2K-380/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-380/2012

Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1;

1.2.14.5;

2.2.2.3.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. C. ir I. G. kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu nuteisti:

O. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto užvaldymo) laisvės apribojimu vieneriems metams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo užvaldyti E. S. turtą) laisvės atėmimu trejiems metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl B. A. turto užvaldymo) laisvės apribojimu vieneriems metams vienam mėnesiui,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. G. J. turto užvaldymo) laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. turto užvaldymo) laisvės atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl K. G. turto užvaldymo) laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto užvaldymo) laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl O. B. turto užvaldymo) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. Č. turto užvaldymo) laisvės apribojimu vieneriems metams penkiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. Č. turto užvaldymo) laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. turto užvaldymo) laisvės apribojimu vieneriems metams septyniems mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. D. turto užvaldymo) laisvės apribojimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

O. C. išteisinta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl A. B. turto užvaldymo), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo užvaldyti I. D. turtą), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo užvaldyti A. J., E. J., P. J., A. J., O. K., A. V. J., A. J., A. J., D. S., O. J., J. J., V. J., D. J., O. V., Z. J. turtą) kaip nepadariusi nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui procesas dėl vagystės iš prekybos ir pramogų centro „Saulės miestas“ parduotuvės nutrauktas.

I. G. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl E. A. turto užvaldymo) laisvės atėmimu ketveriems metams,

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. A. turto užvaldymo) laisvės atėmimu ketveriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

I. G. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. U. turto užvaldymo) išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendis: panaikinta O. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas organizuota grupe, pašalinta iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. turto užvaldymo) aplinkybė, kad O. C. nukentėjusiajai melagingai prisistatė nukentėjusiosios giminaite T. N. S. nurodymu;

nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. N. S., A. A. (A. A.), V. Š. ir V. N., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą, susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

O. C. nuteista už šias nusikalstamas veikas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdama bendrai su nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą sukčiaujant, 2008 m. balandžio 7 d. 11.00 val., nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai V. B. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pranešus apie sūnaus patekimą į bėdą, po to neva perdavus ragelį nukentėjusiosios sūnui bei nurodžius, kad reikia atlyginti nukentėjusiajam padarytą 8000 Lt dydžio žalą turint tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai V. B. bute Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), perdavus melagingai prisistačiusiai nukentėjusiojo giminaite O. C. 2100 Lt, ši apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai V. B. priklausančius 2100 Lt;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, kartu su T. N. S. veikdami organizuota grupe, siekdami apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 1 d., apie 15.00 val., T. N. S. paskambinus mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai O. B. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius sesers sūnumi V. bei nurodžius, kad šis pateko į bėdą, po to padiktavus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiajai paskambinus į jį, melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir pranešus O. B., kad jos sesers sūnus V. pateko į bėdą bei nurodžius, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam 4000 Lt žalą, po to duodant O. C. nurodymus nuvažiuoti adresu Šiauliai, Tilžės g. 140, ties „Saulės“ kino teatru, ir iš nukentėjusiosios O. B. paimti 2000 Lt, šiai nuvykus prie kino teatro ir paėmus iš nukentėjusiosios 2000 Lt, apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai O. B. priklausančius 2000 Lt;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrai veikdama su nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą apgaule, 2008 m. gegužės 2 d., apie 19.30 val., nenustatytam asmeniui paskambinus mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai E. Č. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius sūnumi, pranešus, kad pateko į bėdą bei liepus paskambinti telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nukentėjusiajai E. Č. paskambinus melagingai prisistatė policijos pareigūnu J. P. ir pranešė, kad E. Č. sūnus pateko į bėdą, bei nurodė, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam 9000 Lt žalą. Nukentėjusiajai E. Č. bute Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), perdavus O. C. 1000 eurų, ši apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai E. Č. priklausančius 1000 eurų (3452, 80 Lt);

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrai veikdama su nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai S. B. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius anūku bei nurodžius, kad pateko į bėdą, liepus paskambinti į melagingai nurodytą policijos nemokamą pagalbos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), po to šiuo telefonu atsiliepus nenustatytam asmeniui, melagingai prisistačiusiu policijos pareigūnu, ir pranešus S. B. apie anūko A. patekimą į bėdą bei nurodžius, kad reikalinga atlyginti anūko nukentėjusiajam padarytą 7000 Lt dydžio žalą turint tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai S. B. name Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), perdavus T. N. S. nurodymu melagingai prisistačiusiai nukentėjusiojo giminaite O. C. 1200 Lt, ši apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai S. B. priklausančius 1200 Lt;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdama bendrai su nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 3 d., apie 10.30 val., nenustatytam asmeniui paskambinus mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai V. Č. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu A. C., pranešus, kad V. Č. sūnus pateko į bėdą bei nurodžius, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam 9000 Lt žalą, Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, nukentėjusiajai perdavus 1500 Lt O. C. ši apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai V. Č. priklausančius 1500 Lt;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama su nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 5 d., tiksliai nenustatytu laiku nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai N. D. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pranešus apie sūnaus patekimą į bėdą, po to perdavus ragelį nukentėjusiosios sūnumi prisistačiusiam asmeniui bei nurodžius, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam padarytą 11 000 Lt dydžio žalą turint tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai nuvykus į „Hansa banką“, esantį prekybos centre „Saulės miestas“ Šiauliuose, Tilžės g. 109, išsigryninus iš banko sąskaitos 4000 Lt, bute Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), perdavus melagingai prisistačiusiai nukentėjusiojo giminaite I. O. C. 4000 Lt, taip ši apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai N. D. priklausančius 4000 Lt;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad kartu su T. N. S. veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 10 d., apie 12.00 val., T. N. S. paskambinus mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai J. G. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir pranešus, kad jos vaikaitis pateko į bėdą bei nurodžius, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam 12 000 Lt žalą, po to davus O. C. nurodymus nuvažiuoti adresu Šiauliai, Tilžės g. 250A ir iš nukentėjusiosios J. G. paimti pinigus, nukentėjusiajai ties parduotuve „Aukštoji“, esančia Šiauliuose, Tilžės g. 250A, perdavus O. C. 2000 Lt, ši ir T. N. S. apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. G. priklausančius 2000 Lt;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama kartu su nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 12 d., apie 13.00 val., nenustatytam asmeniui paskambinus mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai J. G. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pranešus, kad jos vaikaitis pateko į bėdą bei nurodžius, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam 15 000 Lt žalą, po to nurodžius O. C. nuvažiuoti iš nukentėjusiosios J. G. paimti pinigus, name, Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai perdavus O. C. 1100 svarų sterlingų ir 300 Lt, O. C. apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. G. priklausančius 1100 svarų sterlingų ir 300 Lt (iš viso 5103,04 Lt);

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, bendrai veikdama su nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 13 d. 11.29 val. nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai B. A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius anūku bei pranešus apie patekimą į bėdą, nurodžius, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam padarytą 1100 Lt dydžio žalą turint tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai B. A. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), perdavus O. C. 1100 Lt, ši apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai B. A. priklausančius 1100 Lt;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdama grupe su nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 13 d., apie 16.00 val., nenustatytam asmeniui paskambinus mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai K. G. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pranešus, kad jos anūkas pateko į bėdą, bei nurodžius, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam 10 000 Lt žalą, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai K. G. perdavus O. C. 1700 Lt, ši apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai K. G. priklausančius 1700 Lt;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrai veikdama su nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 15 d., apie 11.00 val., nenustatytam asmeniui paskambinus mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai A. G. J. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius žentu R. B., pasakius, kad pateko į bėdą bei nurodžius, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam 9000 Lt žalą, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. G. J. perdavus O. C. 2000 Lt ši apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai A. G. J. priklausančius 2000 Lt;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. N. S. veikdami organizuota grupe, siekdami užvaldyti svetimą turtą apgaule, 2008 m. gegužės 16 d., apie 13.00 val., T. N. S. paskambinus mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai E. S. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius sūnėnu M. bei nurodžius, kad jis pateko į bėdą, po to padiktavus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nukentėjusiajai E. S. paskambinus, melagingai prisistatė policijos pareigūnu, reikalavo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 7000 Lt dydžio žalą, po to davė O. C. nurodymus nuvažiuoti adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ir paimti pinigus; O. C. nuvykus šiuo adresu, pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką – apgaule užvaldyti E. S. priklausančius 7000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes O. C. buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

I. G. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su A. A. dalyvaudami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis, I. G. būnant organizatoriumi, A. A. – kurstytoju ir padėjėju, V. Š. – padėjėju, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. kovo 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. A. bei kitam asmeniui vykdant I. G. nurodymus, V. Š. suradus asmenį turint tikslą paimti apgaule išviliotus pinigus, A. A. ir kitam asmeniui sukursčius V. Š. surastą asmenį padaryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadant už 1000 apgaule paimtų litų mokėti 100 Lt, ir pastarajam sutikus, nenustatytam asmeniui 2008 m. kovo 30 d. 17.16 val. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai E. A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius sūnumi, nurodžius, kad pateko į bėdą ir reikia atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą turint tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės, paprašius garsiai suskaičiuoti turimus litus, nukentėjusiajai nurodžius turint 700 Lt, o tuo metu I. G. iš Kybartų pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) duodant A. A. bei kitam asmeniui nurodymus kartu su sukurstytu daryti nusikalstamą veiką asmeniu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), paimti išviliotus pinigus, pastariesiems sukurstytam daryti nusikalstamą veiką asmeniui išaiškinus nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus močiutės, šiam asmeniui nunešus ir padavus ragelį nukentėjusiajai bei paėmus iš nukentėjusiosios 600 Lt, vėliau perdavus juos A. A. ir kitam asmeniui, įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai E. A. priklausančius 600 Lt;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. N. S. ir A. A. dalyvaudami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, T. N. S. ir I. G. būnant organizatoriais, A. A. ir kitam asmeniui – kurstytojais–padėjėjais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. kovo 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. A. bei kitam asmeniui Kybartų pataisos namuose kalinčių nuteistųjų bendrininkų – organizatorių T. N. S. ir I. G. nurodymu pasiskambinus ir taip susiradus bendrininką vykdytoją, sukursčius jį padaryti dar vieną analogišką nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant už 1000 apgaule paimtų litų mokėti 100 Lt, o šiam sutikus, T. N. S. 2008 m. kovo 31 d., 14.51 val., paskambinus nukentėjusiajai O. D. A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pranešus, kad jos žentas pateko į bėdą, tuo metu I. G. duodant A. A. ir kitam asmeniui nurodymus kartu su vykdytoju vykti adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ir paimti apgaule išviliotus pinigus, A. A., kitam asmeniui ir vykdytojui nuvažiavus adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), bei iš ten kartu su nukentėjusiąja nuvykus į AB „Šiaulių bankas“, esantį Šiauliuose, Vilniaus g. 149, šiai išsigryninus bankomate pinigus, pasikėsino užvaldyti svetimą O. D. A. priklausantį turtą – 2000 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes vykdytojas buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nuteistoji O. C. kasaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir paskirti už sunkius nusikaltimus minimalias laisvės atėmimo bausmes, o galutinę subendrintą bausmę – trumpesnę nei laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Nuteistoji teigia, kad pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 61 straipsnio 1 dalies nuostatas lengvinančios ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės turi įtakos parenkant kaltininkui bausmės dydį. Šiaulių apygardos teismas, panaikindamas jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dalyvavimas organizuotos grupės nusikaltimuose) nesušvelnino bausmės ir taip pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas. Kasatorės manymu, teismai, parinkdami bausmės dydį, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų darymo metu ji neturėjo teistumo, jos veiksmai reiškėsi pinigų iš nukentėjusiųjų paėmimu ir perdavimu kitiems asmenims, kad ji nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorė ar organizatorė. Ji pripažinta kalta padariusi devynis nesunkius ir tris sunkius nusikaltimus (viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Nuteistoji pažymi, kad ji neginčijo savo kaltės, o jeigu ir neprisipažino, tai todėl, kad neprisiminė. Be to, ji gyvena su dviem nepilnamečiais sūnumis ir motina, vaikai lanko mokyklą, motina sunkiai juda. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimu ji nutraukė santuoką, nes vyras išvyko į Ukrainą ir negrįžo; nuo 2006 m. pabaigos buvęs sutuoktinis nesirūpina vaikais, įsiskolinęs už alimentus 26 000 Lt, ji viena prižiūri sūnus ir ligotą motiną.

Nuteistasis I. G. kasaciniu skundu prašo nuspręsti, ar jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas. Kasatorius mano, kad teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Bylos įrodymais nenustatyti subjektyvieji nusikalstamų veikų, padarytų veikiant organizuota grupe, požymiai. Kasatoriaus manymu, byloje nenustatyta, kad jis ir kiti kaltinamieji bendravo kaip organizuotos grupės nariai ir tai suvokė, kad buvo pasiskirstyta vaidmenimis, iš anksto planuojama daryti nusikaltimus (telefonu ar kitu būdu). Iš kaltinamųjų, buvusių laisvės atėmimo vietoje, nebuvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, nenustatyta, kas naudojosi telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jis prašė paskirti ekspertinę, kad būtų nustatyta, ar užfiksuoti pokalbiai yra telefoniniai. Bylos tyrimo metu įtariamajam N. R. buvo pateikti du įrašai balsui atpažinti: vienas įrašas buvo jo (I. G.) pokalbio telefonu su žmona Š. G., o antras, kasatoriaus nuomone, – įrašytas per mikrofoną. Nuteistasis mano, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes balso atpažinimui turi būti pateikti trys balso pavyzdžiai, o ne du. Apeliacinės instancijos teismas jo prašymą kaip nereikšmingą bylai atmetė.

Kasatorius nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktą visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia nusikalstamų veikų aplinkybes. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių buvimo. Kasatorius prašo išnagrinėti byloje surinktus įrodymus, padaryti ekspertizę ir nustatyti, ar N. R. atpažinti pateikti balsai yra telefoniniai ar įrašyti mikrofonu.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, nepadaryta. Dėl nuteistosios O. C. kasacinio skundo argumentų prokurorė pažymi, kad nuteistoji neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų bei jų teisinės kvalifikacijos ir prašo sušvelninti galutinę subendrintą bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bausmė O. C. paskirta, nepažeidžiant BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų. Darydamas tokią išvadą teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. C. bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir laipsnį. Byloje nustatyta, kad O. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, ji charakterizuojama neigiamai, anksčiau teista, teistumas išnykęs, yra neįgali, todėl paskyrė mažesnes bausmes nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. C. bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, o skunde nurodytas teiginys, kad jos veiksmai nusikaltimo padaryme pasireiškė pinigų iš nukentėjusiųjų paėmimu, ji nebuvo nusikaltimų organizatorė, įvertinus nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes neduoda teisinio pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, kuri atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.

Dėl nuteistojo I. G. kasacinio skundo argumentų prokurorė nurodo, kad nuteistasis deklaratyviais teiginiais neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, abejoja procesinio veiksmo – jo balso atpažinimo – teisėtumu. Tačiau kasacinės instancijos teismas apskųstus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu; kasaciniame procese nenustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, nerenkami ir iš naujo nevertinami įrodymai. Analogiški argumentai buvo išdėstyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo I. G. nusikalstamus veiksmus, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų paskyrė teisingą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, pagrįstai rėmėsi baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistosios O. C. kasacinio skundo argumentų

Nuteistosios O. C. argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias Baudžiamojo kodekso nuostatas, atmestini.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. C. bausmes, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose, bei nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir laipsnį, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe, apibūdinama neigiamai, anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs, turi neįgalumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma sušvelninti už sunkius nusikaltimus paskirtas bausmes bei atitinkamai sušvelninti galutinę bausmę, apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino teismo pripažintą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių, o kartu ir subendrintos galutinės bausmės nešvelnino. Tokį sprendimą šis teismas priėmė konstatavęs, kad O. C. už kvalifikuotus sukčiavimus paskirtos bausmės yra mažesnės, negu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kad tai, jog ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du nepilnamečius vaikus, sergančią pensinio amžiaus motiną ir juos prižiūri, taip pat ir tai, kad organizuotos grupės požymis nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes ši aplinkybė yra kvalifikuoto sukčiavimo požymis, nėra pagrindas švelninti jai paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti motyvai, pagrindžiantys tokias išvadas, atsakyta į apeliantės argumentus, kurie pakartoti ir kasaciniame skunde, ir paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad O. C. bausmės už atskirus nusikaltimus bei subendrinta galutinė bausmė paskirtos pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Nesant pagrindo pripažinti, kad BK normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, buvo pažeistos, kasacinis skundas remiantis jame nurodytais argumentais negali būti tenkinamas. Bausmės dydžio klausimas yra ir buvo apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ji nėra aiškiai per griežta.

Dėl nuteistojo I. G. kasacinio skundo argumentų

Nuteistojo I. G. teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai, kad dėl jo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, o ne įrodymų visuma, kad jo atpažinimas iš balso atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei jo gynybos teises, atmestini.

Iš pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad I. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, t. y. dalyvavus apgaule įgyjant nukentėjusiosios E. A. turtą ir pasikėsinus apgaule įgyti nukentėjusiosios O. D. A. turtą, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą – N. R. parodymus, duomenis, užfiksuotus atpažinimo iš balso protokoluose (iš kurių matyti, kad N. R. atpažino I. G. iš balso), daiktų apžiūros protokoluose (iš kurių matyti, kad N. R. mobiliojo ryšio telefone įvykio dieną buvo užfiksuoti kontaktai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), I. G. žmonai Š. G. priklausančiame mobiliojo ryšio telefone rasti SMS pranešimai, iš kurių matyti, kad ji bendravo su I. G., kuris naudojosi telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Tele 2“ pranešimą, iš kurio matyti, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie bazinių stočių (celių) Kybartuose, Dariaus ir Girėno g. 56.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų pagrindas pripažinti esminiais, nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažino, kad teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo.

Nuteistojo I. G. argumentai, kad atliekant atpažinimą iš balso buvo pažeista jo teisė į gynybą, kad balso atpažinimui buvo pateikti tik du balso pavyzdžiai atmestini kaip neatitinkantys byloje esantiems duomenims. BPK 192 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad parodymas atpažinti gali būti atliekamas ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius. Iš 2008 m. gruodžio 8 d. asmens atpažinimo iš balso įrašo protokolo matyti, kad siekiant nustatyti įtariamąjį, N. R., dalyvaujant advokatei, buvo duoti perklausyti trys garso įrašai, įrašyti kompaktinėse plokštelėse (pirmojoje kompaktinėje plokštelėje įrašytas I. G. balsas, kitoje – du įrašai su vyrų, nesusijusių su byla balsais). N. R. paaiškino, kad perklausęs pateiktus garso įrašus jis iš pirmos kompaktinės plokštelės įrašyto balso įrašo atpažino, kad šis asmuo, kuris įraše kalbasi su moterimi, yra būtent tas vyras, kuris jam skambino ir davė nurodymus 2008 m. kovo 31 d.; šį balsą atpažino iš kalbėjimo manieros, tarmės, balso tembro. Iš 2009 m. vasario 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolo matyti, kad N. R. buvo parodyti atpažinti pagal balsą trys asmenys, tarp kurių buvo I. G. N. R. nurodė, kad iš jam pateiktų paklausyti trijų vyriškų balsų, kurie skambino telefonu ir skaitė tekstą, panašiausias į asmens, kuris jam skambino 2008 m. kovo 31 d. į mobiliojo ryšio telefoną, yra trečiojo asmens (t. y. I. G.). Taigi abiem atvejais N. R. buvo pateikta atpažinti iš trijų vyriškų balsų. Pirmosios instancijos teisme apie atpažinimo iš balso aplinkybes buvo apklaustas ir N. R., ir tyrėja, atlikusi šį procesinį veiksmą, buvo išklausyti garso įrašai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patenkinus nuteistojo I. G. prašymą, buvo dar kartą apklaustas nuteistasis N. R., kuris patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus parodymus.

Kasatoriaus argumentas, kad bylos įrodymais nenustatyti subjektyvieji nusikalstamų veikų, padarytų veikiant organizuota grupe, požymiai, taip pat atmestinas. Taikant baudžiamąjį įstatymą padarytai veikai, organizuotos grupės požymiai konstatuojami vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismas nustatė, kad neteisėtai įgyjant nukentėjusiųjų turtą dalyvavo keli nuteistieji, kurie buvo aiškiai pasiskirstę vaidmenimis: I. G. organizavo (padarant 2008 m. kovo 31 d. nusikalstamą veiką – kartu su organizatoriumi T. N. S.) abiejų nusikalstamų veikų padarymą, A. A. – padėjo ir kurstė, V. Š. – padėjo padaryti 2008 m. kovo 30 d. nusikaltimą, o N. R. atliko vykdytojo vaidmenį. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes šioje byloje organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatoriaus argumentais pripažinti, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistųjų O. C. ir I. G. kasacinius skundus.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Vytautas Greičius

Aldona Rakauskienė