7e0e1d01-a855-4eaa-a90b-c7be9a61b9fe · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-654/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14674-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aleno Piesliako, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Agnei Lopuchinai,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,nuteistajam T.

R., jo gynėjai advokatei Svetlanai Proninai,nukentėjusiajai J. R., jos atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.T.

R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. R., gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nebendrauti su nukentėjusiÄ ja, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta. J. R. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir jai priteista iÅ¡ T. R. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė T. R. nuteistas dėl to, kad 2016 m. kovo 27 d., apie 17.00 val., bÅ«damas savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sutuoktine J. R. metu, J. R. pakilus į namo antrÄ aukÅ¡tÄ ir kraunantis daiktus vaikų kambaryje, jis atėjęs į kambarį bei paėmęs jai abejomis rankomis už kaklo suspaudė, po to sugriebęs J. R. už plaukų jÄ tampė. Dėl Å¡ių jo veiksmų J.

R. neteko virÅ¡ugalvio užpakalinės srities plaukų, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. praÅ¡o panaikinti 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu atiduodant T. R. pagal laidavimÄ bei sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį.Apeliantas mano, kad apkaltinamasis nuosprendis turėtų bÅ«ti priimamas ir bausmė paskiriama tik tada, kai nėra pagrindų ar sÄ lygų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vilniaus rajono apylinkės teismo paskirtÄ 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę jis laiko per griežtu nubaudimu.

Apylinkės teismas neatsižvelgė, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra visos BK 40 straipsnyje nurodytos sÄ lygos taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Jis yra jauno amžiaus, perspektyvus, pirmÄ kartÄ padaręs nusikalstamÄ veikÄ , administracine tvarka nebaustas, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių, atsiprašė nukentėjusiosios, yra pagrindo manyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, gerai charakterizuojamas darbe, aktyviais veiksmais padėjo teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ dalies atlygino neturtinę žalÄ .Teismas netinkamai vertino laiduotojų T.

V. ar Z. R. praÅ¡ymus atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo motyvas dėl laiduotojų subjektyvios nuomonės apie minėtÄ Ä¯vykį, kuri buvo pagrindas netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįstas. Baudžiamojoje byloje yra pateikti apelianto ir laiduotojų T. V. ir Z. R. praÅ¡ymai perduoti T. R. laiduotojų atsakomybei pagal laidavimÄ , charakteristikos, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad Å¡ie asmenys yra verti pasitikėjimo bei daro nuteistajam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Pagal teismų praktikÄ pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. T. V. ir Z. R. yra verti teismo pasitikėjimo, kadangi praeityje nėra teisti, nėra bausti administracine tvarka, abu turintys aukÅ¡tuosius iÅ¡silavinimus. Teismas neatsižvelgė ir į prokuroro pozicijÄ Å¡ioje byloje, kai netgi prokuroras ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu prašė atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad nuteistasis savo prisipažinimu tik siekia iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi sÄ Å¾iningai neatskleidžia visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Pagal teismų praktikÄ visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiÅ¡kinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybes. Nors visiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, priteisė nukentėjusiajai J. R. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , įskaitęs sumokėtus 200 eurų ir papildomai priteisė 500 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi teismų praktika, kurioje priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo ar tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 1500 eurų. Mano, kad neturtinės žalos dydis yra per didelis, nepagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nukentėjusiosios patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Apylinkės teismas neįvertino, kad nukentėjusioji J. R., teikdama teismui civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų dydžio neturtinės žalos, jo nepagrindė jokiais įrodymais. Nukentėjusioji dėl šio įvykio nekvietė policijos pareigūnų į medikus nesikreipė, po įvykio buvo darbinga, teismo proceso metu nurodė, kad įvykio metu jokio skausmo nepatyrė, nepatyrė jokios turtinės žalos. Nukentėjusiosios neva patirti dvasiniai išgyvenimai yra paremti vien tik žodžiais ir jos lakia fantazija.

J. R. akivaizdžiai siekia materialinės naudos turėdama tikslÄ pasipelnyti. Be to, teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, kai priteisiamos sumos yra iki 300 eurų. Nukentėjusiosios atsiliepimas į apeliacinio skundo argumentus Atsiliepimu į nuteistojo T. R. atstovo apeliacinį skundÄ nukentėjusioji J. R. praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo T. R. nukentėjusiosios naudai 600 eurų advokato iÅ¡laidoms padengti už teisinę konsultacijÄ , atsiliepimo parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuodugniai ir atsakingai apsvarstė galimybę atleisti T.

R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tuo pagrindu pagrįstai konstatavo, kad atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų nėra. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingÄ tolesnio elgesio korekcijÄ bÅ«tent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiÅ¡ka, brandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę.

Tuo tarpu T. R. yra suaugęs, subrendęs vyras, įgijęs mediko iÅ¡silavinimÄ , turintis Å¡eimÄ , pastovų atsakingÄ darbÄ , dėl to akivaizdu, kad pastarojo asmenybė, gebėjimas kontroliuoti ir suprasti savo veiksmus bei socialiniai įgÅ«džiai yra pilnai susiformavę. Laidavimo instituto taikymas T. R. net ir esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatos sÄ lygoms nebÅ«tų efektyvus ir tikslingas, atitinkantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtį ir esmę.Pažymi, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia bÅ«tinybę ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo principo kai analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai, taip pat proporcingumo principo.

Dėl Å¡ios priežasties nustatydami neturtines žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais bei taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiajai dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ , moralinį stresÄ ir pažeminimÄ , kas akivaizdžiai pablogina gyvenimo kokybę.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas įvertino, kad kaltinamasis sužalojo J. R. mažamečių dukrų akivaizdoje, tyčiniais veiksmais, be jokios priežasties ir dingsties. Nors nuteistasis praÅ¡o neturtinę žalÄ vertinti 200 eurų suma, pagal formuluojamÄ teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 1500 eurų. Taigi teismas įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pagrįstai nusprendė, kad 200 eurų suma Å¡iuo atveju yra nepakankama atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas, taip pat prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo. Apeliaciniame skunde apeliantas praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Byloje yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos sÄ lygos atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai pasisakė dėl BK 40 straipsnio taikymo. Pažymėjo, kad kaltinamasis formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau nemano, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos, o jo prisipažinimÄ laikė formaliu.

T. R. nebuvo nuoÅ¡irdus ir neatskleidė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Taip pat teismas įvertinęs bylos duomenis iÅ¡reiÅ¡kė abejonę, kad T. R. prieÅ¡ Å¡eimos narius smurtavo pirmÄ kartÄ ir darė iÅ¡vadÄ , kad atleidus T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nebÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslai. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ia teismo pozicija.BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ir tik esant įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ visumai.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad T. R. anksčiau teistas nebuvo (t. 1, b. l. 134), taigi jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga yra tada, kai nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau Å¡i sÄ lyga nereiÅ¡kia kaltinamojo pareigos pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t.

VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali rodyti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015).Pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad T.

R. gailėjimasis nėra nuoÅ¡irdus. Taip pat nuteistojo gailėjimÄ si vertino ir nukentėjusioji nurodžiusi, kad ji pažįsta nuteistÄ jį ir negali jo atsipraÅ¡ymo vertinti kaip nuoÅ¡irdaus. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant bylÄ teisme T. R. nurodė, jog pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai, nurodė jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes ir pripažino esminius faktus, savo elgesį vertino kritiÅ¡kai. Teigė, kad žmonos atsipraÅ¡yti neturėjo galimybės, nes jam buvo uždrausta bendrauti su sutuoktine ir vaikais.

AtsipraÅ¡yti galėjo tik teismo posėdžių metu, nes prieÅ¡ tai su žmona tiesiogiai negalėjo bendrauti (t. 1, b. l. 181-187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis dar kartÄ atsiprašė nukentėjusiosios. Ikiteisminio tyrimo metu stengėsi susitarti dėl žalos atlyginimo, yra atlyginęs dalį teismo priteistos neturtinės žalos (200 eurų). Pirmosios instancijos teisme apklaustas T. V. paaiÅ¡kino, kad dėl įvykio T. R. nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyveno ir labai gailėjosi, jie dažnai aptardavo įvykį (t. 2, b. l. 12-14).

Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu T. R. savanoriÅ¡kai pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, papasakojo nusikalstamos veikos aplinkybes, tokį savo elgesį vertino kritiÅ¡kai, gailėjosi taip padaręs, iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ turtinę žalÄ . Kolegija sutinka su nukentėjusiÄ ja, kad 12 metų pažinodama nuteistÄ jį ji pažįstÄ jį geriau nei visi kiti proceso dalyviai, tačiau negali vadovautis tik jos subjektyviu situacijos įvertinimu. Gailėjimasis yra asmens vidinė bÅ«sena, kurios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka – atsipraÅ¡ymas, gal ne visuomet atitinka nukentėjusios pusės lÅ«kesčių, jos vertinama kaip neproporcinga patirtoms kančioms ar padarytai žalai, tačiau tuo pačiu formaliais bÅ«dais neiÅ¡matuojama.

Å ioje nuosprendžio dalyje iÅ¡vardintos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga, jog T. R. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . T. R. veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta. Kolegija mano, kad yra pagrindas manyti, kad T. R. nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų. Kaip minėta, jis anksčiau teistas nebuvo. Jis buvo baustas administracine tvarka: 2007 m. vasario 19 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. pagal ATPK 123 straipsnį, administracinės nuobaudos nebegalioja, paskirtos baudos sumokėtos laiku.

Nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dienÄ galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 1, b. l. 135). T. R. darbovietės pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 120). Nuteistasis turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirba Nacionaliniame vėžio institute akuÅ¡eriu – ginekologu. Teisėjų kolegija T. R. nusikalstamus veiksmus vertina kaip vienkartinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , kuris dėl pasikeitusių aplinkybių – sutuoktiniai iÅ¡siskyrė, nebegyvena kartu, nesikartos.

Tikimybė, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas yra labai maža, o Å¡is įvykis ir jo pasekmės bus pamokantys. T. R. yra jauno amžiaus, atkaklus ir darbÅ¡tus, ir bÅ«tų neteisinga remiantis tik subjektyvia nuomone apie nenuoÅ¡irdų atsipraÅ¡ymÄ jį nuteisti, paskirti bausmę ir įraÅ¡yti teistumÄ .Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sÄ lygų visumÄ , bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse įtvirtintÄ reikalavimÄ , susijusį su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali bÅ«ti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį turintys galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K–86-895/2015, 2K-445/2016, 2K-52-648/2017).Teisėjų kolegija nevertina skundo argumentų dėl laiduotojų T.

V. ir Z. R. tinkamumo bÅ«ti laiduotojais, nes nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka posėdžio metu T. R. tėvas M. R. apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ atleisti nuteistÄ jį T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimÄ , todėl teismas vertina M. R. tinkamumÄ bÅ«ti laiduotoju. PraÅ¡yme laiduotojas nurodė, kad yra T. R. tėvas, jam žinomos visos nuteistojo moralinės savybės, kurias pats jam diegė. Yra įsitikinęs, kad ateityje T. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Po įvykio nuteistasis gyvena kartu su laiduotoju ir jo žmona Z.

R.. Å eima T. R. yra autoritetas. Laiduotojas mano, kad jo gyvenimo bÅ«das, susikurtas Å¡eimos modelis yra verti pasitikėjimo, dėl to jis gali daryti T. R. teigiamÄ Ä¯takÄ (t. 2, b. l. 88). Å ias aplinkybes laiduotojas patvirtino ir teismo posėdžio metu. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad M. R. nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi aukÅ¡tÄ jį medicininį iÅ¡silavinimÄ , nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Jis yra (duomenys neskelbtini) profesinės sÄ jungos, (duomenys neskelbtini) draugijos narys. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs M. R. norÄ , pasiryžimÄ ir galimybes kontroliuoti ir daryti teigiamÄ poveikį savo sÅ«naus elgesiui, jo teigiamas asmenines ir socialines savybes mano, kad jis BK 40 straipsnio prasme yra tinkamas ir teismo pasitikėjimo vertas laiduotojas, turintis realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ T. R..BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė. Å iuo nuosprendžiu jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl jo padėtis Å¡velnėja. Be to, nežiÅ«rint teigiamai charakterizuojamos T. R. asmenybės kolegija mano, kad jo pasiryžimÄ nedaryti naujų nusikalstamų veikų dar labiau paskatins laiduotojui skirtinas užstatas, kuris, jam padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tų iÅ¡ laiduotojo paimtas. Kolegija mano, kad atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes ir turtinę padėtį laiduotojui skirtinas 1000 eurų užstatas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Skunde apeliantas ginčija priteistos neturtinės žalos dydį. Jo nuomone, neturtinės žalos dydis yra per didelis ir nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, kai priteisiamos sumos yra iki 300 eurų.Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais.

Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai ar Å¡eiminiams santykiams.Nukentėjusioji J. R. prašė iÅ¡ nuteistojo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė fizinį skausmÄ , moralinį stresÄ ir pažeminimÄ . Teigė, kad pablogėjo jos reputacija, jai teko keisti darbÄ .

Jaučia didelę baimę gyvendama namuose, nes nebesijaučia saugi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino žalos padarinius, jų sunkumÄ , asmens turėtų galimybių praradimÄ . Atsižvelgė į formuojamÄ teismų praktikÄ , kai priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja nuo 150 eurų iki 1 500 eurų bei aplinkybę, kad nuteistasis yra atlyginęs dalį neturtinės žalos. Nurodė, kad 200 eurų suma, kuriÄ atlygino T.

R., nagrinėjamu atveju nėra pakankama. Konstatavo, kad J. R. civilinis ieškinys 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui ir pagrįstai jį sumažino.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad neturtinė žala nebuvo padaryta, nenustatyta duomenų dėl neigiamų sveikatos problemų ateičiai, smurtas buvo pavartotas mažamečių vaikų akivaizdoje. Skundo argumentas, kad nukentėjusioji nesikreipė į medikus ir po įvykio buvo darbinga nesuteikia pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį labiau nei yra sumažintas pirmosios instancijos teisme.

Nors apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji nesikreipė į policijÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad buvo Å¡ventinis laikotarpis, o nukentėjusiajai nuvykus pas savo tėvus ir susisiekus su policijos pareigÅ«nais, jai buvo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡yti kitÄ darbo dienÄ . Å ie argumentai rodo, kad apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas.Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusioji pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji advokatui už atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sumokėjo 600 eurų (t. 2, b. l. 80).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos, advokatų paslaugoms apmokėti, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ T. R.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria T.

R. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, panaikinti ir atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį jo tėvui M. R.. Laidavimo terminÄ nustatyti dviem metams. Nustatyti 1000 eurų užstatÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. ir laiduotojui M. R., kad: Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Priteisti iÅ¡ nuteistojo T.

R. nukentėjusiajai J. R. 600 eurų proceso išlaidų. Teisėjų kolegija:                                                     Jolanta Čepukėnienė Gintaras Dzedulionis Alenas Piesliakas