7e171acb-e1e1-4d58-8583-d64a00fc1a66 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                          Administracinė byla Nr. I-4579-643/2017                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02479-2017-5                          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                           55.1.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,sekretoriaujant Agnetai Milenai VerÅ¡ilo,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde (b. l. 1–3) nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. liepos 10 d. jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai yra kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimus (3,6 kv. m).

PareiÅ¡kėjui taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir duÅ¡u. Kamerose trÅ«ko dienos Å¡viesos, o nuo dirbtinio apÅ¡vietimo jam aÅ¡arojo akys. Taip pat kamerose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, trÅ«ko oro, sienos buvo padengtos pelėsiu, kuris krisdavo ne tik ant patalynės ir drabužių, bet ir ant paties pareiÅ¡kėjo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgÅ«džiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, padidėjo dirglumas, atsirado fobija aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, buvo pažemintas jo orumas ir sutrikdyta sveikata.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti.Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 8–17) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat nurodė, kad susidarė 4,56 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais jam tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Esant tokiai situacijai, kai kameros yra perpildytos, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nėra įtvirtintas reikalavimas atskirti sanitarinius mazgus nuo likusio kameros ploto. PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, siekdamas užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės), neįvirtintas reikalavimas atitverti sanitarinius mazgus nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, siekdami užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta valyti kameras, kriaukles ir unitazus bei universalus valiklis, tinkantis plauti indus.

Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d.

LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K teigimu, teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos žalos, nepagrindė jos dydžio, skundÄ grindė abstrakčiais, bendro pobÅ«džio argumentais, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laiko nesÄ Å¾iningu noru pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. liepos 10 d.Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). PareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose jis buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. liepos 10 d., todėl teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumÄ , remiasi atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais įrodymais.

LukiÅ¡kių TI-K pateikė teismui Vilniaus ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktus kamerų, kuriose panaÅ¡iu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, patikrinimų aktus, tačiau teismas neturi duomenų apie gyvenimo sÄ lygas visose pareiÅ¡kėjo kamerose jo apgyvendinimo laikotarpiu. Kita vertus, kai kurie pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti nusiskundimai yra pernelyg bendro pobÅ«džio ir reikalavimas atsakovės atstovui paneigti abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K vertintinos pagal byloje esančius duomenis.Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K buvimo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamosios vietos plotas. Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjo teigimu, vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m. laisvo grindų ploto, t. y. neįskaičiavus sanitarinio mazgo ir baldų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turėtų bÅ«ti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 8–10, 18–19) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 405, 167, 116, 115, 262, 118, 268, 255, 123, 108, 265, 104, 105, 119, 325, 383. PareiÅ¡kėjas 2016-10-28 buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 405 (plotas – 17,02 kv. m; 3 asmenys kameroje), 2016-10-29–2016-10-30 kamera Nr. 405 (3 asmenys kameroje), 2016-10-31 kamera Nr. 405 (2 asmenys kameroje), 2016-11-01–2016-11-06 kamera Nr. 405 (4 asmenys kameroje), 2016-11-07–2016-11-08 kamera Nr. 405 (3 asmenys kameroje), 2016-11-09 kamera Nr. 405 (2 asmenys kameroje), 2016-11-10–2016-11-11 kamera Nr. 405 (3 asmenys kameroje), 2016-11-12–2016-11-13 kamera Nr. 405 (4 asmenys kameroje), 2016-11-14 kamera Nr. 405 (3 asmenys kameroje), 2016-11-15 kamera Nr. 405 (4 asmenys kameroje), 2016-11-16 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę. 2016-11-23 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114 (plotas – 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2016-11-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 405 (plotas – 17,02 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2016-11-25–2016-11-27 kamera Nr. 405 (3 asmenys kameroje), 2016-11-28–2016-11-29 kamera Nr. 405 (2 asmenys kameroje), 2016-11-30–2016-12-01 kamera Nr. 405 (3 asmenys kameroje), 2016-12-02 kamera Nr. 405 (2 asmenys kameroje), 2016-12-03-2016-12-05 kamera Nr. 405 (3 asmenys kameroje), 2016-12-06 kamera Nr. 405 (4 asmenys kameroje), 2016-12-07 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę. 2016-12-12 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2016-12-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 167 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2016-12-14 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę. 2016-12-15 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115 (plotas – 7,45 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2016-12-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 262 (plotas – 7,86 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2016-12-16–2016-12-20 kamera Nr. 262 (2 asmenys kameroje), 2016-12-21–2016-12-22 kamera Nr. 262 (1 asmuo kameroje), 2016-12-23–2016-12-27 kamera Nr. 262 (2 asmenys kameroje), 2016-12-28 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę. 2016-01-02 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-01-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 268 (plotas – 7,30 m; 1 asmuo kameroje), 2017-01-04 kamera Nr. 268 (2 asmenys kameroje), 2017-01-05–2017-01-06 kamera Nr. 268 (1 asmuo kameroje), 2017-01-07–2017-01-18 kamera Nr. 268 (2 asmenys kameroje), 2017-01-19–2017-01-20 kamera Nr. 268 (1 asmuo kameroje), 2017-01-21–2017-01-26 kamera Nr. 268 (2 asmenys kameroje), 2017-01-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 255 (plotas – 24,38 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-01-28–2017-01-29 kamera Nr. 255 (6 asmenys kameroje), 2017-01-30 kamera Nr. 255 (5 asmenys kameroje), 2017-01-31 kamera Nr. 255 (6 asmenys kameroje), 2017-02-01 kamera Nr. 255 (5 asmenys kameroje), 2017-02-02–2017-02-07 kamera Nr. 255 (6 asmenys kameroje), 2017-02-08–2017-02-09 kamera Nr. 255 (5 asmenys kameroje), 2017-02-10 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus. 2017-02-27 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123 (plotas – 7,42 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-02-28 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus. 2017-04-10 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2017-04-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 265 (plotas – 7,87 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-04-12 kamera Nr. 265 (2 asmenys kameroje), 2017-04-13 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę. 2017-04-20 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-04-21 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus. 2017-05-15 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-05-16 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus. 2017-06-02 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-06-03–2017-06-04 kamera Nr. 118 (2 asmenys kameroje), 2017-06-05 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus. 2017-06-09 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119 (plotas – 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-06-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 325 (plotas – 7,64 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2017-06-11 kamera Nr. 325 (2 asmenys kameroje), 2017-06-12 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus. 2017-06-29 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115 (plotas – 7,45 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-06-30 perkeltas į kamerÄ Nr. 383 (plotas – 7,22 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-07-01–2017-07-02 kamera Nr. 383 (2 asmenys kameroje), 2017-07-03 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose vienas, arba kartu su kitais asmenimis.

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, visose pareiÅ¡kėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (vienam asmeniui kameroje tekdavo nuo 3,61 kv. m iki 8,51 kv. m ir vienÄ parÄ (2017-01-27) – 24,38 kv. m). Pažymėtina, kad net ir neįskaičiavus į bendrÄ kameros plotÄ sanitarinio mazgo užimamo ploto (0,56 kv. m), visose pareiÅ¡kėjo kamerose buvo užtikrintas EŽTT 3 kv. m ploto standartas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir duÅ¡u PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Pagal EŽTT praktikÄ , privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis praneÅ¡imas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09)).

LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, sanitarinis mazgas įrengtas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo teigimu, pertvara neužtikrino visiÅ¡ko privatumo. Å iame kontekste pažymėtina, jog EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07), 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kameroje buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02) 81 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ nuosekliai atsižvelgia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sÄ lygų bloginimui. Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas ir naudojantis duÅ¡u, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas duÅ¡inėse įrengti sieneles.

Tačiau LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad visiÅ¡ko privatumo neužtikrina pertvarų nebuvimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015 ir kt.).

Tačiau nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad privatumui užtikrinti duÅ¡inėse įrengtos pertvaros, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u nebuvo pažeista. Dėl higienos sÄ lygų (apÅ¡vietimo, ventiliacijos, drėgmės, pelėsio) Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma). HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Visuomenės sveikatos priežiūros centro patikrinimo aktais nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta ir (arba) natūralus apšvietimas pareiškėjo kamerose Nr. 116 (b. l. 25), 118 (b. l. 38, 88), 104 (b. l. 45, 52), 325 (b. l. 45), 105 (b. l. 59), 108 (b. l. 80), 118, 119, 123, 116, 119, 268 (b. l.

84) atitiko Higienos normos reikalavimus. Duomenų apie apÅ¡vietimÄ , buvusį kitose pareiÅ¡kėjo kamerose, nėra. Nors atsakovės atstovas duomenų dėl kitose kamerose buvusio apÅ¡vietimo ir nepateikė, tačiau pareiÅ¡kėjo nusiskundimai nekonkretizuoti, pagrįsti paties pareiÅ¡kėjo subjektyviu vertinimu, todėl reikalavimas atsakovui paneigti pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad kamerose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, sienos padengtos pelėsiu. Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti 35–65 proc. (HN 134:2015 16 punktas). Pagal HN 134:2015 39 punktÄ , ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Taip pat pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Iš byloje pateiktų patikrinimų aktų nustatyta, kad: vėdinimas per atidaromus langus buvo užtikrintas pareiškėjo kamerose Nr. 118, (b. l. 38, 84, 88), 104, 325 (b. l. 45), 105 (b. l. 59), 108 (b. l. 80), 123, 116, 119, 268 (b. l. 84); santykinė oro drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus pareiškėjo kamerose Nr. 116 (b. l. 25), 118 (b. l. 38), 104 (b. l. 45, 52), 325 (b. l. 45), 268 (b. l. 78), 123, 118, 116, 119, 268 (b. l. 84), 108 (b. l. 91); pelėsio požymių vizualiai nenustatyta pareiškėjo kamerose Nr. 118 (b. l. 38), 104, 325 (b. l. 86), 108 (b. l. 91).

PareiÅ¡kėjo kameroje Nr. 268 vizualiai buvo matyti pelėsio požymių, todėl nustatytas HN 134:2015 39 punkto reikalavimų pažeidimas. Duomenų apie kitose pareiÅ¡kėjo kamerose buvusiÄ santykinę oro drėgmę, galimybę vėdinti kameras ir pelėsio požymius, nėra. Nors atsakovės atstovas Å¡ių įrodymų ir nepateikė, tačiau pareiÅ¡kėjas pakankamai nekonkretizavo nusiskundimų, nenurodė konkrečių kamerų, kuriose neva egzistavo paminėti pažeidimai ir kokiu bÅ«du jis tai nustatė, todėl nesant byloje pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kitose pareiÅ¡kėjo kamerose buvo virÅ¡yta santykinės oro drėgmės norma, kamerose buvo pelėsio ir nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas.

Å iuo atveju teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo kameroje Nr. 268 buvo vizualiai matyti pelėsių, todėl tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ buvo pažeista nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 26 d. (23 paras). Dėl neturtinės žalos atlyginimoLietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgÅ«džiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, padidėjo dirglumas, atsirado fobija aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, tuo buvo pažemintas jo orumas ir sutrikdyta sveikata. IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (110 parų); kamerose esant pelėsio (23 paras)) patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 5 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį), į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 200 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 1 200 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad susidarė 4,56 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ (žr. 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Å iuo atveju atsakovės atstovas atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ir visÄ su ginču susijusiÄ medžiagÄ pateikė vykdydamas teismo įpareigojimÄ , per ,,Liteko“ elektroninių paslaugų portalÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad realių iÅ¡laidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ pareiÅ¡kėjo E. S. skundo dalį atmesti. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                      Margarita Stambrauskaitė