7e146d3d-bf36-4c98-a0d7-4f5bb4ba32db · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-211-413/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04883-2013-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3;44.2.4.2; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo atsakovo vieÅ¡osios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-8348-638/2013 pagal ieÅ¡kovo V.

B. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai „Automobilių stovėjimo aikštelės“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Ieškovas V. B. nuo 2005 m. lapkričio 7 d. dirbo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ (toliau ir VšĮ „ASA“), kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovu.

Atsakovo direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis pažeidė VÅ¡Ä® „ASA“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymÄ Nr.12A-12R „Dėl iÅ¡duodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grÄ Å¾inimo tvarkos“, 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymÄ Nr. 12A-126 „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklų“, 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovo direktoriaus įsakymu patvirtintų VšĮ „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 1.3.7 p., 1.3.10 p., 2.1.9 p., 2.2 p., 2.4 p., 4.3 p. reikalavimus bei darbuotojo bendrÄ pareigÄ vykdyti darbines funkcijas ir laikytis darbo drausmės. Atsakovo direktoriaus 2013 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 13A-48 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2013 m. kovo 7 d. už tai, kad piktnaudžiaudamas darbo sutartimi ir pareigybiniais nuostatais suteiktomis teisėmis, neperduodamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos (praneÅ¡imų apie KET pažeidimus ir fotonuotraukas) Kauno miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos tarnybai, savavaliÅ¡kai ir neteisėtai sudarė sÄ lygas transporto priemonių valdytojams, pažeidusiems KET reikalavimus, iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir tokie Všį „ASA“ Kontrolės ir analizės skyriaus vadovo veiksmai prieÅ¡tarauja bei grubiai pažeidžia DK 35 straipsnio, 93 straipsnio, 228 straipsnio nuostatas, kas atitinka DK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytÄ Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ vokÄ .

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti jam paskirtas drausmines nuobaudas: atsakovo direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ papeikimÄ ir 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr.13A-48 paskirtÄ nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo; grÄ Å¾inti jį į ankstesnį darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b.l.12).

Nurodė, jog iki 2013 metų ieÅ¡kovas jokių drausminių nuobaudų neturėjo, jo darbas buvo vertinamas tik gerai, reiÅ¡kiamos padėkos. 2012 metais atsakovo direktorius A. P. buvo sulaikytas, jam skirta kardomoji priemonė suėmimas. Nesant direktoriaus ir kitų asmenų, kurie koordinuotų įstaigos veiklÄ ir faktiÅ¡kai jai vadovautų, ieÅ¡kovas ėmėsi neatidėliotinų administravimo veiksmų įstaigoje. 2013 m. sausio mėnesį įstaigos direktorius A. P. grįžo į darbÄ ir ėmė nuolat reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo įvairių pasiaiÅ¡kinimų, perkėlė ieÅ¡kovÄ Ä¯ kitÄ darbo vietÄ , nesudarė tinkamų darbo sÄ lygų. 2013 m. vasario 27 d. drausminė nuobauda - papeikimas jam buvo paskirta už tai, kad ieÅ¡kovo darbo kompiuteryje buvo surastos prieigos prie portalų www.delfi.lt ir www.kaunodiena.lt, surasti įvairÅ«s dokumentiniai failai, nesusiję su tiesioginėmis darbo pareigomis, duomenys apie atsakovo įstaigos klientus, užfiksuotus pažeidimus ir pažeidėjus.

IÅ¡ reikalavimo pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovui nesuprantama, kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimÄ jis padarė, dėl ko turėjo pasiaiÅ¡kinti, be to, pasiaiÅ¡kinimui buvo skirta per mažai laiko, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. 2013 m. kovo 7 d. drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, paskirta už tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė medžiagos Kauno miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos tarnybai apie vairuotojo, vairavusio automobilį Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) padarytÄ KET pažeidimÄ , ir apie vairuotojo, vairavusio automobilį M.

B., v. n. (duomenys neskelbtini), padarytÄ pažeidimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Å¡i nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes pažeidimų medžiagÄ VieÅ¡osios tvarkos tarnybai siuntė ne tik jis, bet ir įstaigos direktorius, nuo 2012 m. liepos 24 d. ieÅ¡kovas atostogavo, todėl visas medžiagas siuntė laikinai einantis pareigas įstaigos direktorius V. L.. Be to, kaip pažymėjo ieÅ¡kovas, dėl automobilio M. B. (duomenys neskelbtini) vairuotojo padaryto pažeidimo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ dar nebuvo suėjęs 10 dienų terminas, per kurį medžiaga dėl pažeidimo padarymo dar neturėjo bÅ«ti siunčiama savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos skyriui.

IeÅ¡kovas prašė grÄ Å¾inti jį į ankstesnį darbÄ , kadangi yra vyresnio amžiaus, dėl ko turi mažiau galimybių susirasti kitÄ darbÄ , jo nuomone, iki atleidimo iÅ¡ darbo jo vykdytos funkcijos įstaigoje yra iÅ¡likę, todėl grÄ Å¾inti į darbÄ kliūčių nėra. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovui drausminės nuobaudos buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai, kadangi jis naudojo įstaigos kompiuterius ne pagal paskirtį, ne darbo reikmėms, o interneto portalų skaitymui, neteisėtai kompiuteryje kaupė duomenis apie asmenis (įstaigos klientus), piktnaudžiavo savo pareigomis, nes tik ieÅ¡kovas galėjo duoti nurodymus nesiųsti medžiagos apie vairuotojų padarytus pažeidimus VieÅ¡osios tvarkos tarnybai.

Pažeidėjas vienu atveju buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nas, o kitu atveju – prokuroras, ieÅ¡kovo kaimynas, todėl ieÅ¡kovas ir ėmėsi dangstyti tų pareigÅ«nų padarytus pažeidimus. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ neįmanoma ne tik dėl atliktų darbo organizavimo pertvarkymų, bet ir todėl, kad pats ieÅ¡kovas iki atleidimo iÅ¡ darbo atsakovo direktoriui skundėsi, jog jam nesudarytos tinkamos sÄ lygos dirbti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino neteisėtais atsakovo VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ direktoriaus 2013 m. vasario 27 d.

įsakymÄ Nr. 13A-38, kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas ir 2013 m. kovo 7 d. įsakymÄ Nr. 13A-48, kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ ; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ 29 550,84 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ 947 Lt žyminio mokesčio ir 25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Dėl 2013 m. vasario 27 d. paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, su Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginiais nuostatais, su atsakovo direktoriaus įsakymu Nr.12A-12R ir su atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 12A-126 patvirtintomis „Asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis“. Pažymėjo, kad nei įsakyme paskirti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , nei anksčiau įteiktame ieÅ¡kovui reikalavime pasiaiÅ¡kinti darbdavys nekonkretizavo, kurį konkrečiai Ä®sakymo Nr.12A-12R „Dėl iÅ¡duodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grÄ Å¾inimo tvarkos“ punktÄ pažeidė ieÅ¡kovas.

Ä®sakymo 3 p. nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra paskirtas atsakingu už sprendimų dėl leidimų iÅ¡davimo (keitimo, pripažinimo negaliojančiais) priėmimÄ . IÅ¡ Ä®sakymo Nr.12A-12R 3 skyriaus teismas sprendė, kad leidimų iÅ¡davimas buvo galimas tik norintiems gauti leidimus asmenims pateikus reikalingus duomenis (užpildžius praÅ¡ymÄ ), tarp kurių įtraukti vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, adresas, telefonas, automobilio valstybiniai numeriai. IeÅ¡kovas turėjo priimti sprendimÄ , ar iÅ¡duoti (pakeisti, panaikinti) leidimÄ , todėl ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti prieinami visi interesantų pateikti duomenys, taigi ieÅ¡kovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ tais duomenimis naudotis, prieÅ¡ingu atveju jis apskritai nebÅ«tų galėjęs priimti sprendimų dėl leidimų iÅ¡davimo.

Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepažeidė atsakovo patvirtintų leidimų iÅ¡davimo taisyklių. Ä®sakyme paskirti drausminę nuobaudÄ taip pat nebuvo nurodyta, kokį konkrečiai Ä®sakymu Nr. 12A-126 patvirtintų „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklių“ punktÄ ar punktus pažeidė ieÅ¡kovas. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas pažeidė duomenų tvarkymo principus, kad gavo duomenis neteisėtu bÅ«du, kad kaupė perteklinius duomenis ir pan.

Kaip pažymėjo teismas, vien tas faktas, kad ieškovo darbiniame kompiuteryje buvo kažkokių duomenų apie asmenis dar neįrodo, kad tie duomenys buvo gauti neteisėtu būdu, kad jie nebuvo reikalingi ieškovo atliekamoms darbinėms funkcijoms atlikti (spręsti dėl leidimų išdavimo, keitimo, naikinimo). Iš atsakovo patikrinimo akto neaišku, kokie konkrečiai duomenys sudaro darbo pažeidimo sudėtį. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas jo darbo kompiuteryje turėtus asmenų duomenis atskleidė ar perdavė kitiems asmenims.

Tesimas pažymėjo, kad į ieÅ¡kovo darbo pareigas neįėjo atsakovo įstaigoje naudojamų kompiuterių ar kompiuterinio tinklo techninė apsauga nuo įsilaužimų, duomenų vagystės, todėl sprendė, kad atsakovas nesurinko jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ieÅ¡kovas pažeidė pareiginių nuostatų 1.3.7 punktÄ . Pareiginių nuostatų 1.3.10 punktas yra blanketinė norma, nustatanti, kad darbuotojas savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įmonės įstatais, darbo sutartimi, Å¡iais nuostatais, direktoriaus įsakymais, etc., todėl nenurodant kartu kitos pažeistos teisės normos savarankiÅ¡kos darbo pažeidimo sudėties nesudaro.

Pareiginių nuostatų 2.1.9 p. yra taip pat blanketinė norma, nurodanti, kad darbuotojas darbe vadovaujasi vietinės rinkliavos nustatytomis Kauno vietomis automobiliams statyti nuostatais, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, Lietuvos Respublikos įstatymais. Kokius savivaldybės tarybos sprendimus ar nuostatų punktus ieškovas pažeidė nei įsakyme, nei reikalavime pasiaiškinti atsakovas nenurodė. Pareiginių nuostatų 2.2 punkte pasakyta, kad darbuotojas saugo esančius dokumentus, nustatyta tvarka perduoda juos archyvui.

IÅ¡ patikrinimo akto, kuris buvo pagrindu atsakovo direktoriui skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , teismas sprendė, jog atsakovas nenurodė, kokių dokumentų ieÅ¡kovas nesaugojo ar neperdavė įstaigos archyvui, dėl Å¡io pareiginių nuostatų punkto pažeidimo iÅ¡ ieÅ¡kovo net nebuvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti. Pareiginių nuostatų 2.4 punktas nustato, kad Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovas vykdo kitus, susijusius su tiesioginėmis kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigomis, direktoriaus nurodymus.

Teismo vertinimu, Å¡i pareiginių nuostatų norma yra blanketine, todėl jos nesilaikymo faktas turėtų bÅ«ti patvirtinamas įrodymais, kokių konkrečių direktoriaus nurodymų neįvykdė ieÅ¡kovas. Tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Pareiginių nuostatų 4.3 punktas nustato, kad ieÅ¡kovas atsako už komercinių paslapčių saugojimÄ . Tačiau, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų, kad atsakovo įstaigoje buvo nustatytas komercinę paslaptį sudarančių žinių sÄ raÅ¡as, su kuriuo ieÅ¡kovas buvo supažindintas ir įpareigotas tų komercinių paslapčių neatskleisti.

Todėl teismas sprendė, kad nepateikta jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas, žinodamas, kas laikytina komercine paslaptimi, ir įsipareigojęs tos paslapties neatskleisti, jÄ atskleidė ir tuo padarė drausmės pažeidimÄ . Vertindamas atsakovo pateiktÄ kompiuterių patikrinimo aktÄ , teismas pažymėjo, kad iÅ¡ akto neaiÅ¡ku, kurie dokumentai buvo ieÅ¡kovo kompiuterio atmintyje, o kurie buvo rasti elektroninio paÅ¡to dėžutėje, kas tuos dokumentus įkėlė arba atsiuntė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovo kompiuteriu galėjo naudotis tik pats ieÅ¡kovas, kad prieiga buvo apsaugota slaptažodžiu ar pan. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad įstaigoje buvo nustatyta naudojimosi kompiuteriu ir interneto ryÅ¡iu taisyklės ir tvarka, kurioje bÅ«tų buvę nustatyti draudimai naudotis interneto ryÅ¡iu, elektroniniu paÅ¡tu, draudimai laikyti darbo kompiuteryje tam tikras rinkmenas, nesusijusias su tiesioginėmis pareigomis.

Teismo vertinumu, nebÅ«damas iÅ¡ anksto įspėtas ir informuotas, ieÅ¡kovas negali bÅ«ti kaltinamas ir baudžiamas už tai, kad naudojosi internetu, kad į jo elektroninį paÅ¡tÄ buvo atsiųsti kokie nors laiÅ¡kai, prisegti dokumentai, taip pat už tai, kad kompiuterio atmintyje laikė kokias nors rinkmenas. Nenustatyta faktų, kad ieÅ¡kovas pažeidė bendrÄ sias darbines pareigas, t. y. kad ieÅ¡kovas darbo metu neatliko savo pareigų. Teismas sprendė, kad atsakovas nenustatė drausmės pažeidimo objektyviosios sudėties, t. y. ieÅ¡kovo atliktų veiksmų ar neveikimo, kurie sudarytų darbo drausmės pažeidimÄ .

Todėl konstatavo, kad 2013 m. vasario 27 d. nuobauda paskirta nepagrįstai, neteisėtai, dėl ko yra naikintina. Dėl 2013 m. kovo 7 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo. Teismas nustatė, kad skiriant Å¡iÄ nuobaudÄ , ieÅ¡kovas buvo kaltinamas tuo, jog savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos tarnybai nebuvo perduotas praneÅ¡imas Nr. 292301, kuriame užfiksuota, kad 2012 m. liepos 24 d. automobilis Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo laikomas „M“ zonoje (duomenys neskelbtini), neapmokėjęs už stovėjimÄ .

Å io automobilio vairuotojas žalos savivaldybei neatlygino, elektroninės mokėjimo kortelės neįsigijo, todėl medžiaga apie šį pažeidimÄ turėjo bÅ«ti perduota VieÅ¡osios tvarkos tarnybai skirti administracinę nuobaudÄ . Be to, reikalavime pasiaiÅ¡kinti nurodyta, kad savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos tarnybai nebuvo perduotas praneÅ¡imas Nr. 328800, kuriuo buvo užfiksuota, kad 2013 m. vasario 25 d. automobilis M. B., v. n. (duomenys neskelbtini), buvo laikomas „M“ zonoje (duomenys neskelbtini).

Automobilis stovėjo ilgiau nei buvo už tai apmokėta, todėl pažeidė KET, tačiau Å¡io automobilio valdytojo atžvilgiu nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pažeidė Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 1.3.10 p., 2.1.1. p., 2.1.6 p., 2.1.9 p., 2.4 p. taip pat bendrÄ ` pareigÄ laikytis darbo drausmės. Teismas pažymėjo, kad nė vienas iÅ¡ pareiginių nuostatų punktų nenustato tiesioginės ieÅ¡kovo kaip kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigos paruoÅ¡ti ir iÅ¡siųsti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ Kauno miesto savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos tarnybai.

Iš atsakovo Įstatų 51.6 p. matyti, kad tik įstaigos direktorius veikia viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vardu santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Iš pateiktų lydraščių teismas nustatė, kad ieškovas V. B. faktiškai pasirašinėjo lydraščius ir siuntė pažeidimų medžiagas savivaldybės viešosios tvarkos tarnybai, įstaigos pranešimai buvo siunčiami apie pažeidimus, kurie buvo padaryti prieš tris-penkis mėnesius.

Teismo posėdyje apklausti ieÅ¡kovas, atsakovo atstovai ir liudytojai patvirtino, kad pažeidimų skaičius buvo labai didelis, todėl įstaiga nesugebėdavo iÅ¡siųsti pažeidimų anksčiau kaip po trijų, kartais net ir Å¡eÅ¡ių mėnesių. Atsakovo direktorius A. P. 2013 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje pripažino, kad įstaigoje nėra nustatyta termino, kada vėliausiai galima nusiųsti medžiagÄ savivaldybei, tačiau senaties terminas pažeidimo įvykiui iÅ¡nagrinėti yra pusė metų.

Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad atsakovo įstaigoje nebuvo nustatyta konkreti ir aiÅ¡ki pažeidimų medžiagos paruoÅ¡imo ir iÅ¡siuntimo savivaldybei tvarka, kas iÅ¡ darbuotojų už Å¡iÄ tvarkÄ yra atsakingas. IeÅ¡kovo pareiginėje instrukcijoje tokia funkcija nebuvo įraÅ¡yta, nors ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai yra pasiraÅ¡inėjęs praneÅ¡imus, tačiau dažnai praneÅ¡imus pasiraÅ¡inėdavo ir įstaigos direktorius. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už tai, kad kiekvienas įstaigos kontrolierių užfiksuotas pažeidimas bÅ«tų persiunčiamas savivaldos administracines pažeidimo bylas nagrinėjančiam organui.

Ä®vertinęs tai, kad praneÅ¡imai apie pažeidimus buvo siunčiami praėjus trims - penkiems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos, jokie konkretÅ«s terminai dėl medžiagos iÅ¡siuntimo vidaus teisės aktais nebuvo nustatyti, teismas sprendė, kad praneÅ¡imas apie pažeidimÄ , padarytÄ 2012 m. liepos 24 d., galėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas ir po penkių mėnesių, t. y. 2012 m. gruodžio 24 d., tokiu atveju organui, nagrinėjančiam bylÄ , dar bÅ«tų likęs mėnuo laiko paskirti nuobaudÄ .

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo suteiktos eilinės apmokamos atostogos, nuo 2012 m. liepos 21 d. laikinai atsakovo įstaigos direktoriaus pareigas pradėjęs eiti V. L. patvirtino, kad pradėjęs eiti pareigas jis pats pasiraÅ¡inėdavo praneÅ¡imus savivaldybei, o ieÅ¡kovas nuo Å¡ios funkcijos buvo nuÅ¡alintas ir nepasiraÅ¡inėjo praneÅ¡imų iki pat savo atleidimo iÅ¡ darbo dienos. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo vidaus tvarkÄ medžiaga apie padarytÄ pažeidimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡siunčiama administracinio pažeidimo bylÄ nagrinėsiančiam organui ne anksčiau negu po 10 dienų nuo pažeidimo padarymo.

Iš paminėtų aplinkybių teismas sprendė, kad automobilio Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kurio pažeidimas buvo užfiksuotas 2012 m. liepos 24 d., atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo medžiaga galėjo būti išsiųsta savivaldybei ne anksčiau kaip 2012 m. rugpjūčio 3 d., t. y. jau ieškovui atostogaujant. Antruoju atveju, automobilio M. B., v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažeidimas buvo užfiksuotas 2013 m. vasario 25 d., todėl vairuotojo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo medžiaga galėjo būti pradėta nuo 2013 m. kovo 8 d.

IeÅ¡kovui buvo paskirta nuobauda 2013 m. kovo 7 d., taigi nesuėjus terminui, per kurį turėjo bÅ«ti pradėta pažeidimo tyrimo procedÅ«ra. Be to, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas kokiais nors savo veiksmais (nurodymų davimu, įsakymais ir kt.) sudarė sÄ lygas vairuotojams iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui buvo pavesta surinkti visų padarytų pažeidimų medžiagas, jas paruoÅ¡ti, patikrinti ir iÅ¡siųsti savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos tarnybai.

Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, nebÅ«damas paskirtas atlikti Å¡ias funkcijas, negalėjo ir bÅ«ti baudžiamas už tai, kad jis neperdavė medžiagos ir sudarė sÄ lygas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Dėl profesinės sÄ jungos sutikimo. Teismas nustatė, kad atsakovui 2013 m. vasario 28 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas, jog atsakovo įstaigoje 2013 m. vasario 27 d. yra įsteigta VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ kontrolės darbuotojų profesinė sÄ junga.

Ä®vertinęs tai, kad VÅ¡Ä® „ASA“ kontrolės darbuotojų profesinė sÄ junga buvo įregistruota juridinių asmenų registre tik 2013 m. gegužės 21 d. ir iki to laiko neturėjo juridinio asmens statuso, o tuo pačiu ir juridinio asmens teisnumo (CK 26 str. 2 d.), teismas sprendė, kad įstaigoje nebuvo veikiančios profesinės sÄ jungos, galinčios duoti (arba neduoti) sutikimÄ dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo. Dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ . Teismo vertinimu, pareigybių sÄ raÅ¡o ir valdymo struktÅ«ros pakeitimai pas atsakovÄ buvo padaryti nesibaigus Å¡ios bylos procesui, siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovo realaus grÄ Å¾inimo į darbÄ .

Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovo, VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ veiklos tikslai, nurodyti pastarosios Ä®statų II skyriuje, bÅ«tų pasikeitę, kad bÅ«tų sumažėjusios ar pasikeitusios Å¡ios įstaigos atliekamos funkcijos, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo realus grÄ Å¾inimas į darbÄ yra įmanomas ir atsakovo teisių iÅ¡ esmės nepažeis. GrÄ Å¾indamas ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , teismas nutarė priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2013-03-08) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2013-09-10), kas sudaro 29 550,84 Lt.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kryptingai ir neteisėtai siekė atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, kas neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovui neigiamus iÅ¡gyvenimus ir įtampÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala. Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kovo teisės yra apginamos grÄ Å¾inant jį į ankstesnį darbÄ ir priteisiant darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , teismas sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturinės žalos atlyginimÄ iki 2000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės” praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atmesti visoje apimtyje. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Dėl 2012-02-27 įsakymu Nr. 13A-38 IeÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nenustatė drausmės pažeidimo objektyviosios sudėties, t. y. ieÅ¡kovo atliktų veiksmų ar neveikimo, kurie sudarytų darbo drausmės pažeidimÄ .

Apelianto nuomone, pas atsakovÄ galiojanti ir ieÅ¡kovui taikytina Leidimų iÅ¡davimo tvarka galioja sistemiÅ¡kai su kitais lokaliniais teisės aktais, kaip Vidaus tvarkos taisyklėmis, ieÅ¡kovo pareigybiniais nuostatais ir Asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis, be to, ieÅ¡kovas savo darbe privalo vadovautis ir nepažeidinėti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (Pareiginių nuostatų 1.3.10 papunktis). Atsakovo nuomone, tiek įstatymai, tiek atsakovo lokaliniai teisės aktai nustato, kas pas atsakovÄ galėjo duomenis tvarkyti automatiniu bÅ«du, t. y. kompiuteriu, ir tarp Å¡ių subjektų ieÅ¡kovas nebuvo nurodytas.

Atsakovas neginčija, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę interesantų pateiktais duomenimis naudotis, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, spręsdamas tokį klausimÄ , kuriam reikalingi asmens duomenys, privalėjo kreiptis arba į atsakovo vadovÄ , arba į jo įgaliotÄ asmenį bei tokius jo darbe reikalingus asmens duomenis gauti, tačiau jokiais bÅ«dais jų nekaupti, netvarkyti ir jais nedisponuoti. Tai patvirtina Leidimų iÅ¡davimo tvarkos Priedas Nr. 1, t. y. praÅ¡ymo forma, kuri akivaizdžiai rodo, kad asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, adresas, telefonas, automobilio valstybiniai numeriai perduodami ne Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovui (ieÅ¡kovui), o VÅ¡Ä® „ASA“ direktoriui.

Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas netinkamai vykdė savo darbo funkcijas, dėl ko ne pelno siekiančiai atsakovo viešajai įstaigai galėjo padaryti didelės žalos. Be to, ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas – nėra pati griežčiausia Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta darbuotojų drausminės atsakomybės forma, ji buvo pasirinkta atsižvelgiant ir į kitus ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus. Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 4.

2. punkte akivaizdžiai kalbama apie asmens duomenų naudojimÄ , tačiau ne asmens duomenų rinkimÄ , kaupimÄ , saugojimÄ , sunaikinimÄ ir pan., kurį įtvirtina Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 4.3. punktas ir kuris 2012 m. rugpjūčio 23 d. VÅ¡Ä® „ASA“ direktoriaus įsakymo Nr. 12A-126 2 punkto pagrindu iÅ¡skirtinai pavestas vykdyti elektronikos inžinieriui A. V.. IeÅ¡kovui gi, ar jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams VÅ¡Ä® „ASA“ vidiniais teisės aktais buvo suteikta teisė tik gauti asmens duomenis, bet griežtai uždrausta juos tvarkyti (rinkti, kaupti, saugoti, sunaikinti ir t.t).

Å io draudimo nepaisęs, ieÅ¡kovas pažeidė Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 4.2., 4.3., 7., 7.1., 17. punktus, dėl ko jam atsiranda drausminė atsakomybė pagal Å¡ių taisyklių 34 punktÄ . Be to, Å¡iais savo veiksmai ieÅ¡kovas padarė Pareiginių nuostatų 1.3.10 papunktyje įtvirtintų darbo pareigų pažeidimÄ , 2.1.9. papunktyje nustatyto  reikalavimo nepaisymÄ , 2.4. punkte įtvirtintos pareigos vykdyti direktoriaus nurodymus nevykdymÄ . Teismas, neįžvelgdamas pažeidimo sudėties, citavo Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 16.1 punktÄ , kuris nustato, kad asmens duomenis neautomatiniu bÅ«du tvarko Kontrolės skyrius, tačiau padarė teisės aktų aiÅ¡kinimo klaidÄ , kadangi nevertino to fakto, kad ieÅ¡kovas asmens duomenis tvarkė automatiniu bÅ«du (kompiuteriu), nors galėjo tÄ daryti tik neautomatinėmis priemonėmis – raÅ¡ytiniuose dokumentuose.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas pažeidė duomenų tvarkymo principus, kad gavo duomenis neteisėtu bÅ«du, kad kaupė perteklinius duomenis ir pan.

Atsakovo nuomone, Å¡i iÅ¡vada nepaneigia ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo fakto, t. y. kad ieÅ¡kovas pažeidė ne tik asmens duomenų tvarkymo principus, tačiau ir Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Kad ieÅ¡kovas kaupė perteklinius duomenis yra akivaizdu, nes jo kompiuteryje buvo saugomi asmens duomenys, surinkti dar 2011 metais, kurių panaudojimo aktualumas jau seniai iÅ¡nykęs ir kuriuos bÅ«tų privalu sunaikinti, kadangi visiems leidimams galiojant ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį nei VÅ¡Ä® „ASA“, nei ieÅ¡kovui 2013 metais nebuvo reikalingi 2011 metais surinkti asmens duomenys ir jie turėjo bÅ«ti sunaikinti, kas rodo akivaizdų asmens duomenų tvarkymo taisyklių pažeidimÄ .Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas jo darbo Kompiuteryje turėtus asmenų duomenis atskleidė kitiems asmenims ar leido savo kompiuteriu naudotis kitiems, atskleidė slaptažodžius ar perdavė kitas technines žinias.

Atsakovo nuomone, teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė netyręs atsakovo pateikto atsiliepimo Priedu Nr. 15 skaitmeninėje laikmenoje pateiktų duomenų iÅ¡ ieÅ¡kovo kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“, kurie įrodo, jog ieÅ¡kovas asmens duomenis siųsdavo tretiesiems asmenims elektroniniu paÅ¡tu. Be to, ieÅ¡kovas pažeidė pareiginių nuostatų 1.3.7 punktÄ ir ta prasme, jog neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, pažeisdamas VÅ¡Ä® „ASA“ įstatus, laikydamas save aukščiausias pareigas įstaigoje užimančiu asmeniu, tam tikrÄ laikÄ teikė informacijÄ apie VÅ¡Ä® „ASA“ veiklÄ Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), t.y. siuntė keletÄ dokumentų, ko ieÅ¡kovas neneigė nei savo pasiaiÅ¡kinime raÅ¡tu, nei teismo posėdžiuose.

IeÅ¡kovui nebuvo pavesta veikti įstaigos vardu, tame tarpe ir pateikinėti įstaigos veiklos dokumentus ir/ar informacijÄ . Gavęs tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus ieÅ¡kovas privalėjo juos persiųsti atsakovo valdybos nariams ir atsakovo steigėjai - Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne imtis savavaliÅ¡kų veiksmų. Be to, ieÅ¡kovas su trečiaisiais asmenimis atsakovės vardu bendravo ir po to, kai buvo paskirti laikinai einantys pareigas direktoriai.Apelianto nuomone, nepagrįstos teismo iÅ¡vados dėl 1.3.10 punkto aiÅ¡kinimo, kadangi  darbdavys, savo įsakyme nurodydamas, kad ieÅ¡kovas pažeidė Pareiginių nuostatų 1.3.10 punktÄ , taipogi nurodė, jog ieÅ¡kovas nesilaikė 2012 m. gruodžio 31 d.

VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ direktoriaus Ä®sakymu Nr. 12A-12R patvirtintų IÅ¡duodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grÄ Å¾inimo tvarkos, 2012 m. rugpjūčio 23 d. VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ direktoriaus įsakymu Nr. 12A-126 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo taisyklių bei darbuotojo bendros pareigos vykdyti darbines funkcijas ir laikytis darbo drausmės. Be to, nepagrįstos teismo iÅ¡vados dėl Pareiginių nuostatų 2.1.9 punkto, kad nei įsakyme, nei reikalavime pasiaiÅ¡kinti nenurodyta, kokius savivaldybės tarybos sprendimus ar nuostatų punktus ieÅ¡kovas pažeidė.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas pažeidė ir LR įstatymų nuostatas, o bÅ«tent pažeidinėjo LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, kadangi neteisėtai rinko, kaupė ir tvarkė konfidencialius asmens duomenis, Darbo kodekso nuostatas bei nesilaikė bendros darbuotojo pareigos laikytis darbo drausmės, sistemingai pažeidinėjo Kauno miesto savivaldybės patvirtintus VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ įstatus, kadangi veikė virÅ¡ydamas savo kompetencijos ribas (priiminėjo į darbÄ darbuotojus, veikdavo įstaigos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įstaigos vardu atsakinėdavo į raÅ¡tus ir t.t).

Todėl, atsakovo nuomone, byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo pareiginius nuostatus ir Å¡ioje dalyje, taigi teismas nepagrįstai neiÅ¡analizavo visų atleidimo dokumentų ir nepastebėjo juose nurodytų bei ieÅ¡kovo padarytų teisės aktų pažeidimų.Apelianto vertinimu, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog yra neaiÅ¡ku, kokių dokumentų ieÅ¡kovas nesaugojo ar neperdavė archyvui. Teismas nesigilino į byloje esančius dokumentus, dėl ko darė klaidingas iÅ¡vadas, sÄ lygojusias neteisingo sprendimo priėmimÄ .

Drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo taikyta už tai, kad pas jį buvo rasta vien tik VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ vadovui skirta informacija – Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«no raÅ¡tas su informacija apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , praÅ¡ymas pateikti informacijÄ , kurios ieÅ¡kovas neperdavė darbdaviui, taip nuslėpdamas VÅ¡Ä® „ASA“ dokumentÄ ir jo neiÅ¡saugodamas.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovas nevykdė direktoriaus nurodymų.

Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimų, kad ieÅ¡kovas sistemingai pažeidinėjo direktoriaus įsakymais patvirtintas Vidaus darbo tvarkos taisykles, Leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ , Asmens duomenų tvarkymo taisykles, o kadangi Å¡ie atsakovo vidaus teisės aktai laikytini direktoriaus nurodymais, nepagrįstai nenustatė, jog ieÅ¡kovas pažeidė pareiginių nuostatų 2.4 punktÄ .Teismas nepagrįstai sprendė, kad nepateikta jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas, žinodamas, kas laikytina komercine paslaptimi, ir įsipareigojęs tos paslapties neatskleisti, jÄ atskleidė ir tuo padarė drausmės pažeidimÄ .

Atsakovas pažymi, kad teismas visiÅ¡kai netyrė atsiliepimo Priedu Nr. 15 skaitmeninėje laikmenoje pateiktų duomenų iÅ¡ ieÅ¡kovo kompiuterio, kurie įrodo, jog ieÅ¡kovas siųsdavo atsakovo veiklos duomenis tretiesiems asmenims (STT pareigÅ«nams), kas, atsakovo manymu, reiÅ¡kia komercinių paslapčių neiÅ¡saugojimÄ .Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nėra aiÅ¡ku, kurie dokumentai buvo ieÅ¡kovo kompiuterio atmintyje, o kurie buvo rasti elektroninio paÅ¡to dėžutėje, kas tuos dokumentus įkėlė arba atsiuntė, nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovo kompiuteriu galėjo naudotis tik pats ieÅ¡kovas, prieiga buvo apsaugota slaptažodžiu ar pan.

Atsakovas pažymi, kad visa informacija yra pateikta atsiliepimo priede Nr.

15. Be to, pats ieškovas tiek rašytiniuose pasiaiškinimuose, tiek procesiniuose dokumentuose ir teisminio nagrinėjimo metu neginčija, kad atsiliepimo priede Nr. 15 pateikti duomenys buvo jo kompiuteryje, tik įrodinėja, kad šių duomenų disponavimu jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo.Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui buvo nustatyta naudojimosi kompiuteriu ir interneto ryšiu taisyklės ir tvarka, kuria būtų buvę nustatyti draudimai naudotis interneto ryšiu, elektroniniu paštu, draudimai laikyti darbo kompiuteryje tam tikras rinkmenas, nesusijusias su tiesioginėmis pareigomis.

Atsakovas pažymi, kad materialinių vertybių ir įrenginių naudojimo tvarka iÅ¡ esmės yra nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 42 punkte, kuriame nurodoma, kad darbuotojai privalo efektyviai naudoti įrenginius; Å¡ių taisyklių 35 punktas nustato, kad darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės: laiku atvykti į darbÄ , laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, visa darbo laika skirti tiesioginiu pareigų vykdymui, vykdyti darbo normas, laikytis drausmės ir teisės aktų reikalavimų. Su Å¡iomis taisyklėmis ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, todėl ir kitas Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, pvz. 40 punktÄ , įpareigojantį telefonu kalbėti tik darbo reikalais, arba 43 punktÄ , leidžiantį darbuotojams priskirtÄ autotransporto priemonę naudoti tik įmonės veiklai reikalingose srityse, reikėtų vertinti kaip analogijÄ ir konstatuoti, kad ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡ku, jog darbo priemones ir įrenginius galima naudoti tik darbiniams tikslams, o ne asmeninių poreikių tenkinimui.

IÅ¡ to seka, kad atsakovo darbuotojams darbo metu draudžiama užsiimti paÅ¡aline veikla, savo dėmesį ir laikÄ skirti asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau ieÅ¡kovo kompiuteris darbo metu buvo naudojamas privačių jo ar jo Å¡eimos narių interesų tenkinimui.Dėl 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-48 ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo.Nepagrįstas teismo argumentas, kad nei vienas iÅ¡ pareigybinės instrukcijos punktų nenustato tiesioginės ieÅ¡kovo kaip Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigos paruoÅ¡ti ir iÅ¡siųsti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ Kauno miesto savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos tarnybai.

Apelianto nuomone, Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginių nuostatų vienaÅ¡alis interpretavimas, į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ignoravimas parodo teismo tendencingÄ veikimÄ ne už sÄ Å¾iningÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , o rÅ«pestį tik vieno darbuotojo interesų patenkinimu. Kontrolės ir analizės skyriaus vadovo pareigybiniuose nuostatuose (3.1 ir 4.1 punktai) nustatyta, kad Å¡io skyriaus vadovas asmeniÅ¡kai priima sprendimus visais kompetencijos klausimais ir yra atsakingas už dokumentų pasiraÅ¡ymÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo, atsakovo atstovų, liudytojų parodymų galima neginčijamai konstatuoti, kad už automobilių valdytojų padarytų pažeidimų medžiagos tinkamÄ ir pilnÄ paruoÅ¡imÄ buvo atsakingas Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovas, t. y. ieÅ¡kovas, kuris Å¡iÄ pareigÄ galėjo įgyvendinti asmeniÅ¡kai arba per savo pavaldinius. Atsakomybės perkėlimas atsakovo vadovams, kurie perėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo paruoÅ¡tos medžiagos lydimųjų raÅ¡tų pasiraÅ¡ymo funkcijas Å¡ios bylos įrodymų visumos kontekste yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir nesuprantamas.

Teismas byloje nebandė aiÅ¡kintis, kas pas atsakovÄ ne tik teisiÅ¡kai, bet faktiÅ¡kai buvo atsakingas už Å¡ių užduočių įvykdymÄ , kadangi visi byloje surinkti įrodymai liudija, kad tai buvo ieÅ¡kovo pareiga, kurios, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nevykdė tyčia, siekdamas teisėsaugos pareigÅ«nų palankumo. Pareiga organizuoti ir vadovauti įmonės kontrolės ir informacijos analizės skyriaus veiklai negali bÅ«ti suprantama siaurai ir reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip ieÅ¡kovo besÄ lyginę pareigÄ užtikrinti, kad tiek skyrius, tiek jo darbuotojai visapusiÅ¡kai įvykdytų skyriui iÅ¡keltus uždavinius.

Å ios pareigos, tikėtina dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, ieÅ¡kovas neįvykdė, todėl pažeidė savo Pareiginių nuostatų 2.1.1 punktÄ ir padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį jam pagrįstai ir teisėtai buvo taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovui net kelis kartus pripažinus savo pareigÄ ir atsakomybę už automobilių valdytojų padarytų pažeidimų medžiagos tinkamÄ ir pilnÄ paruoÅ¡imÄ , teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad atsakovo įstaigoje nebuvo nustatyta konkreti ir aiÅ¡ki tvarka, kokio konkretaus darbuotojo/darbuotojų pareiga ir atsakomybė yra paruoÅ¡ti visas pažeidimų medžiagas ir iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ su paruoÅ¡tomis medžiagomis Kauno miesto savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos tarnybai.

Dėl automobilio Peugeot 605, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo padaryto pažeidimo medžiagos neišsiuntimo. Atsakovo nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad jeigu pažeidimas buvo tikrai padarytas, tačiau nebuvo tinkamai užfiksuotas, pažeidimo medžiaga negalėjo būti siunčiama viešosios tvarkos tarnybai. Iš visos su automobilio Peugeot 605, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytu pažeidimu susijusios medžiagos, taip pat pridedamų skaitmeninių nuotraukų (Atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr.

15) akivaizdžiai matyti, kad pažeidimas fiksuotas 3 minučių intervalu, be to, iÅ¡ Å¡ių nuotraukų matosi Å¡alia automobilio esantis mokėjimo automatas, prie kurio nestovi nei vienas žmogus. Todėl akivaizdu, kad pažeidimas privalėjo bÅ«ti persiųstas VTT, o transporto priemonės Peugeot 605, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas nubaustas administracine nuobauda. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas tokių veiksmų neatliko tyčia, kadangi Å¡ios transporto priemonės savininkas yra STT darbuotojas, su kuriuo ieÅ¡kovas palaikė glaudžius ryÅ¡ius (teikė informacijÄ ir pan.) Å¡iai tarnybai vykdant tyrimÄ prieÅ¡ esamÄ atsakovės direktorių, vyriausiÄ jį buhalterį ir kitus asmenis.

BÅ«tent ieÅ¡kovas yra atsakingas už Å¡io Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo padarymÄ , todėl jam pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.Dėl automobilio Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo padaryto pažeidimo nesiuntimo. Pasisakydamas dėl Å¡io pažeidimo, teismas visiÅ¡kai nevertino svarbių Å¡iam pažeidimui nustatyti faktinių aplinkybių bei į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

IÅ¡ byloje esančio PraneÅ¡imo Nr. 328800 iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ pažeidimų duomenų bazės matyti, kad ieÅ¡kovas savo rezoliucija „1 lit.“ ir paraÅ¡u dar iki 2013 m. kovo 5 d. atsakovo Reikalavimo pasiaiÅ¡kinti ir 2013 m. kovo 7 d. Ä®sak. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojÄ atleisti nuo administracinės atsakomybės kaip įsigijusį vieno lito vertės Automobilio stovėjimo bilietÄ Serija MNPBZ Nr.1028922, bei nurodė atsakovo pažeidimų registro duomenų bazėje pažymėti kaip asmenį, atlyginusį padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovo direktoriaus 2011 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 11A-2E patvirtintose „Mokėjimo kortelių pardavimo asmenims, pažeidusiems kelio ženklo „Mokamas stovėjimas" reikalavimus, taisyklių 6.2 p. nustato žalos atlyginimo dydį, t. y. 1 (vienÄ ) valandÄ pagal pažeidimo vietoje galiojusios mokėjimo zonos įkainius. Todėl, nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ nustatyti 1 lito mokestį automobilio Mercedes-Benz valdytojui, kai tuo tarpu Vietinės rinkliavos už naudojimÄ si nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 30.3.2. punktas nustato, kad už automobilio stovėjimÄ ne daugiau kaip vienÄ valandÄ mėlynojoje zonoje imamas 2 Lt mokestis.

Todėl net ir teismo nurodytu atveju, ieÅ¡kovas V. B. bÅ«tų pažeidęs 2011 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 11A-2E patvirtintose „Mokėjimo kortelių pardavimo asmenims, pažeidusiems kelio ženklo „Mokamas stovėjimas“ reikalavimus, taisyklių 6.2 punktÄ . Be to, į bylÄ nebuvo pateiktas ir tikėtina, kad neegzistuoja 6.2 punkte minimas transporto priemonės valdytojo pareiÅ¡kimas, kas leidžia daryti tvirtÄ prielaidÄ , kad Å¡iame punkte nurodyta procedÅ«ra net nebuvo pradėta, o automobilio Mercedes-Benz valdytojas ieÅ¡kovo V.

B. sprendimu buvo atleistas nuo administracinės atsakomybės. Atsakovo turimais duomenimis, automobilio Mercedes-Benz, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ieÅ¡kovo kaimynas, kas rodo, kad ieÅ¡kovas turėjo motyvÄ atleisti šį vairuotojÄ nuo administracinės atsakomybės, tuo padarydamas Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Atsižvelgiant į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, ieÅ¡kovo tikėtina tyčinius veiksmus, atsakovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovÄ padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų.

Todėl atsakovo direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 13A-48 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir paliktinas galioti.Dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ . Atsakovas nesutinka su teismo argumentais dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ . Atsakovo nuomone, teismo pozicija yra nepagrįsta, neįrodyta jokiu byloje esančiu raÅ¡ytiniu įrodymu. NeiÅ¡nagrinėtų, neįrodytų aplinkybių taikymas vien ieÅ¡kovo naudai neabejotinai pažeidžia proceso rungtyniÅ¡kumo principÄ .

IÅ¡ teismo sprendimo motyvų darytina prielaida, kad teismas rėmėsi ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktu 2013 m. kovo 5 d. tarnybiniu praneÅ¡imu bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. Atsakovo nuomone, tiek tarnybinis praneÅ¡imas, tiek ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai yra vienaÅ¡aliÅ¡ka ir subjektyvi ieÅ¡kovo nuomonė, kuria teismas negalėjo remtis ir konstatuoti bei laikyti įrodyta aplinkybę, kad atsakovo administracija nesudarė ieÅ¡kovui tinkamų darbo sÄ lygų 2012 metais. PrieÅ¡ingai, pats ieÅ¡kovas 2013 m. kovo 5 d. tarnybiniu praneÅ¡imu iÅ¡ esmės atsisakė vykdyti savo darbines funkcijas.

Todėl teismas privalėjo nustatyti, kad ieÅ¡kovo negalima grÄ Å¾inti į darbÄ dėl paties ieÅ¡kovo kaltės ir 2013 m. kovo 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytų argumentų. Kadangi atsakovas turi du biurus ir ribotÄ plotÄ patalpų, teismui grÄ Å¾inus ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , Å¡is toliau atsisakys dirbti bei neprisiims jokios atsakomybės už savo darbÄ , jo brokÄ . Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad valdymo struktÅ«ros pakeitimai buvo padaryti nesibaigus Å¡ios bylos procesui, siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovo realaus grÄ Å¾inimo į darbÄ .

Atsakovo nuomone, tokie teismo veiksmai parodo akivaizdų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , kadangi sprendimÄ dėl įstaigos pertvarkos priėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog bÅ«tų pasikeitę atsakovo veiklos tikslai, sumažėjusios ar pasikeitusios Å¡ios įstaigos atliekamos funkcijos. Apeliantas nurodo, kad atlikus įstaigos pertvarkymÄ , atsiradus naujiems atsakovo veiklos tikslams, užduotims bei pareigoms, buvo bÅ«tina atlikti organizacinius struktÅ«rinius atsakovės pertvarkymus, paskirti atsakingus asmenis, padalinti pareigas bei atsakomybę.

Po tokių organizacinių ir struktÅ«rinių pertvarkymų tiek ieÅ¡kovo užimta Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigybė, tiek pats Kontrolės ir informacijos analizės skyrius buvo panaikinti, kadangi jie tapo nebereikalingi įstaigos veiklos tikslų pasiekimui ir užduočių įgyvendinimui, be to, iÅ¡likusios ieÅ¡kovo funkcijos buvo iÅ¡dalintos kitų skyrių darbuotojams. Todėl, atsakovo įsitikinimu, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ nebuvo galimybės dėl organizacinių priežasčių (DK 300 straipsnio 4 dalis).

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad susirasti kitÄ analogiÅ¡kÄ ar panašų darbÄ ieÅ¡kovui bÅ«tų sunku, nes Kauno mieste tokio pobÅ«džio įstaiga yra tik viena. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas nėra įgijęs jokio specifinės atsakovo vykdomos veiklos srities iÅ¡silavinimo, kad jis galėtų dirbti vien tik pas atsakovÄ . Atsakovo turimais duomenimis, ieÅ¡kovas yra baigęs vien tik kÅ«no kultÅ«ros lavinimo pedagogikos studijas. Tokio iÅ¡silavinimo ieÅ¡kovui nepakanka, kad jis galėtų užimti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d.

Ä®sakymo Nr. A-2180 pagrindu įsteigtas vadovaujančias pareigas.Dėl neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ nebuvo pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl neteisėtas ir atmestinas. IeÅ¡kovas nenurodė kokį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ar kitas neigiamas pasekmes jis patyrė. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai yra deklaratyvÅ«s, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Dėl Teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Atsakovo nuomone, bylos nagrinėjimo metu teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas ir veikė vien ieÅ¡kovo V. B. interesais. Teismas prijungė raÅ¡ytinį įrodymÄ - 2013 m. birželio 19 d. darbuotojų praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ V. B. į darbÄ , kurį teismui pateikė ne bylos Å¡alys, o byloje nedalyvaujantys asmenys, užregistravę šį dokumentÄ teismo raÅ¡tinėje. Tai yra akivaizdus procesinių teisės normų pažeidimas. Be to, teismas sprendė, kad pareigybių sÄ raÅ¡o ir atsakovo valdymo struktÅ«ros pakeitimai buvo padaryti nesibaigus Å¡ios bylos procesui, siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovo realaus grÄ Å¾inimo į darbÄ , nors objektyvių duomenų tokiai iÅ¡vadai atsirasti byloje nebuvo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. B. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Dėl 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo.IeÅ¡kovo nuomone, Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis įstaigos lokaliniais teisės aktais, pagrįstai nustatė, kad informacijÄ , kuri susijusi su asmenų duomenimis (leidimų registrai, asmenų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai ir kt.), ieÅ¡kovui buvo leista naudoti ir nebuvo draudžiama jos talpinti savo kompiuteryje IÅ¡ įsakymu Nr. 12A-126 patvirtintų „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklių“ 4.2 punkto matyti, kad duomenų naudotojai yra atsakovo įstaigos padaliniai, kurie turi teisę naudoti asmens duomenis numatytoms funkcijoms atlikti, o tų pačių taisyklių 16.1 punktas nustato, kad asmens duomenis neautomatiniu bÅ«du tvarko Kontrolės skyrius;

Ä®sakymo Nr. l2A-12R „Dėl iÅ¡duodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grÄ Å¾inimo tvarkos“ 3 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra paskirtas atsakingu už sprendimų dėl leidimų iÅ¡davimo (keitimo, pripažinimo negaliojančiais) priėmimÄ , taigi, leidimų iÅ¡davimas buvo tiesioginis ieÅ¡kovo darbas. Sutinkamai su patvirtinta Leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos ir t.t. tvarka, tam, kad asmuo gautų leidimÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® „ASA“, jis turi pateikti reikiamus dokumentus (15-16 p.), leidimai apskaitomi taisyklėse nustatyta tvarka.

Pagal taisyklių 32 punktÄ jos galioja visiems atsakingiems darbuotojams, vienas iÅ¡ jų ir buvo ieÅ¡kovas. Taigi, tiek asmens duomenų gavimas, tiek leidimų registracija buvo įprastas darbinis veiksmas, tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovo darbinių funkcijų atlikimu.IeÅ¡kovo nuomone, jo veiksmai pilnai atitinka LR Asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus. Atsakovas remiasi bendrais teiginiais apie teisės aktų pažeidimÄ , nenurodydamas jokios konkrečios teisės normos, kuri galėjo bÅ«ti pažeista. 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 ieÅ¡kovui drausminė nuobauda buvo paskirta ir už tai, kad jis savo kompiuteryje buvo patalpinęs „Delfi“, „Kauno dienos“ ir „Lietuvos Ryto“ svetainių portalus.

IeÅ¡kovo teigimu, tokių portalų buvimas asmens darbo kompiuteryje negali bÅ«ti laikomas darbo drausminės pažeidimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovui buvo nustatyta naudojimosi kompiuteriu ir interneto ryÅ¡iu taisyklės ir tvarka įstaigoje, kuria bÅ«tų buvę numatyti draudimai naudotis interneto ryÅ¡iu, elektroniniu paÅ¡tu, draudimai laikyti darbo kompiuteryje tam tikras rinkmenas, nesusijusias su tiesioginėmis pareigomis. NebÅ«damas iÅ¡ anksto įspėtas ir informuotas, ieÅ¡kovas negali bÅ«ti nubaustas už tai, kad naudojosi internetu, kad į jo elektroninį paÅ¡tÄ buvo atsiųsti kokie nors laiÅ¡kai, prisegti dokumentai, taip pat už tai, kad kompiuteryje laikė tam tikrÄ informacijÄ .

IeÅ¡kovas pažymi, kad jis nebuvo baustas už tai, kad kažkam nepardavė jam adresuotos informacijos, nuobauda skirta už tokios informacijos laikymÄ ar patalpinimÄ kompiuteryje.Dėl 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-48 paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo.IeÅ¡kovo nuomone, Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad jokiais atsakovo įstaigos vidaus dokumentais nebuvo reglamentuota ieÅ¡kovo pareiga suruoÅ¡ti administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ , jÄ perduoti įgaliotam įstaigos asmeniui ar siųsti Kauno miesto savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos tarnybai (VTT) ir bÅ«ti atsakingam už Å¡ios medžiagos pateikimÄ ar nepateikimÄ .

Be to, atsakovo nėra reglamentuota kaip, kokia tvarka ir per kokį laikotarpį minima medžiaga turi bÅ«ti iÅ¡siųsta į VTT. IeÅ¡kovo pareigybiniai nuostatai nustato tik bendro pobÅ«džio pareigÄ kontroliuoti, kaip atliekamas vietinės rinkliavos mokėjimas miesto gatvėse ir aikÅ¡tėse, tačiau tai nėra susiję su administracinių teisės pažeidimo medžiagos parengimo ir iÅ¡siuntimo tvarka. IÅ¡ atsakovo įstatų 51.6 punkto matyti, kad tik įstaigos direktorius veikia vieÅ¡osios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ vardu santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kokiu vidaus norminiu aktu ieÅ¡kovui buvo nustatyta pareiga parengti ir iÅ¡siųsti Kauno miesto savivaldybei praneÅ¡imus ir medžiagÄ apie padarytus administracinius teisės pažeidimus. Todėl ieÅ¡kovas negali bÅ«ti nubaustas už pažeidimÄ tų pareigų, kurios jam nustatyta tvarka nebuvo pavestos. Be to, bylos duomenimis buvo neginčijamai nustatyta, kad nei vienu iÅ¡ atvejų ieÅ¡kovas neprivalėjo siųsti surinktos medžiagos į Kauno miesto savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos skyrių.

IeÅ¡kovui nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo suteiktos eilinės apmokamos atostogos. Grįžęs po atostogų ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo minimos veiklos. Nuo 2012 m. liepos 21 d. laikinai atsakovo įstaigos direktoriaus pareigas pradėjo eiti V. L., kuris patvirtino, kad pradėjęs eiti pareigas pats pasiraÅ¡inėjo praneÅ¡imus savivaldybei, o ieÅ¡kovas nuo Å¡ios funkcijos buvo nuÅ¡alintas ir nepasiraÅ¡inėjo praneÅ¡imų iki pat atleidimo iÅ¡ darbo. Be to, atsakovo įstaigoje buvo nustatyta, kad medžiaga apie padarytÄ pažeidimÄ turi bÅ«ti iÅ¡siunčiama bylÄ nagrinėsiančiam organui ne anksčiau negu po 10 dienų nuo pažeidimo padarymo.

Tai reiškia, kad jeigu automobilio Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas 2012 m. liepos 24 d, tai jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo medžiaga galėjo būti išsiųsta savivaldybei ne anksčiau kaip 2012 m. rugpjūčio 3 d., t. y. jau ieškovui atostogaujant. Atitinkamai ir dėl automobilio M. B., v. n. (duomenys neskelbtini), kurio pažeidimas užfiksuotas 2013 m. vasario 25 d., todėl vairuotojo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla galėjo būti pradėta nuo 2013 m. kovo 8 d., tačiau ieškovas, nepasibaigus 10 dienų terminui, 2013 m. kovo 7 d. buvo atleistas iš darbo.

Dėl Å¡io fakto ieÅ¡kovui drausminė nuobauda negalėjo bÅ«ti skiriama dar ir todėl, kad yra praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti (DK 241 straipsnio 2 dalis). Be to, automobilio fiksavimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir įprastinės tokio pažeidimo fiksavimo praktikos įstaigoje. Todėl ieÅ¡kovo veiksmai Savivaldybės tarybos sprendimo 2002 m. vasario 21 d. Nr. 35 34 punkto požiÅ«riu buvo teisėti.Dėl automobilio M. B., v.n. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas nurodo, kad nepagrįstas atsakovo argumentas dėl „1 lit.“ atžymos, kadangi automobilis stovėjo ne mokamoje vietoje, už kuriÄ tarybos sprendimu nustatytas 2 Lt mokestis, bet vietoje „Rezervuota“, kuri nėra apmokama, tik joje asmenys turi teisę statyti automobilius su specialiais leidimais.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas kokiais nors savo veiksmais sudarė sÄ lygas vairuotojams iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Ta aplinkybė, kad ant praneÅ¡imo blanko ieÅ¡kovas užrašė „1 lit.“ nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas sustabdė pažeidimo nustatymo ar įvertinimo procedÅ«rÄ . Todėl nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui buvo paskirta nesant jo veiksmuose drausminio pažeidimo sudėties.Dėl ieÅ¡kovo gražinimo į darbÄ Atsakovas mano, kad net ir nustačius atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, ieÅ¡kovas neturėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į buvusias pareigas.

IeÅ¡kovo nuomone, toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja teisės normų reikalavimams ir suformuotai teisminei praktikai. Pažymi, kad ieÅ¡kovas per visÄ savo darbo laikotarpį dirbo tinkamai ir sÄ Å¾iningai, gerai sutarė su kolektyvu. Jokių nuobaudų, iÅ¡skyrus ginčijamas, ieÅ¡kovas niekada nebuvo gavęs. PrieÅ¡ingai, už gerai atliekamÄ darbÄ jam buvo reiÅ¡kiamos tik padėkos. Todėl laikyta, kad ieÅ¡kovas turėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾intas į darbÄ . Be to, darbuotojas yra silpnesnė darbo santykių Å¡alis, jo interesų apsaugai privalėtų bÅ«ti taikoma padidinta teisių apsauga.

Teismui priėmus sprendimÄ skubiai ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti į darbÄ , teismo sprendimas iki Å¡iol nėra vykdomas, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad atsakovas aiÅ¡kiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir pareigomis. IeÅ¡kovo nuomone, teismas pagrįstai laikė, kad pareigybių sÄ raÅ¡o ir valdymo struktÅ«ros pakeitimai buvo padaryti nesibaigus Å¡ios bylos procesui, siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovo realaus grÄ Å¾inimo į darbÄ . Teismui nėra pateikta duomenų, kad atsakovo veiklos tikslai bÅ«tų pasikeitę, kad bÅ«tų sumažėjusios ar pasikeitusios Å¡ios įstaigos atliekamos funkcijos.

Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad pareigybių pavadinimų pakeitimai yra tik formalaus pobÅ«džio, tačiau nekeičiantys realiai atliekamų funkcijų turinio, todėl ieÅ¡kovo realus grÄ Å¾inimas į darbÄ yra įmanomas ir atsakovo teisių iÅ¡ esmės nepažeis. Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovo grÄ Å¾inti į darbÄ nėra galimybės dėl organizacinių priežasčių, laikytini nepagrįstais. Jei per ginčo laikotarpį atsakovo įstaigoje buvo atlikti valdymo struktÅ«ros pakeitimai, tai reiÅ¡kia, kad atsakovas ieÅ¡kovui privalo pasiÅ«lyti kitÄ lygiavertį ir adekvatų buvusioms pareigybėms darbÄ .

Kaip nurodė teismas – atsakovas turėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ tÄ pareigybę, kurios turinys atitinka ieÅ¡kovo anksčiau dirbtÄ darbÄ ir vykdytas funkcijas.Dėl neturtinės žalosByloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. kovo 15 d. atsakovas net penkis kartus reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikti pasiaiÅ¡kinimus raÅ¡tu dėl įvairių pažeidimų, nustatydamas trumpus terminus. 2013 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovas rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , skųsdamasis, kad jam nesudaromos tinkamos sÄ lygos darbui, nes jis buvo perkeltas dirbti į kitas patalpas, jo darbo vieta buvo arti durų, kas trukdė susikaupti, buvo sunku bendrauti su interesantais.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. G.. Atsakovo atstovai iÅ¡ esmės Å¡ių aplinkybių nepaneigė. IeÅ¡kovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas kryptingai siekė atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo neteisėtu bÅ«du, kas neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovui neigiamus iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , dėl ko pagrįstai priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas pradėjo darbÄ atsakovo įstaigoje 2005 m. lapkričio 7 d., iÅ¡ pradžių ėjo juristo pareigas, vėliau, nuo 2008 m. kovo 3 d., – VÅ¡Ä® „ASA“ operatyvios kontrolės ir informacijos analizės skyriau vadovo pareigas (t. 1, b. l. 86-92).

Atsakovo direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis pažeidė VÅ¡Ä® „ASA“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymÄ Nr.12A-12R „Dėl iÅ¡duodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grÄ Å¾inimo tvarkos“, 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymÄ Nr. 12A-126 „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklų“, 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovo direktoriaus įsakymu patvirtintų VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 1.3.7 p., 1.3.10 p., 2.1.9 p., 2.2 p., 2.4 p., 4.3 p. reikalavimus bei darbuotojo bendrÄ pareigÄ vykdyti darbines funkcijas ir laikytis darbo drausmės (t. 1, b. l. 39-40).

Atsakovo 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-48 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2013 m. kovo 7 d. už tai, kad per paskutinius dvylika mėnesių ieÅ¡kovui buvo taikytos drausminės nuobaudos, tačiau jos nebuvo veiksmingos ir ieÅ¡kovas toliau Å¡iurkščiai pažeidinėja savo darbo pareigas, tai yra piktnaudžiaudamas darbo sutartimi ir pareigybiniais nuostatais suteiktomis teisėmis, neperduodamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos (praneÅ¡imų apie KET pažeidimus ir fotonuotraukų) Kauno miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos tarnybai, savavaliÅ¡kai ir neteisėtai sudarė sÄ lygas transporto priemonių valdytojams, pažeidusiems KET reikalavimus, iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir tokie Všį „ASA“ Kontrolės ir analizės skyriaus vadovo veiksmai prieÅ¡tarauja bei grubiai pažeidžia DK 35 straipsnio, 93 straipsnio, 228 straipsnio nuostatas, kas atitinka DK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytÄ Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ vokÄ .

Dėl atsakovo 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 paskirtos pirmosios drausminės nuobaudos – papeikimo, teisėtumo Atsakovo 2013 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 13A-38 dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, nurodomi tokie darbo drausmės pažeidimo pagrindai:

1) ieškovo naudojamame kompiuteryje buvo rasti duomenys, kad kompiuterio pagalba buvo lankomi internetiniai puslapiai, kurie nesusiję su tiesioginiu darbu www.kaunodiena.lt ir www.delfi.lt;

2) buvo rasti duomenys, nesusiję su tiesioginiu darbu, t. y. leidimų nemokamai statyti transporto priemones registrai; asmeninių dokumentų projektai (Kauno miesto apylinkės teismui parengto atsiliepimo projektas); parengtas charakteristikos-rekomendacijos V. B. projektas, kuris vėliau VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus buvo patvirtintas parašu ir įstaigos antspaudu;

3) rasti neteisėtai surinkti ir kaupiami konfidencialūs asmenų duomenys, t. y. fizinių asmenų vardai, pavardės, darbovietės, jų valdomų transporto priemonių numeriai, fizinių asmenų asmens kodai, gyvenimo aprašymai, anketos;

4) buvo rasta vien tik VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ vadovui skirta informacija, pvz., STT pareigÅ«no raÅ¡tas su informacija apie atliekamÄ tyrimÄ , praÅ¡ymas pateikti informacijÄ ( t.1, b. l. 39-40). Ä®sakyme konstatuota, kad ieÅ¡kovas pažeidė 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovo direktoriaus įsakymÄ Nr.12A-12R „Dėl iÅ¡duodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grÄ Å¾inimo tvarkos“, 2012 m. rugpjūčio 23 d. direktoriaus įsakymÄ Nr. 12A-126 „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklių“, 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovo direktoriaus įsakymu patvirtintų VšĮ „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 1.3.7 punkto (neplatinti informacijos, laikomos įmonės komercine ar tarnybine paslaptimi), 1.3.10 punkto (savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įmonės įstatais, darbo sutartimi, Å¡iais nuostatais, direktoriaus įsakymais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais įmonės aktais, kurie neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams), 2.1.9 punkto (darbe vadovautis vietinės rinkliavos nustatytomis Kauno vietomis automobiliams statyti nuostatais, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, Lietuvos Respublikos įstatymais), 2.2 punkto (saugoti esančius dokumentus, nustatyta tvarka perduoti juos archyvui), 2.4 punkto (vykdyti kitus, susijusius su tiesioginėmis kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigomis, direktoriaus nurodymus), 4.3 punkto (atsakyti už įmonės komercinių paslapčių saugojimÄ ) bei darbuotojo bendrÄ pareigÄ vykdyti darbines funkcijas ir laikytis darbo drausmės ( t.1, b.l. 39-40, 111-113).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, nei reikalavime pasiaiÅ¡kinti darbdavys nekonkretizavo, kurį konkrečiai iÅ¡ minėtų atsakovo Ä®sakymų Nr.12A-12R „Dėl iÅ¡duodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grÄ Å¾inimo tvarkos“ ir Nr. 12A-126 „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklių“ punktų pažeidė ieÅ¡kovas; iÅ¡ patikrinimo akto neaiÅ¡ku, kokie konkrečiai duomenys sudaro darbo pažeidimo sudėtį; atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas jo darbo kompiuteryje turėtus asmenų duomenis atskleidė ar perdavė kitiems asmenims ir nepateikė duomenų, kad atsakovo įstaigoje buvo nustatytas komercinę paslaptį sudarančių žinių sÄ raÅ¡as, su kuriuo ieÅ¡kovas buvo supažindintas ir įpareigotas tų komercinių paslapčių neatskleisti;

Pareiginių nuostatų 1.3.10, 2.1.9 ir 2.4 punktai yra blanketinės normos, todėl taikydamas Å¡ias normas atsakovas privalėjo kartu nurodyti ir specialų teisės aktÄ , kurį pažeidė ieÅ¡kovas.Nesutikdamas su tokiomis teismo iÅ¡vadomis ir atsakovo lokalinių teisės aktų aiÅ¡kinimu, apeliantas nurodė, kad teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja įstaigos vidaus tvarkos aktams, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms, o atsakovo įsakymu Nr. 12A-12R patvirtinta Leidimų iÅ¡davimo tvarka turėjo bÅ«ti sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinama su kitais atsakovo lokaliniais teisės aktais, tokiais kaip Vidaus tvarkos taisyklės, ieÅ¡kovo Pareiginiais nuostatais ir Asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis.

Kaip teigia apeliantas, iÅ¡ paminėtų aktų matyti, kad asmens duomenų automatiniu bÅ«du (kompiuterių laikmenose) valdymÄ galėjo vykdyti tik įstaigos įgaliotas asmuo – elektronikos inžinierius A. V. (Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 2, 17 punktai), o ieÅ¡kovas ir jo skyriaus darbuotojai asmens duomenis galėjo valdyti tik neautomatiniu bÅ«du (Taisyklių 16, 20 punktai). IeÅ¡kovas neginčijo, jog jo darbiniame kompiuteryje buvo kaupiami ir laikomi fizinių asmenų asmens kodai, gyvenimo apraÅ¡ymai, anketos, fizinių asmenų vardai, pavardės ir kt.

Taigi ieÅ¡kovas pripažino, kad jis pažeidė savo Pareiginių nuostatų 1.3.10 ir 2.1.9 punktų nuostatas, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti darbo drausmės pažeidimÄ . Nesutikdamas su teismo iÅ¡vada dėl banketinių teisės normų aiÅ¡kinimo, apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovas pažeidė LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Darbo kodekso nuostatas, nesilaikė bendros darbuotojo pareigos laikytis darbo drausmės, sistemingai pažeidinėjo ieÅ¡kovo įstatus, kadangi veikė virÅ¡ydamas savo kompetencijos ribas (priiminėjo į darbÄ darbuotojus, veikdavo įstaigos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įstaigos vardu atsakinėdavo į raÅ¡tus ir kt.).

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ atsakovo patikrinimo akto neaiÅ¡ku, kokių dokumentų ieÅ¡kovas nesaugojo ir neperdavė archyvui, kadangi iÅ¡ 2013 m. sausio 30 d. inventorizacijos apraÅ¡o 2 punkto matyti, kokie dokumentai buvo perduoti iÅ¡ ieÅ¡kovo kabineto. Pagal Pareiginių nuostatų 2.2 punktÄ drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo skirta už tai, kad pas ieÅ¡kovÄ buvo rasta tik įstaigos vadovui skirta informacija (STT raÅ¡tas su informacija apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , praÅ¡ymas pateikti informacijÄ ), kurios ieÅ¡kovas neperdavė darbdaviui.

Netirdamas atsakovo atsiliepimo priede Nr. 15 skaitmeninėje laikmenoje pateiktų duomenų iÅ¡ ieÅ¡kovo kompiuterio, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas siuntė STT atsakovo veiklos duomenis, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas atskleidė įmonės komercines paslaptis. Pagal Vidaus darbo tvarkos taisyklių 42 punktÄ darbuotojas privalo efektyviai naudoti įrenginius, o Å¡ių taisyklių 35 punktas įpareigoja darbuotojÄ visÄ darbo laikÄ skirti tiesioginių pareigų vykdymui, todėl sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias ir Taisyklių 40 ir 43 punktų nuostatas, teismas turėjo pagrindÄ pripažinti, kad narÅ¡ymas internetinėse svetainėse (portaluose) darbo metu, kai tai nesusiję su tiesioginių darbo pareigų atlikimu, yra savarankiÅ¡kas darbo drausmės pažeidimas.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė.

Pagal Darbo kodekso (toliau ir DK) 230 straipsnį darbo tarkÄ darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas gali nustatyti pareigybės apraÅ¡ymai ir nuostatai (DK 232 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo yra vertinamas konkretus jo padarytas darbo drausmės pažeidimas.

Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ . Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi: pirma, bylos duomenimis nustatyta (Å¡ios aplinkybės neginčija ir atsakovas), kad pas atsakovÄ nebuvo nustatyta naudojimosi kompiuteriu ir interneto ryÅ¡iu tvarka, nebuvo numatyti draudimai naudotis internetiniais puslapiais (portalais) ir nebuvo blokuota prieiga prie Å¡ių portalų, todėl bausti darbuotojÄ už tai, ko nedraudžia teisės aktai, nebuvo pagrindo.

Pažymėtina, kad faktiškai visi atsakovo darbuotojai, darbe naudojantys kompiuterius, skaitydavo internetinius puslapius (t. 1, b. l. 95-98), tačiau drausminė atsakomybė už tai jiems nebuvo taikyta. Antra, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apelianto argumentus, jog ieškovas pažeidė Asmens duomenų tvarkymo taisykles. Iš skundžiamo 2013 m. vasario 27 d. įsakymo turinio seka, kad atsakovas nėra įsiregistravęs asmens duomenų valdytoju (įsakymo 5, 6 punktai; t. 1, b. l. 39-40).

Nebūnant atsakovui asmens duomenų valdytoju Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme (įstatymo 31 straipsnis), tampa neaiškūs darbdavio 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 12A-126 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo taisyklių tikslai ir šių taisyklių pagrindu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos teisinis pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavio įsakyme dėl drausminės nuobaudos ir pranešime pasiaiškinti nebuvo nurodyta nei Įstatymo, nei Taisyklių konkretūs straipsniai (punktai), kuriuos pažeidė ieškovas, todėl ieškovui buvo apribota teisė ir galimybė gintis nuo abstrakčių kaltinimų.

Be to, nei viename iš paminėtų dokumentų atsakovas nenurodė, kokių konkrečių asmenų ir už kokį laikotarpį buvo renkami ir kaupiami duomenys, kokias pasekmes tai turėjo atsakovui, ar nuo to nukentėjo įstaigos turtinės ir/ar neturtinės teisės. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad iš įsakymu Nr. 12A-126 patvirtintų „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklių“ 4.2 punkto matyti, kad duomenų naudotojai yra atsakovo įstaigos padaliniai, kurie turi teisę naudoti asmens duomenis numatytoms funkcijoms atlikti, tų pačių taisyklių 16.1 punkte nustatyta, kad asmens duomenis neautomatiniu būdu tvarko Kontrolės skyrius.

Atsakovo Ä®sakymo Nr. l2A-12R „Dėl iÅ¡duodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grÄ Å¾inimo tvarkos“ 3 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra paskirtas atsakingu už sprendimų dėl leidimų iÅ¡davimo (keitimo, pripažinimo negaliojančiais) priėmimÄ . Todėl sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad leidimų, kuriuos iÅ¡duodant iÅ¡ asmens buvo reikalaujama nurodyti jo asmens duomenis, buvo tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovo tiesioginiu darbu. Trečia, ieÅ¡kovo charakteristika pasiraÅ¡yta įstaigos vadovo (t. 1, b. l. 16), todėl netgi tuo atveju, jeigu Å¡io dokumento projektÄ parengė ieÅ¡kovas, neaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu jis buvo kaltinamas.

Ketvirta, atsakovas nenurodė, kokio turinio STT pareigÅ«no raÅ¡tas ir kada (data) buvo skirtas asmeniÅ¡kai įstaigos vadovui, kas į šį raÅ¡tÄ atsakė. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 1 d. STT raÅ¡tas buvo tiesiogiai adresuotas atsakovo Kontrolės ir analizės skyriaus virÅ¡ininkui V. B. (ieÅ¡kovui) (t. 4, b. l. 72), taigi pripažintina, kad atsakovo kaltinimas ieÅ¡kovui yra nekonkretus ir nepagrįstas. Penkta, bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų patvirtinęs tarnybinių paslapčių (konfidencialios informacijos) sÄ raÅ¡Ä , taip pat nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų tuos duomenis atskleidęs tretiesiems asmenims, įstaigoje nenustatytas draudimas turėti darbo kompiuteryje asmeninę informacijÄ , todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovui pareikÅ¡tais kaltinimais dėl asmeninių dokumentų projektų patalpinimo darbo kompiuteryje.

Å eÅ¡ta, iÅ¡ 2013 m. birželio 20-21 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas apžiÅ«rėjo informacijÄ , esančiÄ CD diske (priedas 15), todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad Å¡io įrodymo teismas netyrė (t. 3, b. l. 78). Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtame CD diske yra daugiau kaip 3000 įrašų, iÅ¡ kurių daugiau kaip 1000 sudaro darbo įraÅ¡ai. Atsakovas 2013 m. vasario 27 d. įsakymui pagrįsti nenurodė, kokie konkrečiai CD įraÅ¡ai patvirtina jo teiginius, nepateikė Å¡ių įrašų popierinės versijos, apsiribojo tik abstrakčiu aiÅ¡kinimu, kad CD esanti informacija patvirtina jo argumentus, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavys neįrodė, kokie konkretÅ«s duomenys apie ieÅ¡kančius darbo asmenis ir jų anketas buvo kaupiami ieÅ¡kovo darbo kompiuteryje ir kaip tai susiję su inkriminuojamu ieÅ¡kovui darbo drausmės pažeidimu (CPK 178, 185 straipsniai).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo įsakymas dėl drausminės nuobaudos yra abstraktus, o reikalavimas pasiaiÅ¡kinti neatitinka įstatymo nustatytų kriterijų (DK 240 straipsnio 1 dalis), dėl ko yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pirmoji drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl atsakovo 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-38 paskirtos antrosios drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , teisėtumo Minėta, kad atsakovo 2013 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 13A-48 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2013 m. kovo 7 d. už tai, kad ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, tai yra piktnaudžiaudamas darbo sutartimi ir pareigybiniais nuostatais suteiktomis teisėmis, neperduodamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos (praneÅ¡imų apie KET pažeidimus ir fotonuotraukų) Kauno miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos tarnybai, savavaliÅ¡kai ir neteisėtai sudarė sÄ lygas transporto priemonių valdytojams, pažeidusiems KET reikalavimus, iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Apeliantas nesutiko teismo iÅ¡vada, kad jeigu pažeidimas ir buvo padarytas, tačiau nebuvo tinkamai užfiksuotas, pažeidimo medžiaga negalėjo bÅ«ti siunčiama vieÅ¡osios tvarkos tarnybai.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).

Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį, Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

DK 235 straipsnyje, apibÅ«dinant Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sampratÄ , pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sÄ raÅ¡as. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir Å¡iurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka.

Tam, kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima bÅ«tų kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarkÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto Å¡iurkÅ¡taus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-560/2007; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; kt.).

Bylos duomenimis, ieškovas užėmė vadovaujančias atsakovo Kontrolės ir analizės skyriaus viršininko pareigas, kuris pagal Pareiginius nuostatus organizuoja ir vadovauja skyriaus veiklai, kontroliuoja, kaip atliekamas vietinės rinkliavos mokėjimas miesto gatvėse ir aikštėse, organizuoja ir vykdo įstaigos darbuotojų ir transporto priemonių valdytojų bei kitų asmenų, tiria skundus, atlieka tarnybinius patikrinimus, konsultuoja ir teikia paaiškinimus darbuotojams dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ir kitais su jų darbine veikla susijusiais klausimais, darbe vadovaujasi vietinės rinkliavos nustatytomis Kauno vietomis automobiliams statyti nuostatais, Kauno miesto savivaldybės sprendimas, Lietuvos Respublikos įstatymais (t. 1, b. l. 111-113).

Vadovaujančių darbuotojų darbo specifika, pobÅ«dis ir reikÅ¡mė lemia tai, kad tokiems darbuotojams suteikiama plati kompetencija, vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiÅ¡kumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimÄ , o Å¡ios nepanaudojimas reiÅ¡kia atsakomybės prisiėmimÄ už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai.

Tie patys kriterijai taikytini, sprendžiant dėl jų atsakomybės. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu patvirtintÄ Vietinės rinkliavos už naudojimÄ si nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama Å¡i rinkliava, sÄ raÅ¡Ä , transporto priemonės valdytojas privalo vykdyti 528 kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ su 840 papildoma lentele „Mokamos paslaugos“ (mokama stovėjimo vieta) reikalavimus – sumokėti nustatyta tvarka vietinę rinkliavÄ už naudojimÄ si nustatyta vieta automobiliui statyti (12 punktas).

Paskirtas juridinis asmuo, nustatęs ar pastebėjęs nusižengimÄ , turi juos užfiksuoti du kartus ne mažiau kaip 3 minučių intervalu ir perduoti medžiagÄ institucijoms, atsakingoms už vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimÄ . Jei juridinis asmuo pats to padaryti negali, privalo informuoti apie tai institucijas, atsakingas už vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimÄ (34 punktas). Ä®statymų nustatyta tvarka paskirtas juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka taiko administracinių teisės pažeidimų prevencijÄ (43 punktas).

Rinkliavos dydžiai nurodyti Å¡io sÄ raÅ¡o IV skyriuje (t. 2, b. l. 39-50). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovo vadovaujamo skyriaus darbuotojas 2007 m. liepos 24 d., (duomenys neskelbtini), M (mėlynojoje) zonoje, užfiksavo minėtų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. nuostatų pažeidimÄ transporto priemonei Peugeot 605, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas už automobilio statymo mokamoje vietoje nesumokėjo nustatyto dydžio rinkliavos. IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad pažeidimas fiksuotas 3 minučių intervalu, kaip ir nurodyta Vietinės rinkliavos nuostatų 34 punkte (t. 1, b. l. 162-167).

Nurodytas pažeidimas įtrauktas į 2012 m. liepos 24 d. pažeidimų registrÄ (t. 3, b. l. 21-28), tačiau savivaldybės atsakingai institucijai, įgaliotai nagrinėti administracinius teisės pažeidimus, perduota nebuvo. Minėta, kad už administracinio teisės pažeidimo medžiagos įforminimÄ buvo atsakingas ieÅ¡kovas, Å¡io fakto jis neginčija, nurodomÄ aplinkybę patvirtina ir bylos raÅ¡ytinai įrodymai – ieÅ¡kovo 2013 m. kovo 6 d. paaiÅ¡kinimas (t. 1, b. l. 62). Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėtas pažeidimas buvo užfiksuotas pažeidžiant Vietinės rinkliavos nuostatų 34 punkto reikalavimus, tinkamai nemotyvuotas, nenurodyta, kokie duomenys lėmė tokį teismo vertinimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieÅ¡kovo Pareiginių nuostatų 3.9 punktÄ , ieÅ¡kovui pagal pareigas atsisakius priimti pažeidimo medžiagÄ tolimesniam vykdymui, apie tai jis privalėjo informuoti įmonės direktorių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Be to, ar pakanka duomenų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn sprendžia ne ieÅ¡kovas, bet šį administracinės atsakomybės klausimÄ nagrinėjanti kompetentinga savivaldybės institucija (VieÅ¡osios tvarkos skyrius). Nors ieÅ¡kovas nuo 2012-07-30 iki 2012-08-24 buvo kasmetinėse atostogose (t. 3, b. l. 39), tačiau tokia medžiaga galėjo bÅ«ti pateikta iÅ¡siuntimui per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo (t. 1, b. l. 175).

Kadangi lydraščius su pridedama medžiaga nuo 2012 m. liepos 30 d. pasiraÅ¡inėjo tik įmonės vadovas (t.3, b. l. 31-38), todėl ieÅ¡kovui teko pareiga grįžus iÅ¡ atostogų pateikti pažeidimo medžiagÄ Ä¯monės direktoriui. Kaip jau minėta, automobilio Peugeot 605 vairuotojo pažeidimo medžiaga įmonės vadovui nebuvo perduota (liudytojo V. L. parodymai, t. 3, b. l. 139-140). Tokiu bÅ«du galimai administracinį teisės pažeidimÄ padariusio asmens byla nebuvo iÅ¡nagrinėta, vietinės rinkliavos mokestis liko nesumokėtas.

AnalogiÅ¡ku darbo drausmės pažeidimu ieÅ¡kovas buvo kaltinamas ir dėl 2013 m. vasario 25 d. įvykio, kuomet buvo fiksuotas automobilio M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažeidimas (duomenys neskelbtini)esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (t. 1, b. l. 177-184). Bylos duomenimis, Å¡ios transporto priemonės vairuotojas už pažeidimÄ sumokėjo 1 Lt (t. 1, b. l. 185). Kaip teigia ieÅ¡kovas, įforminti tolimesnę pažeidimo medžiagÄ jos perdavimui VieÅ¡osios tvarkos skyriui jis neturėjo objektyvios galimybės, kadangi nepasibaigus prevenciniam 10 dienų terminui buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka iÅ¡ dalies ir pažymi, kad ieÅ¡kovui atlikus atžymÄ ant praneÅ¡imo (1 Lt), tolimesnė administracinio pažeidimo tyrimo procedÅ«ra pagal ieÅ¡kovo vadovaujamame skyriuje nustatytÄ tvarkÄ nebuvo atliekama (liudytojos N. N. parodymai, t. 3, b. l. 84-85). TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti ne tik remiantis liudytojos N. N. parodymais, bet ir įvertinus įregistruotų pažeidimų ir siunčiamų VieÅ¡osios tvarkos skyriui medžiagų skaičiaus santykį (t. 3, b. l. 14-28, 31-38).

Tačiau pažymėtina, kad tokia ieÅ¡kovo skyriaus veikla nesuderinama su atsakovo 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 11A-25 patvirtinta mokėjimo kortelių pardavimo asmenims, pažeidusiems kelio ženklo „Mokamas stovėjimas“ reikalavimus, taisyklių 6.2 punktu, iÅ¡ kurio seka, kad žalos atlyginimo kvitas transporto priemonės valdytojo neatleidžia nuo administracinio poveikio priemonių taikymo, o gali bÅ«ti vertinama tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. (t.2, b. l. 13-14).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų darbdavys pagrįstai galėjo netekti pasitikėjimo ieÅ¡kovu kaip darbuotoju, Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas ar tvarkÄ , todėl pagrįstai pripažino ieÅ¡kovo veiksmus kaltais ir turėjo pagrindÄ atleisti jį iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl ko apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, panaikinant atsakovo 2013 m. vasario 27 d. įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos papeikimo, kitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmetant kaip nepagrįstÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Kadangi ieÅ¡kovas neturtinės žalos atlyginimÄ kildino iÅ¡ darbdavio įsakymo, kuriuo jis buvo atleistas iÅ¡ darbo, šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetus neturtinė žala jam nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu yra atmestas, taip pat į tai, kad tenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl lengvesnės drausminės nuobaudos (papeikimo) panaikinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims turi bÅ«ti paskirstomos priteisiant atitinkamai 1/4 dalį iÅ¡ atsakovo ir 3/4 dalis – iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IeÅ¡kovas turėjo 2500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 1400 Lt apeliacinės instancijos teisme (iÅ¡ viso 3900 Lt). Atsakovas už apeliacinio skundo padavimÄ sumokėjo 947 Lt žyminio mokesčio valstybei. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui priteistina 975 Lt, atsakovui 710,25 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 264,75 Lt. IÅ¡ atsakovo valstybei priteistas 947 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieÅ¡kovas paduodamas ieÅ¡kinį yra atleistas pagal įstatymÄ , mažintinas iki 236,75 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis pripažintas atsakovo VieÅ¡osios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“, į. k. 134929849, direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 13A-48 dėl V.

B. paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo ir grÄ Å¾inimo į darbÄ , negaliojančiu; priteista ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 4656,50 Lt atlyginimas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priteisti ieÅ¡kovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo VieÅ¡osios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“, į. k. 134929849, 264,75 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo Viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“, į. k. 134929849, 236,75 Lt (du šimtus trisdešimt šešis litus 75 ct) žyminio mokesčio. Teisėjai                                                    Galina Blaževič                                                                  Gintautas Koriaginas                                                                  Arvydas Žibas