Legislator Case Law & Legislation
2025-07-30 Nr. CB-4461-2-68-3-01313-2024-5 AI generated

2025-07-30 Nr. CB-4461-2-68-3-01313-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-07-30 Nr. CB-4461-2-68-3-01313-2024-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Teismai padarė materialiosios teisės normų pažeidimą, aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalį, CK 1.137 straipsnio 1 dalį, CK 1.138 straipsnio 1 dalį ir CK 6.263 straipsnį, pritaikydami nacionaliniame reglamentavime neįtvirtintą specialųjį ieškovės mirusio tėvo garbės ir orumo gynybos būdą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai nutartimi pripažino ginčo teiginį nuomone, kas reiškia, kad teismai ieškovės velionio tėvo neturtines teises gynė CK 1.138 straipsnio 1 dalies, CK 1.137 straipsnio ir CK 6.263 straipsnio nuostatomis, tačiau atsakovo vertinimu, šių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra netinkamas

Legislator headnote

AI generated

2025-07-30 Nr. CB-4461-2-68-3-01313-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir A. S. ieškinį atsakovui P. G. dėl garbės ir orumo gynimo. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-2702

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01313-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 21 d. paduotu atsakovo P. G. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir A. S. ieškinį atsakovui P. G. dėl garbės ir orumo gynimo. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai padarė materialiosios teisės normų pažeidimą, aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalį, CK 1.137 straipsnio 1 dalį, CK 1.138 straipsnio 1 dalį ir CK 6.263 straipsnį, pritaikydami nacionaliniame reglamentavime neįtvirtintą specialųjį ieškovės mirusio tėvo garbės ir orumo gynybos būdą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai nutartimi pripažino ginčo teiginį nuomone, kas reiškia, kad teismai ieškovės velionio tėvo neturtines teises gynė CK 1.138 straipsnio 1 dalies, CK 1.137 straipsnio ir CK 6.263 straipsnio nuostatomis, tačiau atsakovo vertinimu, šių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra netinkamas

2. Teismai atsakovo saviraiškos laisvę apribojo vienu iš bendrųjų CK 1.138 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių gynimo būdų, t. y pripažindami, kad atsakovo paskleista nuomonė pažeidė mirusio asmens garbę ir orumą, tačiau toks teisių gynimo būdas yra teismo pritaikytas nagrinėjamoje byloje be teisinio pagrindo, t. y. ne įstatymų nustatyta tvarka. Galiojanti nacionalinė teisė nenumato galimybės ginti mirusiųjų asmenų garbę ir orumą civilinio proceso tvarka nuomonės paskleidimo atveju.

3.Teismai neatsižvelgė į tai, kad abi šalys yra viešieji asmenys. Atsakovo vertinimu, netaikydami Seimo nario imuniteto ir taikydami CK 1.138 straipsnio 1 dalies, 1.137 straipsnio ir 6.263 straipsnių nuostatas nuomonei, kuri buvo išsakyta kitiems Seimo nariams, bylą nagrinėję teismai padarė materialiosios teisės normos taikymo klaidą, o tai turėjo esminės reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui. Taip pat. Teismai netinkamai nustatė atsakovo saviraiškos teisės ribas

4. Šiai dienai nėra kasacinio teismo išaiškinimų dėl to, ar mirusio asmens garbės ir orumas gali būti ginami (ir kokiais būdais), jei neteisėta nuomonė yra išsakoma apie mirusį asmenį, todėl egzistuoja poreikis kasaciniam teismui šiuo klausimu suformuoti teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatei Liudvikai Meškauskaitei (a. k. (duomenys neskelbtini) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 21 d. AB SWEDBANK banke, mokėjimo nurodymo Nr. 32, kodas ZO52690.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė