2020-12-16 Nr. AB-24468-3-61-3-01435-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2388-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01435-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos architektų rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. G. (J. G.) elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos architektų rūmus (toliau – ir Rūmai) išduoti 2018 m. spalio 10 d. 15:30 val. Rūmų Profesinės etikos tarybos (toliau – ir Etikos taryba) posėdyje darytą garso įrašą ir protokolą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. liepos 30 d. Rūmų profesinės etikos tarybai ir architektų profesinio atestavimo komisijai (toliau – ir Atestavimo komisija) pateikė skundus dėl architekto G. P. galbūt padarytų nusižengimų. Pareiškėjas 2019 m. kovo 1 d. Rūmams pateikė skundą ir prašė pateikti 2018 m. spalio 10 d. 15:30 val. Rūmų Etikos tarybos posėdyje darytą garso įrašą ir protokolą. 2019 m. kovo 6 d. įvyko Rūmų Atestavimo komisijos posėdis, sprendimas nebuvo priimtas. Pareiškėjas iki šiol negavo jokios informacijos iš Rūmų Atestavimo komisijos, tačiau 2019 m. kovo 27 d. Rūmų raštu Nr. S19/03/190 buvo informuotas, kad Etikos tarybos posėdžio protokolas yra techninio pobūdžio dokumentas, skirtas tik Etikos tarybos išsamiam ir argumentuotam sprendimui (dokumentui) surašyti, be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad Rūmų Etikos tarybos veiklos nuostatai nereglamentuoja Etikos tarybos posėdžio protokolo ir jo surašymui daryto garso įrašo perdavimo procedūros, todėl nėra pagrindo spręsti dėl Etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo perdavimo galimybės.

3. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsniu, administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios, tačiau nuo prašymo įteikimo dienos praėjo daugiau kaip 20 darbo dienų ir jokio teigiamo ar neigiamo atsakymo negavo, apie prašymo nagrinėjimo pratęsimą taip pat nėra informacijos. Asmeniui teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrina Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka.

4. Pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas vykdo viešojo administravimo funkcijas. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir VAĮ nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad, teikiant informaciją vadovaujamasi informacijos išsamumo principu, reiškiančiu, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Pagal Etikos tarybos veiklos nuostatų 20 punktą, pasibaigus skundo nagrinėjimui, Tarybos pirmininkas Rūmų pirmininkui perduoda skundo nagrinėjimo medžiagą, pasirašytą posėdžio protokolą, sprendimą ir savo komentarą apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur už skundo paruošimą, 50 Eurų konsultacija (1 val.).

5. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas painioja dvi iš esmės skirtingas skundų nagrinėjimo procedūras, t. y. skundo nagrinėjimą Etikos taryboje, kur gali būti konstatuojamas profesinės etikos pažeidimas, o klausimo dėl nuobaudos taikymo sprendimas perduodamas Atestavimo komisijai, ir savarankišką skundo nagrinėjimą Atestavimo komisijoje. Pareiškėjas iniciavo skundo nagrinėjimą abiejuose organuose, t. y. tiek Etikos taryboje, tiek Atestavimo komisijoje. Nagrinėjimas Etikos taryboje šiuo metu jau yra baigtas ir jis neturi tiesioginės įtakos skundo nagrinėjimui Atestavimo komisijoje, todėl neaišku, kokiu tikslu pareiškėjas reikalauja Etikos tarybos posėdžio garso įrašo. Lietuvos architektų rūmų tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 13-05 patvirtintų Profesinės etikos tarybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 49 punkte numatyta, jog Etikos tarybos posėdžio protokolo pagrindu parengiamas Etikos tarybos sprendimas. Sprendimas skelbiamas Lietuvos architektų rūmų internetiniame puslapyje su Etikos tarybos pirmininko komentaru. Taigi, Etikos tarybos posėdžio garso įrašas ir protokolas yra tik techninio pobūdžio instrumentai skirti Etikos tarybos sprendimui parengti. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su parengtu sprendimu, kuriame užfiksuotos visos architekto drausmės bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Etikos tarybos nariai, kaip architektūros srities profesionalai, turi kompetenciją savarankiškai nagrinėti drausmės bylas ir nustatyti, kokios aplinkybės bylos nagrinėjimui yra reikšmingos (Etikos tarybos sprendime todėl ir yra išskiriamos dalys „Pateikto skundo esmė“, „Atsakovo paaiškinimų esmė“, „Sprendimui reikšmingos aplinkybės“ ir kt.). Vien tai, jog pareiškėjo interesų netenkina drausmės bylos išnagrinėjimo rezultatas, nereiškia, jog Etikos tarybos sprendimui reikšmingas aplinkybes nustatė netinkamai, kadangi jų nustatymas yra Etikos tarybos, o ne pareiškėjo ar architekto kompetencija. Pareiškėjas savo galbūt pažeistų teisių gynimui pasirinko netinkamą būdą, kadangi abu minėti organai sprendžia architektų atsakomybės – drausminės ir administracinės – klausimus, o ne nagrinėja asmenų individualių teisių ar interesų galimus pažeidimus.

7. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-178-525/2018, atsakovas nurodė, kad net ir neigiamas Etikos tarybos sprendimas, kuriuo konstatuotas Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimas, nėra skųstinas, kadangi nesukelia teisinių pasekmių. Nors nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės šiek tiek skiriasi, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo logika, galima daryti išvadą, kad Etikos tarybos sprendimas dėl architekto profesinės etikos pažeidimų nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl reikalavimas pateikti jam techninę medžiagą, kurios pagrindu buvo parengtas Etikos tarybos sprendimas, yra nepagrįstas.

8. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų skundo turiniui, nes pareiškėjas nenurodė, dėl kurio organo ir kokių konkrečių veiksmų ar neveikimo jis kreipiasi į teismą, taip pat nenurodė, kokias jo teises galbūt pažeidžia priimtas Etikos tarybos sprendimas, kurio jis net neskundžia, bei kaip jos būtų apgintos, pareiškėjui gavus Etikos tarybos posėdžio garso įrašą. Tai patvirtina, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir padrikai dėstomas teisinis reglamentavimas, kuris net nėra susijęs su keliamų klausimų nagrinėjimu, nepatvirtina jo reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas klaidingai nurodo, kad informacija apie skundo nagrinėjimą jam nebuvo teikiama, kadangi jis ją gavo tiek žodžiu, tiek raštu.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – įpareigojo Lietuvos architektų rūmus pareiškėjui išduoti 2018 m. spalio 10 d. 15.30 val. Rūmų Etikos tarybos posėdyje darytą garso įrašą ir protokolą. Taip pat pareiškėjui iš atsakovo priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad:

10.1 Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo Rūmams išduoti 2018 m. spalio 10 d. 15.30 val. Etikos tarybos posėdžio metu darytą garso įrašą ir protokolą.

10.2 Atsakovas nagrinėjo pareiškėjo 2019 m. kovo 1 d. prašymą ir į jį atsakė 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. S19/03/190, paaiškindamas, kad Etikos tarybos posėdžio protokolas yra techninio pobūdžio dokumentas, skirtas tik Etikos tarybos išsamiam ir argumentuotam sprendimui (dokumentui) surašyti, be to atkreipė dėmesį ir į tai, kad Nuostatai nereglamentuoja Etikos tarybos posėdžio protokolo ir jo surašymui daryto garso įrašo perdavimo procedūros, todėl nėra pagrindo spręsti dėl Etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo perdavimo galimybės.

10.3 Atsakovas, nagrinėdamas prašymą dėl informacijos pareiškėjui suteikimo, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Ginčo, kad atsakovas vykdo viešojo administravimo funkcijas, tarp šalių nėra.

10.4 Tai, kad pareiškėjo prašomas 2018 m. spalio 10 d. 15.30 val. Rūmų Etikos tarybos posėdyje darytas garso įrašas ir protokolas nebuvo jam pateiktas, patvirtino ir atsakovo atstovė teismo posėdyje.

11. Teismas vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą; Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus; taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punktu, kuriame nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.

12. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl Etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo pateikimo galimybės. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Etikos tarybos posėdžio protokolas yra techninio pobūdžio dokumentas, skirtas Etikos tarybos sprendimui (dokumentui) surašyti, o Nuostatai nereglamentuoja Etikos tarybos posėdžio protokolo ir jo surašymui daryto garso įrašo perdavimo procedūros, tačiau tiek Įstatymas, tiek Taisyklės numato asmeniui teisę gauti įstaigos, šiuo atveju atsakovo, turimą informaciją – Etikos tarybos posėdžio garso įrašą ir protokolą, kurios pagrindu priimtas Etikos tarybos sprendimas.

13. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė, kodėl nėra pagrindo pateikti pareiškėjo prašomo Etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo, juolab, kad pareiškėjo prašomas garso įrašas ir protokolas nėra nei įslaptinti, nei su žyma riboto naudojimo. Vien tai, kad Nuostatai nereglamentuoja prašomų dokumentų perdavimo procedūros, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pažeisti asmens teisės gauti informaciją. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos informacijos, nesudaro pagrindo teigti, kad nėra pagrindo spręsti dėl Etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo perdavimo galimybės, nes teisės aktai atsakovui nedraudžia paprašyti patikslinti prašymą, paprašant nurodyti prašomos informacijos tikslus.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, turi būti tenkinamas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjui išduoti 2018 m. spalio 10 d. 15.30 val. Rūmų Etikos tarybos posėdyje darytą garso įrašą ir protokolą.

15. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti teismo išlaidas, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2, 8.19 punktų nuostatomis. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, bylos sudėtingumą ir teisinių paslaugų kompleksiškumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą teismui 200 Eur ir 50 Eur už konsultaciją) atlyginimą.

III. 16. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos iš Lietuvos architektų rūmų nepriteisiamos, kadangi yra nepagrįstos.

17. Atsakovo manymu, skundžiamo teismo sprendimo išvados padarytos, neįvertinus Etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo specifikos bei netinkamai apibrėžiant pareiškėjo teisę gauti informaciją. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo teismas suformavo praktiką, jog profesinės savivaldos organizacija asmenims privalo teikti visą informaciją, netgi techninio pobūdžio vidaus dokumentaciją, nesukeliančią jokių padarinių pareiškėjų teisėms ar pareigoms, vertintinas kaip nepagrįstas; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė nagrinėjamu atveju Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas.

18. Atsakovas pažymi, kad, kaip buvo nurodyta atsakant pareiškėjui, jokie teisės aktai, t. y. nei Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymas, nei Nuostatai nenumato organizacijos techninio pobūdžio informacijos, įskaitant garso įrašus ir protokolus, teikimo asmenims tvarkos. Minėta techninio pobūdžio medžiaga nepriskirtina prie privalomos teikti informacijos pareiškėjams. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo teisė gauti informaciją buvo užtikrinta, pateikus jam architekto G. P. teiktą medžiagą bei Etikos tarybos sprendimą. Pareiškėjo siekis gauti garso įrašą, kuriame užfiksuota ir uždara Etikos tarybos posėdžio dalis, girdimi Etikos tarybos narių pasisakymai, diskusijos, vertintinas kaip noras gauti perteklinę informaciją, o be garso įrašo susipažinimas su protokolu neturi prasmės, kadangi jame užfiksuota posėdžio eiga, nurodant garso įrašo laiką.

19. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo akcentuota, kad garso įraše užfiksuoti atskirų Etikos tarybos narių pasisakymai, nuomonės, nors galutinis sprendimas dėl profesinės etikos pažeidimo priimamas balsų dauguma, todėl teikiant garso įrašą pareiškėjui, kiltų grėsmė, jog atskiri Etikos nariai bus persekiojami dėl jų neviešų pasisakymų, kurie pareiškėjo teisėms ar pareigoms neturi jokios įtakos. Šie argumentai Vilniaus apygardos administracinio teismo nebuvo įvertinti.

20. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodo, kad pareiškėjas į bylą pateikė 2019 m. balandžio 10 d. atstovavimo sutarties, sudarytos su advokatu M. S., kopiją ir pinigų priėmimo kvito Nr. 1055204 kopiją. Taigi, pareiškėjas patvirtino tik tai, jog su advokatu yra sudaręs atstovavimo sutartį ir jam už kažkokias teisines paslaugas ir nedetalizuoto dokumento surašymą yra sumokėjęs 250 Eur. Atsakovo manymu, pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui turi būti pateikiamas kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl net ir skundo tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidos iš Lietuvos architektų rūmų negalėjo būti priteistos.

21. Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur.

22. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad jam yra nesupranta, kuo vadovaudamasis atsakovas daro išvadas apie pareiškėjo pavojingumą Etikos tarybos nariams, taip pat nesuprantama, kodėl atsakovas užslaptino prašomą pateikti informaciją, kuria jis disponuoja, nepateikus jos ir teismui pareikalavus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis).

23. Pareiškėjo manymu, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atitinka ABTĮ ir Rekomendacijų reikalavimus. Pareiškėjas pažymi, kad šis prašymas yra bylos I t., b. l. 30–31, kuriame nurodyta, kad 250 Eur bylinėjimosi išlaidos susideda iš 200 Eur už skundo paruošimą ir 50 Eur konsultacija (1 val.).

24. Vadovaudamasis ABTĮ 40, 139 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Rekomendacijų 8.11 punktu, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Ginčas byloje kilo dėl įpareigojimo Lietuvos architektų rūmams pateikti 2018 m. spalio 10 d. 15.30 val. Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos posėdžio metu darytą garso įrašą ir protokolą.

26. Iš byloje pateiktų duomenų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 1 d. kreipėsi į Lietuvos architektų rūmus su prašymu pateikti Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos 2018 m. spalio 10 d. 15:30 val. posėdžio metu darytą garso įrašą ir protokolą.

27. Lietuvos architektų rūmai, atsakydami į pareiškėjo 2019 m. kovo 1 d. prašymą, 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. S19/03/190 „Dėl gauto skundo“ pareiškėją informavo, kad Profesinės etikos tarybos protokolas yra techninio pobūdžio dokumentas, skirtas tik Profesinės etikos tarybos išsamiam ir argumentuotam sprendimui (dokumentui) surašyti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Profesinės etikos tarybos nuostatai nereglamentuoja Profesinės etikos tarybos posėdžio protokolo ir jo surašymui daryto garso įrašo perdavimo procedūros, todėl nėra pagrindo spręsti dėl Profesinės etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo perdavimo galimybės.

28. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 12 d. teiktame skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo reikalavimą įpareigoti Lietuvos architektų rūmus išduoti 2018 m. spalio 10 d. 15:30 val. Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos posėdžio metu darytą garso įrašą ir protokolą. Pareiškėjas akcentavo, kad per VAĮ 31 straipsnyje nustatytą terminą (20 darbo dienų) jis negavo jokio sprendimo dėl 2019 m. kovo 1 d. pateikto prašymo.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir VAĮ 2 straipsnio 4 dalies, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 25 punkto nuostatas, darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl Profesinės etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo pateikimo galimybės. Teismo vertinimu, tiek Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, tiek Taisyklės numato asmeniui teisę gauti įstaigos, šiuo atveju atsakovo, turimą informaciją – Profesinės etikos tarybos posėdžio garso įrašą ir protokolą, kurios pagrindu priimtas Profesinės etikos tarybos sprendimas, todėl skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovą pareiškėjui pateikti 2018 m. spalio 10 d. 15.30 val. Profesinės etikos tarybos posėdyje darytą garso įrašą ir protokolą.

30. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdamas, kad teismo išvados padarytos, neįvertinus Profesinės etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo specifikos bei netinkamai apibrėžiant pareiškėjo teisę gauti informaciją. Atsakovas laikosi nuomonės, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija yra techninio pobūdžio medžiaga, nepriskirtina prie privalomos teikti informacijos pareiškėjams.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundė atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus, skundo rezoliucinėje dalyje prašė įpareigoti atsakovą pateikti jam Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos 2018 m. spalio 10 d. 15:30 val. posėdžio metu darytą garso įrašą ir protokolą, kurio prašė 2019 m. kovo 1 d.; skunde nurodė, kad gavo Profesinės etikos tarybos 2018 m. spalio 10 d. sprendimą, tačiau 2019 m. kovo 6 d. vykusiame Profesinio atestavimo komisijos posėdyje sprendimas dėl architekto G. P. galimai padarytų pažeidimų nebuvo priimtas.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje viešojo administravimo subjekto vilkinimas atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, p. 296). Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

33. Šiuo atveju atsakovo 2019 m. kovo 27 d. raštas Nr. S19/03/190 „Dėl gauto skundo“ patvirtina, kad jis atsisakė pareiškėjui pateikti 2018 m. spalio 10 d. Profesinės etikos tarybos posėdžio garso įrašą ir protokolą bei pagrindė tokį sprendimą (Profesinės etikos tarybos protokolas yra techninio pobūdžio dokumentas, skirtas tik Profesinės etikos tarybos išsamiam ir argumentuotam sprendimui (dokumentui) surašyti; Profesinės etikos tarybos nuostatai nereglamentuoja Profesinės etikos tarybos posėdžio protokolo ir jo surašymui daryto garso įrašo perdavimo procedūros), todėl šis atsakymas negali būti vertinamas kaip atsakovo neveikimas. Jei atsakovas pareiškėjui nebūtų pateikęs jokio atsakymo (tiek teigiamo, tiek neigiamo), tik tuomet būtų galima laikyti, jog jis vilkina atlikti veiksmus (neveikia).

34. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas, nes skundžiamame sprendime vertino atsakovo atsisakymo pateikti prašomą informaciją priežastis ir padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl Profesinės etikos tarybos posėdžio garso įrašo ir protokolo pateikimo galimybės, t. y. iš esmės vertino atsakovo 2019 m. kovo 27 d. raštą Nr. S19/03/190 „Dėl gauto skundo“, nors pareiškėjas skunde neformulavo reikalavimo šį raštą panaikinti, nepateikė argumentų dėl šio rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.

36. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino argumentų, jog garso įraše užfiksuoti atskirų Etikos tarybos narių pasisakymai, nuomonės ir kad teismas nepagrįstai taikė nagrinėjamu atveju Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas, plačiau dėl jų nepasisakoma, nes šie argumentai procesiniam sprendimo priėmimui nagrinėjamu atveju nebeturi teisinės reikšmės. Kartu paminėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus ir kad ši teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo plenarinės sesijos 1979 m. balandžio 26 d. sprendimą byloje Sunday Times prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 6538/74); pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės turimą informaciją apie jį. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kurio 2 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 23 d. redakcija) nustatyta, kad šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir VAĮ nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms.

Pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą Rūmai yra pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui dėl pirmiau paminėtos priežasties nėra būtinumo atskirai pasisakyti, ar Architektų rūmai yra būtent tokia asociacija, kuriai taikytinas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas ir ar šis įstatymas reglamentuoja nuomonės gavimą / teikimą (pareiškėjas prašė suteikti turimą informaciją ne apie jį, o prašė Etikos tarybos narių nuomonių apie būsimo sprendimo projektą (pagal Lietuvių kalbos žodyną nuomonė turi tris reikšmes – pažiūra, nusistatymas, įsitikinimas (https//www.lkz.lt), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke nurodoma, kad „nuomone galima vadinti dokumentą, kuriame išdėstytas požiūris į kokį nors darbą:

Nuomonė apie nutarimo projektą)“ (žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/11994-nuomone).

37. Apibendrindama anksčiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, neteisingai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinį sprendimą, kuris turi būti panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

38. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

39. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Tačiau šiuo atveju galutinis sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai. Taigi, pareiškėjas šioje byloje neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą.

40. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo naudai iš atsakovo priteista 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, naikintinas ir pareiškėjo prašymas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Lietuvos architektų rūmų apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atmesti ir nepriteisti jam bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė