7e0a9bbb-a6df-4f47-b1e4-2c13ffb88eee · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-24841-996/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19286-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Normantui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ atstovei advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : G. B. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 1–6) uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir praÅ¡ydamas įmonės praÅ¡ymÄ , teiktÄ Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintÄ â€“ nurodant iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo įmonės naudai 4 049,50 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimÄ , atmesti bei priteisti jam iÅ¡ įmonės bylinėjimosi iÅ¡aidas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2017 m. balandžio 27 d. su atsakove sudarė darbo sutartį ir buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas, sekančiÄ dienÄ jis iÅ¡vyko į reisÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę tikslu iÅ¡vežti krovinius atsakovei priklausančiu automobiliu MAN, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis) ir priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – priekaba) (toliau kartu – transporto priemonė), 2017 m. birželio 8 d. atvyko į Kales miestÄ Jungtinėje Karalystėje, patikrinęs transporto priemonę jokių vizualių apgadinimų nepastebėjo, pasienio pareigÅ«nai patikrino jo ir transporto priemonės dokumentus ir jį praleido, transporto priemonės tentai ir plombos buvo sveiki ir nepažeisti.

Nurodė, kad laukiant pasienio ruože, pro Å¡alį einantis pasieniečių tarnybinis Å¡uo užuodė į priekabÄ nelegaliai įlipusius ir pasislėpusius 6 asmenis, kurie Jungtinėje Karalystėje buvo neteisėtai, pareigÅ«nai konstatavo, kad jis nepateikė jokių transporto priemonėje esančių instrukcijų, kuriose bÅ«tų apraÅ¡yta sistema, naudojama siekiant užkirsti keliÄ nelegaliam asmenų gabenimui į Jungtinę Karalystę, taip pat transporto priemonėje nebuvo rastas ir kontrolinis sÄ raÅ¡as, kuriame bÅ«tų registruojami vairuotojo po sustojimo atlikti patikrinimai, transporto priemonėje nebuvo specialių trosų ir spynų.

Teigė, kad atlikę tyrimÄ Jungtinės Karalystės pareigÅ«nai taip pat konstatavo, jog transporto priemonėje nebuvo tinkamai funkcionuojančios bei veiksmingos sistemos, kuria bÅ«tų siekiama užkirsti keliÄ nelegaliam asmenų gabenimui, Å¡io tyrimo pagrindu jam buvo paskirta asmeninė 3 600 svarų bauda (už kiekvienÄ iÅ¡ 6 priekaboje buvusį nelegalų asmenį po 600 Jungtinės Karalystės svarų), t. y. 4 049,50 Eur, o atsakovei buvo paskirta 1 400 svarų bauda už kiekvienÄ iÅ¡ 6 priekaboje nelegaliai buvusių asmenų, taip pat nurodyta, kad incidento metu transporto priemonė buvo neapsaugota, nebuvo specialaus troso, spynų, patikrinimo metu transporto priemonėje nebuvo kontrolinio transporto priemonės patikrinimų sÄ raÅ¡o, atitinkamai, galutinėje stotelėje, prieÅ¡ važiuojant į uostÄ , nebuvo įrodymų, kad transporto priemonė buvo kruopščiai apžiÅ«rėta.

IeÅ¡kovo teigimu, iÅ¡vykstant į reisÄ buvo iÅ¡duoti lapai, kuriuose buvo fiksuojami transporto priemonės apžiÅ«ros duomenys (atlikti iÅ¡oriniai patikrinimai), Å¡ie lapai buvo sunumeruoti ir juos po kiekvieno reiso reikėdavo priduoti darbdavei, nes po reiso pilnai neatsiskaičius ir nepridavus visų dokumentų, nebuvo mokamas atlyginimas, taigi ir Å¡iuo atveju, Jungtinės Karalystės pasienio pareigÅ«nams buvo pateikti minėti lapai, todėl negalima sutikti su teiginiais, kad patikrinimo metu transporto priemonėje nebuvo kontrolinio transporto priemonės patikrinimų sÄ raÅ¡o.

Pažymėjo, kad įmonė numatytų imperatyvių reikalavimų suteikti vairuotojams tinkamus mokymus, kaip naudotis sistema, kad ši būtų veiksminga ir kad kokie nors asmenys, slapta įlipę į transporto priemonę, nelegaliai nepatektų į Jungtinę Karalystę, nesuteikė, todėl, ieškovo vertinimu, neapmokytas darbuotojas neturi ir negali turėti specifinių žinių, kaip apsaugoti transporto priemonę nuo nelegalių migrantų, kai važiuoja vienas, o kelionės metu jam reikia laikytis minimalaus poilsio reikalavimų.

Teigė, kad atsakovė, reikalaudama visiÅ¡ko žalos atlyginimo, savo reikalavimÄ , pateiktÄ 2020 m. balandžio 15 d. Darbo ginčų komisijai, grindžia 2017 m. balandžio 27 d. Å¡alių sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi, tačiau visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) neteko galios, įsigaliojus 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymui.

Nurodė, kad pats incidentas Jungtinėje Karalystėje įvyko 2017 m. birželio 8 d., o visos procedÅ«ros dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėtos tik 2020 metais, kai galiojo nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs DK. Pabrėžė, kad atsakovė, be visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, taip pat teigė, kad praÅ¡o atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė patyrė dėl darbuotojo veiksmų, tačiau Å¡iuo atveju matyti, kad 3 600 svarų bauda paskirta ne įmonei, o asmeniÅ¡kai jam, baudos jam nesumokėjus bÅ«tų pradėti priverstiniai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai jo atžvilgiu, nes teisinę pareigÄ sumokėti paskirtÄ baudÄ turi asmuo, kurio atžvilgiu priimtas minėtas nutarimas, kuriuo jam skiriama bauda, atitinkamai priverstinis baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų perduotas iÅ¡ieÅ¡koti ne iÅ¡ atsakovės, o iÅ¡ jo, be to, atsakovė pati savavaliÅ¡kai sumokėjo jam paskirtÄ baudÄ , neturėdama nei jo praÅ¡ymo, nei įgaliojimo (teisinio pagrindo) tokius veiksmus atlikti, tačiau reikalauja atlyginti žalÄ , motyvuodama, kad darbuotojas padarė žalÄ darbdavei.

Atkreipė dėmesį į tai, kad DK nėra numatytas žalos atlyginimas, kai darbdavė, neturėdama įgaliojimo ar sutarties su darbuotoju, apmoka darbuotojui paskirtÄ baudÄ , o po to teigia, kad darbuotojas padarė žalÄ darbdavei ir reikalauja jÄ atlyginti. Pabrėžė, kad pagal darbo sutartį, jis atsakingas už saugų transporto priemonės vairavimÄ ir krovinio nuvežimÄ jam pavestu marÅ¡rutu, jam nenustatyta transporto priemonės apsauga, be to, darbdavei priskiriant Å¡iÄ funkcijÄ , mokymų organizavimas suteikiant vairuotojui specialiÄ sias žinias tenka darbdavei.

Teigė, kad Å¡iuo atveju yra požymiai, jog darbuotojui paskirta bauda, darbdavei nevykdant savo pareigos organizuoti tinkamus mokymus vairuotojui bei darbuotojÄ apmokyti dirbti tiek, kiek tai bÅ«tina jo darbo funkcijai atlikti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad plomba ir spynos buvo, o trosas jam nutrÅ«ko Ispanijoje prieÅ¡ 2 savaites iki ginčo įvykio Jungtinėje Karalystėje, apie trÅ«kusį trosÄ jis pranešė įmonės vadybininkui, įmonė pažadėjo jam trosÄ pristatyti, tačiau jam jo neatvežė (trosÄ atvežė tik jau kitam vairuotojui), trosas naudojamas tam, kad neatsidarytų puspriekabės Å¡onai; tuo metu buvo pabėgėlių pikas; prieÅ¡ vykdamas į Jungtinę Karalystę pernakvojo Belgijoje aikÅ¡telėje, kur nakvoti turėjo įmonės leidimÄ , iÅ¡vykdamas į uostÄ transporto priemonę patikrino – apžiÅ«rėjo jÄ vizualiai, jokių pažeidimų nepastebėjo, tentas nebuvo supjaustytas, vežamas krovinys buvo labai aukÅ¡tas, jis neturėjo kopėčių, kad tinkamai jį apžiÅ«rėti, užlipti be kopėčių nebuvo galimybės, pareigÅ«nams nepranešė, kad trosas trÅ«kęs, o jis neturintis kopėčių ir tinkamai negalintis patikrinti, ar į transporto priemonę niekas neįlipo nelegaliai; pareigÅ«nų Å¡uniui aptikus nelegalius asmenis puspriekabėje jis su transporto priemone nebuvo sulaikytas, nuvažiavo toliau; gavęs įmonės 2020 m. vasario 20 d. raÅ¡tÄ dėl baudos sumokėjimo jis jokių veiksmų nesiėmė, laukė Darbo ginčų komisijos posėdžio; apmokymų įmonė nebuvo suteikusi, buvo duoti pavyzdžiai kaip reikia pildyti lapus; iki įsidarbindamas pas atsakovę jis vairuotoju buvo dirbęs jau ilgai, dirbo atsakovės keturiose dukterinėse įmonėse, visose transporto priemonėse bÅ«davo instrukcijos.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 87–93). Atsakovė paaiÅ¡kino, kad darbuotojas 2017 m. balandžio mėnesį iÅ¡vyko į reisÄ (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su jai priklausančiais automobiliu su priekaba bei jos klientų kroviniais, vykdant minėtÄ pervežimÄ 2017 m. birželio 8 d.

Jungtinėje Karalystėje ieÅ¡kovo vairuojamoje transporto priemonėje kompetentingoms Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms atlikus patikrinimÄ buvo rasti nelegaliai į Jungtinę Karalystę įvežti asmenys, ko pasekoje Jungtinės Karalystės kompetentingos teisėsaugos institucijos dėl to skyrė ieÅ¡kovui 3 600 GBP (4 049,50 Eur) baudÄ , Jungtinės Karalystės pareigÅ«nai nustatė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas nesiėmė ir neatliko visų reikiamų ir tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, jog į transporto priemonę nepatektų kiti asmenys, t. y. nustatyta, kad incidento dienÄ transporto priemonė rasta neapsaugota, nebuvo jokių specialaus troso, plombų ar spynų naudojimo požymių, nebuvo jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas visos kelionės į Jungtinės Karalystės kontrolės punktÄ metu bÅ«tų atlikęs patikrinimus, nebuvo rasta įrodymų, kad tokia apžiÅ«ra bÅ«tų buvusi atlikta, nebuvo jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų registravęs kokiÄ nors minėtos priemonės patikrÄ , kuriÄ jis bÅ«tų galėjęs atlikti, kas patvirtina ieÅ¡kovo neteisėtus, netinkamus veiksmus krovinio pervežimo metu, t. y. ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių, netikrino, nekontroliavo krovinio pakrovimo ir vežimo taip, kad bÅ«tų užtikrinta, jog transporto priemonėje nebÅ«tų paÅ¡alinių asmenų, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovas privalo jai atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų jos patirtÄ 4 049,50 Eur nuostolių sumÄ , t. y. baudÄ , kuriÄ ji sumokėjo Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms pavedimu.

Pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 12 dalis nustato, jog visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo, įsigaliojus Å¡iam įstatymui netenka galios, naujojo DK komentare dėl 6 straipsnio 12 dalies nuostatos pažymima, kad DK įsigaliojimo dienÄ galiojusios visiÅ¡kos materialinės sutartys su darbuotoju ar darbuotojų grupe netenka galios, kita vertus, pagal jas galima iÅ¡sireikalauti žalos, padarytos iki DK įsigaliojimo, atlyginimÄ , vadinasi, konstatuotina, kad jei žala padaryta galiojant senajam DK (iki 2017 m. liepos 1 d.), kai buvo sudarytos ir galiojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, tokiu atveju žalos galima reikalauti pagal tokias sutartis, ir kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, įvykis įvyko ir ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai, lėmę žalÄ , atlikti ir nustatyti 2017 m. birželio 8 d., t. y. iki naujojo DK įsigaliojimo, todėl tai, kad įsigaliojus naujajam DK visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos su darbuotojais, neteko galios nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti, jog pagal tokias sutartis iki naujojo DK įsigaliojimo padaryta žala negali bÅ«ti reikalaujama.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, jos priedus, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį ir kitus dokumentus, turėjo suprasti ir žinoti, suprato ir žinojo, kad 2017 m. balandžio 27 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 10 punkto 10 papunktis numato, jog (duomenys neskelbtini) pilnai atsakingas už paÅ¡alinių asmenų buvimÄ transporto priemonėje (kabinoje, priekaboje ir t. t.) ir privalo apmokėti visas jam ir įmonei skirtas baudas už nelegalių žmonių pervežimÄ ;

žinojo ir suprato sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas, t. y. kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 2.2. punktas numato, kad darbuotojas įsipareigoja tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes gautas darbo metu ir imtis visų priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai atsirasti; 2.3. punktas numato, kad darbuotojas įsipareigoja imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamÄ materialinių vertybių, perduotų jo pareigoms atlikti ir materialinių vertybių, gautų darbo metu, saugumÄ , todėl akivaizdu ir neabejotina, kad tiek pagal sudarytÄ darbo sutartį, tiek pagal kitas sutartas sÄ lygas, į darbo funkcijas įeina ir transporto priemonės saugus ir tinkamas naudojimas darbo funkcijoms atlikti, darbuotojui perduotos transporto priemonės ir kito inventoriaus saugumas, iÅ¡saugojimas.

Teigė, kad ieÅ¡kovas buvo tinkamai apmokytas, supažindintas su visomis darbo funkcijoms atlikti reikalingomis tvarkomis, instrukcijomis, taisyklėmis, tÄ 2017 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovas dokumente pavadinimu (duomenys neskelbtini) instruktažas patvirtino savo paraÅ¡u, t. y. ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, jog jis su instruktažu supažindintas jam suprantama kalba, jį suprato ir pasižadėjo vykdyti, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų buvęs supažindintas su minėtomis taisyklėmis, tvarkomis, instrukcijomis, neabejotina, jis bÅ«tų nedėjęs savo paraÅ¡o.

Pabrėžė, kad nors ieÅ¡kovas teigia, kad įmonė be pagrindo, savavaliÅ¡kai sumokėjo ne jai skirtÄ baudÄ , tačiau, pažymėjo, jei ji nebÅ«tų sumokėjusi paskirtos baudos, jai nebÅ«tų grÄ Å¾intos transporto priemonės, todėl ji buvo priversta sumokėti paskirtÄ baudÄ , taip pat dar iki paskirtos baudos sumokėjimo ji siuntė ieÅ¡kovui raginimÄ ir siÅ«lė susimokėti paskirtÄ baudÄ , tačiau ieÅ¡kovas jos nesumokėjo, vadinasi, ieÅ¡kovas turėjo galimybę pats susimokėti paskirtÄ baudÄ , apie tai žinojo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, be to, Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. sprendime konstatuota, kad ji įrodė, jog įmonė naudojo veiksmingÄ sistemÄ , kokia apraÅ¡yta dokumente „Nelegalių asmenų prevencija“ praktikos kodeksas“, todėl konstatuotina, jog nėra jokių jos neteisėtų veiksmų ir žala kilo iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų.

Nurodė, kad anot ieÅ¡kovo, taip pat buvo nustatyta, jog transporto priemonėje nebuvo specialaus troso, spynų, tačiau tai, kad ieÅ¡kovui buvo perduoti trosas ir spyna patvirtina transporto priemonės ir inventoriaus perdavimo aktas. Teigė, kad Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. sprendime buvo aiÅ¡kiai konstatuota, jog įmonė reikiamu lygiu teikia mokymus apie tai, kaip užkirsti keliÄ nelegaliai keliaujantiems asmenims ir kaip tikrinti transporto priemones, transporto priemonei skirtÄ apsaugos įrangÄ , taip pat ir tai, jog ji įrodė, kad įmonė naudojo veiksmingÄ sistemÄ , kokia apraÅ¡yta dokumente „Nelegalių asmenų prevencija“ praktikos kodeksas“.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovui buvo perduota transporto priemonė su visu inventoriumi, taip pat buvo perduoti transporto priemonės tikrinimo aktai, kuriuos jis turėjo pildyti nuolat tikrindamas transporto priemonę, tačiau neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių jis jų nenaudojo ir neteikė Jungtinės Karalystės oficialių institucijų pareigÅ«nams. PaaiÅ¡kino, kad DK (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d. ir taikytino Å¡iuo atveju, kadangi įvykis įvyko 2017 m. birželio 8 d.) 255 straipsnio 3 punktas numatė, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad tik teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ nurodė aplinkybę apie trÅ«kusį trosÄ , įmonei tokia aplinkybė nėra žinoma, ieÅ¡kovas Å¡ių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas buvo nurodęs, kad jis neturėjo troso ir spynos, Jungtinės Karalystės pareigÅ«nai nebuvo užfiksavę trÅ«kusio troso, todėl ieÅ¡kovo teiginys teismo posėdžio metu apie trÅ«kusį trosÄ yra tik ieÅ¡kovo gynybinė pozicija.

IeÅ¡kinys atmetamas. Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įmonėje buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), ir priedÄ prie darbo sutarties (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 94–100), Å¡alys 2017 m. balandžio 27 d. sudarė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 101–102), 2017 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovas įmonės direktoriaus įsakymu buvo komandiruotas vežti krovinius su transporto priemone (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 107), transporto priemonė jam buvo perduota 2017 m. balandžio 30 d. (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 134–137), Jungtinės Karalystės Border Force institucija 2020 m. vasario 19 d. priėmė sprendimÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui dėl 2017 m. birželio 8 d. ieÅ¡kovo komandiruotės metu vairuotoje transporto priemonėje rastų 6 nelegaliai besislepiančių asmenų (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 110–127), apie Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. priimtÄ sprendimÄ atsakovė ieÅ¡kovÄ informavo 2020 m. vasario 20 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl baudos sumokėjimo“, praÅ¡ydama iki 2020 m. kovo 25 d. sumokėti baudÄ ir apie tai informuoti įmonę (el. b. pyraÅ¡o t. I, l. 131–133), ieÅ¡kovui skirtÄ baudÄ atsakovė sumokėjo 2020 m. kovo 30 d. (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 128), įmonė 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl žalos iÅ¡ darbuotojo iÅ¡ieÅ¡kojimo (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 39–41), Darbo ginčų komisija sprendimu įmonės praÅ¡ymÄ patenkino – nurodė iÅ¡ieÅ¡koti įmonei iÅ¡ darbuotojo 4 049,50 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimÄ . Ginčui aktualiu laikotarpiu (pagal įvykio datÄ â€“ 2017 m. birželio 8 d.) galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ . DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: 1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaroma darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Konkrečių darbų ir pareigų sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse. Å i sutartis sudaroma raÅ¡tu. Joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas pas atsakovę nuo 2017 m. balandžio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini); Å¡alys 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad bus sudaroma visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (7 punkto 1 papunktis), darbuotojas įmonei padarytÄ Å¾alÄ atlygina per 30 dienų (10 punkto 1 papunktis), darbuotojas pilnai atsako už jam patikėtÄ transporto priemonę, už pilnÄ jos komplektacijÄ , kokia ji buvo perdavimo momentu (10 punkto 2 papunktis), darbuotojas pilnai atsakingas už paÅ¡alinių asmenų buvimÄ transporto priemonėje (kabinoje, priekaboje ir t. t.) ir privalo apmokėti visas jam ir įmonei skirtas baudas už nelegalių žmonių pervežimÄ (10 punkto 10 papunktis); 2017 m. balandžio 27 d. sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojas įsipareigojo tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes gautas darbo metu ir imtis visų priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai atsirasti (2.2. punktas), savo iniciatyva imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamÄ materialinių vertybių, perduotų jo pareigoms atlikti ir materialinių vertybių, gautų darbo metu, saugumÄ (2.3. punktas), visiÅ¡kai atlyginti įmonės patirtÄ Å¾alÄ pagal įmonės pateiktus žalos dydžio paskaičiavimus (2.5. punktas).

Akcentuotina, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečiÄ sutartį, su kuo jÄ sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju darbuotojo įsipareigojimai atlyginti žalÄ numatyti tiek sudarytoje darbo sutartyje, tiek visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje, ieÅ¡kovas Å¡ias sutartis pasirašė tÄ pačiÄ dienÄ , vadinasi, Å¡alys pasiekė bendrÄ susitarimÄ , ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su jų sÄ lygomis jų pasiraÅ¡ymo dienÄ sutiko, visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį jų neginčijo.

Kadangi į ieÅ¡kovo darbo funkcijas įėjo tarptautinių krovinių pervežimas, jis disponavo atsakovei priklausančiomis materialinėmis vertybėmis (įmonės transporto priemonėmis, vežamu kroviniu), tai pagrįstai, vadovaujantis DK 256 straipsnio 1 dalimi, su ieÅ¡kovu buvo pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. IÅ¡ aiÅ¡kaus visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, darbo sutarties turinio akivaizdu, kad ieÅ¡kovas suprato, už kÄ jis yra materialiai atsakingas. Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ .

Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sÄ lygos yra Å¡ios:

1) reali žala;

2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu);

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje;

6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors nauju reglamentavimu atsisakyta individualių materialinės atsakomybės sutarčių ir jos neteko galios, iki 2016 m.

DK įsigaliojimo (t. y. iki 2017 m. liepos 1 d.) padarytos žalos atlyginimas gali bÅ«ti pagal jas iÅ¡ieÅ¡komas, jeigu žalos padarymo aplinkybės atitinka tuo metu galiojusias materialinės atsakomybės sÄ lygas pagal įstatymÄ ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-695/2018). Nagrinėjamu atveju žala padaryta 2017 m. birželio 8 d., t. y. iki 2017 m. liepos 1 d. naujojo DK įsigaliojimo, todėl Å¡alių sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis tuo metu galiojo ir turi bÅ«ti taikoma, todėl atmetamas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis Å¡iam ginčui netaikoma.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovo, vykdančio savo darbo funkcijas komandiruotės metu Jungtinėje Karalystėje, vairuojama transporto priemonė 2017 m. birželio 8 d. buvo patikrinta Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos pareigÅ«nų ir joje rasti 6 nelegaliai Jungtinėje Karalystėję esantys asmenys, dėl ko Jungtinės Karalystės Border Force institucija 2020 m. vasario 19 d. priėmė sprendimÄ dėl 4 049,50 Eur (3 600 GBP) baudos skyrimo ieÅ¡kovui, kuriame konstatuota, jog įmonė reikiamu lygiu teikia mokymus apie tai, kaip užkirsti keliÄ nelegaliai keliaujantiems asmenims ir kaip tikrinti transporto priemones, transporto priemonei skirtÄ apsaugos įrangÄ , įmonė įrodė, jog ji naudojo veiksmingÄ sistemÄ , kokia apraÅ¡yta dokumente „Neleglių asmenų prevencija: praktikos kodeksas“, tačiau ieÅ¡kovas nenaudojo transporto priemonei skirtos apsaugos įrangos, visos kelionės į Jungtinės Karalystės kontrolės punktÄ metu neatliko patikrinimų, galutinėje stotelėje prieÅ¡ važiuojant į uostÄ neatliko kruopščios transporto priemonės apžiÅ«ros, neregistravo transporto priemonės patikros, kuriÄ jis bÅ«tų galėjęs atlikti (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 110–127). Nors ieÅ¡kovas teigė, kad jis nesutinka, jog patikrinimo metu transporto priemonėje nebuvo kontrolinio transporto priemonės patikrinimų sÄ raÅ¡o, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos patikrinimo duomenų teisingumu, tuo labiau kai įmonė su 2020 m. vasario 20 d. raÅ¡tu darbuotojui buvo įteikusi Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. sprendimÄ (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 131–133), tačiau ieÅ¡kovas pastebėjimus dėl jo neva neteisingų duomenų įmonei neteikė.

