A-756-1888-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1888/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00426-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

atsakovo atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, ir Kauno tardymo izoliatoriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. aktą Nr. 13-34 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 2S-1330; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 61 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI). Nuo 2010 metų gegužės mėnesio pabaigos, pareiškėjui būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, jį pradėjo kankinti stiprus dantų skausmas. Pagal Kauno TI administracijos nustatytą tvarką, siekiant patekti pas gydytoją odontologą, būtina pirmadienį arba trečiadienį užsirašyti tam skirtame žurnale, kadangi gydytojas odontologas Kauno TI dirba tik antradieniais ir ketvirtadieniais, ir tik iki pietų. Pareiškėjas nustatyta tvarka užsirašydavo pas odontologą, tačiau pas jį negalėjo patekti, kadangi gydytojas odontologas atostogavo, o Kauno TI administracija nepasirūpino jo pavadavimu. Pareiškėjas gydytojo odontologo buvo priimtas tik po dviejų mėnesių. Per tą laiką pareiškėjas turėjo kęsti labai stiprų dantų skausmą. Pareiškėjo nuomone, tokie Kauno TI administracijos veiksmai vertintini kaip žiaurus, nežmoniškas elgesys ir kankinimas. Todėl pareiškėjas 2011 m. kovo 1 d. kreipėsi su skundu į Kauno TI direktorių. Į pareiškėjo skundą buvo atsakyta Kauno TI direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. raštu Nr. 13-34, kuriame buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, tačiau pastarasis 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 2S-1330 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo nuomone, jo skundus Kauno TI direktorius ir Kalėjimų departamentas išnagrinėjo formaliai. Pareiškėjas dar 2010 m. liepos 7 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, 2010 m. gruodžio 20 d. buvo surašyta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2010/1-792, kurioje pareiškėjo skundas dėl nesuteiktos odontologo pagalbos buvo pripažintas pagrįstu. Dėl to, kad Kauno TI neužtikrino reikiamos gydytojo odontologo pagalbos teikimo, pareiškėjas patyrė dideles kančias, kadangi du mėnesius turėjo kęsti nepakeliamą skausmą. Patirtai žalai atlyginti, pareiškėjo nuomone, jam priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 61 000 Lt suma.

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad suimtasis R. K., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, atvyko į Kauno TI 2010 m. gegužės 21 d. Pirminė suimtojo gydytojų apžiūra buvo atlikta 2010 m. gegužės 24 d. Apžiūros metu R. K. skundėsi sumuštos nugaros skausmu, pykinimu dėl galvos sumušimo. Kitų nusiskundimų pirminės gydytojų apžiūros metu R. K. neturėjo. R. K. 2010 metų gegužės 25 ir 31 dienomis buvo konsultuotas šeimos gydytojo dėl nusiskundimų strėnų skausmais.

Jam buvo skirtas gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. R. K. registravosi 2010 m. birželio 1 d. odontologo konsultacijai, nenurodydamas priežasties. R. K. buvo išrašytas talonas apsilankymui pas odontologą 2010 m. rugpjūčio 3 d. Tokia praktika buvo taikoma dėl didelio pacientų skaičiaus, bandant sureguliuoti jų srautus (Kauno TI odontologas, pagal patvirtintą Sveikatos priežiūros tarnybos etatinę struktūrą, dirba tik 0,5 etato krūviu). R. K. vėl registravosi odontologo konsultacijai 2010 m. birželio 3 d. ir 2010 m. birželio 8 d., tačiau, kadangi jam buvo paskirta odontologo konsultacijos data, priimtas nebuvo.

Odontologo kasmetinių atostogų metu (nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2010 m. liepos 12 d.) R. K. birželio 17, 23, 28 dienomis, taip pat liepos 9, 21 dienomis lankėsi pas šeimos gydytoją, tačiau dantų skausmu nesiskundė ir gydymo neprašė. Pagal įrašus asmens sveikatos istorijoje, 2010 m. liepos 2 d. tarp suimtojo ir budinčio bendrosios praktikos slaugytojo kilo konfliktas, kadangi suimtasis nepagrįstai reikalavo didelio kiekio priešuždegiminių nuskausminamųjų vaistų. Teigdamas, kad jam skauda dantį, suimtasis R. K. vėl registravosi pas odontologą liepos 13, 15, 20, 27 dienomis.

Dėl didelio pacientų skaičiaus, jis buvo priimtas 2010 m. liepos 27 d. Iki gydytojo odontologo konsultacijos 2010 m. liepos 27 d. R. K. gavo simptominį gydymą nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (esant skausmui). Pareiškėjui nepalanki situacija susiklostė dėl didelio pacientų, kuriems reikėjo odontologo pagalbos, skaičiaus ir prastos dantų būklės, kuri tokia buvo dar iki jam atvykstant į Kauno TI. Tačiau tai, kad odontologo pagalba pareiškėjui buvo suteikta pavėluotai, nesukėlė jokių komplikacijų ir neturėjo žymesnės įtakos bendrai pareiškėjo sveikatos būklei.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2010 m. gruodžio 20 d. pažymoje Nr. 4D-2010/1-792 pateiktą rekomendaciją, Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas odontologas buvo įpareigotas priimti visus užsiregistravusius pacientus tik įvertinęs jų būklę, skirti taloną vėlesniam laikui ir pirmenybę teikti būtinajai pagalbai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 700 litų neturtinės žalos atlyginimą, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 100 punkte nustatyta, kad kiekvienam atvykusiam į tardymo izoliatorių naujam suimtajam turi būti suteikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šioje įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas. Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad: „Suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje“.

Pareiškėjas R. K. į Kauno TI atvyko 2010 m. gegužės 21 d. (b. l. 17). Pirminės apžiūros metu 2010 m. gegužės 24 d. pareiškėjas skundėsi sumuštos nugaros skausmu, pykinimu dėl galvos sumušimo (b. l. 37). Iš Suimtųjų ir nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui žurnalo įrašų matyti, kad pareiškėjas laikėsi priėmimui pas medicinos specialistus registravimosi tvarkos. R. K. 2010 m. birželio 1 d. registravosi odontologo konsultacijai. Pareiškėjas odontologo konsultacijai taip pat registravosi 2010 m. birželio 3 d., 2010 m. birželio 8 d., 2010 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 15 d. Pareiškėjas buvo priimtas gydytojo odontologo tik 2010 m. liepos 27 d. (b. l. 21-27). Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, tą dieną jis buvo tik apžiūrėtas, o pagalba jam nebuvo suteikta. Realios odontologo paslaugos jam buvo suteiktos tik 2010 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 66). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2010 m. birželio 1 d. registravimosi pas odontologą metu R. K. jau patyrė fizinį dantų skausmą. Iš budėjimo perdavimo žurnalo įrašų matyti, jog pareiškėjas danties skausmu skundėsi 2010 m. birželio 3 d., 2010 m. birželio 5 d., 2010 m. birželio 13 d., 2010 m. birželio 27 d., 2010 m. liepos 2 d., 2010 m. liepos 4 d. - 7 d., 2010 m. liepos 10 d. - 11 d., 2010 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 15 d., 2010 m. liepos 20 d., 2010 m. liepos 23 d. - 24 d., 2010 m. liepos 26 d., dėl ko jam buvo duoti skausmą malšinantys vaistai. Pareiškėjo teigimu, 2010 m. liepos 27 d. jis buvo priimtas gydytojo odontologo, bet nebuvo gydytas. Tačiau iš medicininės kortelės matyti, kad minėtą dieną R. K. 46 dantis buvo išvalytas beveik iki kieto audinio ir atlikti kiti būtinieji veiksmai (atverta DK ir abu MKK), skirti skalavimai (b. l. 33). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja apklausta gydytoja R. D. A., nurodydama, kad buvo atverti kanalai, nudrenuotas pūlinys ir dantis buvo gydomas (b. l. 33, 87). Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apima laikotarpį nuo 2010 m. birželio 3 d., t. y. nuo tada, kai pareiškėjas kreipėsi dėl vaistų nuo danties skausmo išdavimo, iki pirmojo medicininių paslaugų suteikimo, t. y. 2010 m. liepos 27 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Liudytoja R. D. A. paaiškino, kad pareiškėjo 46 dantis buvo labai suiręs, tačiau skausmas nebuvo ypatingai intensyvus. Tokią išvadą liudytoja padarė atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas minėtą dantį atsisakė ištraukti. Dantis buvo gydomas (b. l. 86-87). Pareiškėjo teigimu, šiuo metu dantis yra užgydytas (b. l. 87). Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimais, tačiau pripažino, kad pareiškėjas turėjo nepatogumų (b. l. 67). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui net 14 kartų buvo skirti medikamentai dantų skausmui malšinti. Odontologo paslaugų nesuteikimą laiku atsakovas motyvuoja dideliu pacientų kiekiu ir tuo, kad gydytojas atostogavo nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2010 m. liepos 13 d. Tačiau danties skausmu pareiškėjas pradėjo skųstis 2010 m. birželio 3 d. Iš teismui pateikto darbo grafiko matyti, kad gydytojas dirbo 2010 metų birželio 3, 4, 8, 10 dienomis (b. l. 19). Todėl, esant danties skausmui, odontologo paslaugos, kaip neatidėliotinos, privalėjo būti suteiktos. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio savalaikis gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis). Kauno TI veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti pateisinami gydytojo odontologo atostogomis bei dideliu pacientų kiekiu ir yra vertintini kaip neveikimas. R. K. patyrė nepatogumus ir fizinį skausmą, o vertinimas, kokio tai pobūdžio skausmas, intensyvus ar nedidelis, yra subjektyvus dalykas, priklausantis nuo kiekvieno žmogaus jutiminių savybių ir patirties, ir nėra svarbus vertinant neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies kontekste. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjui, išgyvenančiam danties skausmą, laiku nebuvo suteiktos odontologo paslaugos (jis nebuvo priimtas odontologo tuomet, kai jis dar nebuvo išėjęs atostogų). Nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. liepos 27 d. pareiškėjui buvo duodami tik nuskausminamieji vaistai, kas nelaikytina problemos išsprendimu iš esmės. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas pajuto danties skausmą praėjus dviem savaitėms po atvykimo į Kauno TI. Liudytoja R. D. A. nurodė, kad pareiškėjo dantis buvo suiręs (b. l. 86). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas laivėje, tinkamai nesirūpino dantų priežiūra ir į Kauno TI atvyko jau turėdamas problemą. Šiuo metu dantis yra išgydytas. Jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui nekilo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra mažintinas – pareiškėjui priteistinas 700 litų neturtinės žalos atlyginimas.

Iš skundžiamo Kauno TI direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. rašto Nr. 13-34 matyti, kad šiuo raštu atsakovas informavo pareiškėją apie tai, kokiomis dienomis jis registravosi dėl danties skausmo suimtųjų ir nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui žurnale ir kada buvo priimtas ir gydomas. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kada gydytojas atostogavo. Kalėjimų departamentas, kaip išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka institucija, 2011 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 2S-1330 nurodė, kad apie odontologo suteiktas paslaugas pareiškėjui buvo atsakyta 2010 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2S-2377. Kalėjimų departamentas rašte taip pat nurodė, kad registruojantis pas gydytoją odontologą, esant ūmiam danties skausmui, būtina tai nurodyti prašyme. Kauno TI direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. raštas Nr. 13-34 ir Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 2S-1330 yra informacinio pobūdžio aktai, kuriuose institucijų nuomonė dėl R. K. sveikatos būklės nėra išsakyta, todėl naikinti jų nėra pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti arba pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti, priteisiant pareiškėjui jo prašytą neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Kauno TI direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. rašte Nr. 13-34 ir Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 2S-1330 nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, kiekvieną kartą, užsiregistruodamas gydytojo odontologo priėmimui, nurodydavo, kad jaučia nepakeliamą dantų skausmą, tačiau tai nebuvo pažymima suimtųjų ir nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui žurnale. Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 2S-1330 nurodyta medicininės pagalbos teikimo tvarka realiai nefunkcionuoja.

Kauno TI direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. raštu Nr. 13-34 ir Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2S-1330 buvo tik formaliai atsakyta į pareiškėjo skundus. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai įvertino pareiškėjo patirtą žalą. Moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą.

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Teismas, pagal Konstituciją (inter alia jos 109 straipsnį) privalantis vykdyti teisingumą, turi, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, vadovaudamasis teise, inter alia nenusižengdamas teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju teismo priteista 700 litų suma yra akivaizdžiai per maža pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Dėl nesuteiktos medicininės pagalbos pareiškėjas, uždarytas kameroje, ilgą laiką kentėjo nepakeliamus skausmus. Šiuo atveju tai vertintina kaip žiaurus, nežmoniškas elgesys ir kankinimai. Tai yra akivaizdus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pareiškėjo nuomone, teismo priteista suma yra neproporcinga jo patirtoms kančioms.

Atsiliepimu į pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atsakovas Kauno TI prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas laisvėje, tinkamai nesirūpino dantų priežiūra ir į Kauno TI atvyko jau turėdamas problemą. Pareiškėjas ne tik atsisakė ištraukti dantį, bet ir nesikreipė į Kauno TI administraciją su prašymu perkelti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam būtų suteikta gydytojo odontologo konsultacija ir gydymas. Kauno TI pareiškėjui buvo skiriami medikamentai dantų skausmui malšinti. Kauno TI gydytojui odontologui grįžus iš atostogų, pareiškėjo dantis buvo išgydytas. Jokių komplikacijų pareiškėjo sveikatai šiuo atveju nekilo. Todėl, atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjui priteistas 700 litų neturtinės žalos atlyginimas, yra teistas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija Kauno tardymo izoliatoriaus 2011 m. kovo 28 d. raštą Nr. 13-34, kuriuo buvo atsakyta į jo skundą ir prašo priteisti 61 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą pareiškėjas sieja su, jo manymu, neteisėta Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veika dėl laiku nesuteiktos odontologo pagalbos.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad dėl danties skausmo pareiškėjui odontologo paslaugos, kaip neatidėliotinos, privalėjo būti suteiktos. Teismas konstatavo, jog dėl nesuteiktų odontologo paslaugų nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. liepos 27 d. pareiškėjas patyrė nepatogumus ir fizinį skausmą, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino 700 Lt suma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog tokia suma yra akivaizdžiai per maža, kadangi dėl nesuteiktos medicininės pagalbos jis ilgą laiką kentėjo nepakeliamus skausmus, o tai vertintina kaip žiaurus, nežmoniškas elgesys ir kankinimai pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2010 m. gegužės 21 d. Pirminės apžiūros metu 2010 m. gegužės 24 d. R. K. danties skausmu nesiskundė, nurodė kitas sveikatos problemas (b. l. 37). Stomatologo konsultacijai pareiškėjas registravosi 2010 m. birželio 1 d., birželio 3 d., birželio 8 d., liepos 13 d., liepos 15 d., gydytojo odontologo priimtas 2010 m. liepos 27 d., ir jam suteikta stomatologinė pagalba (b. l. 21). Iš budėjimo perdavimo žurnalo įrašų matyti, kad R. K. danties skausmu pradėjo skųstis 2010 m. birželio 3 d. ir jam kas kelios dienos (t. y., birželio 3, 5, 13, 26 dienomis, liepos 2, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 13, 15, 20, 23, 25, 26 dienomis) jo prašymu buvo duodami nuskausminamieji vaistai. Pareiškėjas 2010 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo priimamas gydytojo terapeuto, tačiau iš jo sveikatos istorijos matyti, kad apie danties skausmą gydytojui pasiskundė tik liepos 2 d. (b. l. 37-42). Įvertinusi šias aplinkybes bei kitus byloje surinktus įrodymus (gydytojos odontologės R. D. A. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 86)) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog dėl atsakovo neveikimo pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas, būdamas laisvėje pats nesirūpino dantų priežiūra, į Kauno tardymo izoliatorių atvyko jau turėdamas šią sveikatos problemą. Be to, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas tenkindavosi gaunamais medikamentais ir, nesant galimybės gauti gydytojo odontologo paslaugos Kauno tardymo izoliatoriuje, nereikalavo nukreipti jį į laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl nepakeliamo (anot pareiškėjo) danties skausmo. Šios aplinkybės duoda pagrindo atmesti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus apie bemieges naktis kenčiant nepakeliamą danties skausmą, prilygstantį žiauriems kankinimams kaip nepagrįstus. Byloje nėra duomenų, kad Kauno TI sąmoningai siekė pažeminti, kankinti pareiškėją, ir be tam tikros priežasties (gydytojo odontologo atostogų) iš karto nesuteikė jam tinkamos medicininės pagalbos. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad dantis buvo išgydytas, taigi konstatuotas teisių pažeidimas pareiškėjui negrįžtamų pasekmių neturėjo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Vertindama bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pagrįstai įvertino 700 Lt suma. Tokia išvada neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pateiktai konstitucinei žalos atlyginimo sampratai. Didinti pirmosios instancijos teismo priteistą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti nėra jokio pagrindo, kadangi pareiškėjas jokių papildomų objektyvių įrodymų tam pagrįsti nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė