7e21ea53-89a8-457c-b7f7-289104f383bc · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-250-755/2023

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00112-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.12; 2.6.8.11.1; 2.6.2.5; 2.6.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. R. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2022-12-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. R. ieÅ¡kinį atsakovei Z. S. J. dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvaus reikalavimo nutraukti panaudos sutartį, trečiasis asmuo A. J.,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateiktu ieškiniu, patikslinusi reikalavimus, prašė:1) pripažinti (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) teismui netenkinus šio reikalavimo, nutraukti (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovės motina Ž. B. ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Privačios žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Panaudos sutartis) dėl 3,1600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas 3 ha, neatlygintinio naudojimosi.

3. FaktiÅ¡kai Panaudos sutartį parengė ir jÄ pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės motinÄ Ä¯tikino atsakovės sÅ«nus-(duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės motina tiesiogiai su atsakove Panaudos sutarties sudarymo ir jos sÄ lygų neaptarinėjo, paraÅ¡ais ant jos buvo apsikeista per atsakovės sÅ«nų.

4. Ž. B. paliktame sutarties egzemplioriaus paskutiniame lape buvo ranka padarytas įrašas - „sutarta 1 ha ž.ū.n. 30 eurų“ ir Ž. B. parašas. Atsakovės egzemplioriuje, kuris buvo pateiktas registruojant Panaudos sutartį Nekilnojamojo turto registre, tokio įrašo nebuvo. Mokesčio už žemės ūkio naudmenas atsakovė nemokėjo.

5. Nurodė, kad be ilgo Panaudos sutarties galiojimo termino (10 metų), sutartyje taip pat numatytos jos nutraukimÄ apsunkinančios ir panaudos davėjai visiÅ¡kai nepalankios sÄ lygos. Panaudos sutarties 7 punkte numatyta, kad, kai žemės Å«kio paskirties žemės panaudos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ panaudos davėjo reikalavimu, derlių nusiima panaudos gavėjas. Taip pat panaudos davėjas atlygina panaudos gavėjui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius ir negautas pajamas bei sumoka po 261 Eur už kiekvienÄ Å¾emės Å«kio naudmenų hektarÄ netesybų.

6. Panaudos sutartimi buvo perduotas naudotis visas Žemės sklypas, neišskiriant jame esančių statinių ploto ir ploto aplink statinius, kuris yra būtinas naudotis jais pagal paskirtį.

7. Atsakovės sūnus, pasinaudodamas Ž. B. amžiumi, nepatyrimu sudarant sutartis, sunkia finansine ir emocine situacija, įtikindamas, jog yra sudaromas atlygintinis sandoris, apgaulės būdu, atsakovės naudai sudarė Panaudos sutartį.

8. Atkreipė dėmesį, kad, veikdamas tokiu bÅ«du, atsakovės sÅ«nus jau yra ankščiau sudaręs analogiÅ¡kus sandorius dėl žemės panaudos savo vardu su kitais asmenimis, kÄ patvirtina Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų procesinis spendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-36-477/2018.

9. Panaudos sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, todėl turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

10. Nurodo, kad žemės sklypas buvo įsigytas Ž. B. esant santuokoje su V. B.. Å iam mirus, į notarÄ dėl palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi. Ginčo sandoris sudarytas, nepaisant to, kad Ž. B. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatyta.

11. Panaudos sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės interesus. Po motinos mirties ji kreipėsi į teismÄ , siekdama pripažinti motinos Ž. B. teises į V. B. palikimÄ . Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1547-420/2021 buvo pripažintas Ž. B. palikimo priėmimo faktas ir ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) paveldėjo aptariamÄ Å¾emės sklypÄ su jame esančiais statiniais.

12. (duomenys neskelbtini) vasarÄ mėgino susitarti su A. J. dėl panaudos sutarties nutraukimo, tačiau jis sutarties nutraukimo klausimÄ Å¡alių susitarimu spręsti atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022-12-16 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 1 849,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 9 Eur valstybei išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

14. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės argumentus dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pasisakė, kad bÅ«tina nustatyti, ar panaudos davėja Ž. B., sudarydama žemės sklypų panaudos sutartis, tikrai norėjo ir siekė perduoti savo ir / ar ne tik savo turtÄ atsakovei naudotis neatlygintinai, ar siekė turtÄ iÅ¡nuomoti ir gauti už tai atlygį.

15. Atsižvelgęs į tai, kad Ž. B. sutartį sudarė bÅ«dama (duomenys neskelbtini) metų, kad nuo (duomenys neskelbtini) ji aktyviai rÅ«pinosi turtu, gerai suprato lietuvių kalbÄ , turėjo patirties sutarčių sudaryme, nesant duomenų jog sandorio sudarymo metu bÅ«tų turėjusi rimtų sveikatos sutrikimų, kurie bÅ«tų trukdę suvokti sandorio esmę, ar, kad ji bÅ«tų klaidinama, ar prieÅ¡ jÄ panaudota apgaulė, teismas sprendė, jog sandorį Ž. B. sudarė savo laisva valia ir suprasdama jo esmę, sÄ lygas.

16. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokios priežasties Ž. B. ant savo sutarties egzemplioriaus po sutarties tekstu ir Å¡alių parašų, padarė įraÅ¡Ä â€žSutarta 1 ha ž.Å«.n. 30 eura“. IeÅ¡kovės spėjimu grindžiama aplinkybė, kad tai buvo atlygio už perduodamÄ Å¾emės sklypÄ kaina, teismo vertinimu, neįrodyta.

17. Teismas pasisakė, kad priima už pagrindÄ Panaudos sutartį, kuri įregistruota VÄ® Registrų centras ir esančiÄ pas atsakovę, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad joje yra iÅ¡reikÅ¡ta Ž. B. valia sudaryti bÅ«tent neatlygintinę žemės panaudos sutartį.

18. IeÅ¡kovės teiginius apie Ž. B. negautas pajamas ar gautinas iÅ¡mokas, kurias ji neva bÅ«tų gavusi, jei pati bÅ«tų deklaravusi šį žemės sklypÄ paramai už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus tiesioginėms iÅ¡mokoms gauti, teismas atmetė. Pagal NŽT informacijÄ Å½. B. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) m. neteikė paraiÅ¡kų ir negavo paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius. Todėl teismas sprendė, kad ji nenaudojo savo žemės sklypo, jis nebuvo tvarkomas taip, kad atitiktų reikalavimams paramai gauti.

19. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus ir, kad Ž. B. negalėjo sudaryti sandorio, nes panaudos dalykas - žemės sklypas jai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsižvelgęs, kad jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021-05-12 sprendimu nustatyta, kad Ž. B. po jos sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti ir rÅ«pintis juo kaip savo turtu, teismas sprendė, kad Ž. B. po trijų mėnesių nuo sutuoktinio V. B. mirties tapo faktine paveldėto turto savininke ir nepažeidė imperatyvių CK 6.632 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

20. Dėl reikalavimo nutraukti panaudos sutartį, teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių esminę panaudos sutarties Å¡alių nelygybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė po ginčijamos sutarties sudarymo daugiau kaip tris metus sÄ Å¾iningai vykdė sutartį - tvarkė, Å¡ienavo ir prižiÅ«rėjo Ž. B. perduotÄ naudotis žemės sklypÄ . Pastaroji priekaiÅ¡tų dėl jos vykdymo ar netinkamo vykdymo neturėjo. Nėra byloje ir įrodymų, kad ji bÅ«tų reikalavusi nutraukti ar pakeisti sutartį kaip neatitinkančiÄ jos tikslų, kurių ji siekė jÄ sudarant.

21. Nenustatęs panaudos sutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų, numatytų CK 6.228 straipsnyje, nutraukti sutartį, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2022-12-16 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Nurodo, kad teismo sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios neatskleidžia bylos esmės ir yra nereikšmingos įrodinėjimo dalykui. Esminės aplinkybės, atskleidžiančios Ž. B. tikruosius ketinimus bei Panaudos sutarties šalių esminę nelygybę, buvo vertinamos netinkamai arba dėl jų apskritai nepasisakyta.

24. Mano, kad teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar Ž. B. siekė perleisti tretiesiems asmenims savo turtÄ naudotis neatlygintinai, ar vis tik siekė savo turtÄ iÅ¡nuomoti ir gauti už tai atlygį, ir tik dėl nesÄ Å¾iningo trečiojo asmens elgesio pasirašė Panaudos, o ne nuomos sutartį.

25. Skirtingai nei vertino teismas, ieÅ¡kovė neįrodinėjo motinos neveiksnumo ir Å¡iuo pagrindu pripažinti Panaudos sutarties negaliojančia neprašė. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad Panaudos sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo, pasinaudojęs Ž. B. nepatyrimu, sunkia finansine ir socialine padėtimi, tyčia sudarė sÄ lygas jai manyti, jog su ja yra sudaromas atlygintinis sandoris. Tai, kad Ž. B. draudė gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinius pastatus bei mokėjo mokesčius nereiÅ¡kia, kad ji buvo patyrusi sudarant sandorius.

26. Teismas nevertino, kad jokių kitų sandorių dėl turto Ž. B. anksčiau nebuvo sudariusi, prieÅ¡ingai nei atsakovė ir trečiasis asmuo, kurie yra (duomenys neskelbtini). Be to, Panaudos sutartyje yra vartojama specifinė teisinė kalba, tam tikros sÄ lygos, ypač dėl nuostolių ir netesybų panaudos davėjos atžvilgiu, nuomos ir subnuomos yra klaidinančios.

27. Teismo iÅ¡vada apie tariamÄ Å½. B. valiÄ sudaryti neatlygintinį sandorį yra grindžiama neiÅ¡samiu ir nevisapusiÅ¡ku aplinkybių vertinimu. Ä®rodymų, patvirtinančių, kad Ž. B. sÅ«nus (duomenys neskelbtini) bÅ«tų apskritai su Panaudos sutartimi susipažinęs, nėra. Pastarasis turėjo itin didelę priklausomybę alkoholiui, savo turto neturėjo ir dėl to gyveno su motina, kuri rÅ«pinosi tiek juo, tiek jo sergančia sugyventine ir vaikais. Teismas atmetė ieÅ¡kovės 2022-11-22 praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (duomenys neskelbtini), kurie patvirtintų ieÅ¡kovės teiginius apie V. B. asmenybę ir atitinkamai paneigtų trečiojo asmens argumentus esÄ jo dalyvavimas sudarant Panaudos sutartį (jeigu jis iÅ¡ tiesų bÅ«tų dalyvavęs) patvirtina Ž. B. valiÄ sudaryti neatlygintinį sandorį. IÅ¡vadÄ apie tariamÄ Å½. B. valiÄ sudaryti neatlygintinį sandorį teismas motyvavo teiginiu, kad sudarant Panaudos sutartį esÄ dalyvavo ir V. B..

28. Grįsdama ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti Panaudos sutartį negaliojančia, ieÅ¡kovė nurodė, kad Panaudos sutarties sudarymo metu Ž. B. finansinė, socialinė ir psichologinė padėtis buvo itin sudėtinga, todėl Panaudos sutarties, pagal kuriÄ 10 metų laikotarpiui tretiesiems asmenims yra neatlygintinai perduodamas naudotis vienintelis turtas be galimybės tokiÄ Panaudos sutartį nutraukti be finansinių nuostolių, sudarymas negalėjo atitikti ir neatitiko jos valios.

29. Pažymi, kad po Ž. B. Panaudos sutarties egzemplioriumi esantis rankraÅ¡tinis įraÅ¡as su paraÅ¡u aiÅ¡kiai liudija apie tai, kad ji trečiojo asmens buvo įtikinta ir tikėjo sudaranti bÅ«tent atlygintinį sandorį. Vertindamas Ž. B. valiÄ sudaryti Panaudos sutartį, jos finansinės, socialinės, psichologinės padėties, Panaudos sutarties sÄ lygų nenaudingumo teismas apskritai nevertino, o rankraÅ¡tinio įraÅ¡o įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę sumenkino, vertindamas jį izoliuotai nuo įrodymų visumos.

30. Teismas nepagrįstai nevertino, kad tapačiose tariamai panaudos sutartyse su trečiuoju asmeniu A. J. taip pat buvo daromi analogiÅ¡ki rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai apie atlygintinumÄ , kurie atsispindėjo tik panaudos davėjo sutarties egzemplioriuje.

31. Atkreipia dėmesį, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2018-03-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-477/2018 buvo panaikinta panaudos sutartis, sudaryta tarp A. J. ir dviejų senyvo amžiaus moterų. Kaip ir aptariamu atveju, tik viename, panaudos davėjai priklausančiame sutarties egzemplioriuje, buvo ranka atliktas įraÅ¡as apie apmokėjimÄ . Nustatyta, kad įraÅ¡as buvo padarytas tekstÄ diktuojant A. J.. Tai patvirtina trečiojo asmens elgesio, siekiant apgaulingai sudaryti sandorį , modelį.

32. Atsakovė negalėjo pateikti atsakymų nei apie jos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nei apie žemės Å«kio naudmenų deklaravimo specifikÄ , nei apie patirtas sÄ naudas. Jai teisme buvo reikalinga vertėjo pagalba, todėl abejotina, ar pasiraÅ¡ydama Panaudos sutartį atsakovė apskritai buvo iÅ¡samiai susipažinusi su Panaudos sutarties tekstu. Panaudos sutartis sudaryta atsakovės, o ne trečiojo asmens vardu tik todėl, kad tokiu bÅ«du gautinos didesnės tiesioginės iÅ¡mokos už pirmuosius 30 hektarų.

33. Rankraštinis įrašas esantis Ž. B. Panaudos sutarties egzemplioriuje ir jos parašai Panaudos sutartyje padaryti akivaizdžiai ta pačia rašymo priemone. Atitinkamai, neįtikėtina, kad toks įrašas su ta pačia rašymo priemone būtų padarytas vienašališkai kitu (vėlesniu) metu.

34. Atlygintinumo sÄ lygos neįtraukimas į sutartį ir yra atsakovės/trečiojo asmens veikimo bÅ«das, siekiant savo naudai naudotis svetimu sklypu. Jei rankraÅ¡tinis įraÅ¡as bÅ«tų padarytas siekiant gauti atlygį, dėl kurio Å¡alys iÅ¡ tiesų nesitarė, tai Ž. B. bÅ«tų laisva įraÅ¡yti ir kur kas didesnę atlygio sumÄ ir bÅ«tų nedelsdama kreipusis į teismÄ .

35. Kita vertus, atsakovė ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Panaudos sutartis buvo sudaryta trimis egzemplioriais, nors Panaudos sutartyje nurodyta, kad ji sudaroma dviem egzemplioriais. Tikėtina, kad trečiasis asmuo tokiu būdu apsidraudė, kad Registrų centre pareikalavus pateikti abu sutarties originalų egzempliorius, atsakovė ar trečiasis asmuo galėtų pateikti du sutarties originalus be papildomų rankraštinių įrašų.

36. Teismas nevertino, kad Panaudos sutarties sÄ lygos yra nebÅ«dingos neatlygintinei panaudos sutarčiai, ar sÄ lygos yra sÄ Å¾iningos, ar jos atitinka Panaudos sutarties esmę, tikslus ir pan., ar Ž. B., manydama, kad yra sudaroma neatlygintinė sutartis bÅ«tų su tokiomis sÄ lygomis sutikusi. Buvo nukrypta nuo sutarčių aiÅ¡kinimo praktikos ir klaidingai įvertinta Ž. B. tikroji, sudarant Panaudos sutartį, valia.

37. Be ilgo Panaudos sutarties galiojimo termino, taip pat numatytos sutarties nutraukimÄ apsunkinančios ir panaudos davėjai visiÅ¡kai nepalankios sÄ lygos, atsispindinčios Panaudos sutarties 7, 10 punktuose.

38. Pagal Panaudos sutartį, panaudos davėjos noras nutraukti Panaudos sutartį savaime yra pažeidimas, už kurį yra mokėtinos ne tik iÅ¡ anksto apibrėžtos netesybos, bet dar ir nuostoliai negautų pajamų forma, kurių dydį patvirtinančių įrodymų Ž. B. iÅ¡ anksto atsisakė reikalauti. Tuo tarpu panaudos gavėjai, kuri neatlygintinai naudojasi žemės sklypu, nėra numatyta jokių įsipareigojimų ar netesybų už jų nevykdymÄ .

39. Panaudos sutarties nenaudingumÄ panaudos davėjui patvirtina ir tai, kad panaudos gavėja turi teisę žemės sklypÄ nuomoti arba subnuomoti be panaudos davėjos sutikimo (5 punktas), kas reiÅ¡kia, kad atsakovė gali bet kuriuo metu iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , kuriame buvo Ž. B. Å¡eimos vienintelė gyvenamoji vieta. Tuo tarpu panaudos davėja, norėdama žemės sklypÄ parduoti, turi apie tai informuoti panaudos gavėjÄ prieÅ¡ 3 mėnesius.

40. Nurodo, kad dėl Panaudos sutarties sÄ lygų tarp Å¡alių derybos nevyko. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta tokia pati, kokia trečiojo asmens buvo pasiraÅ¡oma su kitais asmenimis, nepakeitus nei vieno punkto. Teismas nevertino, kad Panaudos sutartis yra neproporcingai naudinga panaudos gavėjai ir visiÅ¡kai nenaudinga panaudos davėjai

41. Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės argumentus dėl iÅ¡ žemės sklypo negautų pajamų. Atkreipia dėmesį, kad ji neprašė priteisti negautas pajamas, o jos pateikti skaičiavimai parodo atsakovės ir/ar trečiojo asmens iÅ¡ žemės sklypo gautas naudas, kurios yra neproporcingai didelės, lyginant su tuo, kÄ pagal panaudos sutartį tariamai gavo Ž. B. ir kokius įsipareigojimus bei apribojimus Panaudos sutartimi ji prisiėmė.

42. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pateikti atsakovės (duomenys neskelbtini) Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenys patvirtina tik tai, kad atsakovės gautos pajamos iš tiesioginių išmokų buvo santykinai mažesnės nei apskaičiuotos ieškovės, tačiau nepaneigia 1 ha žemės ūkio naudmenų gautų išmokų dydžių.

43. Atsakovė nepateikė nei vieno jos tariamas sÄ naudas prižiÅ«rint sklypÄ patvirtinančio įrodymo. Jos paaiÅ¡kinimai, kad už žemės sklypo tvarkymÄ galėjo bÅ«ti atsiskaitoma barteriniais mainais ar atiduodant darbuotojui žolinę produkcijÄ yra neįrodyti ir nepagrįsti. Juolab, kad atsakovė, deklaruodama žemės Å«kio naudmenas, papildomai žemės Å«kio naudmenas deklaravo PP žyma, kas rodo, kad įsipareigojo žolinę produkcijÄ realizuoti už kainÄ , ne mažesnę kaip 260 Eur iÅ¡ vieno ha pievos ir pateikti informacijÄ Å½ÅªIKVC, tam, kad bÅ«tų iÅ¡duota žymėto gazolino norma.

44. Teismas taip pat nevertino ieÅ¡kovės argumentų, kad dėl Panaudos sutarties Ž. B. prarado galimybę ir kitomis formomis gauti naudos iÅ¡ savo nuosavybės, t. y. iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , pačiai naudotis juo ir gauti iÅ¡ to pajamų, nors tai tiesiogiai patvirtina sutarties nenaudingumÄ Å½. B..

45. Aplinkybė, kad Ž. B. nedeklaravo sklypo žemės ūkio naudmenų tiesioginėms išmokoms gauti niekaip nereiškia, kad ji savo sklypo neprižiūrėjo ir/ar netvarkė. Joks teisės aktas nenumato savininko pareigos deklaruoti savo žemės sklypo žemės ūkio naudmenas.

46. Mano, kad atsakovė neatliko žemės sklypo priežiÅ«ros ir tvarkymo, ji neįrodė, kad pagerino sklypÄ . Teismas nevertino iÅ¡ sklypo atsakovės gautos naudos Ž. B. turtinės padėties kontekste.

47. Konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių Panaudos sutarties Å¡alių esminę nelygybę, teismas net nevertino, kokiÄ naudÄ sutartis suteikė atsakovei ir/ar trečiajam asmeniui, o kokiÄ Å½. B.. Teismas tik pakartojo savo motyvus, nurodytus atmetant pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kurie nesusiję su CK 6.228 straipsnio tenkinimo sÄ lygomis.

48. Teismas neatsižvelgė į aiÅ¡kiai nelygiavertę Å¡alių turimÄ patirtį tokio pobÅ«džio santykiuose, į akivaizdžiÄ atsakovės gautos naudos ir prisiimamų įsipareigojimų arba panaudos davėjos nenaudos ir prisiimamų nuosavybės teisės ribojimų disproporcijÄ , į trečiojo asmens jau ankščiau atliktus, jį charakterizuojančius veiksmus, padedančius atskleisti tikruosius ketinimus. Teismas įrodymus vertino formaliai ir neteisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ .

49. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutarties, sudarytos tarp A. J. ir A. B. bei P. S., panaudos davėjos egzemplioriaus kopijÄ , taip pat A. J. daryto vaizdo įraÅ¡o kadrÄ , kuris yra patalpintas youtube.com kanale, kuriame matomas pastarojo skelbimas apie brangiai iÅ¡sinuomojamus žemės sklypus.

50. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Utenos apylinkės teismo 2022-12-16 sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

51. Nurodo, kad Panaudos sutartis atitiko Ž. B. valiÄ , esmingo suklydimo dėl sandorio esmės nebuvo, kÄ patvirtina ir aplinkybė, kad iki Ž. B. mirties ji nebuvo ginčijama.

52. Mano, kad apeliantė nepagrįstai didelį dėmesį skiria trečiajam asmeniui, kai ginčo sutarties šalis buvo atsakovė, o ne jis. Tai, kad Ž. B. nebuvo sudariusi kitų turto perleidimo sandorių, o atsakovė ir jos sūnus yra profesionalūs (duomenys neskelbtini), niekaip nepagrindžia, kad sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės.

53. Apie Panaudos sutarties sudarymÄ Å¾inojo ne tik Ž. B. sÅ«nus (duomenys neskelbtini), bet ir pati ieÅ¡kovė, tačiau pretenzijos atsakovei nebuvo reiÅ¡kiamos. Mano, kad reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas ir neįrodytas.

54. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl rankraÅ¡tinio įraÅ¡o Ž. B. panaudos sutarties egzemplioriuje įrodomosios reikÅ¡mės. IeÅ¡kovė tik spėjimu grindžia, kad tai buvo atlygio už perduodamÄ Å¾emės sklypÄ kaina. Atsakovės nuomone, rankraÅ¡tinis įraÅ¡as jokiu bÅ«du nepatvirtina Ž. B. tikrosios valios sudaryti atlygintinį sandorį.

55. Pažymi, kad remtis 2018-03-30 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-477/2018 nėra teisinių ir faktinių pagrindų, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

56. Apeliantės argumentai dėl vertėjo atsakovei reikalingumo, spėjimai ar ji buvo susipažinusi su sutarties tekstu, buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimai neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

57. Mano, kad ieÅ¡kovė tiesiog siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita, reikÅ¡dama nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nors pati sandorio Å¡alis iki pat mirties sandorio „ydingumo“ neįžvelgė. Apeliantės mamos žemės sklypas buvo sutvarkytas, nuÅ¡ienautas ir tebeÅ¡ienaujamas, jame surinkti akmenys, paÅ¡alinti krÅ«mai ir kelmai, atlikti kiti darbai, kas iÅ¡ esmės kelia sklypo vertę ir įgalina jį tvarkyti techninėmis priemonėmis. Å ių darbų neatlikus, nebÅ«tų gauta jokia tikslinė parama. Taigi, egzistavo tarpusavio naudos gavimas, kÄ iÅ¡ dalies pripažįsta ir pati apeliantė.

58. Trys sutarties egzemplioriai kartais sudaromi dėl to, kad vienas lieka panaudos davėjui, vienas neÅ¡amas į registrų centrÄ ir ten anksčiau bÅ«davo paliekamas, kol įvyksta registracija, kuri trunka maždaug 2 savaitės. Trečiasis egzempliorius lieka panaudos gavėjui, kurį, esant reikalui, galima panaudoti tame laikotarpyje, kol bus atgautas originalas iÅ¡ Registrų centro.

59. Panaudos sutartis buvo pasiraÅ¡yta (duomenys neskelbtini), tad buvo likusios tik 4-ios dienos iki kasmetinės žemės sklypų deklaracijos pabaigos. Tuo tarpu norint deklaruoti žemės sklypÄ , bÅ«tina pateikti valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus. Tokiems atvejams naudojamas trečias sutarties egzempliorius.

60. Nei viename kitame panaudos sutarties egzemplioriuje, įskaitant ir tÄ , kuris registruotas VÄ® Registrų centras, nėra jokių prierašų apie sutarties atlygintinumÄ .

61. Nesutinka, kad teismas nukrypo nuo sutarčių aiÅ¡kinimo praktikos ir klaidingai įvertino Ž. B. tikrÄ jÄ valiÄ sudarant panaudos sutartį.

62. Apeliantės mama savo laisva valia sudarė sutartį, sutiko su 10 metų sutarties terminu, atitinkamomis netesybomis, nes jos susijusios su atsakovės įdirbiu, pradinėmis investicijomis, įgalinusiomis sklypÄ tvarkyti naudojant technikÄ , ir tęstinėmis investicijomis vykdant žemės sklypo priežiÅ«rÄ visÄ panaudos laikotarpį. Šį faktÄ bent iÅ¡ dalies pripažįsta ir pati apeliantė ieÅ¡kinio 9 punkte.

63. Panaudos sutarties Å¡alių susitarimas neprieÅ¡taravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Apeliantė, kuri net nebuvo sandorio Å¡alis, naudojasi įstatymo suteiktomis teisinėmis priemonėmis, siekdama nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva jos mamos valia prisiimtų sutartinių prievolių vykdymo.

64. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad Panaudos sutarties 5 punkto nuostata, panaudos gavėjui suteikianti teisę nuomoti arba subnuomoti be panaudos davėjo žemės sklypÄ , yra nebÅ«dinga tokioms sutartims. Å i sÄ lyga nėra visiÅ¡kai nestandartinė, o apeliantė ir neįrodinėjo, kad panaudos sutarties sudarymo metu buvo apribota jos mamos teisė naudotis nuosavybės teise priklausančia gyvenamÄ ja vieta. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje numatyta, panaudos davėjas turi teisę daiktÄ parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui, tad minėtame punkte aptarta sÄ lyga dėl informavimo apie tokius veiksmus, neprieÅ¡tarauja imperatyvios įstatymo nuostatoms ir nesuteikia atsakovei perdėto pranaÅ¡umo.

65. Nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog panaudos sutartis yra neproporcingai naudinga panaudos gavėjai ir nenaudinga panaudos davėjai.

66. Apeliantė vertina tik pajamas, nevertindama arba tik iÅ¡ dalies vertindama atsakovės iÅ¡laidas, susijusias su įdirbiu bei pradinėmis investicijomis, įgalinusiomis sklypÄ tvarkyti naudojant technikÄ , tęstinėmis investicijomis, vykdant žemės sklypo priežiÅ«rÄ panaudos laikotarpiu. Apeliantės siekis nutraukti sutartį yra paremtas siekiu gauti turtinę naudÄ , paminant visas atsakovės investicijas, įdirbį, iÅ¡laidas, susijusias su sklypo tvarkymu.

67. Mano, kad apeliantės teikiamiems atsakovės naudos skaičiavimams trūksta elementaraus nuoseklumo.

68. Pažymi, kad įrodyti absoliučiai visas sÄ naudas, kurias tvarkydama sklypÄ patyrė atsakovė, yra gana sudėtinga. Atsakovė pateikė PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras, kurios bent iÅ¡ dalies pagrindžia jos patirtas sÄ naudas kurui, traktoriaus, kainavusio kelis tÅ«kstančius eurų, nuosavybės dokumentus. IÅ¡ kitos pusės, nagrinėjamos bylos dalykas niekaip nesusijęs su atsakovės tvarkoma buhalterine apskaita.

69. Tai, kad atsakovė, deklaruodama žemės ūkio naudmenas, papildomai gavo pajamas iš produkcijos pardavimo, nedaro sutarties negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, kadangi sutartyje yra aptarta panaudos gavėjos teisė į derlių jos nutraukimo atveju.

70. Atsakovė parduodavo produkcijÄ , kuri buvo pagaminama tiek Å¡itame, tiek kituose jos deklaruojamuose , taip pat sklypuose, kuriose atlikdavo sklypų sutvarkymo paslaugÄ .

71. Apeliantės motina iki sutarties bent apie 7 metus visiÅ¡kai nesinaudojo žemės sklypu, jo neprižiÅ«rėjo, vadinasi ir 10 metų panaudos sutarties terminas visiÅ¡kai tenkino jÄ . Apeliantė pripažino, kad sklype niekada nebuvo auginama / ruoÅ¡iama žemės Å«kio produkcija iki pat panaudos sutarties sudarymo.

72. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismas, atmesdamas reikalavimÄ nutraukti panaudos sutartį CK 6.228 straipsnio pagrindu, nevertino kokiÄ naudÄ sutartis suteikė atsakovei, o kokiÄ Å½. B., yra nepagrįsti. Apeliantė byloje reiÅ¡kė alternatyvius reikalavimus, todėl teismas galėjo į Å¡iuos reikalavimus nurodyti argumentus, susijusius ir su reikalavimu pripažinti panaudos sutartį negaliojančia.

73. Mano, kad nei viena iÅ¡ panaudos sutarties sÄ lygų nesuteikė atsakovei perdėto pranaÅ¡umo, nėra duomenų apie tai, kad Ž. B. bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl sutarties netinkamo, kad bÅ«tų reikalavusi nutraukti ar pakeisti sutartį kaip neatitinkančiÄ jos tikslų, kurių ji siekė jÄ sudarant. Sutarties nutraukimui pagal CK 6.228 straipsnį nėra pagrindų.

74. Atsakovės įsitikinimu, byla inicijuota M. R. iniciatyva, kuris dėjo visas pastangas, kad iš atsakovės ir trečiojo asmens būtų „atimtos“ sutarčių pagrindu valdomos žemės, kurias M. R. norėtų tiesiog įsigyti arba jas išsinuomoti, arba gauti panaudos sutarties pagrindu. Tarp M. R. ir A. J. buvo bendrų verslo interesų, tačiau šiuo metu jų santykiai konfliktiški.

75. Atkreipia dėmesį, kad panaudos sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis jos 7 punktu, sumokant netesybas panaudos gavėjui - 783 Eur. Å i suma nedidelė lyginant su apeliantės turėtomis teisinių paslaugų iÅ¡laidomis teismo procese. Mano, kad ginčo tikslai - kompensacija už dirbtinai iÅ¡pÅ«stus teisinių paslaugų įkainius galimai laimėjus bylÄ , siekis, pasinaudojant ankstesne byla, kurioje M. R. buvo vienas iÅ¡ dalyvių, sukurti precedentÄ nutraukti ir kitas panaudos bei nuomos sutartis, į kurias tokiu atveju užtektų savininko ranka padaryti nedidelį prieraÅ¡Ä , kuri pats M. R. ir padiktuotų.

76. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti ir palikti Utenos apylinkės teismo 2022-12-16 sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

77. Nurodo, kad palaiko atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , taip pat tiek savo, tiek atsakovės atsiliepimus į ieÅ¡kinį.

78. Atkreipia dėmesį, kad Utenos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-36-477/2018 panaudos sutartis buvo sudaryta tarp jo ir kitų dviejų asmenų. Atsakovė niekaip nesusijusi nei su minima byla, nei su joje nagrinėtomis sutartimis. Panaudos sutartis buvo pripažinta negaliojančia dėl CK 5.59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kai nagrinėjamos bylos atveju jis pažeistas nebuvo.

79. Atsakovė žemės nuomos / panaudos sutartis sudaro savarankiÅ¡kai tiek su fiziniais asmenimis, tiek su valstybe. Ji veda nepriklausomÄ asmeninį Å«kį. Jis, kaip sÅ«nus, padeda atlikti kai kuriuos darbus, kuriuos atsakovė bÅ«na įsipareigojusi atlikti tiek prieÅ¡ NMA, tiek prieÅ¡ žemės sklypų savininkus. Atskirais atvejais jis atlieka kurjerio arba vairuotojo vaidmenį. Konkrečiu atveju, atsakovė kalbėjosi telefonu su tuometine žemės sklypo savininke ir nuodugniai aptarė minėto sandorio sÄ lygas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

80. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo(-ų) ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

81. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas.

82. IeÅ¡kovė prie apeliacinio skundo pridėjo ir praÅ¡o priimti į bylÄ (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutarties panaudos davėjos egzemplioriaus kopijÄ ; kadro iÅ¡ A. J. vaizdo įraÅ¡o youtube.com kanale atvaizdÄ ; VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo plėtros centro (duomenys neskelbtini) raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ .

83. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti tiek (duomenys neskelbtini) žemės panaudos sutartį, tiek trečiojo asmens vaizdo įraÅ¡o atvaizdÄ , o VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo plėtros centro (toliau ir VIC) raÅ¡tas gautas po bylos pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, todėl jo pateikimas Å¡iam teismui nebuvo galimas.

84. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su naujų įrodymų prijungimu prie civilinės bylos medžiagos. Atsakovė pažymėjo, kad panaudos sutartyse esantys prieraÅ¡ai yra visiÅ¡kai skirtingi, kaip ir pačių bylų ratio decidendi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė prijungti sutartį. Video įraÅ¡as nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi Å¡ioje byloje atsakovas yra kitas asmuo, o bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo ir neneigė, jog sudaro įvairaus pobÅ«džio sutartis, įskaitant ir nuomos. VIC raÅ¡tas patvirtina, kad atsakovė įvykdė prisiimtus įsipareigojimus dėl pagaminto žolinio paÅ¡aro produkcijos pardavimo, tačiau iÅ¡ Å¡ių dokumentų neįmanoma identifikuoti kokia dalis Å¡ieno yra parduota iÅ¡ ginčo panaudos sutartimi perduoto atsakovei žemes sklypo.

85. Apeliantės nuomone, (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutartis, sudaryta tarp A. J. ir A. B. bei P. S., Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-477/2018, pripažinta negaliojančia dėl apgaulės, yra identiÅ¡ka ginčo sutarčiai. Kas įrodo, kad panaudos sutarčių sudarymas, asmeniui žadant finansinį atlygį, kuris faktiÅ¡kai nėra mokamas, yra trečiojo asmens A. J. nesÄ Å¾iningo elgesio modelis, siekiant apgaulingai sudaryti sandorį. O vaizdo įraÅ¡as patirtina vieÅ¡Ä trečiojo asmens ofertÄ brangiai iÅ¡sinuomoti žemę.

86. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimti į bylÄ (duomenys neskelbtini) žemės panaudos sutartį ir trečiojo asmens patalpinto vaizdo įraÅ¡o atvaizdÄ , nenustačius Å¡ių duomenų reikÅ¡mingumo bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui ir sÄ sajumo su ginčo klausimu, nėra procesinio pagrindo, todėl apeliantės argumentai dėl Å¡ių įrodymų reikÅ¡mės ginčo klausimui atmestini kaip nepagrįsti ir praÅ¡ymas prijungti Å¡iuos įrodymus prie bylos medžiagos netenkinamas.

87. Atsižvelgus į tai VIC raÅ¡to gavimo laikÄ , į tai, kad jame fiksuota informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, ieÅ¡kovės įrodinėjama atsakovės gauta nauda iÅ¡ ginčo sklypo, teisėjų kolegija kliūčių priimti šį įrodymÄ ir vertinti kitų bylos duomenų kontekste nenustatė. Atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo sudarytos galimybės dėl Å¡io įrodymo pasisakyti, tad jo prijungimas prie bylos medžiagos ir vertinimas civilinės bylos proceso neužvilkins.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

88. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Ž. B. (panaudos davėja) ir atsakovės Z. S. – J. (panaudos gavėja) (duomenys neskelbtini) sudaryta Privačios žemės panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,1600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio naudmenų plotas 3,000 ha, neatlygintinio naudojimosi. Sutarties terminas 10 metų, t.y. iki (duomenys neskelbtini) m. Panaudos davėja perdavė panaudos gavėjai žemės sklypÄ augalininkystės, gyvulininkystės veikloms vykdyti (4 punktas). Sutarties 5 punktu panaudos davėja sutiko, kad panaudos gavėja turi teisę be raÅ¡ytinio jos sutikimo nuomoti arba subnuomoti gautÄ daiktÄ , nepažeidžiant sutartyje numatytų terminų ir kitų naudojimo sÄ lygų. Sutarties 7 punkte aptartos panaudos davėjos, nesikreipiant į teismÄ , sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo sÄ lygos. Be kita ko, Å¡iame punkte numatyta, kad panaudos davėja bet kada turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iÄ sutartį prieÅ¡ tai informavusi panaudos gavėjÄ raÅ¡tu prieÅ¡ tris mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo ir tokiu atveju turi atlyginti panaudos gavėjui visus nuostolius ir negautas pajamas, taip pat sumokėti po 261 Eur už kiekvienÄ Å¾emės Å«kio naudmenų hektarÄ netesybų. Sutartis VÄ® Registrų centre įregistruota tÄ pačiÄ dienÄ . Ž. B. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ pagal įstatymÄ yra priėmusi dukra M. R..

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

89. ReikalavimÄ pripažinti sutartį negaliojančia ieÅ¡kovė grindė jos prieÅ¡taravimu imperatyviai įstatymo normai (CK 1.80 straipsnis) - CK 5.59 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ , jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimÄ ; ir kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) bei reiÅ¡kė alternatyvų reikalavimÄ Panaudos sutartį nutraukti dėl esminės Å¡alių nelygybės (CK 6.228 straipsnis).

90. Kadangi apeliacinio skundo argumentai grindžiami Civilinio kodekso 1.91 ir 6.228 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu dėl sandorių negaliojimo ir sutarčių pabaigos, tai teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , vertina bÅ«tent Å¡iais aspektais.

91. Ginčijamo teismo sprendimo turinys leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas VÄ® Registrų centre įregistruotÄ ir pas atsakovę esančiÄ Panaudos sutartį iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybes, vertintino kaip atitinkantį Ž. B. valiÄ , t.y. bÅ«tent sudaryti neatlygintinę žemės panaudos sutartį.

92. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria ir pažymi, kad apeliantės kritinio pobÅ«džio argumentai teigiant, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių aplinkybių dėl Ž. B. ketinimų sudarant ginčo sutartį – kad ji siekė turtÄ iÅ¡nuomoti ir gauti už tai atlygį, atmestini kaip nepagrįsti.

93. Sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pagrindas įtvirtintas CK 1.91 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis) .Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių. Taigi, dėl apgaulės sudarytas sandoris yra nuginčijamas (CK 1.78 straipsnio 2 dalis), o jo nuginčijimo pagrindas – vienos iÅ¡ sandorį sudariusių Å¡alių valios trÅ«kumas.

94. Valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius nesÄ Å¾iningus, tiek aktyvius veiksmus, tiek nutylėjimÄ , kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ formuojantis Å¡alies valiai. Pagal kasacinio teismo aiÅ¡kinimÄ , jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

95. Pirmiau aptartų duomenų iÅ¡siaiÅ¡kinimui yra bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių (LAT 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

96. Apeliantė nebuvo ginčijamo sandorio Å¡alis, reikalavimÄ Ä¯ atsakovę ji reiÅ¡kia kaip sandorio, kuris jos vertinimu pažeidė Å¡alies – Ž. B., ir atitinkamai pažeidžia jos, kaip Ž. B. įpėdinės, interesus. Kadangi sandorio viena iÅ¡ Å¡alių yra mirusi, akivaizdu, kad jos valios ir ketinimų sudarant panaudos sutartį įrodinėjimas yra apsunkintas. Tačiau ir tokia susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro prielaidų nesivadovauti įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis.

97. Pabrėžtina, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

98. Tad tai, kad pirmosios instancijos teismas sandorio Å¡alies (ieÅ¡kovės motinos) valinį aspektÄ vertino ir pagal bylos duomenis iÅ¡ kurių galima spręsti ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio esmę ir ar panaudos sutartį sudarė gebėdama tai padaryti savarankiÅ¡kai ar tam tikrų asmenų poveikyje, nepagrindžia apeliantės argumentų dėl tokio vertinimo netinkamumo, ar, kad teismas nusprendė dėl aplinkybių, kurių ji neįrodinėjo.

99. Apeliantė savo teiginius, kad jos motinÄ suklaidino atsakovės sÅ«nus – į bylÄ trečiuoju asmeniu įtrauktas A. J., grindė tuo, kad pastarasis jÄ buvo įtikinęs, jog žemės sklypas yra perduodamas naudotis atlygintinai, kÄ jos nuomone patvirtina ant Ž. B. panaudos sutarties egzemplioriaus esantis jos rankraÅ¡tinis įraÅ¡as, kurį, kaip galima suprasti iÅ¡ ieÅ¡kovės pozicijos, ji vertino kaip susitarimo dėl žemės sklypo nuomos kainos įrodymÄ .

100. Teisėjų kolegija pritarti tokiai apeliantės pozicijai pagrindo neturi. Kaip ir pasisakė pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Ž. B. sudarydama ginčo sandorį buvo tokio amžiaus, kuris nesuponuoja vertinimo, kad ji nesuvokė ar neturėjusi galimybių tinkamai įvertinti, atsižvelgiant ir į gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, to kokį sandorį ji sudaro. Duomenų, kad jos valios iÅ¡raiÅ¡kai galėjo turėti tam tikros sveikatos problemos, iÅ¡silavinimo trÅ«kumas, į bylÄ nėra pateikta.

101. Juolab, kad ieÅ¡kovė neneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad jos motina suprato kalbÄ , kuria sudarytas sandoris, kad tinkamai įgyvendindavo nuosavybes teises į turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jį prižiÅ«rėdama ir aptarnaudama, o pačiame sandoryje sÄ lygų, kurios leistų spręsti apie sandorio atlygintinumÄ , apart pačios Z. B. prieraÅ¡o nėra.

102. Apeliantė neteikė teismui duomenų, kurie leistų spręsti, kad jos motina kokiu nors bÅ«du buvo priklausoma nuo trečiojo asmens ar nuo atsakovės, kad pastarųjų buvo jų neleistinai įtakojama dėl savo galimai sudėtingos finansinės padėties ir pan. Pažymėtina, kad įkalbinėjimai, siÅ«lymai, praÅ¡ymai sudaryti sutartį, nedaro įtakos jos galiojimui, jeigu nėra nustatomi tyčiniai nesÄ Å¾iningi tai atliekančių asmenų veiksmai (apgaulė). Apeliantės argumentai dėl sutarties sudarymo bÅ«do apskritai tik sustiprina vertinimÄ , kad sutarties Å¡alys apskritai nepalaikė kokių nors asmeninių santykių, kad galėtų daryti kokiÄ nors pobÅ«džio įtakÄ viena kitai.

103. Taip pat reikÅ¡minga ir tai, kad įrodymų, jog ieÅ¡kovės motina faktiÅ¡kai buvo gavusi, kad ir sutartyje neaptartÄ nuomos mokestį, juo labiau ieÅ¡kovės akcentuojamÄ rankraÅ¡tiniame įraÅ¡e nurodytÄ jį, byloje nėra. Vien apeliantės spėjimų, hipotetinio pobÅ«džio vertinimų, kad toks susitarimas galimai buvo, sandorio pripažinimui negaliojančiu, ieÅ¡kovės įrodinėjamu pagrindu, nepakanka.

104. Nepateikta įrodymų, kad Ž. B. nuo sutarties sudarymo iki pat savo mirties bÅ«tų reiÅ¡kusi pati ar per kitus asmenis pretenzijas atsakovei ar jos interesus atstovavusiam asmeniui, reikalavusi atlygio, modifikuoti Å¡alis siejusius sutartinius santykius ir pan., nėra. Duomenų, kad ji bÅ«tų nesutikusi, jog atsakovė asmeniÅ¡kai ar per kitus asmenis nesinaudotų pagal Sutarties sÄ lygas ginčo sklypu taip pat nėra, kaip ir nėra duomenų, kad Ž. B., bÅ«tų siekusi nutraukti sutartį, ar jÄ nuginčyti.

105. Primintina apeliantei, kad sutartyje turi atsispindėti jos Å¡alių valia ir pritarimas sutarties sÄ lygoms. Jokie vienos Å¡alies atlikti ir su kita Å¡alimi neaptarti taisymai, papildymai Å¡iuo atveju vienaÅ¡aliÅ¡kas įraÅ¡as (nepatvirtintas atitinkamai kitos Å¡alies), kuris, beje, net nėra konkretus, negali suponuoti kitos Å¡alies teisių ar pareigų apimties pagal sutartį pokyčių. Aplinkybė, kad sudariusi žemės sklypo panaudos neatlygintinį sandorį, atsakovė pati ar per trečiÄ jį asmenį, naudodamasi sklypu – deklaruodama ar parduodama atitinkamÄ produkcijÄ , gavo iÅ¡ jo finansinės naudos, bei tikimybė, kad per šį laikotarpį tam tikros finansinės naudos, pavyzdžiui deklaruodama žemės Å«kio naudmenas galėjo gauti ir panaudos davėja, savaime nesudaro pagrindo jį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės.

106. Teismas kiekvienos bylos ginčo situacijÄ vertina individualiai, tad tai, kad trečiojo asmens (atsakovės sÅ«naus) atžvilgiu inicijuoti teisminiai procesai dėl panaÅ¡ių sandorio (-ų) nuginčijimo, yra baigti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, konstatavus ieÅ¡kovės siekiamo sandorio negaliojimo pagrindÄ , savaime neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai ir negali lemti jos iÅ¡nagrinėjimo rezultato.

107. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡iais apeliantės argumentais, nes aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nuginčyti sandorį kaip sudarytÄ dėl apgaulės, ji neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Dėl ginčo sandorio sÄ lygų vertinimo pagal CK 6.228 straipsnį

108. CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties Å¡aliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ .

109. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant Å¡iÄ normÄ pagrindas konstatuoti perdėtÄ vienos sutarties Å¡alies pranaÅ¡umÄ yra tada, kai sutarties sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole. Sprendžiant ar egzistuoja esminė sutarties Å¡alių nelygybė, turi bÅ«ti įvertinta ar, be kita ko, sutartimi ar jos sÄ lyga sukeliama Å¡okiruojanti disproporcija tarp Å¡alių gaunamos naudos iÅ¡ sutarties bei tai, ar stipresnioji Å¡alis nesÄ Å¾iningai pasinaudojo silpnesniÄ ja Å¡alimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (LAT 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019). Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį (LAT 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į sutarties prigimtį ir tikslÄ (LAT 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

110. Apeliacinės instancijos teismas, pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, neturi pagrindo vertinti, kad Panaudos sutarties 2 punkte nustatyta sÄ lyga dėl sutarties galiojimo termino - 10-čiai metų (iki (duomenys neskelbtini)) ir 5 punkte įtvirtina sÄ lyga leidžianti be panaudos davėjo sutikimo nuomoti ar subnuomoti turtÄ , įtvirtina esminę Å¡alių nelygybę, dėl ko bÅ«tų pagrindas Å¡iuo aspektu sutartį nutraukti.

111. Tokiu pat pagrindu apeliantė įrodinėja, jog sutarties nutraukimo galimybes ir pasekmes numatančios 7-ame ir 10-ajme punkte įtvirtintos sutarties sÄ lygos yra vienpusiÅ¡kai nepalankios panaudos davėjui, dėl ko jos nuomone yra pagrindas nutraukti Panaudos sutartį.

112. Sutarties 7 punkte yra numatyta, kad sutartį panaudos davėjas, nesikreipiant į teismÄ , įgyja teisę nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ , jei (a punktas) panaudos gavėjas naudoja Žemės sklypus, pažeisdamas Sutartyje nustatytus reikalavimus ar ne pagal tikslinę sklypų naudojimo paskirtį. Tokiu atveju panaudos davėjas, norėdamas nutraukti sutarties galiojimÄ , privalo informuoti apie tai panaudos gavėjÄ prieÅ¡ 1 mėnesį iki jos nutraukimo. Sutarties Å¡alys taip pat sutinka, kad tokiu atveju derlius lieka panaudos gavėjui. Visais kitais atvejais, jei panaudos davėjas sutartį nutraukia vienaÅ¡aliÅ¡kai, apie Sutarties nutraukimÄ jis privalo informuoti panaudos gavėjÄ raÅ¡tu prieÅ¡ 3 mėnesius iki numatomos Sutarties nutraukimo dienos. Jeigu žemės Å«kio paskirties žemės panaudos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ panaudos davėjo reikalavimu, derlių nusiima panaudos gavėjas. Taip pat panaudos davėjas atlygina panaudos gavėjui su sutarties nutraukimu, susijusius visus nuostolius ir negautas pajamas, taip pat po 261 Eur už kiekvienÄ Å¾emės Å«kio naudmenų hektarÄ netesybų.

113. Sutarties 10 punktu Å¡alys pareiÅ¡kė, jog Å¡ios Sutarties 7 punkte nustatyta nuostolių ir negauto pelno atlygintina suma yra laikoma protinga bei pagrįstai ir sutinka, kad ji nebÅ«tų mažinama nepriklausomai nuo to ar dalis prievolės įvykdyta. Å alys taip pat pripažįsta, kad minėtas nuostolių ir negauto pelno dydis yra laikomas minimalia suma, kuriÄ Sutartį pažeidusi Å¡alis turi kompensuoti dėl Sutarties pažeidimo (nesilaikymo), nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Nuostolių negauto pelno ir ar delspinigių sumokėjimas neatleidžia Å alies nuo Sutarties nuostatų tinkamo vykdymo.

114. Apeliantės ginčijama Sutarties 7 punkto sÄ lyga leidžia spręsti, kad panaudos davėjas net ir esant įstatymu įtvirtintos panaudos gavėjo pareigos naudoti panaudos davėjo perduotÄ daiktÄ pagal paskirtį (CK 6.637 straipsnis) pažeidimui, ne tik, kad turi įspėti daiktÄ netinkamai naudojantį panaudos gavėjÄ prieÅ¡ mėnesį iki sutarties nutraukimo, bet ir sudaryti sÄ lygas gauti naudÄ â€“ pasiimti derlių, nepaisant tokio esminio pažeidimo. Sankcijos už Sutarties sÄ lygų pažeidimÄ tokiu atveju panaudos gavėjui apskritai nėra numatytos.

115. Kai panaudos davėjas, norėdamas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, pagal kuriÄ kita Å¡alis turtu naudojasi neatlygintinai, turi leisti pasiimti derlių ir padengti visus panaudos gavėjo nuostolius, sutartyje neapibrėžiant, kokia forma ir pagal kokius dėmenis nuostoliai turėtų bÅ«ti apskaičiuoti, bet dar ir įtvirtina sÄ lygÄ , kad panaudos davėjas privalo atlyginti negautas panaudos gavėjo pajamas ir sumokėti 261 Eur už kiekvienÄ hektarÄ netesybų.

116. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra duomenų dėl sutartį sudariusios Ž. B. klaidinimo, apgaulės ar jos abejotinų galimybių suprasti sandorio esmę, tačiau pirmiau aptartų sutarties sÄ lygų analizė visgi suponuoja abejonę dėl sutarties Å¡alių prievolių proporcingumo atitikties, nes panaudos sutarties nutraukimas panaudos davėjai yra neproporcingai, atsižvelgiant į kitos Å¡alies įsipareigojimus, apsunkintas.

117. Kaip galima spręsti iÅ¡ bylos duomenų, kurių teisingumo iÅ¡ esmės nepaneigė atsakovė, ji, neatlygintinai naudodamasi ginčo sklypu, gauna finansinę naudÄ (kurios dydžio pagal pateiktus į bylÄ ir naujai priimtus įrodymus tiksliai identifikuoti negalima). O sutarties prieÅ¡ terminÄ nutraukimo atveju, ji papildomai įgytų teisę iÅ¡ panaudos davėjo be netesybų, reikalauti ir nesukonkretintų nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo, kurių dydžio pagal Sutarties 10 punkto nuostatas, panaudos davėjas iÅ¡ esmės net negali kvestionuoti. Vienok, kol sutartis panaudos davėjo iniciatyva nenutraukta, netesybų (261 Eur už kiekvienÄ hektarÄ ) mokėjimo, nuostolių atlyginimo klausimas dar neaktualus, todėl Å¡ioje stadijoje nėra pagrindo spręsti ar tokių netesybų, ar nuostolių mokėjimo gali ir turi bÅ«ti pagrįstai reikalaujama.

118. Teisėjų kolegijos vertinimu, Panaudos sutarties 7 ir 10 punktų turinio analizė leidžia spręsti, kad Å¡ios konkrečios sutarties sÄ lygos panaudos gavėjai galimai suteikia perdėtÄ pranaÅ¡umÄ .

119. Tokio tikėtino vertinimo nekeičia argumentai, kad ir sklypo savininkai gauna naudÄ iÅ¡ sutarties, kuri pasireiÅ¡kia nemokamu sklypo sutvarkymu, ar, kad atsakovė, vykdydama savo Å«kinę veiklÄ sklype, turėjo tam tikrų investicijų, pavyzdžiui įgyti technikos ir pan.

120. CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia teisę sutarties Å¡aliai iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; ar reikalauti pakeisti sutartį. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios Å¡alies praÅ¡ymu teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutartį ar atskirÄ jos sÄ lygÄ ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sÄ lyga atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus.

121. Apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėjų kolegija spręsti, kad visa apimtimi Panaudos sutartis įtvirtina esminę Å¡alių nelygybę, kad panaudos pagrindais žemės sklypo perdavimas atsakovei, savaime pažeidė panaudos davėjos interesus, pagrindo neturi. Tuo tarpu reikalavimas pakeisti sutarties sÄ lygÄ (-as) ieÅ¡kiniu nėra suformuluotas. Teismas yra varžomas Å¡alies suformuluoto ieÅ¡kinio dalyko (kaip ir pagrindo) ir negali savo iniciatyva nuspręsti dėl pačios Å¡alies nesuformuluoto reikalavimo, nes vieÅ¡ojo intereso Å¡iame ginče neįžvelgta. Nenusprendus tiek dėl visos sutarties, tiek dėl atskirų jos sÄ lygų neteisėtumo ieÅ¡kinio alternatyvus reikalavimas – teismui nutraukti (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutartį irgi negali bÅ«ti tenkinamas.

122. Sutarties pakeitimo sÄ lygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu sutartis gali bÅ«ti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties Å¡alis iÅ¡ esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Å i įstatymo norma sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais Civilinio kodekso straipsniais, įskaitant ir apeliantės minimÄ CK 6.228 straipsnį.

123. Sudarydamos sutartį Å¡alys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.

124. Taip pat svarbu paminėti, kad vėlesnis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojančiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis bÅ«tų keičiama Å¡alių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo iÅ¡lygas. Kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu, tačiau pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikÅ¡ti tik po to, kai kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ jos negautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

125. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu savaime prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Siekiant užtikrinti sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiÅ¡kia priverstinį įsikiÅ¡imÄ Ä¯ Å¡alių nustatytÄ tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinė priemonė.

126. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (LAT 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

127. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kiniu suformuluotų reikalavimų turinys, nesudaro teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva keisti konkrečias sutarties sÄ lygas, juo labiau, kad ieÅ¡kovė nėra realizavusi savo procesinės teisės ikiteismine tvarka inicijuoti konkrečių Sutarties sÄ lygų pakeitimÄ CK 6.223 straipsnio tvarka, kas yra bÅ«tina net ir ieÅ¡kovės įrodinėjamu pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

128. Esant aptartai procesinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamÄ sprendimÄ priėmęs teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

129. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

130. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

131. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

132. Atsakovė pateikė įrodymus (praÅ¡ymÄ su paslaugų detalizacija, sÄ skaitÄ ir (duomenys neskelbtini) atlikto mokėjimo pavedimÄ ) apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pažymos (praÅ¡ymo) apie suteiktas teisines paslaugas parengimÄ -94 Eur.

133. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, nustatytÄ rekomenduojamÄ priteisti užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ maksimalų dydį (8.11 punktas), įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumÄ , paruoÅ¡to dokumento turinį, advokato darbo laiko sÄ naudas, sprendžia, jog Å¡ios atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, nevertintinos kaip per didelės, todėl jas priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

134. Rekomendacijų 8.11 punktas numato galimybę priteisti iÅ¡ kitos Å¡alies ir už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ . Nors nurodoma, kad už atsakovės atstovo parengtÄ praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, ji patyrė 94 Eur iÅ¡laidų, nepaisant to, kad tokia suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡ymo parengimas neturėjo pareikalauti iÅ¡ atsakovės atstovo didelių laiko sÄ naudų, todėl laiko tikslinga Å¡ias iÅ¡laidas sumažinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai už Å¡io praÅ¡ymo parengimÄ 30 Eur. Atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei naudai priteisiama 1 630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

135. Trečiasis asmuo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kė, tačiau įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2022-12-16 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 630 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų), apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai

Eigirdas Činka

Vygintas Mažuika

Dalia Pranckienė