7e23f5ce-9b09-4cdc-a91f-e59e06887921 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-795/2020 Proceso Nr. 1-01-1-20436-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, nuteistojo A.

L. gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, nukentėjusiojo V. L. atstovui advokatui Romanui Lupeikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. L. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A. L. įpareigojimus: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A.

L. pareigas: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo laikas nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. gegužės 23 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. A. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo. A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir namų areštas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paimtas dokumentas – A. L. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intina A. L. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki visiÅ¡ko nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. L. priteistas (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 1 473,56 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A.

L. priteistas nukentėjusiajam V. L. 149,17 Eur turtinės, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. metinės palÅ«kanos nuo priteistos (3 149,17 Eur) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ A. L. priteista nukentėjusiajam V. L. 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. L. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent: 2019 m. gegužės 16 d., apie 22.50 val., A.

L., stovėdamas prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties provokavo pro Å¡alį einantį, Å¡unį vedžiojantį nukentėjusįjį V. L., sakydamas: „KÄ Äia rodai?“, „Gausi į galvÄ â€œ, kuris iÅ¡sigandęs pradėjo bėgti ir priekine deÅ¡ine kÅ«no dalimi nugriuvo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kieme ant grindinio, po to prie jo pribėgęs A.

L. pastarÄ jį atvertė, prispaudė keliais prie žemės ir sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus į kairiÄ jÄ veido pusę prie akies, tokiu bÅ«du iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nukentėjusiajam V. L. padarė odos nubrozdinimus abiejų alkÅ«nių, deÅ¡inio kelio, deÅ¡inės pusės klubakaulio sparno srityse, galvos sumuÅ¡imÄ su muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje, poodine kraujosruva kairės akies aplinkoje, kraujosruva kairės akies obuolio lateraliniame kraÅ¡te, kairės akiduobės dugno lūžimÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ , tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nukentėjusysis V. L. apeliaciniu skundu prašo:

1) nuteistajam A. L. netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinti nuteistajam paskirtus įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktuose, 4 dalyje;

2) nukentėjusiojo V. L. civilinį ieÅ¡kinį, kuris buvo patikslintas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tenkinti visiÅ¡kai. Padidinti priteistÄ turtinę žalÄ nuo 149,17 Eur iki 1 149,17 Eur. Padidinti priteistÄ neturtinę žalÄ nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur. Padidinus priteistÄ Å¾alÄ , iÅ¡ A. L. priteisti procesines 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo;

3) kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo 2.1.1. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad A. L. nagrinėjamu atveju dėl 2019 m. gegužės 16 d. padaryto smurtinio nusikaltimo buvo teisiamas pirmÄ kartÄ . Tačiau taip pat paminėta, kad A. L. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-1068/2020 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, o bÅ«tent, jis 2019 m. rugsėjo 7 d. kartu su kitu bendrininku, bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų vieÅ¡oje vietoje sumušė kitÄ Å¾mogų, kurio ankščiau taip pat nepažinojo, ir šį žmogų ne tik spardė gulintį į įvairias kÅ«no vietas, tačiau taip pat jam smÅ«giavo turimais mediniais pagaliais, iÅ¡ viso Å¡iam žmogui buvo suduota ne mažiau kaip 20 kartų.

Smurtinius nusikaltimus A. L. padarė 2019 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. rugsėjo 7 d. Taigi apeliaciniame skunde teigiama, jog Å¡ios aplinkybės rodo, kad padaryti smurtiniai nusikaltimai nėra atsitiktinumas, tai A. L. gyvenimo bÅ«das, savęs realizavimas, nepaisymas elementarių gyvenimo normų. Be to, lyginant abiejų padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir jų padarymo mechanizmÄ , iÅ¡skirtinas itin didelis A. L. žiaurumas, ciniÅ¡kumas. Bylos medžiagoje yra duomenys, kurie patvirtina, kad A. L. lankėsi (duomenys neskelbtini) centre dėl (duomenys neskelbtini).

Visos nurodytos aplinkybės, anot apelianto, patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus A. L. nuo visuomenės. 2.1.2. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog nuo nusikaltimo padarymo momento (2019 m. gegužės 16 d.) iki nuosprendžio priėmimo (2020 m. birželio 15 d.) nuteistasis nukentėjusiajam neatlygino žalos. Ta pati situacija yra ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-1068/2020. A. L. nuosprendžio priėmimo momentu nebuvo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir prieš tai, todėl žalos atlyginimas bus galimas arba iš jam priklausančio (duomenys neskelbtini), arba iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, t. y.

žalÄ turės atlyginti valstybė. Taigi apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad nėra net menkiausios tikimybės, jog A. L. nukentėjusiajam atlygins ar bent jau sieks atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Be to, apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad A. L. buvo skirta kardomoji priemonė — suėmimas, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Å i aplinkybė taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, nes A. L. sÄ moningai ir tyčia pasislėpė, kadangi aiÅ¡kiai suprato, jog yra pripažintas kaltu ir nuteistas už 2019 m. rugsėjo 7 d. padarytÄ smurtinį nusikaltimÄ , o, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , tikėtina manė, kad teismas skirs realiÄ laisvės atėmimo bausmę. 2.1.3.

Apibendrinant tai, kas aptarta, apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog nėra teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, juo labiau, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, nesigailėjo padaręs nusikaltimÄ , neatsiprašė nukentėjusiojo, nesistengė atlyginti ir neatlygino padarytos žalos. 2.2. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio 2.2.1. Nukentėjusysis A. L. buvo sumuÅ¡tas taip, kad be kitų sužalojimų – odos nubrozdinimų ir kraujosruvų galvoje, V.

L. buvo sulaužytas kairės akiduobės dugnas, padarytas galvos smegenų sukrėtimas, dėl to nukentėjusiojo veide liko du randai, kurie yra aiÅ¡kiai matomi ir kurių paÅ¡alinti nėra jokios galimybės. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, jei teisėsaugos institucijos bÅ«tų padariusios iÅ¡vadÄ , jog randai yra bjaurojantys, tuomet sveikatos sutrikdymo mastas bÅ«tų konstatuotas kitas. 2.2.2. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtÄ 10 000 Eur neturtinę žalÄ sumažino ir priteisė iÅ¡ nuteistojo A.

L. 3 000 Eur, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, kad jis neva uždirba 30–35 Eur per dienÄ , (duomenys neskelbtini) dirbdamas (duomenys neskelbtini). Viena vertus, nuteistasis jokių duomenų apie savo pajamas nepateikė, tačiau (duomenys neskelbtini) sektoriuje paprastai mokamas darbo užmokestis per dienÄ yra ženkliai didesnis. Kita vertus, apelianto nuomone, teismas nuosprendyje pateisino A. L. ir kitÄ daromÄ neteisėtÄ veiklÄ â€“ (duomenys neskelbtini). 2.2.3. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir paminėjo suformuotÄ praktikÄ , tačiau konkrečios bylos, iÅ¡nagrinėtos kasacinės instancijos teisme, nenurodė.

Taigi apeliaciniame skunde pažymėta, jog pagal besiformuojančiÄ teismų praktikÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur. 2.2.4. Byloje yra pateiktos iÅ¡vados apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, konstatuoti liekamieji reiÅ¡kiniai (randai veide). Be to, buvo paaiÅ¡kinta, kad nukentėjusiajam teko gydytis (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), dėl sumuÅ¡imų negalėjo lankyti (duomenys neskelbtini), dėl patirto sužalojimo ir sukeltų fizinių nepatogumų V.

L. patyrė didelę dvasinę traumÄ , didžiulę gėdÄ ir pažeminimÄ , atsirado nemiga, baimė, dėl aiÅ¡kiai matomų randų veide nukentėjusysis labai iÅ¡gyvena. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nors nukentėjusiajam V. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam sužalojimai padaryti gyvybiÅ¡kai pavojingoje ir jautrioje kÅ«no vietoje – galvoje. Nukentėjusysis dėl sužalojimų jautė labai didelius skausmus, kurį laikÄ buvo sumažėjusi jo bendravimo galimybė, dėl tokio netikėto užpuolimo prarado ir saugumo jausmÄ .

Tai, kad V. L. randai veide liks ir ateityje, patvirtina teismui pateikti medicininiai dokumentai. Taigi apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog yra pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimÄ padidinti nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur. 2.2.5. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog teisiamajame posėdyje buvo apklaustas pats nukentėjusysis, kuris paaiÅ¡kino, kad vasaros metu (2019 metais) ketino dirbti UAB „K.“ arba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojos A. La. ir R. R. Nukentėjusysis V.

L. neplanavo ir negalėjo numatyti, kad prieÅ¡ jį 2019 m. gegužės 16 d. bus padarytas nusikaltimas ir jam bus sutrikdyta sveikata, o gydytis reikėjo net iki rugsėjo mėnesio. V. L. ketino rugsėjį pradėti lankyti (duomenys neskelbtini) kursus, kad, sulaukęs (duomenys neskelbtini), galėtų įgyti teisę (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai pagrindžia, jog V. L. ketino dirbti per vasaros atostogas ir užsidirbti asmeninių pajamų, todėl nuteistas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ netiesioginę žalÄ .

3. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V. L. atstovas advokatas R. Lupeika prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priteisti procesines iÅ¡laidas už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, prokurorė K. Blinstrubienė ir nukentėjusiojo A. L. gynėjas advokatas V. JanuÅ¡auskas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nukentėjusiojo V. L. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Å iuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl A. L. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, taip pat ir iÅ¡ teismo posėdžio metu aptartos nukentėjusiojo V. L. bei jo atstovo pozicijos yra akivaizdu, jog praÅ¡oma panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ nuteistajam A. L., taip pat priteisti didesnį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria bÅ«tent Å¡iuos esminius apeliacinio skundo klausimus, t. y. ar nuteistajam A. L. buvo paskirta teisinga bausmė ir ji neturtų bÅ«ti griežtinama, taip pat ar tinkamai buvo įvertinta nukentėjusiojo V. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos patirta žala.

8. Dėl BK 75 straipsnio taikymo 8.1. Skundžiamu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistajam A. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. 8.2. Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d, t. y. nusikaltimo padarymo metu), kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 8.3.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe:

įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimÄ , galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). 8.4.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). 8.5. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuteistajam pirmosios instancijos teismas priėmė, neįvertinęs bylos duomenų visumos bendrumo aspektu, dėl to BK 75 straipsnio taikymÄ motyvavo tiesiog paminėdamas, kad A.

L. yra teisiamas dėl pirmÄ kartÄ padarytos nusikalstamos veikos, yra jauno amžiaus, iÅ¡ dalies sutiko atlyginti žalÄ . Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti nuteistajam A. L. BK 75 straipsnio nuostatas. BÅ«tina atkreipti dėmesį, jog nors A. L. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-1068/2020 A. L. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, o bÅ«tent, jis 2019 m. rugsėjo 7 d. kartu su kitu bendrininku, bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų vieÅ¡oje vietoje sumušė kitÄ Å¾mogų, kurio ankščiau nepažinojo, ir šį žmogų ne tik spardė gulintį į įvairias kÅ«no vietas, tačiau taip pat jam smÅ«giavo mediniais pagaliais, nukentėjusiajam iÅ¡ viso buvo suduota ne mažiau kaip 20 kartų.

Smurtinius nusikaltimus A. L. padarė 2019 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. rugsėjo 7 d. Taigi apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog Å¡ios aplinkybės rodo, kad padaryti smurtiniai nusikaltimai nėra atsitiktinumas, tai neigiamai charakterizuoja A. L. asmenybę, parodo, kad nuteistasis nepaiso elementarių gyvenimo normų. Be to, lyginant abiejų padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir jų padarymo mechanizmÄ , iÅ¡skirtinas itin didelis A. L. žiaurumas, ciniÅ¡kumas. Byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad A.

L. lankėsi (duomenys neskelbtini) centre dėl (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 18). Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neizoliavus A. L. nuo visuomenės. 8.6. Nors vienas iÅ¡ pagrindų, kodėl nuteistajam A. L. buvo atidėtas bausmės vykdymas, buvo jo pažadas atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , tačiau pažymėtina, kad nuo nusikaltimo padarymo momento (2019 m. gegužės 16 d.) iki nuosprendžio priėmimo (2020 m. birželio 15 d.) nuteistasis nukentėjusiajam žalos neatlygino.

Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, analogiÅ¡ka situacija yra susiklosčiusi ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-1068/2020. A. L. nuosprendžio priėmimo momentu nebuvo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir prieÅ¡ tai (t. 2, b. l. 23), todėl jo reali galimybė atlyginti žalÄ atrodo itin menka, o pažadas nurodytas tik siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės arba tikintis, kad ji bus suÅ¡velninta. Taigi iÅ¡vada, jog, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , bÅ«damas laisvėje, nuteistasis A.

L. turės daugiau galimybių atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima tvirtinti, jog nuteistasis turi teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį ir gauna nuolatines pajamas, kurios jam sudarytų galimybes atlyginti sukeltÄ Å¾alÄ . Negalima neatkreipti dėmesio ir į tas aplinkybes, jog nuteistasis A. L. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 24–29), taip pat A. L. buvo skirta kardomoji priemonė — suėmimas, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (t. 2, b. l. 163–165).

Å ios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, nes parodo, kad jis nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramÄ pagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, turi susiformavusį nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir socialines normas. 8.7. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis A. L. yra itin jauno amžiaus, nėra pakankamas pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Galima sutikti, jog jaunas nuteistojo amžius suponuoja, kad jam trÅ«ksta tinkamų socialinių įgÅ«džių, jo vertybinės nuostatos nėra itin tvirtos, o realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali neigiamai paveikti tiek socialinę, tiek psichologinę jauno žmogaus raidÄ , tačiau atsižvelgimas iÅ¡imtinai vien tik į kaltininko interesus pažeistų teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmė teisinga, kai, jÄ skiriant, įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012).

Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į nuteistojo interesų patenkinimÄ , bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros užtikrinimÄ . BÅ«tina pažymėti, kad nuteistasis A. L., 2019 m. gegužės 16 d. prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartodamas fizinį smurtÄ , atliko itin brutalius ir agresyvius veiksmus – prispaudė keliais prie žemės ir sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus į kairiÄ jÄ veido pusę prie akies. Taigi konstatuotina, kad A.

L. veikė tyčia, brutaliai pavartodamas fizinę jėgÄ ir sÄ moningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . 8.8. Aptartos aplinkybės, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. L. paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo. Neteisėtu agresyviu elgesiu nuteistasis A. L. iÅ¡kelia save aukščiau likusios visuomenės dalies, nusikaltimus daro dėl menkavertės priežasties, pažemindamas kitus asmenis, kas nesudaro pagrindo manyti, jog, nepajutęs baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo, nuteistasis pradės keistis teigiama linkme.

Atsižvelgęs į aptartas bausmės paskyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei tai, kad už nusikalstamÄ veikÄ A. L. pirmosios instancijos teismas paskyrė mažesnę bausmę, nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo vidurkis, apygardos teismas vertina, jog nėra pagrindo mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad A. L. paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymÄ ir paskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. 8.9.

Atsižvelgiant į tai, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tai nuosprendžio dalis, kuria galutinės subendrintos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, atidėtas, taip pat turi būti panaikinta ir palikta galioti A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo 9.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis V. L. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ A. L. priteisti 10 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 1 302,17 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 76–82).

Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiojo atstovas patikslino civilinį ieškinį ir prašė iš A. L. priteisti 1 149,17 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jo naudai iš A. L. buvo priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 149,17 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. L. prašo padidinti iš A.

L. priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ iki 1 149,17 Eur ir neturtinės žalos atlyginimÄ iki 10 000 Eur. 9.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga. 9.3. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama.

Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypač stiprÅ«s bei skausmingi, tai sudaro pagrindÄ priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensacijÄ negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. 9.4. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ . Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė pažeminimÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. 9.5. Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodė, jog dėl A. L. veiksmų jam yra padaryta neturtinė žala, kadangi jam yra konstatuoti liekamieji reiÅ¡kiniai (randai veide).

Be to, nukentėjusiajam teko gydytis (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), dėl sumuÅ¡imų negalėjo lankyti (duomenys neskelbtini), dėl patirto sužalojimo ir sukeltų fizinių nepatogumų V. L. patyrė didelę dvasinę traumÄ , didžiulę gėdÄ ir pažeminimÄ , atsirado nemiga, baimė, dėl aiÅ¡kiai matomų randų veide nukentėjusysis labai iÅ¡gyvena. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nors nukentėjusiajam V. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam sužalojimai padaryti gyvybiÅ¡kai pavojingoje ir jautrioje kÅ«no vietoje – galvoje.

Nukentėjusysis dėl sužalojimų jautė labai didelius skausmus, kurį laikÄ buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės. Visos jau anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiojo bÅ«kle, yra reikÅ¡mingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimÄ dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tuo labiau, jog, kaip jau minėta, dėl A. L. padarytų sužalojimų nukentėjusysis sveikatos problemų patiria ir Å¡iandien. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog, esant tokiems V.

L. nustatytiems sužalojimams, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, visas nurodytas aplinkybes iÅ¡samiai įvertino ir į jas atsižvelgė. 9.6. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ bei minimalias A.

L. galimybes atlyginti neturtinę žalÄ , taip pat reikia atsižvelgti į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. priteisiamos sumos svyruoja apytiksliai nuo 1 000 Eur iki 4 500 Eur: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2017 – 1 000 Eur (vieÅ¡oje vietoje (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų kumščiu sudavė smÅ«gį V.

L. į veidÄ , padarydamas jam nosies kaulų lūžimÄ , taip nesunkiai sutrikdė sveikatÄ ), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 – 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (priėjo prie D. P. ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pradėjo žodžiais su juo konfliktuoti, sudavė smÅ«gį koja į kelio sÄ narį, ranka į veidÄ ir rankomis iÅ¡ už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė jį ant Å¡aligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio Å¡eivikaulio lūžius), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014 – 1 448,10 Eur (5 000 Lt) (paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė kumščiu vienÄ kartÄ V.

K. į veidÄ , po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , sudavė nukentėjusiajam dar kartÄ kumščiu į veidÄ , o Å¡iam pargriuvus ant žemės, spyrė du kartus į veidÄ ir Å¡onÄ , taip nukentėjusiajam padarė virÅ¡utinės lÅ«pos muÅ¡tinę žaizdÄ ir nosies kaulų lūžį), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013 – 2 316,96 Eur (8 000 Lt) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smÅ«gius rankomis į galvÄ ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kÅ«no vietas, K.

K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smÅ«gius rankomis į galvos sritį ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kÅ«no vietas, T. B. spyrė A. P. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muÅ¡tines žaizdas kairiame antakyje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, deÅ¡inės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakauÅ¡inėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A.

P. sveikatÄ ), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013 – 1 013,67 Eur (3 500 Lt) (tyčia sudavė keliu keturis smÅ«gius į veidÄ M. K., jam pakėlus galvÄ , trenkė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. nosies kaulo lūžimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013 – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) (įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , t. y.

UAB „T“ apsaugos darbuotojui V. M. siekiant T. L. iÅ¡vesti iÅ¡ baro dėl trukdymo prižiÅ«rėti tvarkÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir pirmame aukÅ¡te, prie išėjimo į laukÄ , trenkė kumščiu V. M. į krÅ«tinę <...> O. L. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė vienÄ kartÄ kumščiu V. M. į veidÄ ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvÄ bei kitas įvairias kÅ«no vietas, T. L. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V.

M. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, po to O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvÄ . Tokiais bendrais veiksmais V. M. buvo sukeltas deÅ¡inės rankos bei nugaros fizinis skausmas, padaryti odos nubrozdinimai, pavirÅ¡inės žaizdos veido deÅ¡inėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta jo sveikata) ir kt. 9.7. Papildomai pastebėtina, jog apeliaciniame skunde yra visiÅ¡kai pagrįstai nurodyta, kad sunki nuteistojo materialinė padėtis nėra vienintelis ir pagrindinis kriterijus, į kurį turi atsižvelgti teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį.

Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, įvertindamas nuteistojo A. L. gaunamÄ užmokestį už (duomenys neskelbtini), pateisino kitus neteisėtus nuteistojo veiksmus, nors tai neturėtų bÅ«ti pagrindas mažinti priteisiamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , prieÅ¡ingu atveju pažeidžiami bendrieji protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principai. IÅ¡ viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes įvertino vienodai iÅ¡samiai ir sutinkamai su apeliacinės instancijos teismu, taigi priteista 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra per maža ir neturi bÅ«ti didinama.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog bÅ«tent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam V. L.

10. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo 10.1. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi bÅ«ti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja iÅ¡mokos pagal socialinių draudimų įstatymus. 10.2.

BÅ«tina pažymėti, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, jog teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

Taigi nagrinėjamu atveju teismas taip pat privalo patikrinti, ar praÅ¡omas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir visiÅ¡kai įrodytas byloje pateiktais duomenimis. Svarbu, jog patirti nuostoliai, kurie priteisiami kaip turtinės žalos atlyginimas, turi bÅ«ti ne spėjami, o labai tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis. 10.3. Nukentėjusiojo V. L. praÅ¡omÄ priteisti 1 149,17 Eur turtinę žalÄ sudaro 10 Eur už akinių remontÄ , 127,20 Eur kelionės iÅ¡laidos, vykstant į gydymo įstaigas, 11,97 Eur už vaistus ir 1 000 Eur negautų pajamų.

Ä® bylÄ pateikti kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė 149,17 Eur turtinę žalÄ (t. 1, b. l. 81–82), todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino. Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , kurį sudarė jo negautos pajamos. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis V. L. paaiÅ¡kino, kad buvo žodžiu susitaręs dėl darbo vasarÄ (duomenys neskelbtini) darbovietėje AB „K.“, kur per mėnesį turėjo uždirbti apie 500 Eur, tačiau oficialaus susitarimo nebuvo. 10.4.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiÅ¡kia, kad įstatyme nustatyta visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grÄ Å¾inti Å¡alis į iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtÄ nuostolių dydį. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. 10.5. Nagrinėjamu atveju be paties nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų ir jo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) liudijimo apie tai, kad V.

L. ketino vasarÄ apie pusantro mėnesio dirbti (duomenys neskelbtini) darbovietėje ir uždirbti per mėnesį apie 500 Eur, jokių įrodymų byloje nėra. Iki to laiko nukentėjusysis niekur (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenų, kad kažkokiu bÅ«du ruošėsi bÅ«simam darbui AB „K.“ ar kad su AB „K.“ buvo sutarta dėl bÅ«simo darbo ir darbo užmokesčio, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nukentėjusysis neįrodė, kad dėl nusikalstamos veikos jis negavo 1 000 Eur pajamų, kurias realiai turėjo gauti, ir konstatuoja, jog civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 1 000 Eur negautų pajamų buvo atmesta pagrįstai.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo didinti nukentėjusiajam V. L. priteistÄ turtinės žalos atlyginimo dydį.

11. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 11.1. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo nukentėjusiajam V. L. 11.1.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009,2K-271/2010).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). 11.1.2. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, jog nukentėjusiojo V.

L. (duomenys neskelbtini) A. La. advokatui Romanui Lupeikai už apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 200 Eur. Spręsdamas klausimÄ dėl priteistino iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumÄ , proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų interesams, jo indėlį bei aktyvumÄ procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ pagrįstumÄ .

Be to, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla apeliacinės instancijos teisme ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui pateikė nukentėjusysis V. L. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu taikyto bausmės vykdymo atidėjimo ir priteistų turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nuteistajam A.

L. naikinama, apygardos teismas nusprendžia praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti tenkinti ir priteisti iÅ¡ nuteistojo 200 Eur proceso iÅ¡laidų V. L. advokato teisinėms paslaugoms už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme apmokėti. 11.1.3. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo surengtas vienas posėdis (2019 m. rugsėjo 10 d. – trukmė 21 min.), kuriame nukentėjusiajam V. L. atstovavo advokatas R. Lupeika, advokatas parengė iÅ¡samų ir pagrįstÄ apeliacinį skundÄ , jame detaliai aptardamas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo yra nepagrįsta.

Taigi apygardos teismas vertina, jog 200 Eur suma advokato teisinėms paslaugoms už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme atlyginti yra pagrįsta. 11.2. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo (duomenys neskelbtini) 11.2.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos A. L. iÅ¡laidos, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sudaro 48 Eur ir praÅ¡oma Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus patirtos iÅ¡laidos, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , iÅ¡ A. L. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : nukentėjusiojo V. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, paskirtos 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A. L. įpareigojimus: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, galutinės subendrintos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A. L. pareigas: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė