 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu pranešė atsakovei, kad atsakovė vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus ieÅ¡kovei pagal Kredito sutartį. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės skola iÅ¡ viso yra 713,57 Eur (507,33 Eur negrÄ Å¾inta kredito dalis, 197,86 Eur nesumokėtos palÅ«kanos, 8,38 Eur paskaičiuoti delspinigiai), o 2020 m. gegužės 27 d. praneÅ¡imu kreipėsi į atsakovę, praneÅ¡dama, kad negrÄ Å¾into kredito dalis yra 763,16 Eur, nesumokėtos palÅ«kanos 301,36 Eur, paskaičiuoti delspinigiai 24,03 Eur (visa skola 1 088,55 Eur).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų anksčiau (iki ginčo Sutarties sudarymo) siuntusi atsakovei praneÅ¡imus apie netinkamÄ Ä¯sipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymÄ . Tai taip pat reiÅ¡kia, kad ginčo Sutarties sudarymo metu atsakovė galėjo sÄ Å¾iningai manyti, jog ginčo Sklypo pardavimas nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių.

32. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, įrodinėdama atsakovės sÄ Å¾iningumÄ , pažymėjo, kad atsakovės įsipareigojimai pagal Kredito sutartį užtikrinti įkeitimu ir laidavimu. Kredito sutarties 5.2.1 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovei už kreditÄ Ä¯keičiamas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-1997-6260, ir kurio rinkos vertė 2014 m. gruodžio 16 d. 34 754 Eur. Byloje pateikta 2015 m. vasario 6 d. Sutartinė hipoteka (maksimalioji), kurioje nurodyta, kad minėtas sklypas yra įkeičiamas ieÅ¡kovės reikalavimų pagal Kredito sutartį užtikrinimui.

Sutartinės hipotekos 7.1 punkte nurodyta, kad užtikrintos prievolės dydis yra 27 800 Eur, o Sutartinės hipotekos 6 punkte nurodyta, kad įkeičiamo daikto vertė yra 34 754,40 Eur, t. y. 6 954,40 Eur didesnė nei įkeitimu užtikrintos atsakovės prievolės dydis. Vykdomasis įraÅ¡as nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡duotas 2020 m. rugsėjo 15 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo ginčo Sutarties sudarymo, o varžytinės dėl įkeisto žemės sklypo įvyko dar vėliau – 2020 m. gruodžio 21 d., kurių metu minėtas sklypas pagal antstolio Vytauto Mitkaus 2021 m. vasario 4 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ Nr. S-21-240-2441 buvo parduotas už 11 417 Eur, t. y. 23 337,40 Eur pigiau, nei prieÅ¡ 6 metus buvo nustatyta jo vertė.

Taigi, atsakovė ginčo Sutarties sudarymo metu (2019 m. liepos 18 d.) galėjo sÄ Å¾iningai manyti, kad ginčo Sutartis nepažeis ieÅ¡kovės teisių, nes atsakovės įsipareigojimai yra užtikrinti didesnės vertės, nei atsakovės įsipareigojimai, nekilnojamuoju turtu. Atsakovei tuo metu negalėjo bÅ«ti žinoma, kad įkeistas turtas daugiau kaip po metų iÅ¡ varžytinių bus parduotas už daugiau kaip tris kartus mažesnę kainÄ , nei jo įkeitimo metu. Be to, Kredito sutarties 5.3.1 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovei priimtinos formos ir turinio laidavimÄ suteikia Ž.

B., laidavimas galioja iki atsakovė tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Visi Å¡ie duomenys leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė paneigė savo nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , t. y. įrodė, kad nežinojo ir neturėjo žinoti, jog sudaromas sandoris (ginčo Sutartis) pažeis kreditoriaus (ieÅ¡kovės) teises. IeÅ¡kinyje nurodyti argumentai, kad atsakovė raÅ¡tu nepranešė apie negalėjimÄ tinkamai laikytis prisiimtų įsipareigojimų, kad be ieÅ¡kovės sutikimo prisiėmė papildomus įsipareigojimus, yra susiję su ieÅ¡kovės prievolių pagal Kredito sutartį galimai netinkamu vykdymu, o ne su atsakovės nesÄ Å¾iningumu (žinojimu arba turėjimu žinoti, kad ginčo Sutartimi bus pažeistos ieÅ¡kovės teisės), todėl Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai nekeičia teismo iÅ¡vados dėl atsakovės paneigtos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos.

33. Kaip minėta, Pauliano ieÅ¡kinio tenkinimui yra bÅ«tina nustatyti visas sÄ lygas. Nenustačius nors vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, Pauliano ieÅ¡kinio tenkinimas nėra galimas, todėl trečiojo asmens (atsakovo) sÄ Å¾iningumo vertinimas nebėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ir teismas dėl to atskirai nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 34. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieÅ¡kovė neįrodė privalomų Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lygų visumos, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl ginčo Sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir restitucijos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai ieškovės prašymas dėl 6 848,58 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų netenkintinas. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad byloje patyrė 2 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė pateikė teismui duomenis, kad byloje patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės. Ieškinį atmetus, atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antrosios šalies (ieškovės) tenkintini. Trečiasis asmuo (dalyvavęs byloje atsakovų pusėje) bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

36. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškovės Vilniaus kredito unijos ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei A.

B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus kredito unijos (juridinio asmens kodas 112043996) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovui Ž. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus kredito unijos (juridinio asmens kodas 112043996) 2 120 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. SprendimÄ per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja Enrika Janušonienė