7e2201d1-3adf-4f52-a6fc-c9c8fd102b79 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-74-777/2017 Civilinė byla Nr. e2A-656-777/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00909-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.4; 2.4.2.13; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. P. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl valstybinės žemės pardavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė atnaujinti ieÅ¡kovui terminÄ sumokėti kainÄ už parduodamÄ valstybinį žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui suteiktÄ naudotis Palangos miesto valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, baigti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei parduoti ieÅ¡kovui valstybinį žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui suteiktÄ naudotis Valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Palangos miesto valdyba apskaičiavo žemės sklypo kainÄ ir surašė Žemės sklypo įkainojimo aktÄ (data nenurodyta), su kuriuo supažindino ieÅ¡kovÄ , t. y. valdyba 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36, suteikdama ieÅ¡kovui žemės sklypÄ , iÅ¡kart apskaičiavo ir jo kainÄ â€“ 6 936,38 rublius, tačiau 1992 m. rubliai buvo panaikinti ir talonai tapo laikinuoju pagrindiniu Lietuvos piniginiu vienetu, kol 1993 m. buvo įvestas litas. IeÅ¡kovas teigia, kad 1994 m. lapkričio 8 d. pateikus valdybai praÅ¡ymÄ parduoti žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas nebegalėjo atsiskaityti rubliais ir Žemės sklypo kaina turėjo bÅ«ti perskaičiuota litais.

2.2. 1994 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės, dėl to prasidėjo valdžios reformos ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas liko neiÅ¡nagrinėtas, o žemės sklypo kaina taip ir nebuvo perskaičiuota. Pažymėjo, kad vėliau nuolat vyko reformos ir ieÅ¡kovas nebesusigaudė, į kÄ jam reikia kreiptis dėl žemės sklypo iÅ¡pirkimo, o ir jokio praneÅ¡imo iÅ¡ valdžios organų negavo, iÅ¡skyrus raginimus mokėti žemės nuomos mokestį už žemės sklypo naudojimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – atnaujino ieÅ¡kovui praleistÄ terminÄ susimokėti už parduodamÄ valstybinės žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui suteiktÄ naudotis Palangos miesto valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 39. Taip pat įpareigojo atsakovę per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, baigti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei parduoti ieÅ¡kovui valstybinį žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui suteiktÄ naudotis Palangos miesto valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad 2022 m. liepos mėnesį, NŽT Palangos skyrius atsiuntė ieÅ¡kovui nurodymÄ , jog jie gavo skundÄ dėl netvarkomo žemės sklypo, todėl ieÅ¡kovui nurodė 2022 m. rugpjūčio 3 d. bÅ«ti žemės sklype, nes bus atliekamas patikrinimas, ar jis kaip žemės sklypo naudotojas nepadarė nusižengimų. Teismas Å¡iÄ aplinkybę vertino kaip įrodymÄ , kad NŽT Palangos skyrius pripažįsta, jog ieÅ¡kovas yra teisėtas žemės sklypo naudotojas.

4.2. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovÄ , kaip teisėtÄ Å¾emės sklypo naudotojÄ , pripažįsta ir Palangos miesto savivaldybės administracija, kuri visÄ tÄ laikÄ (pradedant nuo 1991 m.) iÅ¡ jo renka žemės nuomos mokestį už žemės sklypo naudojimÄ , o jam nesumokėjus Å¡io mokesčio už 2008– 2012 m. Palangos miesto apylinkės teisme buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys (1 639 Lt sumos) civilinėje byloje Nr. 2-569-588/2012, kur ieÅ¡kovė Palangos miesto savivaldybė ieÅ¡kinyje nurodė, jog ieÅ¡kovas yra žemės sklypo teisėtas naudotojas. Akcentavo, kad atsakovas buvo priverstas sumokėti Å¡iÄ skolÄ , nes jis ir neneigė, kad yra teisėtas žemės sklypo naudotojas. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieÅ¡kovas 2008–2011 m. nustojo mokėti žemės nuomos mokestį, kai jam visos institucijos iÅ¡aiÅ¡kino, kad, dėl pasikeitusių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) nuostatų, jis nebegali iÅ¡sipirkti žemės sklypo, o iÅ¡sinuomoti taip pat, nes jo pastatyti žemės sklype pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o įregistruoti pastatų negali, nes žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o žemės sklypo negali įregistruoti, nes negali jam parduoti ar iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , o negali parduoti ar iÅ¡nuomoti, o kartu ir žemės sklypÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre, nes jo pastatyti pastatai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai yra ieÅ¡kovas prarado bet kokiÄ viltį įsiteisinti teisėtai žemės sklype pastatytus pastatus, todėl nustojo mokėti žemės nuomos mokestį.

4.3. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai valdyba ieÅ¡kovui skyrė žemės sklypÄ visam laikui siekdama jame pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ ir jo priklausinius, o kai pastatai buvo teisėtai pasistatyti, nebeleidžiama juos įteisinti. Teigia, kad Å¡iuo atveju valstybės įstaiga ieÅ¡kovui paskyrė naudotis žemės sklypu neribotÄ laikÄ , tačiau valdymo teisės nesuteikia, ieÅ¡kovas nebuvo informuotas nei apie galimÄ teisės aktų pasikeitimÄ , nei apie tai, kam nei kiek jis turi sumokėti už žemės sklypÄ . Atkreipė dėmesį, jog žemės sklypo dydis, plotas ir ribos nustatytos Rytų kvartalo suplanavimo projektu (projekto korektÅ«ra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugpjūčio 14 d. potvarkiu Nr. 206p), 2014 m. buvo atlikti ir NŽT Palangos skyriui tikrinimui pateikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių teisingumas nustatytas 2015 m. vasario 2 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktu Nr. 16KAM-4840, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių kliūčių žemės sklypÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu.

4.4. Akcentavo, kad teisė naudotis valstybine žeme, joje statyti gyvenamÄ jį pastatÄ su priklausiniais, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ pirkti yra įstatyme nustatyta teisė, kuri ieÅ¡kovui buvo suteikta neribotam laikui dar 1990 m., ir jis Å¡ios teisės nėra praradęs, nes pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Pažymėjo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia NŽT Palangos skyrius, Å¡i teisės norma nereikalauja, jog pastatyti valstybiniame žemės sklype pastatai bÅ«tinai turi bÅ«ti registruoti Nekilnojamojo turto registre, užtenka, kad jų savininku bÅ«tų asmuo, norintis įsigyti valstybinį žemės sklypÄ .

4.5. Teigia, kad pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ , valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už Å¡iuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Pažymi, kad Å¡i teisės norma, skirtingai nei nurodo NŽT Palangos skyrius, nenurodo termino, iki kada turėjo bÅ«ti sumokėti pinigai už tokiÄ perkamÄ Å¾emę. Darė iÅ¡vadÄ , kad pinigai už valstybinę žemę gali bÅ«ti sumokėti ir ateityje, svarbu, jog tai įvyktų iki sandorio pas notarÄ sudarymo. Akcentavo, kad tokia iÅ¡vada daroma todėl, jog NŽT Palangos skyrius pirma turi pabaigti formuoti žemės sklypÄ , t. y. administraciniu sprendimu patvirtinti jo kadastro duomenis, paskui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu, užsakyti jo vertinimÄ , kad teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų nustatyta jo vertė, tada pateikti ieÅ¡kovui susipažinimui Å¡iÄ pardavimo kainÄ , o jam sumokėjus, tik tada vykdyti žemės sklypo pardavimÄ pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ .

4.6. Nurodė, kad valdžios įstaigų veika nuo 1990 m. iki Å¡iandien suteikė ieÅ¡kovui pagrįstus lÅ«kesčius, jog jis ne tik galės savo vardu statyti pastatus žemės sklype, bet ir galės šį žemės sklypÄ iÅ¡sipirkti, o jame pastatytus pastatus įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Laikė, kad nesuteikus ieÅ¡kovui galimybės įsigyti Žemės sklypÄ , jis netektų galimybės įsiteisinti savo vardu žemės sklype esančius pastatus. Netenkinus ieÅ¡kinio, iÅ¡kiltų klausimas, kÄ toliau daryti, nes ieÅ¡kovas 1990 m. pradėjo statyti pastatus teisėtai, o jei iÅ¡ jo bÅ«tų atimtas žemės sklypas, tie pastatyti pastatai taptų neteisėti, pastatyti savavaliÅ¡kai.

4.7. Nurodė, kad visų valdžios institucijų veiksmai iki Å¡ios bylos, t. y. beveik 30 metų, teikė teisėtus lÅ«kesčius ieÅ¡kovui, jog jis galės žemės sklypÄ iÅ¡sipirkti, tuo labiau, kad jis iki Å¡iol žemės sklypÄ naudoja teisėtai ir galės jį naudoti neribotÄ laikÄ . Pažymi, jog niekas kitas neturi daugiau teisių naudoti žemės sklypÄ nei ieÅ¡kovas, tačiau jo, kaip teisėto naudotojo, teises varžo tai, jog valdžios institucijos atsisako žemės sklypÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl žemės sklypo naudojimas yra taip pasunkintas, jog jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, t. y. statyti gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais. Darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo teises į žemės sklypÄ gali apginti tik teismas atnaujindamas ieÅ¡kovui praleistÄ terminÄ sumokėti įmokÄ valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 1994 m. lapkričio 8 d. tuometei Palangos miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam 0,08 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ 2 punktu patvirtinto 2 priedėlio 3 punktu, ieÅ¡kovui buvo skirtas individualių gyvenamųjų namų statybai. Pažymėjo, kad vykdydama pareiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymÄ , valdyba apskaičiavo žemės sklypo kainÄ ir surašė žemės sklypo įkainojimo aktÄ (data nenurodyta), su kuriuo ieÅ¡kovas susipažino (Žemės sklypo įkainojimo akto skiltyje „Susipažinau“ pasirašė K. P.). Teigia, kad nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2014 m. kovo 19 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-(14.16.104.)-277 „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė ieÅ¡kovo pateikti dokumentus, įrodančius, kad už individualiai statybai skirtÄ sklypÄ jis sumokėjo įmokas, tačiau ieÅ¡kovas savo atsakyme nurodė, kad už jam skirtÄ Å¾emės sklypÄ iki 2014 m. mokėjo žemės nuomos mokestį, tačiau duomenų apie sumokėtas įmokas už žemės sklypo pirkimÄ nepateikė. Akcentavo, kad taip pat ieÅ¡kovas pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ leisti iÅ¡sipirkti jam skirtÄ Å¾emės sklypÄ . Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2014 m. gegužės 16 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-(14.16.104.)-458 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)“, atsakydamas į ieÅ¡kovo 2014 m. balandžio 15 d. praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo iÅ¡sipirkimo, informavo jį apie galiojančias teisės aktų nuostatas ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Å io Palangos skyriaus raÅ¡to ieÅ¡kovas neskundė.

6.2. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, žemės sklype Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių statinių nėra. Teigia, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ . Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 suformavo teismų praktikÄ , kad teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų iÅ¡davimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas dėl jo faktiÅ¡kai valdomų statinių įregistravimo žemės sklype turėjo galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas, o joms atsisakius įregistruoti statinius – kreiptis į teismÄ .

6.3. Nurodė, kad ieÅ¡kovas (jo atstovas) nei ieÅ¡kinyje pirmosios instancijos teismui, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, dėl kokių priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, jis delsė ir po valdybos priimto 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ ne iÅ¡kart arba per teisės aktų nustatytus terminus nesumokėjo valdybos suraÅ¡ytame žemės sklypo įkainojimo akte nurodytos apskaičiuotos žemės sklypo kainos. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas gali panaikinti arba pakeisti priimtÄ sprendimÄ â€“ jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ir jeigu dėl to nekyla ginčų. Darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje teisės normoje nėra įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo teisė atnaujinti terminÄ valstybinės žemės pirkėjui atlikti tam tikrus veiksmus valstybinės žemės pardavimo procedÅ«roje.

7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

8.1. Teigia, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio 7 priedo matyti, jog ieÅ¡kovas pradėjo mokėti valstybinės žemės naudojimo mokestį nuo 1992 metų ir tada jis sudarė 743 rublius. Pažymėjo, kad teismas, iÅ¡samiai tirdamas byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas, teisingai nustatė, jog 1992 metais rubliai buvo panaikinti ir talonai tapo laikinuoju pagrindiniu Lietuvos piniginiu vienetu, kol 1993 metais buvo įvestas litas. Darė iÅ¡vadÄ , jog 1994 m. lapkričio 18 d., kai ieÅ¡kovas Palangos miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam suteiktÄ Å¾emės sklypÄ , jis negalėjo atsiskaityti rubliais ir žemės sklypo kaina turėjo bÅ«ti perskaičiuota litais, akcentavo ir tai, kad tuo metu pati žemės sklypo kaina buvo pakitusi.

8.2. Pabrėžė, kad nustatytinas itin aukÅ¡tas valdžios institucijų aplaidumas – ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas parduoti žemės sklypÄ teikė paÅ¡ymÄ 1994 m. lapkričio 18 d. ir valdžios institucijos beveik 10 metų absoliučiai nesiėmė jokių veiksmų, t. y. iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) nei praÅ¡ymÄ tenkino, nei jį atmetė, nei formavo žemės sklypÄ , nei jį registravo Nekilnojamojo turto registre, nei atliko jo vertinimÄ , nei pateikė ieÅ¡kovui kainÄ , kuriÄ jis turėtų sumokėti už žemės sklypÄ , nepaisant visų ieÅ¡kovo aktyvių veiksmų. Todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visų valdžios institucijų veiksmai iki Å¡ios bylos, t. y. beveik 30 metų, teikė teisėtus lÅ«kesčius ieÅ¡kovui, kad jis galės žemės sklypÄ iÅ¡sipirkti, tuo labiau, kad jis iki Å¡iol žemės sklypÄ naudoja teisėtai ir galės juo naudotis neribotÄ laikÄ . Pažymi, kad žemės sklypo naudojimas yra taip pasunkėjęs, kad jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, t. y. statyti gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, todėl laikė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovo teises į žemės sklypÄ gali apginti tik teismas atnaujindamas ieÅ¡kovui praleistÄ terminÄ sumokėti įmokÄ valstybei.

8.3. Nurodė, kad NŽT savo teiginius grindė tuo, jog, pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ , valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jei teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti, miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už Å¡iuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais. Teigia, jog, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡i teisės norma, skirtingai nei nurodo NŽT Palangos skyrius, nenustato termino, iki kada turėjo bÅ«ti sumokėti pinigai už tokiÄ perkamÄ Å¾emę, todėl mano, kad pinigai už valstybinę žemę gali bÅ«ti sumokėti ir ateityje.

8.4. Akcentavo, kad žemės sklypas iki Å¡iol nėra suformuotas, t. y. per beveik 30 metų nė viena įstaiga taip ir nesugebėjo parengti žemės sklypo pardavimui, nors ieÅ¡kovas buvo parengęs ir kompetentingoms institucijoms pateikęs visus reikalingus duomenis ir dokumentus, tiek 1997 metais, tiek ir 2014 metais. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes bei formuojamÄ teismų praktikÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad ieÅ¡kovas tiesiog dėl valdžios institucijų aplaidumo neturėjo galimybės laiku iÅ¡sipirkti žemės sklypo, todėl mano, kad praleistas terminas sumokėti įmokÄ valstybei už parduodamÄ jam žemės sklypÄ turi bÅ«ti atnaujinamas.

9. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atidėjo sprendimo (nutarties) paskelbimÄ iki 2023 m. rugsėjo 7 d. 11.20 val. 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės atnaujintas bei proceso dalyviams pasiÅ«lyta iki 2023 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai pateikti papildomus įrodymus bei kitus su nagrinėjama byla susijusius įrodymus. BylÄ skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 21 d. 9.10 val. raÅ¡ytinio proceso tvarka.

10. 2023 m. rugsėjo 20 d. teisme gautas atsakovės prašymas priimti papildomus įrodymus, t. y. 2023 m. rugsėjo 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas su priedu Nr. 16ŽN-86-(14.16.73.). Priimtas kolegijos pirmininkės ir pranešėjos 2023 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija.

11. 2023 m. rugsėjo 20 d. teisme gauti ieškovo 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomi paaiškinimai, kurie priimti kolegijos pirmininkės ir pranešėjos 2023 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai atnaujinti terminÄ sumokėti kainÄ už parduodamÄ valstybinį žemės sklypÄ bei įpareigoti atsakovę parduoti ieÅ¡kovui valstybinį žemės sklypÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

15. Byloje esančiais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovui 1990 m. rugsėjo 17 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 36 buvo suteiktas 0,08 ha dydžio žemės sklypas. Valdyba iÅ¡ karto apskaičiavo ir žemės sklypo kainÄ , t. y. 6 936,38 rubliai. 1994 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovas tuometinei Palangos miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam žemės sklypÄ , kuris jam buvo skirtas Valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ 2 punktu patvirtinto 2 priedėlio 3 punktu individualių gyvenamųjų namų statybai.

16. Taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. sausio 6 d. raÅ¡tu Nr. (4.17.)-D3-20 „Dėl žemės sklypų „Rytų“ gyvenamųjų namų kvartale“ informavo atsakovę, kad Palangos mieto valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ 2 punktu patvirtinto 2 priedelio 3 punktu ieÅ¡kovui buvo suteiktas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2014 m. kovo 19 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-(14.16.104.)-458 informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų suteiktas žemės sklypas ir kad jis nori šį žemės sklypÄ iÅ¡sipirkti. Atsakovė, reaguodama į Palangos miesto savivaldybės raÅ¡tÄ , nurodė ieÅ¡kovui per vienÄ mėnesį nuo raÅ¡to gavimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad yra sumokėtos įmokos už individualiai statybai skirtÄ Å¾emės sklypÄ . Pažymėjo, kad, nepateikus praÅ¡omų dokumentų, Žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatomis, bus grÄ Å¾intas nuosavybėn natÅ«ra pretendentams atkurti nuosavybės teises į Å¡ioje teritorijoje esančiÄ Å¾emę. IeÅ¡kovas 2014 m. balandžio 15 d. raÅ¡tu informavo atsakovę, jog jis kreipiasi su pakartotiniu praÅ¡ymu parduoti žemės sklypÄ , pridėjo pirminį 1994 m. praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad iki Å¡iol negavo jokio oficialaus atsakymo į savo praÅ¡ymÄ , nors visÄ laikÄ mokėjo už žemės sklypÄ pagal Palangos miesto savivaldybės pateiktas deklaracijas žemės mokesčius.

17. Atsakovė 2014 m. gegužės 16 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-(14.16.104.)-458 „Dėl Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog gavo 2014 m. balandžio 15 d. jo praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo iÅ¡sipirkimo. Pagal ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus ir 2014 m. gegužės 13 d. patikrinus faktinę Žemės sklypo buvimo vietÄ , nustatyta, kad Žemės sklype yra nebaigti statyti statiniai, kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi sklypo dydis, plotas ir ribos nustatytos Rytų kvartalo suplanavimo projektu (projekto korektÅ«ra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugpjūčio 14 d. potvarkiu Nr. 206p), ieÅ¡kovo užsakymu turi bÅ«ti atlikti ir pateikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pateikus kadastrinių matavimų bylÄ , bus priimtas sprendimas suformuoti žemės sklypÄ ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat minėtu raÅ¡tu buvo nurodyta, jog sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, vadovaujantis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, bus galima tik ieÅ¡kovui Nekilnojamojo turto registre įregistravus statinius. Nurodyta kreiptis į Nekilnojamojo turto registrÄ dėl statinių įregistravimo. PaaiÅ¡kinta, jog, vadovaujantis minėtu nutarimu, valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka pirkti galima tik prie nuosavybės teise valdomų Nekilnojamojo turto registre teisiÅ¡kai įregistruotų ir naudojamų pastatų (patalpų) arba iki 1992 m. vasario 7 d. suteiktus žemės sklypus, individualiems gyvenamiesiems namams statyti, už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ar pinigais. Akcentavo, kad dėl Å¡ios priežasties valstybinės žemės pirkimo klausimas nebus svarstomas.

18. IeÅ¡kovas geodezininkų įmonėje UAB „Domo projektas“ užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuri parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir jÄ pateikė NŽT Palangos skyriui tikrinimui. Patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , NŽT Palangos skyrius 2015 m. vasario 2 d. surašė Tikrinimo aktÄ Nr. 16KAM-4840, kuriuo patvirtino, jog žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta teisingai kaip ir parengtas planas, tačiau duomenų apie tolimesnių veiksmų atlikimÄ Ä¯ bylÄ nepateikta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio, tiek iÅ¡ atsiliepimo į ieÅ¡kinį turinio nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka grindžia argumentu, jog jam 1990 m. rugsėjo 17 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 36 buvo suteiktas 0,08 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo teigimu, jis nuo pat minėto potvarkio priėmimo momento sÄ Å¾iningai naudojosi ginčo žemės sklypu ir tik dėl itin aukÅ¡to valdžios institucijų aplaidumo neįvykdė teisės aktuose nustatytų įpareigojimų – sumokėti valstybės nustatytos įmokos.

20. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog sprendžiant klausimÄ , ar atsakovė pagrįstai atsisakė parduoti ieÅ¡kovui valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , bÅ«tina įvertinti tai, kad civilinėje teisėje yra skiriamos dvi nuosavybės rÅ«Å¡ys – vieÅ¡oji ir privati (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalis). Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkÄ reglamentuoja vieÅ¡oji teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2009 ir kt.).

21. Valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimÄ ne aukciono bÅ«du reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pažymėtina, jog ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte (dabar ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas) numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte (dabar ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas) numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už Å¡iuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis.

22. Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra numatyta naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 2.1 papunktyje, pagal kurį asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Taisyklių 2.3 papunktyje numatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytas teisinis reglamentavimas numato teisę fiziniam asmeniui įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ supaprastinta (lengvatine) ne aukciono tvarka, tačiau tam yra numatyti atitinkami imperatyvÅ«s reikalavimai. Analizuojant ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytÄ teisinį reglamentavimÄ matyti, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono esant dviem imperatyviai nustatytiems reikalavimams: 1) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse bei 2) už Å¡iuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos numatytos ir Taisyklių 2.3 papunktyje, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 minėta Žemės įstatymo teisės norma aiÅ¡kintina plečiamai, t. y. Å¡iuo atveju įstatymų leidėjas numatė įmokos už suteiktÄ valstybinės žemės sklypÄ mokėjimo tvarkÄ , jog įmokos privalo bÅ«ti sumokėtos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas 1994 m. lapkričio 8 d. tuometei Palangos miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam 0,08 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris valdybos 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 36 „Dėl žemės sklypų“ 2 punktu patvirtinto 2 priedėlio 3 punktu ieÅ¡kovui buvo skirtas individualių gyvenamųjų namų statybai. Vykdydama pareiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymÄ , valdyba apskaičiavo, jog ginčo žemės sklypo kainÄ sudaro 6 936,38 rubliai, ir surašė žemės sklypo įkainojimo aktÄ . IeÅ¡kovas su žemės sklypo įkainojimo aktu supažindintas pasiraÅ¡ytinai (žemės sklypo įkainojimo akto skiltyje „Susipažinau“ pasirašė ieÅ¡kovas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti, todėl konstatuotina, jog pirmoji ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto sÄ lyga yra įvykdyta.

25. Vertinant byloje susiklosčiusias aplinkybes dėl antros bÅ«tinosios sÄ lygos pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas už praÅ¡omÄ parduoti žemės sklypÄ bÅ«tų sumokėjęs nustatytÄ Ä¯mokÄ pinigais ar valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Dar daugiau, ieÅ¡kovas neneigia aplinkybių, jog įmokos nėra sumokėjęs, tačiau teigia, jog Å¡io reikalavimo įvykdymas buvo sÄ lygotas atsakovės aplaidumo, todėl įmokos sumokėjimo terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK bendrosiose nuostatose nustatyta, kad terminai gali bÅ«ti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji (CK 1.117 straipsnio 3 dalis). Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.117 straipsnio 4 dalis), todėl civilinės teisės ir pareigos tokiam terminui suėjus negrįžtamai nesibaigia. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, esant suinteresuoto asmens praÅ¡ymui ir atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali suinteresuoto asmens nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminÄ civilinėms teisėms įgyvendinti. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus iÅ¡nyksta civilinės teisės ar pareigos (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad naikinamasis terminas nustato civilinių teisių ar pareigų galiojimo ribas, t. y. naikinamasis terminas neturi atgręžtinės galios – suėjus Å¡iam terminui, teisės ir pareigos baigiasi nuo to momento, pagal kurį yra apibrėžtas terminas, tačiau teisės ir pareigos, įgytos iki Å¡io termino ribos, yra iÅ¡saugomos. Paprastai įstatyme naikinamieji terminai nustatomi tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti visuomenei turinčius reikÅ¡mės interesus, įstatymu reglamentuotas civilinio teisinio santykio dalyvių teises, civilinių santykių stabilumÄ .

27. Kaip minėta Å¡io sprendimo 23 punkte, teisės aktai numato imperatyviÄ asmens pareigÄ už praÅ¡omÄ parduoti žemės sklypÄ sumokėti įmokÄ pinigais ar valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Be to, minėtÄ Ä¯mokÄ asmuo privalo bÅ«ti sumokėjęs iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. 2004 m. vasario 21 d. Tai reiÅ¡kia, kad teisės aktuose nustatytas terminas, iki kada turi bÅ«ti sumokėtos įmokos už parduodamÄ valstybei priklausantį žemės sklypÄ , yra teisės aktų nustatytos valstybinio žemės sklypo įgijimo ribos. Teisės aktai nenumato galimybės šį terminÄ pratęsti, nes tokio termino atnaujinimas gali pažeisti visuomenei reikÅ¡mingus interesus. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes bei nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte bei Taisyklių 2.3 papunktyje nustatytas terminas įmokoms už perkamÄ Å¾emės sklypÄ sumokėti yra naikinamasis ir jį praleidus asmens teisė įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypÄ ne aukciono tvarka pasibaigia.

28. Nors ieÅ¡kovo nurodomi argumentai, jog teisės aktų nustatyta pareiga sumokėti už perkamÄ Å¾emės sklypÄ nebuvo įvykdyti dėl atsakovės aplaidumo, teisinės reikÅ¡mės teisingam Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui neturi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , Å¡ias aplinkybes vertina ir dėl jų pasisako.

29. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kiniu, tiek ir atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teigia, kad Palangos miesto valdyba 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36 ieÅ¡kovui paskyrusi žemės sklypÄ individualių gyvenamųjų namų statybai, apskaičiavo, jog ginčo žemės sklypo kainÄ sudaro 6 936,38 rubliai. Nors ieÅ¡kovas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog 1992 metais rubliai buvo panaikinti ir talonai tapo laikinuoju pagrindiniu Lietuvos piniginiu vienetu, kol 1993 metais buvo įvestas litas, bei sutiktina, kad 1994 m. lapkričio 18 d., kai ieÅ¡kovas Palangos miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam suteiktÄ Å¾emės sklypÄ , jis negalėjo atsiskaityti rubliais, tačiau Å¡ios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis konstatuoti, jog ieÅ¡kovas pareigos sumokėti už perkamÄ Å¾emės sklypÄ neįvykdė vien dėl atsakovės itin didelio aplaidumo. Akcentuotina, kad byloje nėra ginčo, jog Palangos miesto valdybai 1990 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. 36 ieÅ¡kovui paskyrus žemės sklypÄ , kartu buvo apskaičiuota, kad ginčo žemės sklypo kainÄ sudaro 6 936,38 rubliai. IeÅ¡kovui Å¡ios aplinkybės buvo žinomos, kadangi jis su žemės sklypo įkainojimo aktu supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Nors Å¡alyje pasikeitus valiutai, už žemę mokėtina suma atsakingų valstybinių įstaigų nebuvo perskaičiuota, tačiau tokie atsakingų valstybinių įstaigų veiksmai nelaikytini itin aplaidžiais bei sudarančiais pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nustatyta įmoka už ieÅ¡kovui paskirtÄ Å¾emės sklypÄ nebuvo sumokėta vien dėl aplaidžių atsakovės veiksmų. Akivaizdu, kad valstybei tik kÄ atgavus nepriklausomybę, vykdant daug reformų bei steigiant naujas institucijas, suprantama tam tikrų klaidų atsiradimo galimybė, ir nors tokios klaidos negali bÅ«ti pateisinamos, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgi ir į kitas byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes.

30. Kaip minėta, ginčo žemės sklypas ieÅ¡kovui buvo paskirtas 1990 m. rugsėjo 17 d., o terminas įmokai už paskirtÄ Å¾emės sklypÄ sumokėti baigėsi 2004 m. vasario 21 d. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas įmokos sumokėjimui turėjo daugiau nei 13 metų terminÄ , tačiau nei dėl įmokos sumokėjimo, nei dėl jos perskaičiavimo į atsakovę nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieÅ¡kovo rÅ«pestingumo ir aktyvumo stoka, įgyvendinant savo teises, turėjo ne kÄ mažesnę įtakÄ kilusiems padariniams, t. y. teisės aktuose nustatyto termino įmokai už skirtÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjimo praleidimÄ . IeÅ¡kovas teigia, jog įgyvendindamas savo teises buvo itin aktyvus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka. IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas 1994 m. lapkričio 18 d. Palangos miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam suteiktÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau per laikotarpį iki 2014 metų, t. y. per 20 metų laikotarpį, ieÅ¡kovas dėl jam paskirto žemės sklypo pardavimo į atsakovę nesikreipė ir nustatytos įmokos perskaičiuoti neprašė. Nors į bylÄ yra pateiktas 1997 metais suderintas ginčo žemės sklypo planas, tačiau vien Å¡is veiksmas per 20 metų laikotarpį nelaikytinas ieÅ¡kovo rÅ«pestingumo ir aktyvumo, įgyvendinant savo teises, įrodymu, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog terminas įmokai už skirtÄ Å¾emės sklypÄ sumokėti buvo praleistas dėl atsakovės itin didelio aplaidumo.

31. IeÅ¡kovas, be kita ko, teigė, kad periodiÅ¡kai skambindavo į Palangos žemėtvarkos skyrių ir klausdavo, kada bus galima sudaryti pardavimo–pirkimo sutartį, bet vis sulaukdavo atsakymo, kad turi palaukti, nes jie labai užsiėmę su piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimu į nacionalizuotÄ Å¾emę, taip pat teigia, kad vyko pas atsakovę teirautis, kodėl viskas taip ilgai užsitęsė, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius ieÅ¡kovo teiginius laiko deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi jų nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2014 metų iÅ¡ esmės žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais nesidomėjo, jokių oficialių užklausų atsakovei dėl mokėtinos įmokos perskaičiavimo neteikė, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, dėl to ir praleido teisės aktuose nustatytÄ terminÄ sumokėti įmokÄ už parduodamÄ valstybei priklausantį žemės sklypÄ .

32. Nesutiktina ir su ieÅ¡kovo teiginiais, jog visų valdžios institucijų veiksmai iki Å¡ios bylos, t. y. beveik 30 metų teikė teisėtus lÅ«kesčius ieÅ¡kovui, kad jis galės žemės sklypÄ iÅ¡sipirkti ir galės juo naudotis neribotÄ laikÄ . Pats ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2008–2011 metų laikotarpiu nustojo mokėti žemės mokestį, kadangi visos institucijos jam iÅ¡aiÅ¡kino, jog dėl pasikeitusių žemės įstatymo nuostatų jis nebegalės iÅ¡sipirkti ginčo žemės sklypo, todėl jis prarado bet kokiÄ viltį įsiteisinti žemės sklype pastatytus statinius ir tik 2012 metais sužinojęs, jog nuo 2010 metų buvo panaikintos apskritys ir jam Palangos miesto savivaldybė patarė iÅ¡ naujo kreiptis į naujÄ tarnybÄ . Vertindamas Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, paties ieÅ¡kovo teigimu, jam jau nuo 2008 metų buvo aiÅ¡ku, kad nebėra jokių vilčių įsigyti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du, todėl nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais, jog valdžios institucijų veiksmai iki Å¡ios bylos, t. y. beveik 30 metų teikė teisėtus lÅ«kesčius ieÅ¡kovui, kad jis galės žemės sklypÄ iÅ¡sipirkti.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas, be kita ko, numatė ir kitÄ bÅ«dÄ , kuriuo asmuo gali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog dar 1990 metais pradėjo statyti pastatus, tačiau jų negali įregistruoti, kadangi nėra ginčo žemės sklypo savininku.

34. Vertinant aplinkybes, ar ginčo žemės sklype yra pastatyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, nustatyta, kad į bylÄ ieÅ¡kovas pateikė UAB „Domo projektai“ 2014 m. gruodžio 17 d. parengtÄ Nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje užfiksuota, jog ginčo žemės sklype yra neįregistruoti pamatai. Taip pat į bylÄ pateiktas UAB „Domo projektas“ 2014 m. gruodžio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. G-129, kurio 8 punkte nurodyta, kad žemės sklype nėra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausančių pastatų. Kadangi apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl byloje esančių prieÅ¡taringų duomenų, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės atnaujintas bei proceso dalyviams pasiÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus bei kitus su nagrinėjama byla susijusius įrodymus, susijusius su ginčo žemės sklype esančiais pastatais. Vykdydamos minėtÄ Klaipėdos apygardos teismo nutartį, Å¡alys į bylÄ pateikė papildomus įrodymus (atsakovė pateikė 2023 m. rugsėjo 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ su priedu Nr. 16ŽN-86-(14.16.73.), ieÅ¡kovas pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomus paaiÅ¡kinimus su fotonuotraukomis), kuriuose užfiksuota faktinė ginčo žemės sklypo padėtis. IÅ¡ kartu su minėtais įrodymais pateiktų fotonuotraukų matyti, jog sklype stovi seni, aptrupėję pamatai. Duomenų, jog ginčo sklype egzistuotų kiti statiniai, kurie turėtų aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę ar apibrėžtÄ naudojimo pobÅ«dį, į bylÄ nepateikta. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas nėra užstatytas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar kitais įrenginiais, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas turi teisę įgyti ginčo žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du, vadovaujantis ŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

35. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nevisapusiÅ¡kai ir nenuodugniai jas iÅ¡tyrė, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

38. Atsakovė pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisti neprašė, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

39. Ieškinį atmetus visiškai, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Atsakovė apeliaciniu skundu bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisti neprašė, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

41. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir byloje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Teisėjos Kristina Domarkienė

Jolanta Gailevičienė

Erinija Kazlauskienė