2023-03-29 Nr. AB-7012-3-64-3-01678-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-155-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01678-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei V. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Telšių RATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. S. (toliau – ir atsakovė) 654,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), suskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), 18,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Telšių RATC yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-430 patvirtintus Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus (toliau abu kartu – ir Nuostatai) pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, tvarko ir organizuoja vietinės rinkliavos apskaitą, vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), savininke ginčo laikotarpiu buvo atsakovė, kuri yra nesumokėjusi pareiškėjui 654,22 Eur metinės vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį.

3. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal Nuostatų 38 punktą rinkliavos mokėtojai gali būti atleidžiami nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios, jeigu administratoriui (šiuo atveju – pareiškėjui) deklaruoja, jog einamaisiais metais susidarantį laikotarpį, ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip metai, nesinaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, priskirta konkrečiam jo valdomam nekilnojamojo turto objektui. Tokiu atveju, šiems rinkliavos mokėtojams deklaruotu laikotarpiu atliekų tvarkymo paslauga nebus teikiama.

Nuostatų 39 punkte nustatyta, jog rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą – Sąžiningumo deklaraciją, kurios formą nustato administratorius. Deklaruotas laikotarpis prasideda nuo deklaracijos pateikimo dienos. Nuostatų 40 punkte nustatyta, kad, pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį (sunaudotos elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 100 kWh).

Kintamoji rinkliavos mokesčio dalis perskaičiuojama tik gavus elektros energijos tiekėjo pažymą. Nuostatų 41 punkte nurodyta, jeigu deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas per Nuostatų 40 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia arba pateikti dokumentai patvirtina, kad deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija Nuostatų 40 punkte nurodytas reikšmes, administratorius netaiko mokesčio kintamosios dalies sumažinimo. Atsakovė Nuostatų nustatyta tvarka įsiskolinimo laikotarpiu neteikė dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti atleidžiama nuo kintamosios vietinės rinkliavos mokėjimo.

Atsakovė Telšių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T1-407 „Dėl asmenų išbraukimo iš komunalinių atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokesčių mokėtojų sąrašo“ (toliau – ir Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimas) buvo išbraukta tik iš 2008 m. komunalinių atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokesčių mokėtojų sąrašų, todėl atsakovė, norėdama būti išbraukta iš vietinės rinkliavos mokėtojų sąrašų, prašymą pareiškėjui dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo turėjo teikti kasmet ginčo laikotarpiu.

4. Atsakovė V. S. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjas nėra išvežęs nė vieno šiukšlių konteinerio nuo 2008 m., kai 2008 m. buvo ilgalaikiam remontui uždaryta magistralė (duomenys neskelbtini) prie atsakovei priklausančio Turto. Atsakovės atstovė teigė, jog atsakovė, nebeturėdama pinigų kreditui, išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ši šalis bankrutavo ir atsakovei teko ilgai laukti žadėto darbo, o per tą laiką augo skolos. Atsakovės V. S. įgaliota atstovė I. R. (toliau – ir atstovė) įsipareigojo atsakovei priklausantį pastatą prižiūrėti. Atsakovės atstovė Telšių RATC pateikė Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimą ir Telšių rajono savivaldybės administracijos raštą, kad atsakovės Turte niekas negyvena. Su pareiškėjo prašymu nesutinka, nes nėra sudaryta sutartis dėl atliekų išvežimo ir nebuvo vežamos atliekos. Elektrą naudoja tik žolei pjauti. Atsakovės atstovė 2019 m. nesikreipė dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, nes turėjo ne tik sveikatos, bet ir kitų problemų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ prašymą tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 654,22 Eur vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir nustatė, kad vietinė rinkliava atsakovei skaičiuojama vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir 2017 m. Nuostatai) ir Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – ir 2017 m. Metodika). Tiek 2017 m. Nuostatai, tiek 2017 m. Metodika buvo išdėstyti nauja redakcija Telšių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-430 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 „Dėl Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodikos ir Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.), (toliau atitinkamai – ir 2019 m. Nuostatai, 2019 m. Metodika).

7. Teismas analizavo Nuostatų 2–4 punktus, Telšių RATC funkcijas (organizuoja ir tvarko atliekų turėtojų registrus (Nuostatų 6 p.), reglamentavimą, susijusį su pastoviosios vietinės rinkliavos dalimi (2017 m. Nuostatų 32 p., 2019 m. Nuostatų 34 p.), kintamosios vietinės rinkliavos dedamąja (2017 m. Nuostatų 33 p., 2019 m. Nuostatų 35 p.), vadovavosi 2017 m. ir 2019 m. Metodikų 30, 32, 37 punktais ir pagal Nuostatų 1 priedo „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai“ eil. Nr. 4 „Viešbučių paskirties objektai“ nustatė, kad pastovus įmokos dydis – 220 Eur, o kintamosios įmokos dydis – 94 Eur.

8. Teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos sumažinimas ar atleidimas nuo jos reglamentuotas 2017 m. Nuostatų 37–43 punktuose ir 2019 m. Nuostatų 39–41 punktuose. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. S-284 „Dėl įsiskolinimo apmokėjimo už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą“, atsakydamas į atsakovės atstovės pretenziją, paaiškino, kaip ir kokiais terminais pagal Nuostatus reikalinga pristatyti dokumentus, norint sumažinti vietinės rinkliavos dydį, nurodydamas, kad tokie dokumentai atsakovės atstovės nebuvo pateikti. Telšių rajono savivaldybės meras, atsakydamas į atsakovės atstovės raštus, 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. R8-01-R-98 „Dėl dvinarės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ bei 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. RS-01-R-1514 „Dėl rinkliavos mokesčio už atliekų surinkimą ir tvarkymą ir žemės mokesčio“ detaliai nurodė Nuostatų reikalavimus, kada galima pasinaudoti atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies lengvata, kam ir kokius dokumentus pateikti, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos atstovė būtų pateikusi pareiškėjui Nuostatuose nurodytus dokumentus, t. y. atsakovės atstovė nepasinaudojo tokia galimybe. Teismas iš Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimo 16 eilutės nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Turte niekas negyvena ir Telšių RATC įpareigotas išbraukti atsakovę iš 2008 m. komunalinių atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokesčio mokėtojų sąrašų. Iš pareiškėjo papildomų rašytinių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, buvo išbraukta tik iš 2008 m. komunalinių atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokesčio mokėtojų sąrašų, o pageidaudama būti išbraukta iš vietinės rinkliavos mokesčio mokėtojų sąrašų, prašymą pareiškėjui dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo turėjo teikti ginčo laikotarpiu, tačiau to nepadarė.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo aspektu ir iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatęs, kad atsakovei nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė Turtas, bei tai, kad atsakovė savo Turtu nesinaudoja, jame negyvena, deklaravusi savo išvykimą į kitą valstybę, sprendė, jog tai savaime nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės gali būti aktualios sprendžiant klausimą dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar vietinės rinkliavos sumažinimo, teisės aktų nustatyta tvarka, o įrodinėjimo našta, jog atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui. Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį. Teismas sprendė, kad atsakovė ir jos atstovė to neįrodė šioje administracinėje byloje.

10. Kadangi atsakovė ginčo laikotarpiu buvo Turto, esančio Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, savininkė, todėl teismas sprendė, jog ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Nustatęs, jog atsakovės įsiskolinimas už vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu yra 654,22 Eur, atsižvelgęs į tai, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama, teismas nusprendė tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir priteisti iš atsakovės susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

11. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai aspektu, įvertinęs pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, prašymo, kuriuo kreiptasi į teismą, pobūdį. Teismas vadovavosi Nuostatų 7 punktu ir sprendė, jog duomenis iš Nekilnojamojo turto registro bei gyventojų registro pareiškėjas turėjo turėti prieš apskaičiuodamas vietinę rinkliavą ir rinkliavos administravimo metu, todėl išlaidų dėl Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimo nelaikė būtinomis.

III. 12. Atsakovė V. S. patikslintame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos 654,22 Eur įsiskolinimo sumą už ginčo laikotarpį ir teigia, jog teismas neanalizavo byloje susiklosčiusios situacijos. Atsakovė pakartoja atsiliepimo į prašymą, teikto teismui, argumentus (uždarytas greitkelis remontui, prie jo buvo atsakovės Turtas, įkeistas bankui, dėl 2008 m. krizės prarastas uždarbis, išvykimas iš Lietuvos, visais reikalais rūpinosi mama pagal įgaliojimą) ir papildomai nurodo, kad verslas likviduotas, jokia veikla nevyko, inventorius išvogtas, nėra nei atliekų, nei konteinerių joms, o Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ji atleista nuo vietinės rinkliavos.

14. Atsakovė teigia, jog teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog ji buvo išbraukta tik iš 2008 m. komunalinių atliekų turėtojų sąrašų, nes žodžio „tik“ nėra Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendime. Atsakovė mano, kad Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimas nagrinėjamoje byloje buvo pakeistas, pridedant, kad sąraše esantys gyventojai atleidžiami tik už 2008 m., kaip įrodinėja pareiškėjas, ir laikosi pozicijos, jog ji buvo atleista neribotam laikui ir neprivalėjo sekti atliekų turėtojams skirtų Nuostatų. Žemės sklypo mokestis už aplinką šalia antstolio areštuoto ir iš varžytinių pardavinėjamo sklypo buvo mokamas, elektros energijos kiekis, reikalingas žoliapjovei, kad teritorija nebūtų apleista, neviršijo galimo. Byloje yra elektros tiekėjo ir vandentiekio pažymos, (duomenys neskelbtini) seniūno bei VMI patikinimas, kad jokia veikla nevyko ginčo laikotarpiu.

15. Atsakovė teigia, jog ji teismo sprendime vadinama atliekų turėtoja, tai ją morališkai žeidžia, nors Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žeminti žmogaus orumą. Atsakovė nebegyvena Lietuvoje, nėra komunalinių atliekų turėtoja ir skolininkė, yra deklaravusi savo išvykimą, buvusią valdą antstoliai pardavė. Atsakovė nurodo, kad prašymą dėl skolos ginčo laikotarpiu pareiškėjas pirmiausiai pateikė teismui be jokio įspėjimo, tik vėliau gautas pluoštas tikrovės neatitinkančių dokumentų (neva pranešimas siųstas (duomenys neskelbtini), tačiau ten negalėjo siųsti, nes žinojo ir elektroninio pašto adresą ir adresą (duomenys neskelbtini)). Teismas nepastebėjo netikslios atsakovės gimimo datos. Pareiškėjas, atsakovės nuomone, turėtų įsivesti apskaitą, kiek ir kur pakelia konteinerių su šiukšlėmis, tokiu atveju nebereikalautų susimokėti tų piliečių, pas kuriuos neužsuka konteinerių pakėlėjai.

16. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas slapta nuo jos atstovės pateikė prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams ir laimėjo tokią pat bylą dėl taip pat nesančios skolos už 2017–2018 metus. Atsakovė nurodo apie minėtą teismo procesą nežinojusi, kol 2019 m. antstolis paragino atsiskaityti, nes nereikėjo mokėti nuo Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimo visą dešimtmetį. Pradėjus aiškintis dėl visų nesąžiningų pareiškėjo veiksmų, reikalauti dokumentų kopijų, buvo vilkinamas laikas, beprasmiškai susirašinėjama, kol praėjo laikas, skirtas teismo sprendimui apskųsti.

17. Atsakovė nurodo, kad teismas 2021 m. spalio 6 d. posėdžiui buvo nepasiruošęs, teigė, jog atsakovės atstovė atvykusi be reikalo, byla bus nagrinėjama rašytiniu būdu, tačiau po keliolikos minučių suorganizavo trumpą posėdį, atidėdamas jį 2021 m. spalio 26 d. Atsakovė teigia, kad atstovė neįtarė, kad jos universitetinis, bet neteisinis išsilavinimas negalioja teisme, todėl tikriausiai neturėjo galioti ir bylą nagrinėjant teisme.

18. Pareiškėjas Telšių RATC atsiliepime į apeliacinį skundą ir atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

19. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pareigos mokėti vietinę rinkliavą aspektu ir nurodo, jog vien tai, kad atsakovė nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir jame negyveno, savaime nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas teigia, jog šios aplinkybės galėtų būti tik prielaida spręsti dėl atsakovo atleidimo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2104-442/2016). Pareiškėjas pakartoja rašytinių paaiškinimų argumentus, susijusius su Nuostatų (aktualia redakcija) 38–41, 45 punktais ir pažymi, jog atsakovė Nuostatų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu neteikė pareiškėjui jokių dokumentų, kurių pagrindų galėtų būti atleidžiama nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo. Pareiškėjas pakartoja argumentus, jog atsakovė, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, buvo išbraukta tik iš 2008 m. komunalinių atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokesčio mokėtojų sąrašų. Atsakovė, pageidaudama būti išbraukta iš vietinės rinkliavos mokesčio mokėtojų sąrašų, prašymą pareiškėjui dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo turėjo teikti kasmet (o taip pat ir ginčo laikotarpiu). Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimas nesuteikė atsakovei teisės nebemokėti vietinės rinkliavos nuo 2009 m., o tik atleido nuo jos mokėjimo 2008 m. laikotarpiui.

20. Dėl faktiškai suteiktos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 pateiktu išaiškinimu vietinės rinkliavos privalomumo aspektu ir teigia, jog vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1109-442/2018), o atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą atsiradimui atitinkamos sutarties nebuvimas įtakos neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-161/2012), asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-698-492/2019).

21. Pareiškėjas nurodo, kad mokėjimo pranešimus skolininkams siunčia paprastaisiais laiškais nekilnojamojo turto objekto adresu arba, jei nekilnojamojo turto objekto savininkas pageidauja, kitu nurodytu adresu. Pareiškėjas vadovaujasi Nuostatų 63 punktu ir nurodo, kad jeigu mokėtojas negauna mokėjimo pranešimo, jis privalo nedelsdamas kreiptis į pareiškėją, priešingu atveju yra laikoma, kad mokėjimo pranešimą mokėtojas gavo ir jis turi jį apmokėti. Kadangi atsakovė nenurodė kito adreso, pareiškėjas mokėjimo pranešimus jai siuntė paprastuoju paštu ginčo objekto adresu, kurio savininkė yra atsakovė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės V. S. pareigos mokėti pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 654,22 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė Turtas, tačiau ji nepasinaudojo Nuostatuose įtvirtinta tvarka būti atleistai nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies, pareiškėjo Telšių RATC prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 654,22 Eur vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog ji nelaikytina atliekų turėtoja, nes yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos, o Telšių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T1-407 „Dėl asmenų išbraukimo iš komunalinių atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokesčio mokėtojų sąrašų“ atleista nuo vietinės rinkliavos mokesčio.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (146 str. 1 d.), išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas. Vienas jų – kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (146 str. 2 d. 7 p.).

26. Byloje nustatyta, jog atsakovė 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, su kuriuo nesutiko, ir, be kita ko, prašė vadovautis prie atsakovės atsiliepimo pridėtais, atsakovės įgaliotosios atstovės atsiliepime pateiktais faktais. ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Byloje nesant duomenų, kad atsakovės atstovė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atstovė negalėjo atstovauti atstovei pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovei apeliaciniame skunde neneigiant, jog jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma, nenustatytinas nei ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas, nei bet kuris kitas sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad, susipažinus su byloje esančiais įrodymais ir pareiškėjo procesiniais dokumentais, matyti, kad pareiškėjas inicijavo ginčą teisme dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo, susidariusio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., priteisimo iš atsakovės. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo procesu, vykusiu dėl skolos už 2017–2018 metus priteisimo (žr. nutarties 17 p.), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl jų.

28. Nepagrįstais pripažinti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 6 d. posėdžiui buvo nepasiruošęs (žr. nutarties 18 p.). Susipažinus su 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašu, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovės atstovei, jog byloje, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, buvo paskirtas rašytinis teismo posėdis (teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis), tačiau, jai atvykus, teismas teismo posėdžio metu perėjo iš rašytinio bylos nagrinėjimo proceso į žodinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 6 d. vykusį posėdį organizavimo laikydamasis ABTĮ nustatytos teismo posėdžio vedimo tvarkos, t. y. tikrino atvykusių į teismo posėdį įgaliojimus, paskelbė teismo sudėtį, išaiškino teisę reikšti nušalinimus, išsiaiškino, ar atstovei aiškios procesinės teisės ir pareigos, sprendė klausimą dėl bylos nagrinėjimo proceso šaliai neatvykus į teismo posėdį, atsakovės atstovės prašymą prijungti papildomus įrodymus prie bylos. Teismo posėdis pagrįstai buvo atidėtas 2021 m. spalio 26 d., nes teismo posėdžio metu papildomai prie bylos prijungti dokumentai turėjo būti persiųsti pareiškėjui susipažinti ir pateikti paaiškinimams, pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie pasikeitusį bylos nagrinėjimo būdą.

29. Vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog atsakovė neigia esanti atliekų turėtoja, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

30. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus (2017 m. Nuostatus, 2019 m. Nuostatus), kurių 2 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus.

31. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija (2021 m. kovo 9 d. duomenimis) patvirtina, kad atsakovė nuo 2005 m. sausio 11 d. iki 2021 m. kovo 2 d. nuosavybės teise valdė pastatą – pakelės motelį ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už kuriuos ir apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Taigi atsakovė ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1152-968/2022).

33. Taigi atsakovė turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, o nuo jos mokėjimo (dalies mokėjimo) galėjo būti atleista tik Nuostatuose nustatyta tvarka. Visgi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi būti atleista nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo už ginčo laikotarpį Nuostatuose nustatyta tvarka.

34. Atsakovė neteisingai interpretuoja Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimą, teigdama, kad juo buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokesčio. Tokią atsakovės poziciją paneigia tiek pats Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimas, kuriame aiškiai nurodyta, jog Telšių rajono savivaldybės taryba nusprendžia įpareigoti pareiškėją išbraukti iš 2008 metų komunalinių atliekų turėtojų ir vietinės rinkliavos mokesčio mokėtojų sąrašų asmenis, atsakingus už vietinės rinkliavos sumokėjimą, pagal, be kita ko, Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausančiose valdose ar butuose niekas negyvena, sąrašą, kuriame yra ir atsakovė, tiek ir kiti byloje esantys dokumentai, adresuoti atsakovės atstovei (pvz., Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. R3-02-R-2045 „Dėl dvinarės rinkliavos“, kuriuo atsakyta į atsakovės atstovės 2020 m. spalio 12 d. prašymą; Telšių rajono savivaldybės mero 2021 m. birželio 7 d. raštas Nr. R8-01-R-1514 „Dėl rinkliavos mokesčio už atliekų surinkimą ir tvarkymą ir žemės mokesčio“, kuriuo atsakyta į atsakovės atstovės 2021 m. gegužės 11 d. prašymą „Dėl atleidimo nuo nerinktų atliekų rinkliavos mokesčio (duomenys neskelbtini)“). Todėl atsakovei nėra pagrindo nemokėti vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį Nuostatų nustatyta tvarka.

35. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka. Todėl atsakovė Nuostatų, kuriuose nustatytos pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys, taikymo atveju nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies bet kuriuo atveju vien dėl atliekų nesusidarymo negalėtų būti atleidžiama, o, kaip minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų siekusi būti atleista nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo Nuostatuose nustatyta tvarka. Tai, kad atsakovė savo nekilnojamuoju Turtu nesinaudoja, jame negyvena, deklaravusi savo išvykimą į kitą valstybę, savaime nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

36. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekeliamas ginčas dėl įsiskolinimo sumos apskaičiavimo teisingumo.

37. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, susijusių su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės V. S. apeliacinį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis