Legislator Case Law & Legislation
7e10d775-e427-44ae-945c-95018ac1c6bd AI generated

7e10d775-e427-44ae-945c-95018ac1c6bd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 7e10d775-e427-44ae-945c-95018ac1c6bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 MGL baudÄ ; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ( 2013 m. rugsėjo 5 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ( 2013 m. lapkričio 23 d. veika) ir nuteistas areÅ¡tu 15 parų; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkritis, pardavimas T.

Legislator headnote

AI generated

7e10d775-e427-44ae-945c-95018ac1c6bd · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Jis nebuvo girtas, o jo sugyventine buvo iÅ¡gėrus. Ä®bėgo į virtuvę kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, kuris buvo girtas, čiupo jį už gerklės ir pasakė, kad jis čia negyvens. Jis nepažįsta to kaimyno. Jis atstÅ«mė kaimynÄ nuo savęs, Å¡is atsitrenkė į sienÄ ir pasakė, kad tuoj iÅ¡kvies policijÄ . Tada jis pasakė savo sugyventinei, kad ji iÅ¡kviestų policijÄ , ji taip ir padarė. Kaimynas apsiramino ir išėjo iÅ¡ jų. Po kurio laiko ji išėjo į balkonÄ , kuris yra bendro naudojimo, pažiÅ«rėti ar neatvyko policijÄ .

Keywords

AI generated
medical care requirements unfit notwithstanding health condition mental health status post-service health impairment knee injury failure to prove deterioration
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-163-859/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02602-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.;1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant Viktorijai LukaÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, kaltinamajam M. P., nukentėjusiajam S. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 MGL baudÄ ;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ( 2013 m. rugsėjo 5 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ( 2013 m. lapkričio 23 d. veika) ir nuteistas areštu 15 parų; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkritis, pardavimas T.

K.) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, paskirtÄ sias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 7 metams. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu M. P. skundÄ tenkino dalinai ir paÅ¡alino aplinkybę, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytas bendrininkų grupėje su O.

R. ir pakeitė sumÄ , už kuriÄ M. P. pardavė O. R. 2,303 metamfetamino, sumažinant jÄ iki 100 Lt; už šį nusikaltimÄ skirtas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu už 2013 m. rugsėjo 5 d. padarytÄ nusikaltimÄ skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2013 m. lapkričio 23 d. veika), BK 259 straipsnio 2 dalį ( 2013 m. lapkričio 23 d. veika), BK 302 straipsnio 1 dalį skirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 6 metams.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. P. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2013 m. pabaigoje ir priimtas naujas nuosprendis - M. P. iÅ¡teisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2013 m. pabaigoje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė :

I. Ä®rodytos nusikalstamos veikos aplinkybės M. P. 2019 m. gruodžio 24 d. vakare, apie 21:40 val., tiksliai nenustatytu laiku, bendrame koridoriuje, priklausančiame butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kumščiu du kartus sudavęs nukentėjusiajam S. S. į veidÄ nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , padarydamas jam kairio virÅ¡utinio voko žaizdÄ ir virÅ¡utinio voko kraujosruvÄ . Å iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ â€“ nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 12 d. kaltinamasis M. P. sutiko duoti parodymus ir kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad S. S. yra kaimynas, o A. P. yra jo draugė (teismo pastaba – kaltinamojo M. P.). Viskas vyko 2019 metais per Šv. Kūčias. Po 21 val. grįžo namo. Buvo blaivus Neblaivus kaimynas pradėjo šaukti, kad jis ten negyvens. Atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Įėjimas į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus yra bendras.

Jis buvo virtuvėje, o kaimynas Å¡aukė iÅ¡ bendro koridoriaus. Durys buvo uždarytos. Suprato, kad Å¡aukė jam, nes daugiau nieko nebuvo. Kaimynas kažkaip atsirado pas jo (duomenys neskelbtini) metų vaikÄ , kuris žaidė kambaryje, o jis tuo metu buvo virtuvėje. Kaimynas vaikui kažkÄ padovanojo Å v. Kalėdų proga ir išėjo. Vaikas dovanÄ priėmė. Kaimynas bendrame koridoriuje vėl pradėjo kažkÄ Å¡aukti, vartojo keiksmažodžius. Kaimynas prieÅ¡ jį nusiteikęs, įžeidinėjo žodžiais, vadino jo draugę keiksmažodžiais.

Nieko jam nesakė. Išėjo į koridorių ir vienÄ kartÄ sudavė kaimynui. Galima sakyti, kad nesudavė, o pastÅ«mė. Du kartus nesudavė. Kaimynas toliau Å¡aukė, nuo stÅ«mimo atsitrenkė į sienÄ . StÅ«mė stipriai. Jis nukrito ir pradėjo Å¡aukti, kad kvies policijÄ . Pasakė draugei, kad ji kviestų policijÄ . Draugė paskambino, atvyko GMP, policijos pareigÅ«nai, kurie iÅ¡vežė kaimynÄ . Pripažino, kad pastÅ«mė kaimynÄ . PastÅ«mė kaimynÄ dviem rankomis į krÅ«tinę (b. l. 138-139).

Teisiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 17 d. kaltinamasis į teisėjo klausimus atsakė, kad jeigu padarė žalos, jÄ atlygins. Kraujosruva pas nukentėjusįjį atsirado ne Å¡iaip sau. Negali tiksliai pasakyti, kad trenkė nukentėjusiajam. Prisimena, kad buvo jį nustÅ«męs nuo savęs, bet netrenkė. Nori atsipraÅ¡yti už tai, kad pastÅ«mė, sugadino Å¡ventes. Viska galėjo bÅ«ti kitaip, gal nereikėjo iÅ¡stumti jo iÅ¡ virtuvės. Tiki jo pasakojimu, kad sugadino jam Å¡ventes, jis vyresnis.

Nuo pat pradžių sakė, kad kaimynas vaikui netrenkė, gal užkabino, kai kėlė rankÄ . Daug kartų tai minėjo. Nežino kodėl taip sakė A. P.. Netrenkė nukentėjusiojo, tiesiog jį iÅ¡stÅ«mė, o jis nugara atsitrenkė į sienÄ . (b. l. 163 - 164). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 02 d. apklaustas įtariamuoju M. P. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su tėvais. Laikinai nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Su juo gyvena sugyventinė A. P. ir jų sÅ«nus N. P.. 2019 m. gruodžio 24 d. vakare, adresu (duomenys neskelbtini), jie grįžo iÅ¡ svečių ir norėjo jau eiti miegoti.

Jis nebuvo girtas, o jo sugyventine buvo iÅ¡gėrus. Ä®bėgo į virtuvę kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, kuris buvo girtas, čiupo jį už gerklės ir pasakė, kad jis čia negyvens. Jis nepažįsta to kaimyno. Jis atstÅ«mė kaimynÄ nuo savęs, Å¡is atsitrenkė į sienÄ ir pasakė, kad tuoj iÅ¡kvies policijÄ . Tada jis pasakė savo sugyventinei, kad ji iÅ¡kviestų policijÄ , ji taip ir padarė. Kaimynas apsiramino ir išėjo iÅ¡ jų. Po kurio laiko ji išėjo į balkonÄ , kuris yra bendro naudojimo, pažiÅ«rėti ar neatvyko policijÄ .

Kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto atsistojo prie balkono durų ir pasakė jam niekur nepabėgti ir vėl jį paėmė už gerklės, jie susistumdė su kaimynu, tada atbėgo jo sugyventinė, atsistojo tarp jo ir kaimyno, tada iÅ¡bėgo sÅ«nus N. į koridorių. Kaimynas atstÅ«mė vaikÄ Ä¯ Å¡onÄ , Å¡is atsitrenkė į spintÄ ir labai iÅ¡sigando ir pradėjo verkti. Atvyko policijos pareigÅ«nai, greitoji. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ karto kaimynui uždėjo antrankius ir iÅ¡vedė į laukÄ .

Medikai apžiÅ«rėjo vaikÄ , jam buvo viskas gerai, vaikas greitai apsiramino. KaimynÄ policija iÅ¡vežė į areÅ¡tinę. Jie nuėjo miegoti. Jis nemušė kaimyno iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, jis tik ginė save ir savo Å¡eimÄ (b. l. 51). Papildomos apklausos metu 2020 m. gegužės 05 d. M. P. liko prie savo duotų parodymų (b. l. 54). Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 12 d. nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2019 metais kaltinamasis dažnai lankydavosi tame bute, bet su juo jokių kontaktų neturėjo.

Pradėjo jį matyti nuo vasaros. Jis pastoviai ten negyveno, bet ateidavo. Pažįsta A. P., ji ten gyvena, tai jos butas, jų santykiai draugiÅ¡ki. Tarp jo ir kaltinamojo konfliktų nebÅ«davo. Buvo Å v. Kūčių vakaras. TÄ vakarÄ grįžo iÅ¡ darbo. IÅ¡ virtuvės ėjo į bendrÄ laiptinės balkonÄ parÅ«kyti. Kai iÅ¡eina iÅ¡ savo virtuvės turi praeiti jų virtuvės ir kambario duris. Jų virtuvės durys buvo uždarytos, jie kažkÄ aiÅ¡kinosi, jis nekreipė dėmesio, o vaiko kambario durys buvo praviros.

Pamatė, kad vaikas sėdėjo, žiÅ«rėjo į lubas. Buvo Kūčių vakaras, sugalvojo, kad reikia kažkÄ jam padovanoti. Turėjo kreideles ir popierių, todėl nunešė ir padovanojo juos vaikui, parodė kaip pieÅ¡ti. Užėjo į vaiko kambarį, nes jų santykiai su kaimyne draugiÅ¡ki, jie užeina vienas pas kitÄ , ypač jei pravertos durys. ParÅ«kė ir grįždamas pamatė, kad virtuvės durys taip pat buvo pravertos. Pro pravertas duris pasakė kaimynui, kad jis yra neblogas vyrukas, bet jei jam kažko iÅ¡ jo reikia, prieÅ¡ eidamas jis turėtų pasibelsti.

TÄ dienÄ jis nebuvo užėjęs pas jį nepasibeldęs. Jis įsiuto, įšoko į bendrÄ buto koridorių, pradėjo Å¡aukti: „ko tu aiÅ¡kini, kodėl mokai mane gyventi“, porÄ kartų sudavė į kairį antakį ir jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) nukrito. Buvo iÅ¡gėręs porÄ butelių alaus, kuris jį veikia raminančiai. Jis sudavė jam už niekÄ . Jo draugė išėjo, matė kaip jis sudavė. Atsikėlęs pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . IÅ¡kvietė, pats atidarė jiems duris.

Vienas policijos pareigÅ«nas pasiliko su juo, kitas nuėjo pas juos. Kviesdamas policijÄ pasakė, kad kaimynas žodinio konflikto metu praskėlė antakį. Policijos pareigÅ«nas uždėjo jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam) antrankius, iÅ¡vedė į bendrÄ koridorių ir pasakė palaukti. Jį iÅ¡vedė į bendrÄ laiptinės koridorių. Po kiek laiko grįžo antras policijos pareigÅ«nas ir pasakė, kad reikia važiuoti į komisariatÄ ir su juo (teismo pastaba – nukentėjusiuoju) kažkÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, liepė apsirengti ir iÅ¡vežė, automobilyje antrankius nuėmė.

Jį vežė vienÄ . Ä®teikė administracinio nusižengimo protokolÄ . Grįžo namo, pamiegojo ir tÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavęs į policijÄ parašė savo pareiÅ¡kimÄ . Jie pasijuokė iÅ¡ to, kÄ paraÅ¡iau, bet priėmė jį. KitÄ rytÄ nuvažiavo į traumatologinį skyrių, papasakojo, kad jį sumušė ir jam reikalinga pažyma. Buvo prakirsta akis, skaudėjo. Kraujas bėgo, policijos pareigÅ«nai turėjo tai matyti. Buvo atvykusi GMP, apžiÅ«rėjo jį (b. l. 139-140). Teisiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 17 d. nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus, palaikė byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 162-163).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2020 m. sausio 10 d. S. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 21.00 val. po darbo sėdėjo namuose, gėrė alų, žiūrėjo televizorių, ilsėjosi. Jis girdėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) buto kaimynė A. kartu su savo sugyventiniu, tikslaus jo vardo nežinojo, galimai M., barėsi virtuvėje, buvo pakelti jų balsai. Jų kambaryje buvo paliktos praviros durys, ant grindų sėdėjo kaimynų vaikas ir verkė. Vaikui apie (duomenys neskelbtini) metai.

Jis nuėjo į savo kambarį, paėmė pieÅ¡imo popieriaus, kreidelių ir nunešė visa tai vaikui. Pasakė vaikui, kad tai bus kalėdinė dovana. IÅ¡ virtuvės išėjo A. sugyventinis ir pradėjo klausinėti, kÄ jis daro jų kambaryje. Jis atsakė, jog atnešė vaikui dovanÄ , kad jis neverktų. Vyras pasakė, kad jis daugiau nekiÅ¡tų į jų kambarį savo nosies. Galimai jis kažkÄ grubiai vyrui atsakė, po ko vyras trenkė jam pora kartų per veidÄ , prakirto antakį. Jis iÅ¡kvietė policijÄ , greitosios pagalbos nekvietė.

Kai atvažiavo pareigÅ«nai, jie paskambino į buto duris ir jis juos įleido. Vienas pareigÅ«nas nuėjo į (duomenys neskelbtini) butÄ , o kitas liko su juo, uždėjo jam antrankius bei iÅ¡vedė jį į bendrÄ namo koridorių. Jis bandė pareigÅ«nui papasakoti kaip viskas buvo, kad jis nukentėjusysis, bet pareigÅ«nas nekreipė dėmesio. Po kurio laiko atėjo antras pareigÅ«nas, nuėmė antrankius, liepė apsirengti, užrakinti buto duris ir pasakė, jog važiuos į nuovadÄ , kur jis galės viskÄ papasakoti.

Jie nuvažiavo į nuovadÄ . IÅ¡ jo paėmė visus dokumentus, visus asmeninius daiktus ir uždarė į kamerÄ . Jis daug kartų klausė už kÄ jis sulaikytas, tačiau niekas jam neatsakė. BÅ«damas kameroje, jis paprašė pareigÅ«nų, kad jie iÅ¡kviestų jam medikus. Atvykę medikai nustatė sumuÅ¡imÄ . Ar tai kur nors užfiksavo, jis nežinojo. Jis kameroje prabuvo iki 6 ryto. Ryte pareigÅ«nas atidavė jam daiktus, įteikė administracinio nusižengimo protokolÄ . 2019 m. gruodžio 26 d. jis nuvažiavo į Lazdynų ligoninę (b. l. 12).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nukentėjusysis buvo nurodęs 2019 m. gruodžio 25 d. pareiÅ¡kime, t. y., kad 2019 m. gruodžio 24 d. vakarÄ leido pažįstamos bute, (duomenys neskelbtini). Butas yra bendrabutinio tipo, jame yra du butai. Kitame bute gyvena kaimynė A. Pas jÄ dažnai lankosi abejotinos reputacijos jauni vyrai. Vienas iÅ¡, galimai M., tÄ vakarÄ buvo pas jÄ . Jie sėdėjo užsidarę virtuvėje, dėl kažko nesutarė, pykosi. Koridorius yra bendras, todėl jis girdėdavo kartas nuo karto šūksnius.

Kambario durys buvo praviros. Jis žvilgtelėjo į vidų, ant žemės sėdėjo mažametis A. sÅ«nus ir verkė. Nuėjo pas save į kambarį ir paėmė pieÅ¡imo popieriaus ir kreidelių. Nunešė visÄ tai vaikui ir pasakė, kad tai kalėdinė dovana. Išėjo iÅ¡ kambario. Tuo metu iÅ¡ virtuvės išėjo A. svečias ir kažkÄ Å¡aukdamas porÄ kartų smogė jam į veidÄ . Vienas smÅ«gis prakirto jam antakį. Jis konflikto nevystė, o paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykę pareigÅ«nai nesiklausė paaiÅ¡kinimų, kad jis yra nukentėjusysis.

Jie uždėjo jam antrankius, iÅ¡vedė į koridorių ir liepė laukti. Tuo metu jie surašė kaimynų versijas. Jis prašė, kad pareigÅ«nai jį iÅ¡klausytų, be tai neįvyko. Liepė susirinkti daiktus, apsirengti, užrakinti butÄ ir iÅ¡vežė jį į policijos nuovadÄ . Paprašė iÅ¡kviesti medikus, kurie atvykę nustatė sumuÅ¡imus (b. l. 9). Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 12 d. liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamasis M. P. yra jos vaiko tėvas, jie kartu gyvena, veda bendrÄ Å«kį.

Nukentėjusysis S. yra kaimynas. Bendras koridorius priklauso jos ir nukentėjusiojo butams. Buvo Å v. Kūčios, grįžo iÅ¡ Å¡ventės, klojo lovÄ . Kaimynas buvo iÅ¡gėręs, jis atėjo, pabeldė į duris ir pradėjo ant jos ir M. rėkti: „tu čia daugiau pas mane nevaikščiosi“. PrieÅ¡ tai jis nunešė mano vaikui kreideles. Vėliau jis nepasibeldęs atėjo pas juos į virtuvę, jie koridoriuje susistumdė, o ji nuėjo pas vaikÄ . TÄ dienÄ su M. P. nesipyko. Matė kaip jie susistumdė, nes buvo virtuvėje, klojo lovÄ .

Nemačiau kaip jie susistumdė, nes durys buvo privertos, bet girdėjau, kad vyko konfliktas. Nieko negirdėjo. S. sakė M. P.: „tu daugiau pas mane nebevaikščiosi“, gal jam pasirodė, kad jis vaikÅ¡to pas jį nepasibeldęs, bet niekas niekada nevaikščiojo. Tai pirmas tarp jų įvykęs konfliktas. Jie susimušė. Man pasirodė, kad jie susistumdė. IÅ¡girdo, kad kažkas nukrito. Išėjo ir pamatė, kad nukrito S., bet jis greit atsistojo. Vyras pasakė jai iÅ¡kviesti policijÄ .

Nuėjo į kambarį ir paskambino, pasakė, kad kaimynas iÅ¡gėręs, įvyko konfliktas. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir S. su M. tarp durų iÅ¡skyrė, nes jie vėl buvo susikibę. SmÅ«gių nematė, bet matė, kad stumdėsi. Policijos pareigÅ«nai tarpduryje juos iÅ¡skyrė ir S. iÅ¡vedė į koridorių su antrankiais, o juos apklausė. M. lÅ«pa buvo nubrozdinta. PrieÅ¡ tai ji nebuvo nubrozdinta. S. pamatė kitÄ dienÄ , ant jo veido, po akimi buvo kraujosruva.

Kai jie buvo susikibę sužalojimų ir kraujo nematė. Vėliau su S. bendravo. Antros apklausos metu sakė netiesÄ . Sakė, kad S. pastÅ«mė vaikÄ , bet to nebuvo. Melavo, kad buvo prigÄ sdinta ir tai, kad M. jai grasino. Netiesa, kad M. trenkė. Nematė to, tik girdėjo susistumdymÄ . Vaikas iÅ¡sigando, pradėjo verkti, nes tuo metu, kai jie ėjo į bendrÄ balkonÄ , vėl išėjo kaimynas ir jie vėl susistumdė. Vaikas tai iÅ¡girdo ir iÅ¡bėgo į koridorių. S. patraukė vaikÄ , kad jo neužgautų.

Policijos pareigÅ«nai juos iÅ¡skyrė (b. l. 140-141). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 21 val. ji su sugyventiniu M. P. ir vaiku grįžo iÅ¡ svečių. Greitai ji su M. pradėjo kloti lovÄ virtuvėje, kur miega. Vaikas buvo kitame kambaryje, žiÅ«rėjo filmukus. Po kelių minučių vaikas atėjo į virtuvę sakydamas, kad kaimynas atnešė kreidÄ ir popierių. Ji vaikui atsakė, kad jis eitų žaisti į savo kambarį, kÄ Å¡is ir padarė.

Po kelių minučių į virtuvę atėjo kaimynas S. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto ir pasakė M., kad jis nevaikščiotų pas jį į kambarį nepasibeldus. M. pradėjo sakyti, kad S. iÅ¡eitų iÅ¡ virtuvės bei iÅ¡stÅ«mė jį iÅ¡ virtuvės į koridorių, pirmas su deÅ¡ine ranka trenkė kaimynui iÅ¡ kumščio į veidÄ . Sudavė mažiausiai vienÄ kartÄ , ar sudavė daugiau kartų, ji pasakyti negalėjo. VisÄ tai matė gerai, kadangi atstumas buvo apie 1 metrÄ . Po smÅ«gio kaimynas nukrito.

Atsikėlęs kaimynas pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ ir nuėjo į savo virtuvę. T. M. pribėgęs prie jos pradėjo sakyti, kad ji skambintų pirma į policijÄ . Ji atsisakė, tačiau jis liepė jai tai padaryti. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Kol policija važiavo, M. liepė jai sakyti, kad jis nemušė kaimyno. Kadangi M. ir anksčiau smurtavo prieÅ¡ jÄ , nors niekur ir nesikreipė dėl to, ji buvo iÅ¡sigandusi, matė kaip stipriai sudavė S., todėl tuo meta jam pažadėjo, kad policijai sakys taip, kaip jis jai liepė.

Ji ėjo į balkonÄ , kad pasižiÅ«rėtų ar neatvažiavo policija. IÅ¡ paskos ėjo M.. Iki balkono ji nenuėjo. Kaimynas sugriebė M. už drabužių iÅ¡ nugaros, sakydamas, kad jis nekur neis. Ä®vyko susistumdymas, todėl ji atsistojo tarp vyrų, kad jie nesusimuÅ¡tų. IÅ¡ kambario iÅ¡bėgo vaikas ir pradėjo verkti, pribėgo prie jų. Kaimynas S. vaikÄ patraukė toliau nuo visos sumaiÅ¡ties. Tuo metu užėjo policija kartu su medikais. Policija uždėjo S. antrankius ir iÅ¡vedė.

Medikė apžiÅ«rėjo vaikÄ , jis buvo tik iÅ¡sigandęs. S. buvo iÅ¡vežtas į policijÄ (b. l. 20). Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 24 d. liudytojas A. M. parodė, kad tiksliai nieko neprisimena. Gavo iÅ¡kvietimÄ , kad (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp kaimynų, kurie gyvena Å¡alia. Atvykus į įvykio vietÄ , jie sulaikinėjo nenukentėjusįjį, buvo moteris, paaiÅ¡kino, kad jos vaikui iki (duomenys neskelbtini) m., minėtas pilietis trenkė vaikui. Stumdėsi moteris, nukentėjusysis ir buvo dar kažkas.

IÅ¡skyrė šį vyrÄ (teismo pastaba – nukentėjusįjį) ir moterį. Pilietis paaiÅ¡kino, kad vaikui perka flomasterius, popierių, kad jis jo nestÅ«mė, kad jis gerai su juo bendrauja. Tuo momentu buvo informacija, kad jis tÄ vaikÄ pastÅ«mė, tas vaikas verkė. Jei bÅ«tų matomi sužalojimai, bÅ«tų iÅ¡kvietę med. pagalbÄ . Buvo greitoji. Prisiminė buvo moteris, vaikas, su moterimi dar buvo vyras (b. l. 153-154). Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 24 d. liudytojas R. R. parodė, kad 2019 m. gavo bylÄ .

IÅ¡nagrinėti administracinio nusižengimo protokolÄ , kad nukentėjusysis susimušė su įtariamuoju. Buvo iÅ¡kviesti pareiÅ¡kimÄ parašę asmenys, kaltinamasis ir mergina A.. Jie buvo apklausti. PrieÅ¡ tai buvo apklaustas nukentėjusysis. Po kažkiek dienų, gal po savaitės, mergina atėjo į komisariatÄ ir pasakė, kad nori duoti kitus parodymus. Ji pasakė, kad nukentėjusysis (rodo į nukentėjusįjį) atėjo į jų kambarį, kilo konfliktas, kurio metu jis pastÅ«mė kaltinamÄ jį, prasidėjo muÅ¡tynės. Kai pasikeitė liudytojos parodymai, tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Buvo gautas pareiÅ¡kimas iÅ¡ nukentėjusiojo, pradėtas tyrimas, apklausta liudytoja A.. Pradžioje jÄ apklausė administracinėje byloje. Ji buvo labai nusiteikusi pakeisti prieÅ¡ tai duotus parodymus. Kaip suprato jai nusibodo kentėti smurtÄ , kadangi buvo atėjusi su mėlyne. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas tada buvo antri parodymai. Patvirtino parodymus, kuriuos davė administracinėje bylos medžiagoje. Jie buvo vienoje patalpoje, bet vienas nuo kito toliau. Gal ir galėjo girdėti vienas kitÄ .

Parodymai buvo jų panašūs (b. l. 154-155). Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. gruodžio 17 d. liudytojas T. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) susimušė kaimynai. Buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad kaimynas užpuolė pranešėjÄ . Skambino moteris, tiksliai pasakyti negalėjo. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jis atvažiavo su A. M.. Atsidarius lifto durims iÅ¡girdo grumtynių garsus. Kairėje pusėje buvo butas, o tarpduryje už drabužių buvo susikibę du vyrai, kuriuos atskyrė. Nukentėjusiajam po akimi buvo tamsiai mėlynos spalvos kraujosruva.

Kraujosruva buvo galimai po deÅ¡ine akimi, prie pat akies. Buvo kaltinamasis ir moteris, kuri bandė juos atskirti. Vienu momentu koridoriuje buvo mažametis vaikas. Kaltinamasis su moterimi nurodė, kad kaimynas nepasiklausęs atėjo pas juos į butÄ , įvyko konfliktas, kaimynas trenkė jo vaikui ir jie pradėjo stumdytis, kaltinamasis iÅ¡stÅ«mė nukentėjusįjį iÅ¡ savo kambario ir moteris, kaip suprato kaltinamojo sugyventinė, iÅ¡kvietė policijÄ . Nukentėjusysis atėjo įteikti vaikui kalėdinę dovanÄ ir dėl kažko kaltinamasis jį iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario.

Nukentėjusysis nesakė, kad jį kažkas sumušė, sakė, kad jį iÅ¡stÅ«mė, o dėl smÅ«gių, fizinio skausmo sukėlimo neminėjo. Blaivumo nenustatinėjo. IÅ¡ nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, nelabai aiÅ¡kiai kalbėjo. Kaltinamasis aiÅ¡kiai kalbėjo ir dėstė mintis. Moteris buvo labai užtikrinta savo žodžiais, kad kaimynas atėjo ir per prievartÄ davė dovanÄ vaikui, o vaikas jos nenorėjo. Jie patikėjo. Medikai apžiÅ«rėjo vaikÄ , bet jokių sumuÅ¡imų nenustatė.

Tai, kad kaimynas sudavė vaikui, sužinojo iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusysis sakė, kad atėjo į svečius, jį įleido ir dėl kažko įvyko konfliktas. Ten bendrabučio tipo butas, įėjus yra prieÅ¡kambaris, tiesiai kaltinamojo butas, deÅ¡inėje pusėje nukentėjusiojo butas. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros nedarė. Priėmė pareiÅ¡kimus iÅ¡ kaltinamojo ir jo sugyventinės. Jiems pasirodė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl jam buvo pasiÅ«lyta kreiptis į policijÄ . Kartu su dviem pareiÅ¡kimais jį pristatė į komisariatÄ .

Neprisimina, kÄ nukentėjusysis atsakė dėl kraujosruvos (b. l. 161). BIRT žiÅ«ryklės duomenimis 2019 m. gruodžio 24 d. 21:49 val. registruotas praneÅ¡imas apie tai, kad kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto sumušė pranešėjÄ (duomenys neskelbtini) metų – sumuÅ¡ta galva, sÄ moningas (b. l. 6). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto, iÅ¡vadoje Nr. G 332/2020(01) (toliau – ir Specialisto iÅ¡vada nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2020 m. sausio 27 d., o baigtas 2020 m. vasario 07 d.

Nustatyta, kad S. S. nustatyti kūno sužalojimai: kairio viršutinio voko žaizda ir viršutinio voko kraujosruva, padaryta kietu, buku daiktu iki apžiūros gydymo įstaigoje 2019 m. gruodžio 26 d. bei kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienu metu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui (b. l. 26). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a, nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 23.18 val. kviesta GMP adresu Ševčenkos g. 26, Vilnius, kvietėjas policija.

Nurodyta, kad vyrui stiprÅ«s galvos skausmai. Pagalba suteikta S. S.. Kortelėje nurodyta, kad skausmas veide, akies sužalojimas. SumuÅ¡tas kairys virÅ¡utinis vokas, nedidelė hematoma. Reikalauja abdukcijos (b. l. 27). SavanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu S. S. pateikė 2019 m. gruodžio 26 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , kuriam nurodyta diagnozė akies voko ir periokulinės srities žaizda bei užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), sumušė iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo (b. l. 30–33).

ApžiÅ«ros protokole apžiÅ«rėti (stenografuoti) garso įraÅ¡ai į BPC112. Pirmajame garso įraÅ¡e užfiksuota, kad skambina moteris, prisistačiusi P., kuri nurodė, kad kaimynas kažko tai prisikabino. Kitame garso įraÅ¡e užfiksuota, kad skambina pranešėjas S. S., kuris nurodė, kad kaimynas sumušė, mušė per galvÄ , kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini) bute (b. l. 43–44). Teisiamojo posėdžio metu prokurorės pateikti ir teismo prijungti duomenys: - A. M. 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kad buvo vykta į (duomenys neskelbtini) namÄ , bendrauta su kaimynais - Kūčių vakarÄ triukÅ¡mo negirdėjo (b. l. 168); - patvirtinta kopija nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos S. S. atžvilgiu (b. l. 169-172); - administracinio nusižengimo protokolas, suraÅ¡ytas S. S. (b. l. 174-175); - 2019 m. gruodžio 24 d.

S. S. administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 176). - patikros sertifikatas, alkotesterio parodymai – S. S. nustatytas 1,73 prom. neblaivumas (b. l. 177-178); - S. S. apklausos protokolas, kuriame nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir jo apklausos protokole esančiame ikiteisminiame tyrime (b. l. 179). - M. P. apklausos protokolas, kuriame nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir jo apklausos protokole esančiame ikiteisminiame tyrime (b. l. 180). - liudytoja A. P. 2020 m. sausio 10 d. parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 21 val. jie nuėjo miegoti, o vaikui įjungė animacinius filmukus.

Vaikas atėjo pas juos ir pasakė, kad kaimynas jam atnešė kreidÄ ir popieriaus. Vaikas išėjo į savo kambarį. Po kelių minučių atėjo kaimynas ir pradėjo rėkti ant M. „kad jis čia negyvens“. M. paprašė, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, tačiau kaimynas sugriebė jį už gerklės. M. pastÅ«mė jį nuo savęs, kaimynas atsitrenkė su nugara į sienÄ . Kaimynas pradėjo rėkti, kad iÅ¡kvies policijÄ , o M. pasakė jai skambinti į policijÄ . Kol laukė policijos, kaimynas vaikščiojo bendrame koridoriuje ir rėkavo.

Tada prie jų pribėgo kaimynas ir stvėrė M. už peties Å¡aukdamas, kad jis niekur neis. Ä®vyko susistumdymas, iÅ¡ kambario iÅ¡bėgo vaikas ir pradėjo verkti. Kaimynas ranka sudavė vaikui. Tuo metu atvažiavo policija ir iÅ¡tempė kaimynÄ (b. l. 181). Papildomai apklausta 2020 m. sausio 17 d. liudytoja A. P. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. apklausos metu davė melagingus parodymus, kadangi bijojo savo sugyventinio M. P.. 2019 m. lapkričio 24 d. apie 21 val. su sugyventiniu grįžo iÅ¡ svečių.

Pradėjo kloti lovÄ virtuvėje. Atėjo vaikas ir pasakė, kad kaimynas davė jam kreidÄ ir popieriaus. Ji pasakė vaikui eiti žaisti. Po kelių minučių į virtuvę atėjo kaimynas S. S. ir pasakė M., kad jis nevaikščiotų pas jį į kambarį nepasibeldęs. M. pradėjo sakyti S., kad iÅ¡eitų iÅ¡ virtuvės ir jį iÅ¡stÅ«mė, pirmas su deÅ¡ine ranka trenkė kaimynui iÅ¡ kumščio į veidÄ . Sudavė mažiausiai vienÄ kartÄ , ar daugiau kartų sudavė pasakyti negalėjo.

Po smÅ«gio kaimynas nukrito. M. pribėgęs prie jos pradėjo sakyti, kad ji skambintų pirma į policijÄ . Ji atsisakė, bet jis liepė tai padaryti. Einant link balkono kaimynas sugriebė M. iÅ¡ nugaros, sakydamas, kad jis niekur neis. Ji atsistojo tarp jų, kad juos iÅ¡skirtų. IÅ¡ kambario išėjo vaikas ir pradėjo verkti. Kaimynas vaikÄ patraukė toliau nuo sumaiÅ¡ties (b. l. 182). - A. M. 2019 m. gruodžio 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad - „2019 m. gruodžio 24 d. 21:45 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) prie pranešėjos kabinėjasi kaimynas, agresyvus, pasitiks“ (b. l. 183). - M.

P. pareiÅ¡kime nurodoma: - „vaikščiojo po mano namus kaip po savo, sukonfliktavo, konflikto metu kaimynas man trenkė, bet fizinio skausmo nejutau“ (b. l. 184). - 2019 m. gruodžio 24 d. A. P. pareiÅ¡kimas, kuriame akcentuojama, kad trenkė jos vaikui (b. l. 185). S. S. asmens tapatybės kortelės kopijos, duomenų iÅ¡ bazių apie S. S. (b. l. 187-191). - Informacija iÅ¡ BPC – „prieÅ¡ kelias minutes kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto sumušė pranešėjÄ , sumuÅ¡ta galva, sÄ moningas, pranešėjas laukia bute“ – pranešėjas S. S., nurodomas jo telefono numeris (b. l. 192). - spalvota nuotrauka, kurioje akivaizdžiai matomas pamėlynavimas, paraudimas - sužalojimas virÅ¡ kairės akies (b. l. 167).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Å io nuosprendžio II dalyje nurodyti duomenys pripažįstami įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis). Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius).

Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę.

Ä®rodyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad – „<...> bendrame koridoriuje susibarė su kaimynu <...> išėjo į koridorių ir vienÄ kartÄ sudavė kaimynui. Galima sakyti, kad ne sudavė, o pastÅ«mė. Du kartus nesudavė. Jis toliau Å¡aukė, nuo stÅ«mimo atsitrenkė į sienÄ . StÅ«mė stipriai.“. Taigi, pradžioje patvirtinęs, kad nukentėjusiajam sudavė, tuos pačios apklausos metu ir kitame teismo posėdyje, po pertraukos, parodė, kad nesudavė, o pastÅ«mė nukentėjusįjį, o Å¡is atsitrenkė į sienÄ .

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju, kaltinamasis taip pat teigė, kad kaimyno nemušė. „<...> Jis atstÅ«mė kaimynÄ nuo savęs, Å¡is atsitrenkė į sienÄ ir pasakė, kad tuoj iÅ¡kvies policijÄ . <...> Kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto atsistojo prie balkono durų ir pasakė jam niekur nepabėgti ir vėl jį paėmė už gerklės, jie susistumdė su kaimynu, tada atbėgo jo sugyventinė, atsistojo tarp jo ir kaimyno, tada iÅ¡bėgo sÅ«nus N. į koridorių. Kaimynas atstÅ«mė vaikÄ Ä¯ Å¡onÄ , Å¡is atsitrenkė į spintÄ ir labai iÅ¡sigando ir pradėjo verkti“ (b. l. 51).

Svarbu ir tai, kad teisiamajame posėdyje 2020 m. gruodžio 17 d. kaltinamasis dar kartÄ patvirtino, kad stÅ«mė nukentėjusįjį, tačiau, nurodė ir tai, kad nukentėjusiajam kraujosruva po akimi pati atsirasti negalėjo, gailisi, kad sugadino nukentėjusiajam Å¡ventes ir pažadėjo atlyginti jam žalÄ . Taigi, kaltinamasis, pirmoje apklausoje teisme pripažinęs sudavęs nukentėjusiajam, o vėliau tai neigęs, nurodydamas, kad tik stipriai stÅ«mė šį, faktiÅ¡kai pripažino panaudojęs prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , dėl kurio nukentėjusysis buvo ir parkritęs. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklus ir nurodant vietÄ ir konflikto su nukentėjusiuoju priežastį.

Taip, ikiteisminiame tyrime parodęs, kad kaltinamasis įsiveržė į virtuvę ir griebė jį už gerklės, teisme parodė tik tai, kad nukentėjusysis įžeidinėjo jį ir jo draugę, todėl bÅ«tent koridoriuje (teismo pastaba – tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ . Minėta, kad teismas nustatė, jog fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį pasireiÅ¡kė bÅ«tent smÅ«giu Å¡iam sudavimu į veido sritį, dėl ko buvo padarytas Specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas sužalojimas, kuris padarytas pastarajam iki jo apžiÅ«ros gydymo įstaigoje 2019 m. gruodžio 26 d.

Tai patvirtina ir medicininiai dokumentai. Nukentėjusįjį apžiÅ«rėjus 2019 m. gruodžio 24 d., nustatyta, kad Å¡is skundėsi stipriu galvos skausmu. PrieÅ¡ kelias minutes kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto sumušė pranešėjÄ . SumuÅ¡ta galva. BPC S. S. (b. l. 27, 28). Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e patvirtinama, kad S. S. ((duomenys neskelbtini)) trauma gavo 2019 m. gruodžio 24 d. 21:00 val. Kairio antakio srities sumuÅ¡imas. „Tyčia sužaloji kiti. (duomenys neskelbtini)sumušė iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo.“ (b. l. 29).

Tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalotas kairys antakis ir buvo kraujosruva, patvirtino ir į įvykį atvykęs policijos patrulis - 2020 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad „<...>Nukentėjusiajam po akimi buvo tamsiai mėlynos spalvos kraujosruva<...>“. Kraujosruva nustatyta ir pristačius nukentėjusįjį į policijos komisariatÄ , kur buvo padaryta ir fotonuotrauka. Nukentėjusiojo parodymai nesikeitė. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme davė nuoseklius parodymus apie kaltinamojo jam suduotus smÅ«gius į veido sritį ir padarytÄ sužalojimÄ .

Pastarojo parodymai patvirtinti jau aptartais įrodymais. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad Å¡ių byloje esančių įrodymų visiÅ¡kai pakanka konstatuoti, kad M. P. 2019 m. gruodžio 24 d. vakare, apie 21:40 val., nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini) g., bendrame koridoriuje tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kumščiu ne mažiau vieno karto sudavė į veidÄ nukentėjusiajam S. S., dėl ko Å¡iam padarė kairio virÅ¡utinio voko žaizda ir virÅ¡utinio voko kraujosruva, taip nežymiu sutrikdė jo sveikatÄ .

Teismas tikslina faktines aplinkybes, kurios nėra iÅ¡ esmės skirtingos nuo nustatytų ikiteisminiame tyrime, nurodydamas tikslesnį veikos padarymo laikÄ ir vietÄ , nes veika padaryta ne pačiame nukentėjusiojo bute Nr. (duomenys neskelbtini), o bendrajame koridoriuje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo butų, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl liudytojos A. P. parodymų. Liudytoja A. P. davė prieÅ¡taringus parodymus, juos ne kartÄ keitė. Taip, ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja parodė, kad M. sakė S. iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės ir šį iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ virtuvės į koridorių, pirmas su deÅ¡ine ranka trenkė kaimynui iÅ¡ kumščio į veidÄ .

Sudavė mažiausiai vienÄ kartÄ , ar sudavė daugiau kartų, ji pasakyti negalėjo. VisÄ tai matė gerai, kadangi atstumas buvo apie 1 metrÄ . Po smÅ«gio kaimynas nukrito <...> M. liepė jai sakyti, kad jis nemušė kaimyno. Kadangi M. ir anksčiau smurtavo prieÅ¡ jÄ , nors niekur ir nesikreipė dėl to, ji buvo iÅ¡sigandusi, matė kaip stipriai sudavė S., todėl tuo meta jam pažadėjo, kad policijai sakys taip, kaip jis jai liepė (b. l. 20). O jau teisiamajame posėdyje liudytoja A. P. parodė, kad <...> Kaimynas buvo iÅ¡gėręs, jis atėjo, pabeldė į duris ir pradėjo ant jos ir M. rėkti:

„tu čia daugiau pas mane nevaikščiosi“. Vėliau jis nepasibeldęs atėjo pas juos į virtuvę, jie koridoriuje susistumdė, o ji nuėjo pas vaikÄ . Matė kaip jie susistumdė, nes buvo virtuvėje, klojo lovÄ . Nematė kaip jie susistumdė, nes durys buvo privertos, bet girdėjo, kad vyko konfliktas. <...> Jie susimušė. Pasirodė, kad jie susistumdė. IÅ¡girdo, kad kažkas nukrito. Išėjo ir pamatė, kad nukrito S., bet jis greit atsistojo. <...> M. lÅ«pa buvo nubrozdinta. PrieÅ¡ tai ji nebuvo nubrozdinta.

S. pamatė kitÄ dienÄ , ant jo veido, po akimi buvo kraujosruva. Kai jie buvo susikibę sužalojimų ir kraujo nematė (b. l. ). Liudytoja teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus - antros apklausos metu sakė netiesÄ . Sakė, kad S. pastÅ«mė vaikÄ , bet to nebuvo. Melavo, kad buvo prigÄ sdinta ir tai, kad M. jai grasino. Netiesa, kad M. trenkė. Nematė to, tik girdėjo susistumdymÄ . Taigi, iÅ¡ tokių parodymų aiÅ¡ku, kad Å¡ios liudytojos parodymais tikėti nėra pagrindo dėl jų melagingumo, o konkrečiai, dėl parodymų duotų teisme.

Liudytojai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti teisme parodymų prieÅ¡ savo vaiko tėvÄ ir savo sugyventinį, su kuriuo kartu gyvena kaip Å¡eima, todėl, faktiÅ¡kai laikytina prieÅ¡ savo Å¡eimos narį. Visgi, liudytoja sutiko duoti parodymus, suprato melagingų parodymų pasekmes ir teismui melavo, norėdama palengvinti kaltinamojo padėtį. Pažymėtina ir tai, kad ir patys pirmieji paaiÅ¡kinimai, kai tik buvo iÅ¡kviesta policija, taip pat pasireiÅ¡kė Å¡ios liudytojos melu, nes ji melagingai, palaikydama kaltinamÄ jį, apkaltino nukentėjusįjį smurtu prieÅ¡ vaikÄ .

Tai ji patvirtino ir apklausiama 2020 m. sausio 10 d. (b. l. 181) administracinio nusižengimo teisenoje. Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad A. P. galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, todėl apie tai turi bÅ«ti praneÅ¡ta prokurorui. IV. Dėl bausmės skyrimo Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas dėl M.

P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. P. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su kito žmogaus nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat, atsižvelgiama į M.

P. asmenybę – jauno amžiaus, nevedęs, turi sugyventinę, nepilnametį sunų (b. l. 77), teistas (b. l. 69–76), per penkerius metus baustas už administracinių nusižengimų padarymus (b. l. 82–85), SODROS duomenimis nedirba. Duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nesurinko. Manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės apribojimo bausmę, Å¡ios bausmės dydį nustatant lygų bausmės vidurkiui.

Kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimas ir draudimas. V. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 25,19 EUR žalos už nukentėjusiojo gydymÄ atlyginimo (b. l. 39). IÅ¡ byloje pateikto gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2019 m. gruodžio 26 d. buvo teiktos oftalmologo paslaugos, diagnozė – akies voko ir periokulinės srities žaizda (b. l. 41). Teismui nekyla abejonių dėl praÅ¡omos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. PraÅ¡omas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktais įrodymais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl M.

P. nusikalstamos veikos patirtų iÅ¡laidų, tenkintinas ir iÅ¡ M. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 25,19 EUR suma. Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos 500 eurų turtinės ir neturtinės žalos. Nurodė, kad po sumuÅ¡imo turėjo porÄ savaičių tepti sumuÅ¡tÄ antakį gydomaisiais kremais ir maskuoti kraujosruvas. Be to, dė1 susidariusios situacijos negalėjo susitikti per Kalėdas su artimaisiais. Ä®vykio pasekmes nurodė Å¡ias – patyrė fizinį skausmÄ , laisvės apribojimÄ , stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , darbovietėje pablogėjo jo reputacija (b. l. 35).

Å ioje byloje nustačius, kad kaltinamasis atsakingas už nukentėjusiojo patirtÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusiojo turėtomis iÅ¡laidomis. IÅ¡ kaltinamojo M. P. priteistina civilinio ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo S. S. naudai 100 EUR turtinė žala. Vertinant nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė skausmÄ , stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , darbovietėje pablogėjo jo reputacija.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertinęs ieÅ¡kinio pagrindÄ ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, teismas neabejoja, kad dėl M.

P. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė skausmÄ , nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus dėl to. Teismas, siekdamas iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalÄ . M. P. yra jauno, darbingo amžiaus, Å¡iuo metu nedirba. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau iÅ¡dėstytų, neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam S. S. nustatytinas 150 EUR atlygintinos neturtinės žalos dydis.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikÄ bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 EUR iki 1 500 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008, 2K-648/2015).

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56) – paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su CD laikmenomis prisegti prie galinio viršelio, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant: - bÅ«ti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiÅ«ra; - dalyvauti elgesio pataisos programoje; - iki 2021 m. kovo 01 d. atlyginti nukentėjusiajam S. S. nusikalstama veika padarytÄ 100 EUR turtinę žalÄ ; - per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam iki bus įvykdytas nuosprendis; - uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju S. S., jeigu tai nesusiję su turtinės ar neturtinės žalos atlyginimu.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui S. S. 100 EUR turtinei žalai atlyginti ir 150 EUR neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 25,19 EUR turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su CD laikmenomis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiÅ«ros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ir laikytis intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų, praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimÄ ar pastebėtÄ Å¡io įtaiso gedimÄ .

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas praneÅ¡ti Å¡iÄ bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamÄ gyvenamosios vietos pakeitimÄ . Teisėjas Vladimir Berezovskij