Nors ieÅ¡kovas teigė, kad jam įmonė nesuteikė jokių mokymų dėl transporto priemonės saugojimo ir tai neįėjo į jo darbo pareigas, tačiau, pastebėtina, 2017 m. balandžio 27 d. pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 94–96) darbuotojas prisiėmė pareigÄ bÅ«ti pilnai atsakingu už paÅ¡alinių asmenų buvimÄ transporto priemonėje (kabinoje, priekaboje ir t. t.) ir apmokėti visas jam ir įmonei skirtas baudas už nelegalių žmonių pervežimÄ (darbo sutarties 10 punkto 10 papunktis), pasiraÅ¡ydamas visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 101) jis prisiėmė pareigÄ saugoti jam perduotas materialines vertybes (visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 2.3. punktas), pasiraÅ¡ydamas priedÄ prie visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 102) jis prisiėmė pareigÄ nuolat stebėti transporto priemonę, nepalikti jos be priežiÅ«ros (priedo prie visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 2.1., 2.2., 2.3. punktai), pasiraÅ¡ydamas (duomenys neskelbtini) instruktaÅ¾Ä (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 103–104) patvirtino gavęs iÅ¡ įmonės nelegalų (Anglija) ir vagysčių prevencijos instrukcijas ((duomenys neskelbtini) instruktažo 8 punktas), kas patvirtina kartu ir tai, kad 2008 m. sausio 1 d. parengtÄ InstrukcijÄ vairuotojams dėl apsaugos nuo nelegalių asmenų patekimo į transporto priemones (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 105–106) ieÅ¡kovas pasirašė kartu su visais dokumentais 2017 m. balandžio 27 d. įsidarbinimo įmonėje dienÄ . Taigi, visa aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad į darbuotojo pareigas įėjo transporto priemonės saugumo užtikrinimas (kad į jÄ nepatektų nelegalÅ«s asmenys) ir įmonė buvo jam suteikusi reikiamÄ instruktaÅ¾Ä dėl transporto priemonės saugojimo. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats ieÅ¡kovas, prieÅ¡ įsidarbindamas pas atsakovę, jis (duomenys neskelbtini) jau dirbo ilgÄ laikÄ kitose keturiose atsakovės dukterinėse įmonėse, instrukcijos bÅ«davo transporto priemonėse, įmonė buvo iÅ¡davusi pavyzdžius kaip pildyti lapus.

Kartu pastebėtina ir tai, kad įmonė darbuotojui į reisÄ su transporto priemone buvo iÅ¡davusi reikiamas transporto priemonės apsaugojimo priemones (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 134–137), taigi, darbuotojas turėjo galimybę jas panaudoti. Jungtinės Karalystės Border Force institucija konstatavo, jog ieÅ¡kovas nenaudojo troso, plombų ir spynų. Nors iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas pripažįsta neturėjęs troso ir spynų, tačiau teismo posėdžio metu jau tvirtino juos turėjęs, tik kad trosas jam trÅ«ko Ispanijoje prieÅ¡ dvi savaites iki ginčo įvykio ir apie tai jis pranešė įmonei, kuri žadėjo jam pristatyti naujÄ trosÄ , bet to nepadarė, tačiau tokių savo teiginių ieÅ¡kovas jokiais įrodymais nepagrindė, įmonė nurodė neturinti žinių apie teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie trÅ«kusį trosÄ .

Pabrėžtina, jog civilinės byos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, dėl to kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 straipsnis). Taigi, Å¡alys pačios sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia jų argumentams pagrįsti, kad teismas galėtų įsitikinti jų pagrįstumu. Aplinkybė, kad darbdavė turi įrodyti patirtÄ Å¾alÄ , neatleidžia darbuotojo nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus. Be to, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nors žinojo, jog tuo metu buvo pabėgėlių pikas, jo puspriekabės trosas trÅ«kęs ir pro puspriekabės Å¡onÄ tokiu atveju gali patekti asmenys, jis prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į uostÄ transporto priemonę apžiÅ«rėjo tik vizualiai, Jungtinės Karalystės pareigÅ«nams nepranešė, jog trosas trÅ«kęs, o veždamas aukÅ¡tÄ krovinį ir neturėdamas kopėčių jis negalintis tinkamai patikrinti, ar puspriekalbėje nesislepia asmenys, taigi, darbuotojas elgėsi itin aplaidžiai.

Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015). Matyti, kad apie Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. priimtÄ sprendimÄ atsakovė ieÅ¡kovÄ informavo 2020 m. vasario 20 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl baudos sumokėjimo“, praÅ¡ydama iki 2020 m. kovo 25 d. sumokėti baudÄ ir apie tai informuoti įmonę bei pridėdama Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. priimtÄ sprendimÄ (el. b. pyraÅ¡o t.

I, l. 131–133), ieÅ¡kovas į atsakovės raÅ¡tÄ nereagavo, nors jam buvo sudaryta galimybė pačiam sumokėti baudÄ , todėl jam to neatlikus ieÅ¡kovui skirtÄ 4 049,50 Eur baudÄ atsakovė sumokėjo 2020 m. kovo 30 d. (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 128). Pastebėtina, kad Jungtinės Karalystės Border Force institucijos 2020 m. vasario 19 d. sprendime buvo konstatuota, jog įmonė yra solidariai atsakinga už darbuotojo baudÄ , todėl įmonė elgėsi tinkamai apmokėdama jos darbuotojui skirtÄ baudÄ , kuriÄ pastarasis ignoravo, ir tokiu bÅ«du įmonė patyrė žalÄ dėl darbuotojo veiksmų.

Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas visiÅ¡kai sutinka su atsakovės teiginiu, jog ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių, netikrino, nekontroliavo krovinio pakrovimo ir vežimo taip, kad bÅ«tų užtikrinta, jog transporto priemonėje nebÅ«tų paÅ¡alinių asmenų, taip ieÅ¡kovas atliko neteisėtus veiksmus, nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, žala kilo iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų. Taigi, iÅ¡ viso dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 4 049,50 Eur žalÄ .

Byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sÄ lygos. Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 255 straipsnio 3 punktu, darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , kadangi jis buvo pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimÄ mažinti ar reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015).

Å iuo atveju, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atlyginęs atsakovės patirtÄ Å¾alÄ pilnai ar iÅ¡ dalies, prieÅ¡ingai, darbdavė įrodė, kad ieÅ¡kovas žinojo apie padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei, tačiau jos raÅ¡tÄ dėl žalos atlyginimo ignoravo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimÄ mažinti ar reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas darbdavei iÅ¡ darbuotojo priteisti 4 049,50 Eur žalos atlyginimÄ .

Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieÅ¡kinys atmetamas; teismas priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 049,50 Eur žalos atlyginimÄ ; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovui nėra.

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 907,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias ji sumokėjo jÄ atstovavusiai advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei (el. b. apyraÅ¡o t.

I, b. l. 79, 151–153). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 907,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškovo G.

B. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ (į. k. 122282884) iÅ¡ ieÅ¡kovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 049,50 Eur (keturių tÅ«kstančių keturiasdeÅ¡imt devynių eurų ir penkiasdeÅ¡imties euro centų) žalos atlyginimÄ , 907,50 Eur (devynių Å¡imtų septynių eurų ir penkiasdeÅ¡imties euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimÄ Nr. DGKS-3667 darbo byloje Nr. APS-131-8777 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė