2023-02-14 Nr. CB-1339-3-61-3-00098-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-507

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00098-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. sausio 25 d. paduotu ieškovo J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai ieškovo ieškinį atmetė. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad nurodytas teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo buvo ieškovui neprisiekus, ieškovo atstovui advokatui nedalyvaujant, taip iš esmės pažeidė proceso teisės normas, neužtikrino ieškovo teisės į teisingą procesą ir pažeidė jo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė ieškovo teisę turėti advokatą, tai yra absoliutus nutarties ir sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 186 straipsnis). Ieškovo vertinimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai ir neteisingai nusistatė (kvalifikavo) ieškinio dalyką, nenagrinėjo, ar ieškovas atitinka reikalavimą turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį, taip pat kuris iš atsakovų turi teisę priimti motyvuotą sprendimą atmesti ieškovo prašymą dalyvauti viešame konkurse; netinkamai laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. priimtą Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašą specialiuoju teisės aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo atžvilgiu. Ieškovo teigimu, teismų išvados, kad Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras nėra viešojo administravimo subjektas, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo teisės normoms. Be to, teismai priėmė neteisėtus sprendimus ir dėl neturtinės žalos (ne)priteisimo, netirdami ir nevertindami neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, iš esmės pažeidė CPK 185 straipsnį, padarė klaidingas išvadas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė