2019-12-18 Nr. AB-24132-3-61-3-04209-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1496-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04209-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 10-TE-1717 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti 260 Eur turtinei žalai atlyginti (pagal medicininius dokumentus) ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog tarnybinė nuobauda – papeikimas jam skirta už tai, kad jis 2017 m. spalio 27 d. neva neįvykdė Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus vedėjos V. B. nurodymo po darbo laiko nuvykti į Vilniaus AVPK pastatą, išsiaiškinti situaciją, susijusią su elektros sutrikimu administracinio pastato pirmojo aukšto laiptinės apšvietimo sistemoje, ir pašalinti gedimą. Manė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas vyko pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus AVPK Vidaus tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. K. tarnybinio nusižengimo tyrimą vykdė neturėdama pavedimo, numatyto Taisyklių 3 punkte, be to, pareiškėjas abejojo tyrėjos nešališkumu, objektyvumu, jos surinktų duomenų tikrumu, išsamumu ir patikimumu. Teigė, kad Vilniaus AVPK Vidaus tyrimo skyriaus viršininkės D. B. parengtame pranešime apie tarnybinį nusižengimą išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai, D. B. nepagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui papildomą informaciją, todėl pareiškėjas nežinojo, koks jo atliktas veiksmas laikomas galimu tarnybiniu nusižengimu, tokiu būdu apribojant jo teisę į teisinę gynybą, taip pat dalyvauti tyrime ir reikšti nušalinimus. V. K. 2017 m. lapkričio 29 d. nustatė itin trumpą laiką papildomam paaiškinimui pateikti. Pareiškėjo teigimu, informacijos nuslėpimas, patikrinimo vietoje neatlikimas rodo, kad V. K. galbūt buvo nurodyta, kaip užpildyti dokumentus.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad jis atsisakė vykti į Vilniaus AVPK pastatą, nes buvo penktadienio vakaras ir jis su šeimos nariais buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Tai, kad pareiškėjas informavo apie atsisakymo atvykti priežastis – neblaivumą, tarnybiniame pranešime patvirtino vyresnioji tyrėja E. E.. Toks pareiškėjo elgesys laikytinas sąžiningu ir protingu, jis laikėsi imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas nėra aprūpintas darbo įrankiais ir asmeninės apsaugos priemonėmis, jis nevykdo elektros įrenginių eksploatacijos, gedimų šalinimo darbai nepriskirti jo darbo funkcijai, jis neturi įgaliojimų vykdyti savarankiškus pirkimus (šiuo atveju – priimti sprendimą užsakyti išorinius avarinių darbų remonto darbus), o tarnybiniame pranešime nurodoma tikrovės neatitinkanti aplinkybė, kad, pagal Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, pareiškėjas turėjo teisę iškviesti avarinę tarnybą. Elektrikų ir santechnikų etatai įtraukti į kito padalinio darbuotojų sąrašą, jų darbo organizavimas vykdomas per Ūkio poskyrio vedėjo priimamus sprendimus. Pareiškėjo funkcijos susijusios su techninės kontrolės vykdymu, planų ir užduočių projektų rengimu, specialistų atranka, turto valdymu ir pan.

4. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog jis nėra statutinis valstybės tarnautojas, todėl, jo įsitikinimu, jo atžvilgiu negali būti taikomi Lietuvos policijos generalinio komisaro priimti teisės aktai, skirti statutinių valstybės tarnautojų darbo ir funkcijų vykdymo tvarkai. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su Policijos darbuotojų iškvietimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 5-V-655 (toliau – ir Iškvietimo taisyklės). Pareiškėjas neturėjo informacijos apie ekstremalios situacijos paskelbimą 2017 m. spalio 27 d. ir nebuvo informuotas, kaip turėtų elgtis paskelbus tokią situaciją. Pareiškėjas neturi žinių, pagal kokius požymius vidaus apšvietimo elektros tinklo gedimas gali būti pripažįstamas ekstremalia situacija. Pareiškėjui nesuteikta teisė laisvai įeiti į Vilniaus AVPK pastatą ir praeiti koridoriuose, laiptinėse, jis nedisponuoja raktais nuo rakinamų durų, rakinamų elektros skydelių. Pareiškėjas teigė, kad per pastaruosius 6 metus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), elektros įrangos ir įžeminimų varžų matavimai bei elektros skydelių bandymai nebuvo atlikti, nors tokie darbai turi būti atliekami kas 3 metus. Paaiškino, kad, 2017 m. spalio 27 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir neturėdamas jokių įrankių, esant sugedusiam atjungimo automatui pirmojo aukšto elektros skydelyje, jis negalėjo elektros grandinėje atjungti įtampos, todėl apribotas vartojimo režimas, pastatyti atitvarai prie sienos, kurioje įstatyta apšvietimo elektros paskirstymo dėžutė, rekomenduota žmonėms iki pirmadienio nesinaudoti laiptine, neatlikinėti elektros instaliacijos perjungimų. Pareiškėjo teiginius patvirtina Ūkio poskyrio elektriko S. P. 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo atlikti kitų darbų, nes neturėjo įrankių (įrankiai buvo Nemenčinės policijos nuovadoje), toliau tame pastate dirbti planavo pirmadienį, jis išvyko tik atlikęs visus pareiškėjo nurodytus veiksmus ir gavęs jo leidimą.

5. Pareiškėjas papildomai akcentavo, kad V. K. neturėjo teisės neigti jo teisę į mokymus įstaigos lėšomis, už darbdavį spręsti, kada ir į kokius mokymus siųsti valstybės tarnautoją. Be to, kilusiame ginče turėtų būti įvertinta, kokią įtaką policijos sistemos strateginių tikslų pasiekimui turėjo incidentas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati V. K. konstatavo, jog kitos elektros vartojimo grandinės galėjo veikti be trikdžių, t. y. nesudarant keblumų tame pastate dirbusiems darbuotojams. V. K. iš Vilniaus AVPK 1-ojo veiklos skyriaus viršininko B. A. 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime pateiktų paaiškinimų turėjo suprasti, kad pareiškėjas situaciją vertino kaip nesukeliančią grėsmių policijos veiklai, jis tinkamai informavo suinteresuotus asmenis apie būsimų darbų organizavimo eigą (t. y. darbai bus atlikti pirmadienį). V. K., neatlikusi duomenų patikrinimo vietoje, dalyvaujant pareiškėjui, neatsižvelgusi į E. E. 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, kad, atjungus automatinius kirtiklius (saugiklius), niekas nepasikeitė, priėjo klaidingą išvadą ir apie tai, kad buvo galima atjungti elektros grandinę. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2017 m. spalio 27 d. jam suformuluota užduotis buvo ne atjungti grandines, bet įvertinti situaciją ir pateikti informaciją V. B. – tai buvo atlikta, o V. B. turėjo įvertinti gautą informaciją ir priimti sprendimus, kada turėtų būti vykdomi darbai (pirmadienį ar anksčiau).

6. Pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu netinkamai atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio metu buvo siekiama bet kokiomis priemonėmis įrodyti jo kaltę (neapsiribojant neteisingų parodymų teikimu), sukėlė jam stiprius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo jausmą darbo santykiuose, neužtikrintumą savo ateitimi. Tai paveikė pareiškėjo savijautą, sukėlė refleksinę fiziologinę kūno nervinės sistemos reakciją – nekontroliuojamą stiprų dantų „gręžimą“, o dėl dantų paviršiaus trinties ir žandikaulio raumenų jėgos perlūžo priekinio danties keramikinė karūnėlė. Pareiškėjas patyrė tiesioginius materialinius nuostolius, susijusius su naujos danties karūnėlės gamyba ir įstatymu. Be to, prasta dantų išvaizda skatino pareiškėjo uždarumą bendraujant, jis jautė nuolatinį diskomfortą, baimę dėl dantų protezų būklės pablogėjimo. Pareiškėjas neturtinę žalą patyrė ir dėl darbdavio ar jo atstovo taikytų priespaudos priemonių ir / ar sąmoningo trukdymo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas (pvz., įrangos, lėšų ir transporto priemonių trūkumo).

7. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neįgaliotas asmuo, ir paaiškino, jog Vilniaus AVPK turi specializuotą, tiesiogiai Vilniaus AVPK viršininkui pavaldų padalinį, atliekantį, be kita ko, karjeros valstybės tarnautojų nusižengimų ir pažeidimų tyrimą, be to, pagal Taisyklių 4 punktą, rezoliucija galima ir padalinio vadovui, kuris turėtų organizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą. Atsakovo įsitikinimu, Taisyklių 7 punkto nuostatos nereiškia asmens supažindinimo su visais įstaigos turimais su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusiais dokumentais. Šiuo atveju pranešime apie tarnybinį nusižengimą pateikti duomenys buvo aiškūs ir pakankami pareiškėjui suvokti, dėl kokių įvykių vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, sudarė jam visas sąlygas įgyvendinti savo teisių gynybą. Tai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjo pateiktas paaiškinimas yra pakankamai išsamus ir motyvuotas. Dėl konstatuoto pažeidimo esmės atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo konkliudentinių veiksmų visuma liudija, jog jis sutiko atvykti į darbą ir atlikti incidento likvidavimo funkcijas, tačiau paskui informavo, jog „nieko tokio neatsitiks, jei kažkurį momentą ir padegs laidai, paskui nustos degti“ ir išvyko, nepaisant to, kad elektros grandinės atjungimas pirmojo aukšto laiptinėje buvo galimas, kadangi kitos elektros vartojimo grandinės galėjo veikti be trikdžių. Nors pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į galimybę atsisakyti dirbti, tačiau šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs atvykti ar dirbti. Pareiškėjo veiksmai 2017 m. spalio 29 d. (sekmadienį) rodo, kad jis turėjo ir priemones, ir galimybes organizuoti elektros gedimo šalinimo bei elektros maitinimo aplietiems elektros skydeliams atjungimo pirmojo aukšto laiptinėje darbus bei tai įgyvendino, kas papildomai patvirtina šių veiksmų atlikimo būtinumą. Pareiškėjas, palikdamas svilti laidus, neveikė kaip atidus ir rūpestingas asmuo. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo supažindintas su Iškvietimo taisyklėmis, neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nei pateikė dokumentus, pagrindžiančius žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, nei pagrindė priežastinį ryšį tarp tarnybinio nusižengimo tyrimo ir jo teigiamos atsiradusios žalos.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. V. skundą.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus vedėja V. B. 2016 m. spalio 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-43760 informavo l. e. Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojo pareigas, atliekantį viršininko funkcijas, M. P., kad 2017 m. spalio 27 d. apie 19.30 val. jai paskambino Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas ir pranešė, kad Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje svyla elektros laidai, t. y. jaučiasi kvapas bei girdisi degančių elektros laidų garsas.

Gavusi informaciją, ji paskambino Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus vyriausiajam specialistui D. V., kuris yra atsakingas už darbininkų elektrikų ir santechnikų darbą, ir liepė važiuoti į Komisariato pastatą, įvertinti situaciją ir pagal galimybes pašalinti gedimą. Pareiškėjas ją informavo, kad „nieko tokio neatsitiks, kažkurį momentą jei ir padegs laidai, paskui nustos degti“. Ji liepė pareiškėjui iškviesti darbininką elektriką ir kuo skubiau važiuoti ir imtis priemonių gedimui šalinti. Sakė, kad negalima laukti, gali kilti gaisras patalpose.

Praėjus dar kuriam laikui, V. B. pakartotinai paskambino pareiškėjui, norėdama įsitikinti, ar pastarasis nuvyko nurodytu adresu. Pareiškėjas ją informavo, jog nepavyko susisiekti su elektriku, tačiau jis susisiekė su Komisariate dirbusia tyrėja ir paprašė, kad ši išjungtų skydelyje esančius automatus. V. B. pareiškėjui nurodė laukti, kol jį iš namų paims atvykę pareigūnai. 2017 m. spalio 29 d. (sekmadienį) apie 12.30 val. V. B. buvo informuota, kad laidai ir toliau svyla, todėl, paskambinusi pareiškėjui, liepė surasti darbininką elektriką ir kartu nuvykus pašalinti gedimą.

Apie 13.00 val. ji nuvyko į minimas patalpas, jose rado jau atvykusius pareiškėją bei Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio elektriką S. P.. Apžiūrėjus laiptinę, kurioje svilo laidai, matėsi, kad buvo mėginta gesinti paskirstymo dėžutę (ten, kur svilo elektros laidai), per paskirstymo dėžutę nežymia srovele tekėjo vanduo (turbūt dėl stogo dangos pralaidumo). Pareiškėjui kartu su elektriku S. P. išjungus rūsyje esantį automatą, visoje laiptinėje buvo atjungtas apšvietimas, nebuvo imtasi kitų gedimo šalinimo priemonių.

Kitose patalpose buvo galima dirbti be trukdžių. V. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą įvykus gedimams nesiima veiksmų, nesugeba suorganizuoti jam pavaldžių darbininkų darbo (kartais negalima prisiskambinti ir telefonu – nekelia), negali laiku pašalinti gedimų ir nevykdo Vilniaus AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 10-V-1527 patvirtintos Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2 papunkčio nuostatų – organizuoti įstaigos elektros, šilumos, vandens, vėdinimo įrenginių saugų ir patikimą darbą bei nuolat kontroliuoti jų techninę būklę, kad eksploatuojami įrenginiai veiktų gamintojo nurodytu darbo režimu.

11. Vilniaus AVPK Vidaus tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. B. (pavaduojanti skyriaus viršininkę D. B. jos atostogų metu) 2017 m. lapkričio 2 d. rezoliucija paskyrė atlikti tarnybinį patikrinimą vyresniajai tyrėjai V. K..

12. Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. E. 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2017 m. spalio 27 d. dirbo Komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pamainoje nuo 8.30 val. iki 20.30 val. Apie 19.30 val. iš darbuotojų gavo informaciją, jog šių patalpų pirmajame aukšte (sienoje) girdimas elektros laidų čirškimo garsas bei jaučiamas aitrus šių laidų lydymosi kvapas. Apžiūrėjus darbuotojų minimą vietą, informacija pasitvirtino.

Siekiant pašalinti priežastį, dėl ko, jų manymu, galėjo kilti gaisras, su darbuotojais nusprendė pabandyti išjungti kirtiklius, kurie buvo šio pastato pirmajame aukšte. Išjungus kirtiklius, bet situacijai nesikeičiant, nuspręsta apie tai pranešti Komisariato 1-ojo veiklos skyriaus viršininkui B. A.. Po pokalbio su B. A. buvo bandyta ieškoti kitų elektros kirtiklių, mėginta juos išjungti, tačiau situacijai nepasikeitus, apie tai informuotas Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, kuris pažadėjo susisiekti su darbuotojais, atsakingais už elektros darbus Vilniaus AVPK.

Po kurio laiko su E. E. susisiekęs B. A. padiktavo elektriko telefono numerį ir paprašė pastarajam paskambinti bei papasakoti apie esamą situaciją. Susisiekus su elektriku, šis telefonu bandė paaiškinti kaip išjungti kirtiklius (kirtikliai buvo atjungti ir antrame aukšte), tačiau situacija vis tiek nesikeitė, o laidai toliau lydėsi. Pakartotinai susisiekus su elektriku ir paaiškinus, kad situacija nesikeičia, pastarasis atvykti į komisariatą atsisakė ir liepė patiems bandyti atjungti kirtiklius, taip pat pasakė, jog blogiausiu atveju perdegs saugiklis ir nieko blogo neatsitiks.

Elektriko atsisakymo atvykti į komisariatą priežastis – svaigiųjų gėrimų vartojimas. Po pokalbio su elektriku, su E. E. susisiekė V. B., kuriai paaiškintas situacijos rimtumas, taip pat paaiškinta, jog elektrikas atsisakė atvykti į komisariatą. Apie tai buvo informuotas ir B. A., kuris po 10 min. perskambinęs pranešė, jog elektrikas laukia netoli savo namų. Buvo suorganizuotas elektriko atvežimas į Komisariatą. Po kurio laiko Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų reagavimo skyriaus darbuotojas P. B. informavo, jog atvykęs elektrikas apžiūrėjo besilydančius laidus, tačiau nieko nedarė, ir pasakęs, kad nieko nenutiks, išvyko namo.

Iš skyriaus darbuotojų 2017 m. lapkričio 2 d. gauta informacija, jog dėl tos pačios priežasties sekmadienį (2017 m. spalio 29 d.) buvo kviesta Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

13. Komisariato 1-ojo veiklos skyriaus viršininkas B. A. 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2017 m. lapkričio 27 d. vakare jam paskambino E. E. ir informavo, kad Komisariato patalpose, t. y. laiptinės pirmajame aukšte (nusileidus nuo laiptų), sienoje, girdimas elektros laidų čirškimo garsas ir jaučiamas laidų lydymosi kvapas. Siekiant nedelsiant pašalinti priežastį, dėl ko galėjo kilti gaisras, E. E. buvo paprašyta išjungti elektros kirtiklius, tačiau pastarajai pabandžius tai padaryti, situacija nesikeitė. B. A. apie šį elektros instaliacijos gedimą informavo pareiškėją, kuriam paaiškino, jog su juo susisieks elektros gedimo vietoje esantys pareigūnai ir išsamiai papasakos apie esamą situaciją. Po pokalbio su pareiškėju, E. E. buvo padiktuotas pastarojo telefono numeris bei paprašyta su juo susisiekti. Po kurio laiko paskambinusi E. E. pranešė, jog pareiškėjas atsisako atvykti bei tvarkyti gedimą. Apie susidariusią situaciją taip pat buvo informuotas Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas M. P.. Apie 20.29 val. paskambinusi V. B. paprašė organizuoti pareiškėjo paėmimą iš namų. Pakartotinai susisiekus su E. E. ir jai padiktavus pareiškėjo namų adresą, pastaroji organizavo jo atvežimą į Komisariatą. Apie 22.11 val. telefonu susisiekus su pareiškėju, šis paaiškino, jog gedimas pavojaus nekelia, todėl elektros instaliacijos sutvarkymo darbus jis atliks pirmadienį.

14. Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. K. 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2017 m. spalio 27 d. 19.25 val. tarnybos metu E. E. jį informavo, jog Komisariate svyla laidai elektros skydinėje. Apie šį gedimą nedelsiant informuota V. B., Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas R. Š. bei vyresnysis tyrėjas B. Š.. R. K. nežinojo kas vyko toliau, kadangi 19.40 val. baigė tarnybą.

15. Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio elektrikas S. P. 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog Komisariato administraciniame pastate 2017 m. spalio 27–29 d. buvo sutrikęs vienos laiptinės apšvietimo sistemos veikimas. Jis 2017 m. spalio 27 d. vakare į telefoninius skambučius nereagavo, nes tuo metu telefonas buvo išsikrovęs (darbo valandos jau buvo pasibaigusios). S. P. nežinojo, ar pareiškėjas jam tą vakarą skambino. 2017 m. spalio 29 d. (sekmadienį) būnant kapinėse, paskambino pareiškėjas ir dėl elektros gedimų primygtinai paprašė atvykti į Komisariatą. Atvykęs į nurodytą vietą, S. P. kartu su pareiškėju apėjo visų tame pastate esančių aukštų (laiptinės fojė) elektros skydelius, patikrino automatinių išjungiklių būklę, atstatė elektros tiekimą. Vėliau, atvykus Komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjui H. G., pateko į minėto pastato elektros skydinę (prieš tai negalėjo patekti, nes durys buvo užrakintos). Dalyvaujant pareiškėjui buvo įvertinta elektros įrangos būklė, aptarti veiksmai dėl pirmojo aukšto fojė elektros skydelio atjungimo iš elektros skydinės. Grandinės atjungimas buvo įvykdytas tik įsitikinus, kad įeigos vartojimo grandinės galės veikti be trikdžių, t. y. buvo atjungtas tik laiptinės apšvietimas. Laiptinės apšvietimo atjungimas buvo būtinas, kadangi pastato pirmajame aukšte buvo vandeniu užlieta elektros paskirstymo dėžutė ir metalinis dėžutės korpusas, kinis buvo laidininkas po tinku esančiam įtampos laidui (izoliacija pažeista dėl vandens ir sienų drėgmės tiesioginio poveikio). Laiptinės paskirstymo dėžutėje laido kontaktas su metalinės dėžutės korpusu vyko dėl jos užliejimo vandeniu, t. y. šis gedimas nebuvo elektros laidų kontaktų gedimas, kurį būtų galima pašalinti vietoje, nes laido izoliacijos sluoksnis buvo pažeistas išilgai laido ir aliuminis laidas kontaktavo su drėgnu metaliniu paskirstymo dėžutės korpusu. Pažeidimo pobūdis – po tinku esančio laido izoliacijos lydimasis.

16. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 6 d. pranešimu Nr. 10-PR1-182 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ informuotas, kad Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2017 m. spalio 31 d. pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Pranešime nurodoma, kad 2017 m. spalio 27 d. apie 19.30 val. iš V. B. gavęs informaciją apie tai, jog Komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje svyla elektros laidai (jautėsi kvapas bei girdėjosi degančių elektros laidų garsas), pareiškėjas nesiėmėte jokių priemonių šiems gedimams pašalinti. Nors pareiškėjas buvo tą pati vakarą atvykęs apžiūrėti besilydančiu laidų, jis jokių realių veiksmų nesiėmė ir pasakęs ten dirbantiems darbuotojams, kad nieko tokio nenutiks, išvyko namo, t. y. nevykdė tiesioginio vadovo nurodymo pašalinti gedimą. 2017 m. spalio 29 d. dėl tos pačios priežasties į Komisariatą buvo iškviesti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 papunkčio reikalavimus.

17. Pareiškėjui pateiktame 2017 lapkričio 6 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 10-PR1-183 nurodyti iš esmės tokie patys duomenys.

18. Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininkė D. B. 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybiniu pranešimu atsakė į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 6 d. elektroniniu paštu pateiktą prašymą leisti susipažinti su V. B. tarnybiniu pranešimu ir jo priedais, taip pat 2017 m. spalio 29 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įformintu dokumentu bei jį informavo, kad, vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga jis galės susipažinti tik baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, raštu kreipiantis į Vilniaus AVPK viršininką. Taip pat informavo, kad dėl techninės klaidos pareiškėjui pasirašyti įteiktas ne tas Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo blankas, todėl pridedamas Taisyklių priede nustatytos formos blankas.

19. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2017 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 3-7-1997(8.212.-7) nurodė, kad 2017 m. spalio 29 d. apie 11.21 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gavo pranešimą, jog Komisariato pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), prie elektros skydinės kibirkščiuoja laidai. Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms nustatyta, kad laiptinėje, pirmajame aukšte, elektros paskirstymo dėžutėje kibirkščiuoja (be degimo) laidai. Tarnyba negalėjo atsakyti, ar minėtas elektros instaliacijos gedimas kėlė realų gaisro pavojų šiam pastatui, kadangi nežinojo realaus elektros tinklų ir komunikacijų išdėstymo. Dėl minėto iškvietimo pajėgos buvo suteiktos pagal PINI, t. y. 2 automobilinės cisternos ir automobilinės kopėčios su krepšiu. Be to, vadovaujantis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykčių apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1-406, toks įvykis kaip „Elektros laidų kibirkščiavimas (be degimo)“ nelaikomas gaisru.

20. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grinda“ 2017 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 10-S-173559 nurodė, jog esant avarinei situacijai dėl lietaus vandens prasiskverbimo, kai yra aplieta elektros instaliacija, bendrovės mobilusis ekipažas turėtų kuo greičiau atjungti maitinimą aplietiems elektros skydeliams laiptinėje, siekiant išvengti elektros smūgio pavojaus, bendros elektros armatūros vidaus tinklo prietaisų gedimų. Laiptinės elektros skydelius būtina palikti džiūti. Tik išdžiūvus elektros instaliacijai ir sienoms, būtų atnaujinamas elektros tiekimas vartotojams. UAB „Grinda“ atkreipė dėmesį į tai, kad veikdami pagal Bendrovės įstatus ir savo kompetencijos ribose nenustatinėja avarijos ir (ar) įvykio aplinkybių, o tik konstatuoja faktinę avarijos situaciją.

21. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Energetikos ir mechanikos skyriaus vyresnysis profesijos mokytojas (inžinierius-elektrikas) A. G. (nepriklausomas ekspertas), susipažinęs su 2017 m. spalio 31 d. apžiūros aktu Nr. 37148023 ir S. P. 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo ištrauka, nurodė manantis, jog elektros instaliacijos laidų izoliacija galėjo būti sutrūkinėjusi dėl senumo, t. y. dar prieš vandens patekimą. Laido izoliacija lydytis galėjo tik atsiradus padidėjusiai laido gyslos temperatūrai. Laido gyslos temperatūra padidėti galėjo dėl šių priežasčių: padidėjusi laidų sujungimo kontakto varža paskirstymo dėžutėje; suintensyvėjęs elektros lankas padidėjus nuotėkio srovei dėl drėgmės atsiradimo metaliniame paskirstymo dėžutės korpuse. Vandens patekimas ant sutrūkinėjusios laido izoliacijos padidino nuotėkio srovę ir susidarė galimybė atsirasti elektros lankui, arba drėgnoje elektros instaliacijoje galėjo įvykti trumpasis jungimas, kuris galėjo sukelti gaisrą. Be to, padidėjusi nuotėkio srovė kėlė pavojų asmenims, patekusiems į vandens užlietą zoną. Padarė prielaidą, kad gaisro buvo išvengta galbūt tik dėl to, jog atsiradusio elektros lanko intensyvumą slopino drėgna aplinka.

22. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 29 d. papildomu pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 10-PR1-201 informuotas, jog yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl to, kad būdamas atsakingas už elektros įrenginių saugaus ir patikimo darbo organizavimą, 2017 m. spalio 27–28 d. neorganizavo elektros gedimo šalinimo bei elektros maitinimo aplietiems elektros skydeliams atjungimo pirmojo aukšto laiptinėje. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 4 punktą bei Pareigybės aprašymo 7.2. ir 7.13. papunkčių reikalavimus.

23. Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius 2017 m. lapkričio 30 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 10-1S-189 (toliau – ir Tyrimo išvada) konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už elektros įrenginių saugaus ir patikimo darbo organizavimą, 2017 m. spalio 27–28 d. neorganizavo elektros gedimo šalinimo bei elektros maitinimo aplietiems elektros skydeliams atjungimo pirmojo aukšto laiptinėje. Kaip paaiškėjo tarnybinio patikrinimo metu, tą padaryti buvo būtina, siekiant išvengti elektros smūgio pavojaus, bendros elektros armatūros ir vidaus tinklo prietaisų gedimų. Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė atitinkamus padarinius sukėlusiais (neatsargiais) veiksmais, todėl nustačius visus šio tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, įvertinus nusižengusiojo kaltės laipsnį (neatsargumas), sukeltus padarinius (nebuvo įgyvendintos Įstatymo bei Pareigybės aprašymo nuostatos), tarnybinę atsakomybę lengvinančias (nėra) ir sunkinančias aplinkybes (nėra), šio tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (charakterizuojamas neigiamai), konstatuota, kad dėl tokių kaltų pareiškėjo veiksmų buvo pažeisti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.13 papunkčių reikalavimai, t. y. padarytas tarnybinis nusižengimas, todėl šis valstybės tarnautojas trauktinas tarnybinėn atsakomybėn. Išvadoje pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

24. Vilniaus AVPK viršininkas, atsižvelgdamas į Tyrimo išvadoje pateiktą tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją bei siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ginčijamu 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 10-TE-1717 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

25. Teismas sutiko su atsakovo paaiškinimais, kad Vilniaus AVPK turi specializuotą, tiesiogiai Vilniaus AVPK viršininkui pavaldų padalinį, atliekantį statutinių pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį nusižengimų ir pažeidimų tyrimą, todėl rezoliucija atlikti „atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“ adresuota padalinio vadovo nereiškia įpareigojimo vadovą asmeniškai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taisyklių 4 punkto nuostata patvirtina faktą, kad rezoliucija galima ir padalinio vadovui, kuris turėtų organizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas neįgalioto valstybės tarnautojo, pripažinti nepagrįstais.

26. Teismas pritarė ir atsakovo pozicijai, jog Taisyklių 7 punkto nuostatos nereiškia, kad asmuo, kurio atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas turi būti supažindintas su visais įstaigoje turimais su tarnybiniu patikrinimu susijusiais dokumentais, o informuotas koks pažeidimas yra tiriamas padarymu Teismo vertinimu, pareiškėjui pateiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą aiškiai ir suprantamai išdėstyti įtarimai apie padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo, jis suprato tarnybinio pažeidimo esmę, paaiškino situaciją, susijusią su elektros laidų gedimo pašalinimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjas teikė tarnybinius pranešimus, į kuriuos jam buvo atsakyta. Pareiškėjo teisė susipažinti su išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Taigi, pareiškėjo teiginiai apie padarytus procedūrinius pažeidimus atmestini.

27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo veika kvalifikuota pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, kurie nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 papunkčio („šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijoms priskirta organizuoti įstaigos elektros, šilumos, vandens, vėdinimo įrenginių saugų ir patikimą darbą, bei nuolat kontroliuoti jų techninę būklę, kad eksploatuojami įrenginiai veiktų gamintojo nurodytų darbo režimu“) ir 7.13 papunkčio („šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijoms priskirta vykdyti kitas su Vilniaus AVPK funkcijomis susijusius nenuotolinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti policijos sistemos strateginiai tikslai“) reikalavimus.

28. Teismas, išanalizavęs Tyrimo išvados turinį, konstatavo, kad Vidaus tyrimo skyrius surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo padaryto pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (Įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.13 p.), įvardijo aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Tyrimo išvadoje įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas, būdamas atsakingu už įstaigos saugų, patikimą, ekonomišką elektros, šilumos, vėdinimo, nuotekų, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių darbą bei jų eksploataciją, privalėjo organizuoti elektros gedimo pašalinimo darbus, kitaip tariant, 2017 m. spalio 27 d. vakare nuvykęs į įvykio vietą turėjo suvokti šios situacijos rimtumą, t. y. suprasti, kad neatjungus elektros maitinimo aplietiems elektros skydeliams, kyla pavojus toje zonoje esantiems asmenims, bendrai elektros armatūrai bei vidaus tinklo prietaisams.

29. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui. Pareiškėjas, eidamas Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas, savo neveikimu, dėl nepateisinamos priežasties neįvykdė Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus vedėjos tiesioginio nurodymo, neįgyvendino Įstatymo ir Pareigybės aprašymo nuostatų, t. y. nepašalino pavojaus toje zonoje dirbantiems asmenims, bendrai elektros armatūrai, vidaus tinklo prietaisams bei gaisro grėsmės kilimo pastatui. Teismo įsitikinimu, Tyrimo išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.

30. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jo darbo laikas sutampa su biudžetinės įstaigos darbo laiku, todėl jis neprivalo dirbti po darbo valandų. Vadovaujantis Iškvietimo taisyklių 1, 63 ir 64 punktais, policijos darbuotojai, esant reikalui, privalo pagal iškvietimą atvykti į darbą ne darbo laiku, todėl pareiškėjas, gavęs informaciją bei nurodymą apie susidariusią ekstremalią situaciją Komisariate, privalėjo ten nuvykti.

31. Teismas pastebėjo, jog faktas, kad pareiškėjas tą vakarą buvo vartojęs alkoholį, V. B. nebuvo žinomas, šią aplinkybę ji patvirtino tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Be to, teismas akcentavo, kad esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas privalėjo imtis atitinkamų priemonių šiai situacijai spręsti, pavyzdžiui, iškviesti avarinę tarnybą.

32. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nėra nustatyti Vilniaus AVPK ir jo pareigūnų neteisėti veiksmai, konstatavo, jog nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

III. 33. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

34. Pareiškėjas palaiko anksčiau išdėstytą savo poziciją, be kita ko, kad pranešimų apie tarnybinį nusižengimą turinys neatitiko Taisyklių 7 punkto reikalavimų, o 2017 m. spalio 29 d. pranešimu buvo prašoma pateikti paaiškinimą per itin trumpą laiką (8 darbo valandas), kad pažeidimas konstatuotas neatlikus tinkamo tyrimo ir patikrinimo vietoje, kad prieš pareiškėją buvo vykdomas „užsakomasis“ tyrimas, kurio metu remtasi tikrovės neatitinkančiais duomenimis, paaiškinimais, kad elektrotechninių darbų atlikimas neįeina į jo funkcijas ir jam nesuteiktos priemonės, mokymai tokiems darbams atlikti.

Mano, kad teismas nepagrįstai neištyrė jo nurodytų aplinkybių, susijusių su, be kita ko, jo atsisakymo po įstaigos darbo valandų vykti į Komisariatą priežastimis, kurios buvo grindžiamos imperatyviais įstatymo reikalavimais (draudimu būti darbo vietoje neblaiviam), informacijos nuslėpimu ir vietos patikrinimo neatlikimu, numanomomis tyrimo pradėjimo prielaidomis, pareiškėjo įgaliojimais vykdyti pirkimus, pavojaus realumu. Teismas taip pat nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovo papildomų duomenų, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjas buvo aprūpintas reikiamais darbo įrankiais ir asmeninės apsaugos priemonėmis, ar jis apmokytas ir anksčiau yra atlikęs elektros įrenginių gedimų šalinimo darbus, ar jis turi įgaliojimus vykdyti savarankiškus pirkimus ir pan., bei liudytojais neapklausė pareiškėjo nurodytų asmenų, galėjusių patvirtinti aplinkybes, susijusias su jo atsisakymu vykti į Komisariatą.

Pareiškėjo įsitikinimu, būtina atlikti pakartotinį vertinimą, siekiant nustatyti, ar teisėtai buvo reikalaujama jam atvykti į Komisariatą (žinant, kad jis buvo neblaivus), ar toks reikalavimas atitiko protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, ar Statybos ir remonto poskyrio vyriausiajam specialistui buvo suteikta teisė vadovauti elektrikų darbui ir kt. Pareiškėjas pakartotinai atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam suformuluota užduotis buvo ne atjunginėti grandines, o įvertinti situaciją ir pateikti informaciją V. B. (tai buvo atlikta).

Akcentuoja, jog Tyrimo išvadoje vartojama sąvoka „būdamas atsakingas už elektros įrenginių saugaus ir patikimo darbo organizavimą“ nėra tapati Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą lydinčiuose teisės aktuose vartojamai sąvokai bei neatitinka darbdavio pareigos pačiam komplektuoti elektrotechnikos personalo darbuotojus, skiriant toms funkcijoms atlikti tinkamai apmokytus ir reikiamos kvalifikacijos darbuotojus. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo įgaliotas darbdavio įgyvendinti elektrotechnikos darbų organizavimą, darbų saugos reikalavimų užtikrinimą, su teise skirstyti užduotis elektrotechnikos darbuotojams, todėl Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus vedėja, formuluodama pareiškėjui nurodymą „šalinti gedimą“, turėjo atsižvelgti į šios užduoties vykdymo negalimumą ir į tai, kad pareiškėjas neturi reikiamos kvalifikacijos.

Net tuo atveju, jei pareiškėjo veiksmuose būtų konstatuotas netinkamas veikimas, nebūtų galima taikyti jam atsakomybę, nes pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas tuo, kas jam nepriskirta pagal darbo funkcijas. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis sutiko vykti į Komisariatą tik po ilgų vedėjos įkalbinėjimų, buvo neblaivus, tačiau tyrimo metu nesiaiškinta, ar jis galėjo suvokti daromą Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.13 papunkčių pažeidimą. Pareiškėjas teigia nebuvęs supažindintas su Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nurodytų funkcijų atlikimo tvarka.

Be to, Tyrimo išvada grindžiama asmenų, kurie 2017 m. spalio 27 d. vakare nebuvo atvykę į Komisariato patalpas ir iš tikrųjų nematė visų reikšmingų aplinkybių, paaiškinimais, nuomonėmis. Atsakovas neturi duomenų apie A. G. profesiją ir kvalifikaciją, šis asmuo nėra ekspertas ir nedalyvavo vietos apžiūroje. Pareiškėjas tvirtina ir tai, kad teismas nepagrįstai netyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1098 patvirtintų Pavyzdinių personalo administravimo nuostatų bei Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 10-V-468 patvirtintų Vilniaus AVPK Vidaus tyrimo skyriaus nuostatų ir nepateikė motyvų, pagal kokius požymius Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius laikytinas įstaigos personalo tarnybos vykdančiuoju padaliniu, atitinkamai teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neįgaliotas asmuo, kuris nėra įstaigos personalo administravimo tarnybos darbuotojas. Teismas taip pat netyrė pareiškėjo veiksmų pagal Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktą (vadovaudamasis šia teisės norma, pareiškėjas V.

B. pateikė rekomendaciją darbuotojams nesinaudoti laiptine, būti atidiems ir stebėti šios patalpos būklę, organizavo apsauginio užtvaro pastatymą) bei neatsižvelgė į jo teiginius, kad nebuvo supažindintas su Iškvietimo taisyklėmis bei darbuotojų iškvietimo schema.

35. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Pabrėžia, kad pareiškėjas per dvi dienas (2017 m. lapkričio 8 d.) pateikė pakankamai išsamų ir motyvuotą paaiškinimą, dar iki nustatyto termino paaiškinimui pateikti (2017 m. lapkričio 10 d.), o jo teiginiai, susiję su 2017 m. lapkričio 29 d. tikslinančiu pranešimu, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas 2017 m. spalio 27 d. nebuvo atsisakęs atvykti ar dirbti. Teigia, kad nauji pareiškėjo pateikti įrodymai ir motyvai bei naujas faktinių aplinkybių komentavimas turėtų būti atmesti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo skyrimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

39. Akcentuotina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-559-858/2016).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atvejus pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, išanalizavo ir pasisakė ne dėl visų pareiškėjo argumentų, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, iš dalies apsiribojo Tyrimo išvadoje padarytų išvadų atkartojimu. Be kita ko, teismas pacitavo Tyrimo išvadoje nurodytus Pareigybės aprašymo papunkčius (7.2 ir 7.13), tačiau plačiau nesigilino, kaip nurodytos pareiškėjo Pareigybės aprašymo funkcijos turėjo būti įgyvendinamos susidariusioje situacijoje, kodėl elektriko S. P. iškvietimas ir kiti pareiškėjo veiksmai (rekomendacijos darbuotojams nesinaudoti laiptine, būti atidiems ir stebėti šios patalpos būklę, apsauginio užtvaro pastatymas), jei jie buvo atlikti, šiuo atveju nelaikytini pakankamais. Pirmosios instancijos teismas netyrė (toks tyrimas neatsispindi ir Tyrimo išvadoje) pareiškėjo teiginių, kad ginčo dieną jis ir jo pakviestas elektrikas neturėjo reikiamų įrankių, kad pareiškėjui nesuteikta teisė iškviesti avarinę tarnybą (pareiškėjas tvirtino, jog tokia aplinkybė Tyrimo išvadoje nurodyta klaidingai). Pirmosios instancijos teismas taip pat neįsigilino į pareiškėjo iškvietimo į incidento vietą aplinkybes ir teisinius pagrindus, nepateikė aiškių motyvų, kodėl sutiko su Tyrimo išvadoje nurodytu susidariusios situacijos pripažinimu ekstremalia, ir kt.

41. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo dalies pareiškėjo argumentų ir ginčo aplinkybių, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgdama į tai, kad dėl tirtinų aplinkybių byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė