2020-05-27 Nr. AB-10508-3-63-3-00077-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3145-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00077-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės, 900 eurų turtinės žalos atlyginimą ir išlaidas, susijusias su šia administracine byla.

2. Pareiškėja skunde nurodė, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ji patyrė 900 Eur atstovavimo išlaidų. Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00ANN-116715676-17 (toliau – ir Nutarimas) jai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą paskirta 900 eurų bauda.

3. Nutarimas priimtas Kauno teritorinei muitinei (toliau – ir Muitinė) konstatavus, kad pareiškėja pateikė elektroninę eksporto deklaraciją, kuriai suteiktas (duomenys neskelbtini), tačiau deklaruojamos prekės deklaracijos pateikimo metu nebuvo nedelsiant pristatytos į muitinio tikrinimo vietą. Jos buvo pristatytos 10 minučių vėliau nei buvo priimtas sprendimas jas patikrinti, todėl Muitinė konstatavo, kad pareiškėja padarė muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK.

4. Pareiškėja minėtą nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-282-408-2017 jos skundą tenkino, panaikino nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-245/2018 Muitinės apeliacinio skundo netenkino ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo nutarimą. Teismai pripažino, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, nenustačius nei neatsargios, nei tyčinės pareiškėjos kaltės formos bei neteisėtų veiksmų.

5. Skunde administraciniam teismui pareiškėja prašo atlyginti nurodytoje administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administraciniu nusižengimu laikoma uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka. Teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad pareiškėja, pateikdama Muitinei muitiniam tikrinimui būtinus dokumentus ir prekes, deklaravimo tvarkos nepažeidė, todėl Nutarimas laikytinas neteisėtu. Tarp šio neteisėto akto, kuris tiesiogiai daro įtaką pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, bei patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. būtent dėl šio neteisėto akto pareiškėja patyrė žalą, t. y. 900 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo atlyginti.

6. Išlaidų teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje atlyginimas asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra numatytas, nors ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms, asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio nusižengimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nepaisant to, kad nėra įstatymu tiesiogiai nustatyta asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teisė gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio nusižengimo byloje, asmuo, remdamasis konstituciniu teisės principu, nustatančiu valstybės pareigą atlyginti žalą, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

7. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno teritorinės muitinės, atsiliepime pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8. Muitinės nuomone, pareiškėjos skunde nurodytais teisiniais pagrindais, iš kurių ji kildina žalos atlyginimą šiame ginče, neįrodyta viena iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Muitinės veiksmų, todėl teisės į turtinės žalos atlyginimą realizavimas yra negalimas. Mano, kad teismo priimti procesiniai sprendimai, kurių pagrindu dėl pareiškėjos nutraukta administracinio nusižengimo byla, negali būti pagrindas laikyti Muitinės pareigūnų veiksmus neteisėtais, o kitokių neteisėtų Muitinės veiksmų nėra nustatyta. Muitinė dėl pareiškėjos administracinio nusižengimo teiseną pradėjo, atliko tyrimą, surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustačiusi visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutarime pripažino, kad pareiškėjos veiksmai atitinka formaliojo administracinio nusižengimo sudėtį – L. M. prekes pateikė muitiniam tikrinimui pavėluotai. ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, t. y. aptariamu atveju prekių, nurodytų elektroninėje eksporto deklaracijoje, kurią muitinei pateikė pati pareiškėja, nepateikimą muitiniam tikrinimui (būtinam fiziniam prekių tikrinimui).

9. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją (nagrinėjamu atveju – pareiškėja), prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Kaip nustatyta, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas tampa atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl pareiškėjai turėjo būti žinoma ši pareiga. Ji sąmoningai pasirinko aptartą elgesio modelį, t. y. pasitikėdama vežėjo pateikta informacija, kad krovinys yra muitinės įstaigoje, bet tuo neįsitikinusi, veikė rizikingai ir neatsargiai.

10. Muitinės pareigūnų veiksmai nustatant administracinio nusižengimo požymius, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek nagrinėjant bylą muitinėje atitiko įstatymo reikalavimus, pareigūnai veikė atidžiai, rūpestingai ir laikėsi bendrųjų reikalavimų. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti pripažintas pagrįstu, nes neįrodytos nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti valdžios institucijų ar pareigūnų veiksmai. Vien administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūno neteisėti veiksmai, o kiekvienu atveju privalomai vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teigimu, kad asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio nusižengimo bylos baigties, gali būti pripažinta žala. Bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju žala įvardijama kaip turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai administracinio nusižengimo byloje.

11. Atsakovas nurodė, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis ANK 666 straipsniu. Principas „pralaimėjęs moka“ Lietuvos teisinėje sistemoje nėra absoliutus, jo taikymo ribos priklauso nuo teisinių santykių pobūdžio, bylą laimėjusio asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi būti derinama su bylą inicijavusio asmens teise kreiptis teisminės gynybos.

II. 12. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės, 783,87 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat pareiškėjai priteisė iš atsakovo 460 Eur bylinėjimosi išlaidų .

13. Teismas nustatė, kad L. M. buvo surašytas protokolas ir Muitinės 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu jai skirta nuobauda nesurinkus pakankamai duomenų apie galbūt padarytą teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad dėl Muitinės pareigūnų kaltės pareiškėjai padaryta turtinė žala. L. M. veikė laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių muitinės procedūras, o tai, kad fiziškai prekės buvo pristatytos nedelsiant, t. y. po 10 minučių nei pateikta informacija, jog prekės jau muitinėje, negali būti traktuojama kaip prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui. L. M. veiksmuose nebuvo ne tik objektyviųjų nusižengimo požymių prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės.

14. Pareiškėjos išlaidos turi būti realiai patirtos, pagrįstos bei protingos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir Civilinio proceso kodeksas) 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

15. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 25 d. su advokatų profesine bendrija SPC legal sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl atstovavimo. 2017 m. spalio 31 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 31-10-17/06 nurodyta, jog skundo teismui paruošimo išlaidos yra 300 Eur ir atstovavimas teismo posėdyje – 200 Eur. Iš 2017 m. spalio 30 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad pareiškėja sumokėjo 500 Eur advokato padėjėjui A. K. 2017 m. gruodžio 30 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 30-12-17/06 nurodyta, jog atsiliepimo į Muitinės apeliacinį skundą išlaidos yra 400 Eur. Iš 2018 m. sausio 15 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad pareiškėja sumokėjo 400 Eur advokato padėjėjui A. K. Iš viso pareiškėja sumokėjo 900 Eur.

16. Iš garso įrašo nustatyta, kad bylos Nr. II-282-408/2017 teismo posėdis Kauno apylinkės teisme 2017 m. spalio 30 d. vyko 38 minutes. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 9 punkte įtvirtinta laiko apvalinimo taisyklė, šiuo atveju pareiškėjai priteistinos išlaidos už 1 valandos atstovavimą teisme, t. y. 83,87 Eur. Pareiškėjos išlaidos už skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio dydžio, todėl pareiškėjai už skundo ir atsiliepimo parengimą priteisiama 700 Eur, viso pareiškėjai priteistina 783,87 Eur. Nurodyta piniginė suma pripažintina pareiškėjos patirta turtine žala.

17. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos patirti nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio nusižengimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Muitinės pareigūno neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų nepagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė gintis nuo nepagrįsto kaltinimo administracinio nusižengimo byloje teisme ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp nustatytų Muitinės pareigūno neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų 783,87 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, priteisiant 783,87 Eur turtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės. Kita pareiškėjos skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

III. 18. Atsakovės atstovas Kauno teritorinė muitinė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą.

19. Kauno teritorinė muitinė apeliaciniame skunde nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog žala, kurią ji reikalavo atlyginti (priteisti), atsirado dėl neteisėtų Kauno teritorinės muitinės, kaip valdžios institucijos ir / ar jos atskirų darbuotojų veiksmų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje nėra nustatyta neteisėtų muitinės, kaip valdžios institucijos veiksmų, o tik konstatuota, kad Kauno apylinkės teismas nutarime padarė prieštaringą išvadą, jog nors L. M. veiksmai atitinka formaliojo administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau administracinio nusižengimo teisena nutraukta tuo pagrindu, kad veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje laikėsi nuomonės, kad pareiškėja veikė pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūrų atlikimą, o tai, kad prekės buvo pateiktos vėliau, negali būti traktuojama kaip jų nepateikimas.

20. ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, t. y. aptariamu atveju prekių, nurodytų elektroninėje eksporto deklaracijoje, kurią muitinei pateikė pati pareiškėja, nepateikimą muitiniam tikrinimui (būtinam fiziniam prekių tikrinimui). Muitinės pareigūnų veiksmai nustatant administracinio nusižengimo požymius, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek nagrinėjant bylą muitinėje atitiko įstatymo reikalavimus, pareigūnai veikė atidžiai, rūpestingai ir laikėsi bendrųjų reikalavimų, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaujantis įstatymu.

21. Konstatavus, kad Kauno teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų aplinkybė nėra įrodyta, reikštų, kad bent vienos iš privalomų atsakomybės sąlygų nebuvimas eliminuoja teisinį poreikį svarstyti dėl kitų atsakomybės sąlygų buvimo. Nenustačius bent vienos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

22. Be to, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas pagal ANK 666 straipsnį. Atstovavimo išlaidos administracinio nusižengimo byloje priskirtinos administracinių nusižengimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į CK 6.249 straipsnio reguliavimo sritį, todėl negali būti pripažintos žala CK 6.249 straipsnio prasme.

23. Pareiškėja L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės, pareiškėjos L. M. naudai išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu.

24. Atsiliepime pareiškėja iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas su kilusiu ginču susijusias aplinkybes, argumentus ir papildomai akcentuoja, kad, nors priimant Nutarimą buvo teigta, kad pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, tačiau jį apskundus, teismų procesiniais sprendimais nustatyta priešingai – pateikdama muitiniam tikrinimui būtinus dokumentus ir prekes pareiškėja deklaravimo tvarkos nepažeidė.

25. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo konstatuota, kad apelianto nutarimas neturėjo būti priimtas, kadangi pareiškėja neatliko visuotinai pavojingų bei neteisėtų veiksmų. Atitinkamai nutarimas laikytinas priešingu teisei. Tarp šio neteisėto akto, kuris tiesiogiai padarė įtaką pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams bei patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. būtent dėl šio neteisėto akto pareiškėja patyrė žalą – atstovavimo išlaidas, kurias ir reikalauja atlyginti. Tokiomis aplinkybėmis nutarimo priėmimas laikytinas apelianto neteisėtais veiksmais.

26. Pareiškėjos teigimu, apeliantas klaidingai nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimas reglamentuojamas blanketine norma – ANK 666 straipsniu, kuriame numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK nereglamentuoja procesinių išlaidų, patirtų dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų administracinio nusižengimo teisenoje, todėl tokiems nuostoliams atlyginti taikomas CK 6.272 straipsnis.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies ir jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės, priteistas 783,87 Eur turtinės žalos atlyginimas.

28. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad patyrė žalą – 900 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms (skundų teismui rengimui bei atstovavimui teismo posėdyje). Šią žalą pareiškėja kildina iš Kauno teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų, jai paskyrus piniginę baudą administracinio nusižengimo byloje, kuri buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu (byloje Nr. II-282-408/2017) panaikinus paskirtą baudą.

29. Nagrinėjamoje byloje kyla teismų praktikos plėtojimo klausimas, kadangi pareiškėja savo skunde ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, be kita ko, vadovavosi teismų praktika, suformuota galiojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ir ATPK), kuris šiuo metu nebegalioja. Todėl byloje būtina įvertinti, ar teisinio reguliavimo pakeitimai buvo reikšmingi ir, atitinkamai, ar privalo būti sekama ankstesne teisės taikymo praktika.

Prieš ginčo santykius galioję įstatymai ir jų aiškinimas

30. Pagrindinis nagrinėjamoje byloje sprendžiamą ginčą reglamentuojantis teisinis reguliavimas yra įtvirtintas CK 6.271 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

31. Administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kildinamą iš išlaidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamą reikšmę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą teismuose. Prieš ginčo santykius, iki 2016 m. gruodžio 31 d., tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reguliavo ATPK, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

32. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimą. Nei administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) tokia galimybė nebuvo numatyta. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), įstatymo nebuvimas negali atimti teisės reikalauti žalos, atsiradusios dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl tokių išlaidų atlyginimas CK 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka teismų praktikoje buvo laikomas pagrįstu ir atitinkančiu Konstitucijos nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2176/2011).

33. Tokia teismų pozicija yra pagrįsta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją dėl teismų įgaliojimų užpildyti teisės spragas. Teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia – Konstituciją), taigi, taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai), t. y. kad nors Konstitucijoje ir yra įtvirtintos tam tikros vertybės, jos nėra deramai ginamos ir saugomos pagal Konstituciją. Tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

34. Konstatavus teisės spragą, dėl kurios asmenys neturėjo teisės pateikti prašymo atlyginti teismo nagrinėjimui patirtas išlaidas, administraciniai teismai, be kita ko, atsižvelgdami į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, ne kartą pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016).

Nagrinėjamoje byloje galiojanti teisė

35. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimą prašo priteisti dėl žalos, patirtos administracinio nusižengimo byloje, kurioje jai bauda buvo paskirta dėl veiksmų, atliktų 2017 m. liepos 5 d. Tuo metu ATPK buvo netekęs galios ir pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK). ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.

36. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

37. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje pagal šį straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Tačiau vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos.

38. Pirmiau minėta administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą.

39. Kadangi įstatymuose aptariamu klausimu nebėra teisės spragos, konstatuotina, kad minėta ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios.

40. Nustačius, kad ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai šioje byloje neturi privalomos galios, toliau turi būti iš esmės įvertintas pareiškėjos prašymas, patikrinant, ar jis yra pagrįstas naujai susiklosčiusiame teisiniame kontekste.

Procesinių išlaidų priteisimo pagrindai nagrinėjamoje byloje

41. Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neįtvirtina teisės pažeidimu kaltinto ir vėliau išteisinto asmens teisės į teismo procese patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakant į klausimą, ar asmeniui privalo būti suteikiamas toks išlaidų atlyginimas, turi būti atsižvelgiama į nacionalinę teisę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Masson ir Van Zon prieš Nyderlandus (pareiškimų Nr. 15346/89, 15379/89) 49 par.; 2010 m. kovo 30 d. sprendimas Shimidzu ir Berllaque prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 648/06)). Iš naujausios teismo praktikos panašioje byloje galima matyti, kad bylose dėl administracinės atsakomybės taikymo šalies patirtų išlaidų kompensavimas gali būti ribojamas siekiant viešojo intereso ir laikantis proporcingumo principo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 73579/17 14620/18) 66, 69 par.).

42. Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą sprendime yra išnagrinėtas ginčas dėl to, kad administraciniai teismai nepriteisė pareiškėjams žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį. Prašomą priteisti žalą pareiškėjai prilygino patirtoms bylinėjimosi išlaidoms administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą pažeidimą. Motyvuojant šią išvadą, be kita ko, pažymėta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (ir kitų teisės aktų) nustatyta tvarka; Civilinio proceso kodeksas įtvirtina principą, kad išlaidas privalo atlyginti pralaimėjusi šalis (žr. ten pat, 71 par.); nagrinėdami pareiškėjų prašymus dėl administracinio teisės pažeidimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo administraciniai teismai nenurodė, jog pareiškėjai galėjo teikti savo prašymus administracinio teisės pažeidimo bylose, kurios buvo išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose, ir dėl to pareiškėjai galbūt nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos (žr. ten pat, 72 par.).

43. Pažymėtina, kad iš minėtos Masson ir Van Zon prieš Nyderlandus bylos ir kitose bylose suformuotos jurisprudencijos galima daryti išvadą, jog Konvencija negarantuoja teisės gauti teismo procese patirtų išlaidų atlyginimą, jeigu to nenumato nacionalinė teisė, todėl, net jeigu pagal ANK jos nepriteistinos, iš Konvencijos kylantys reikalavimai yra tenkinami, kada dėl atsiradusio teisinio reguliavimo bylinėjimosi išlaidų klausimas gali būti sprendžiamas tame pačiame procese, remiantis ANK įtvirtintomis taisyklėmis, bet asmuo šia tvarka nepasinaudoja.

44. Atsižvelgus į šią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją toliau pareiškėjos skundo pagrįstumas turi būti įvertinamas atsižvelgiant į byloje taikytiną nacionalinę teisę.

45. Žalos atlyginimo klausimu Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą. Įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, jis turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga. Taigi Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, todėl net ir nesant atitinkamo įstatyminio reguliavimo asmuo gali reikalauti jam atlyginti neteisėtais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais padarytą žalą tiesiogiai remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei kitais Konstitucijos straipsniais, kuriuose nustatytos atitinkamų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo garantijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).

46. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

47. Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, patirtas asmens, kuriam administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta teismui pripažinus, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas teismo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

48. Pažymėtina, kad ir kitokiame kontekste pripažįstama, kad kai kuriais atvejais asmeniui patyrus turtinius praradimus, pažeistos teisės teismo tvarka turi būti ginamos ne CK 6.271 straipsnio pagrindu. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A756-416/2014 pripažino, kad reikalavimas priteisti dėl galbūt neteisėto atleidimo negautą vidutinį darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Prašymas taikyti tarnybiniams ginčams būdingas pažeistų teisių gynybos priemones, kaip kad įtvirtintosios Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnyje, turi būti teikiamas tarnybinio ginčo dėl neteisėto atleidimo nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo prašymą dėl negauto vidutinio darbo užmokesčio priteisimo grindžia valstybės deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, šis reikalavimas turėtų būti atmetamas, nes juo iš tiesų siekiama tokio rezultato, kokį suinteresuotas asmuo gautų laimėjęs bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

49. Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

50. Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jai Muitinės pareigūnai paskyrė nuobaudą administracinio nusižengimo byloje, kuri vėliau buvo panaikinta ir byla nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėja savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdama atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėja nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasi BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

52. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėja, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos L. M. skundas yra nepagrįstas, jį tenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą teismo sprendimą, priima naują sprendimą pareiškėjos L. M. skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos L. M. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė