7e0917e6-29ae-4bb7-b7c8-3e06c40e2299 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-129-789/2014Proceso Nr. 3-61-3-01439-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, ArÅ«no Kaminsko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Žanetai Å lyžiutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

K. skundÄ atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius), dėl sprendimo dalies panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. K. 2013-04-30 iÅ¡siuntė paÅ¡tu teismui skundÄ (b. l. 1–6), kurį 2013-06-18 patikslino (b. l. 41), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013-04-25 sprendimo Nr. 7S-475 dalį, kuria atsisakyta sustabdyti pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) mažinimÄ Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. pagrindu ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį;

2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Departamento, iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ â€“ 3122,10 Lt, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str.;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad Departamentas nuo 2002-09-24 paskyrė pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ â€“ 979,19 Lt per mėnesį. Nurodė, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas, nes jis dirbo. Pažymėjo, kad 2013-04-13 kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydamas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį, tačiau Departamentas 2013-04-25 priėmė sprendimÄ neiÅ¡mokėti pensijos nepriemokos.

PareiÅ¡kėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teisinį reguliavimÄ , įtvirtintÄ Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., aiÅ¡kindamas kartu su Å¡io įstatymo 4 str. 1 d. ir 1 priede įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., o pagal Å¡io įstatymo 5 str. 1 d. jos dar kartÄ perskaičiuojamos taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nustatytÄ formulę.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 d. nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbi jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Atsižvelgęs į tai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.Be to, pareiÅ¡kėjas pateikė teismui 2013-12-13 praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ (b. l. 68–70).

Atsakovas Departamentas, atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, 2013-05-06 (b. l.   15–16) ir 2013-06-18 (b. l. 47–48) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Departamentas, atsižvelgęs į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikinÄ valstybinių pensijų mokėjimo tvarkÄ nustatantį reglamentavimÄ ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, perskaičiavo jo pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas ir mokėjo sumažintÄ valstybinę pensijÄ .

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 102 str. ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui. Todėl, kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos prieštarauja Konstitucijai, jos buvo teisėtos ir Departamentas privalėjo jomis vadovautis apskaičiuodamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.

Taigi Departamentas, perskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjui pensijÄ , vadovavosi galiojančiais teisės aktais, veikė pagal kompetencijÄ bei teisės aktų nustatyta tvarka ir neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos, apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos dydį, nebuvo taikomos. Taip pat prašė taikyti 3 metų senaties terminÄ ir atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas į DepartamentÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo kreipėsi pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises, todėl jis neturi teisės teisme reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad palaiko skunde iÅ¡dėstytus argumentus, ir prašė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ bei skundÄ tenkinti. Be to, pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo su priedais (b. l. 81–87).Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai.

Skundas tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ dydžio ribojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 teisėtumo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2002-10-11 Departamento direktoriaus patvirtinta iÅ¡vada Nr. 68-292 pareiÅ¡kėjui nuo 2002-09-26 buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ â€“ 881,27 Lt per mėnesį, kuri 2005 m. buvo perskaičiuota ir nustatyta pensijos suma – 979,19 Lt (b. l. 17–18).

Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. (b. l. 20–21). 2012-12-10 ir 2013-04-15 Departamente gauti pareiÅ¡kėjo 2012-12-07 ir 2013-04-13 praÅ¡ymai iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 22, 26). IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, Departamentas 2012-12-14 sprendime Nr. 7S-745 ir 2013-04-25 sprendime Nr. 7S-475 nurodė, kad valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, o praÅ¡ymas iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ negali bÅ«ti patenkintas, t. y.

Departamentas atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį (b. l. 19, 23). Å ioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija        2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ , t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintÄ 3 metų terminÄ pripažino specialiuoju terminu kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos palyginti su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 str. 1 d. nustatytu terminu. LVAT minėtoje byloje nurodė, kad sprendžiant dėl termino kreiptis į teismÄ eigos pradžios nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiÅ¡kėjas sieja savo reikalavimÄ , pobÅ«dį ir individualias bylos faktines aplinkybes. 2013-11-07 nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo: iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo; pareiÅ¡kėjui neįteikta jokių praneÅ¡imų apie ginčijamus veiksmus; sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Ä®vertinusi Å¡ias faktines aplinkybes, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Å ioje byloje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiÅ¡kėjui tam tikra valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį, o pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013-03-22, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ â€“ sumažintos valstybinės pensijos mokėjimÄ . IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui pirmoji sumažinta valstybinė pensija, t. y. 2010 m. sausio mėnesio, buvo iÅ¡mokėta 2010-02-25 pervedant jÄ Ä¯ banko sÄ skaitÄ (b. l. 30).

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi su 2013-04-30 skundu, kuris teisme gautas 2013-05-03 (b. l. 1–6, 10). Taigi, vertinant LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtos administracinės bylos Nr. A444-2232/2013 aplinkybes ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad faktinės bylos aplinkybės dėl skundo padavimo teismui iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas J. K. į teismÄ kreipėsi praleidęs 3 metų terminÄ . Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, 2013-11-14 nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimÄ ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti (b. l. 63–64).

Teisme 2013-12-13 gautas pareiÅ¡kėjo 2013-12-13 praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ kreiptis į teismÄ dėl pensijos nepriemokos (b. l. 68–70). Jame pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad valstybinė pensija buvo sumažinta pagal iki 2012-09-01 galiojusio Laikinojo įstatymo 5 str., todėl iki minėtos datos jis neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ valstybinę pensijÄ mokančios institucijos grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Be to, dėl pareiÅ¡kėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos galimybės skųsti valstybinę pensijÄ iÅ¡mokančios institucijos veiksmus.Savo praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad LVAT tik 2013 m. suformavo praktikÄ , jog tokio pobÅ«džio ginčo santykiams taikomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas skundui paduoti, taigi, 2010-02-25 gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ , pareiÅ¡kėjas negalėjo žinoti, jog privalo pateikti skundÄ teismui per 3 metus nuo nurodytos iÅ¡mokos gavimo dienos.

Tačiau toks pareiÅ¡kėjo nežinojimas negali bÅ«ti siejamas su įstatymo nežinojimu, nes nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminų. PaaiÅ¡kino, kad nors įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo nagrinėjimo tvarkos, tačiau pagal teismų praktikÄ , kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, todėl pareiÅ¡kėjas pagrįstai iÅ¡ pradžių kreipėsi į DepartamentÄ ir tik po to į teismÄ .

Pabrėžė, kad teisė paduoti skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo atsirado tik nuo 2012-09-01, nes iki Å¡io momento pensijos dalis buvo sumažinta pagal galiojantį įstatymÄ . Atkreipė dėmesį, kad terminas skundui paduoti yra praleistas nedaug, t. y. tik 2 mėnesius ir 5 dienas, todėl sÄ Å¾iningai elgęsis pareiÅ¡kėjas neturėtų prarasti teisės teisme reikalauti paÅ¡alinti savo teisų pažeidimÄ . Mano, kad, neatnaujinus termino skundui paduoti, bÅ«tų vykdomi remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis įstatymo nuostatomis priimti sprendimai, o tai nesuderinama su Konstitucijos 110 str., nes atsakovė Lietuvos valstybė iÅ¡vengtų atsakomybės.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y.

ABTÄ® 34 str. 1 d. yra įtvirtinta teismo teisė (diskrecija) atnaujinti dėl svarbios (-ių) priežasties (-ių) praleistÄ skundo padavimo terminÄ . LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis.

Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismÄ iki įstatymu nustatyto termino).

Be to, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , taikomi rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-1/2014, 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-142/2014). Taigi teismas, nagrinėdamas klausimÄ , ar yra pagrindas atnaujinti terminÄ skundui paduoti, turi įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Å ios bylos kontekste yra svarbios Å¡ios aplinkybės:

1) teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių pensijų sumažinimÄ , priėmimo aplinkybės ir nustatytas teisinis reguliavimas;

2) teisinis reguliavimas, nustatantis terminÄ kreiptis į teismÄ , ir su tuo susijusi teismų praktika;

3) Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas ir jo pasekmės, įstatymų leidėjo veiksmai (neveikimas) po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo;

4) subjekto, iÅ¡mokančio valstybinę pensijÄ , veiksmai informuojant pensijos gavėjÄ apie jam iÅ¡mokamos valstybinės pensijos dydį ir realus pensijos gavėjo sužinojimas apie sumažintÄ pensijÄ naudojantis banko sÄ skaita, į kuriÄ pensija pervedama.Visų pirma, Laikinasis įstatymas, kurio 4, 5 str. buvo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka, buvo priimtas 2009-12-09. Å io įstatymo 15 str. buvo nustatyta, kad Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31.

Laikinojo įstatymo preambulėje įtvirtintas naujo teisinio reguliavimo pagrindimas ir tikslai: didėja deficitas, nulemtas Lietuvos Å«kį apėmusios ekonomikos krizės; bÅ«tinybė stabilizuoti deficito didėjimÄ ir subalansuoti pinigų srautus; siekis kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti iÅ¡mokų mokėjimÄ laiku; Konstitucinio Teismo praktika, kad iÅ¡imtiniais atvejais iÅ¡mokos laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, gali bÅ«ti mažinamos tokiu mastu, kokiu bÅ«tina gyvybiÅ¡kai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti.

Taigi Laikinuoju įstatymu buvo įtvirtintas laikinas valstybinių pensijų mažinimas.Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo (Konstitucinio Teismo 2004-03-31 iÅ¡vada, 2010-05-13 nutarimas, 2010-10-27 iÅ¡vada ir kt.); neatsiejami konstitucinės teisinės valstybės elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2001-12-18, 2003-03-04 nutarimai ir kt.); vienas iÅ¡ teisinės valstybės pagrindų – teisingumas, kuris gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Konstitucinio Teismo 1995-02-22,           2000-12-06, 2003-03-17 nutarimai ir kt.).

Vertinant 2009-12-09 Laikinojo įstatymo nuostatas konstitucinės teisinės valstybės principo kontekste, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo įstatymu asmenims, patiriantiems pagal šį įstatymÄ tam tikrus ribojimus, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad tie ribojimai bus taikomi laikinai, iki įstatyme nurodytos datos, t. y. iki 2011-12-31.Be to, tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo reglamentuoti tam tikri su ekonomine krize susiję santykiai. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, kuriame nutarta, jog tol, kol baigsis ekonomikos sunkmetis, reikalingos skubios priemonės valstybės vieÅ¡iesiems finansams konsoliduoti, nustatyti laikinÄ iÅ¡laidų mažinimÄ , įskaitant socialinių iÅ¡mokų mažinimÄ , vadovaujantis konstituciniais teisėtų lÅ«kesčių ir proporcingumo principais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-03 nutarimo Nr. 1583 1 p. buvo pakeistas minėto nutarimo Nr. 1295 2 p. ir nustatyta, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo mažinami darbo užmokestis bei atlyginimas valstybėms tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, politikams (2008-12-19 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu buvo sumažintas bazinis dydis; 2009-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, 2009-07-17 Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. ir 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių atlyginimų koeficientai, 2009-07-17 Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti priedai STT pareigūnams, 2009-04-28 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti teisėjų atlyginimo koeficientai; 2009-04-23 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai prokurorams, pareigūnams ir politikams).

SistemiÅ¡kai vertinant aptartÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad Å¡iuo teisiniu reguliavimu buvo suponuotas teisėtas lÅ«kestis, jog valstybė, iÅ¡gyvenusi ekonominį sunkmetį, panaikins nustatytus laikinus ribojimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrįsta tikėtis, kad piliečiai, ypač valstybės tarnautojai, pareigÅ«nai, teisėjai ir kt., suvokdami valstybėje susidariusiÄ sunkiÄ ekonominę situacijÄ , solidarizuosis su valstybe ir savo veiksmais nesukels interesų prieÅ¡prieÅ¡os ir socialinio gyvenimo nestabilumo.

Manytina, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis laikinus ribojimus, laikytinas viena iÅ¡ objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .Antra, nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ir apskundimo terminų. Tai konstatuota ir LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje pagal analogijÄ pritaikytas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.

Tai, kad įstatymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs kreipimosi į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos termino klausimo, konstatuota ir LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr.     A444-2232/2013. Tokį teisinį reguliavimÄ , kuriame yra nenustatyta aiÅ¡ki apskundimo tvarka, galima laikyti teisės spraga. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, neprieÅ¡taringas, suprantamas teisinių santykių dalyviams (2004-12-13, 2005-07-08, 2005-05-29,        2008-12-24, 2009-03-27 ir kt.).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės spragų paÅ¡alinimas yra atitinkamo teisėkÅ«ros subjekto kompetencijos dalykas, teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus), taip pat aiÅ¡kinant teisę (2006-08-08 sprendimas, 2007-06-07 nutarimas ir kt.)Europos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumÄ , senaties terminas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡ anksto (2002-07-11 sprendimas Marks & Spencer byloje Nr.       C-62/00, 2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12); nors veiksmingumo principas nedraudžia nacionalinės teisės aktais sutrumpinti termino, tačiau tai daroma su sÄ lyga, kad ne tik naujai nustatytas terminas yra protingas, bet ir naujuose teisės aktuose įtvirtinta pereinamojo laikotarpio tvarka, pagal kuriÄ , priėmus Å¡iuos teisės aktus, ginčo Å¡alims suteikiamas pakankamas terminas pateikti grÄ Å¾inimo praÅ¡ymus, kuriuos jie turėjo teisę pateikti galiojant ankstesniems teisės aktams; tokia pereinamojo laikotarpio tvarka bÅ«tina, nes Å¡iems praÅ¡ymams nedelsiant taikant trumpesnį senaties terminÄ , nei prieÅ¡ tai galiojęs, iÅ¡ kai kurių ginčo Å¡alių atgaline data bÅ«tų atimta teisė į kompensacijÄ arba jie turėtų tik labai trumpÄ terminÄ Å¡iai teisei įgyvendinti (2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12).Ä®vertinus atitinkamÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , galima teigti, kad teismų praktika dėl termino kreiptis į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos priteisimo susiformavo tik LVAT        2013-03-12, 2013-11-07 nutartyse užpildžius teisinio reguliavimo spragas, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos kaip pagrindžiančios termino kreiptis į teismÄ atnaujinimÄ .

Trečia tik 2012-09-21 paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi Lietuvos teisinėje sistemoje teisės aktai galioja iki tol, kol jie pripažįstami prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Pažymėtina, kad kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ savaime nesustabdo to teisės akto galiojimo. Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuoja, jog tam tikras aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, asmenys turi pagrindÄ pagrįstai tikėtis, kad tais teisės aktais reglamentuojamos jų teisės nėra pažeidžiamos. Kitaip aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas bÅ«tų pažeistas teisinio stabilumo ir aiÅ¡kumo principas, sukeltas socialinio gyvenimo nestabilumas, interesų prieÅ¡prieÅ¡a.Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).Pažymėtina, kad kitų Europos SÄ jungos valstybių, turinčių gilias konstitucinės, administracinės ir administracinio proceso teisės tradicijas, praktikoje yra galimybė pripažinti asmens teisių pažeidimÄ po Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo ir tuo atveju, kai tas konkretus asmuo dėl savo teisių pažeidimo iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo nesikreipė (pvz., po Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo 2012-11-06 sprendimo (BVerfG, 2 BvL 51/06) įsigaliojimo buvo suteikta teisė asmenims kreiptis į universitetÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti beveik prieÅ¡ 20 metų sumokėtus mokesčius už tam tikras universiteto paslaugas, kurias reglamentuojantys teisės aktai buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nors tie asmenys dėl savo teisių pažeidimo nesikreipė iki Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo, analogiÅ¡ka situacija buvo Vokietijos Federaliniam Konstituciniam Teismui priėmus 2003-03-19 sprendimÄ (BVerfG, 2 BvL 9/98, 2 BvL 10/98, 2 BvL 11,98, 2 BvL 12,98, BVefGE 108,1)).Pažymėtina ir tai, kad, 2012-09-21 įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, įstatymų leidėjas nesiėmė veiksmų sureguliuoti ir nustatyti neteisėtai neiÅ¡mokėtų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmÄ .

Taigi pats įstatymų leidėjas savo neveikimu suponavo teisinių santykių neaiÅ¡kumÄ , nors, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, asmenys turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pažeistos teisės bus atstatytos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai manė, kad teisės aktai, pagal kuriuos jam buvo apskaičiuojama ir iÅ¡mokama valstybinė pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai iki tol, kol Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , nustatantį, kad valstybinių pensijų sumažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Ketvirta, pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog institucija, apskaičiuojanti ir iÅ¡mokanti valstybinę pensijÄ , reguliariai neinformuodavo pareiÅ¡kėjo apie iÅ¡mokamos pensijos dydį jokiais praneÅ¡imais ir / ar sprendimais. Valstybinė pensija buvo pervedama į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ banke (b. l. 29–30). Nors pareiÅ¡kėjas 2014-01-17 raÅ¡te (b. l.

77) paaiÅ¡kino, kad apie pensijos sumažinimÄ realiai sužinojo 2010-02-25, gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ , tačiau neaiÅ¡kumas dėl realaus sužinojimo apie pensijos mažinimÄ kyla, nes institucija, iÅ¡mokanti valstybinę pensijÄ , neinformuodavo pareiÅ¡kėjo apie iÅ¡mokamos pensijos dydį ir kitus su pensijų mokėjimu priimtus sprendimus. Taigi Å¡ios aplinkybės vertintinos kaip pagrindžiančios termino kreiptis į teismÄ atnaujinimÄ .Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas J.

K. terminÄ skundui paduoti dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių anksčiau nurodytų priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. MinėtÄ teismo pozicijÄ dėl praleisto termino atnaujinimo patvirtina ir naujausia LVAT praktika, kurioje nurodyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, tačiau iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes (LVAT        2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-212/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-214/2014).

Minėtose nutartyse LVAT konstatavo, kad ABTÄ® 33 str. 1 d. prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Atsižvelgusi į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo gerokai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai, inter alia, dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.Ginčui dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo       2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09,          2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Kaip minėta anksčiau, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. esant pagrįstoms sÄ lygoms.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavime priteisti pensijos nepriemokÄ nurodytas pensijos mažinimo pagrindas (Laikinojo įstatymo 5 str.), su kuriuo pareiÅ¡kėjas nesutinka.

Taigi savo reikalavimuose pareiškėjas aiškiai nurodė, dėl kokių teisės aktų nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio susidarė jo prašoma priteisti pensijos nepriemoka (3122,10 Lt), o pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., kaip matyti iš skundo, pareiškėjas neginčija, t. y. pareiškėjas prašo pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d.Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo        2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr.                 A575-1831/2011).LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo net ir po tam tikro Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Teismas taip pat nurodė, kad pažeistų teisių atkÅ«rimas reiÅ¡kia pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimÄ . Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.Jau minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau nustatė, kad Konstitucijos 23, 29, 52 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieÅ¡tarauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.          (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. prieÅ¡tarauja Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatos. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui J. K. nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nustatytÄ ribojimÄ , t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio nepagrįstai neiÅ¡mokėta 3122,10 Lt dydžio pensijos dalis. Pažymėtina, kad Departamentas savo atsiliepime neginčija pensijos nepriemokos dydžio, kuri apskaičiuota ir nurodyta Departamento 2013-04-25 pažymoje Nr. LV-547 (b. l. 20–21).

Atsižvelgiant į tai, J. K. priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo susidariusi pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 3122,10 Lt.PareiÅ¡kėjas pensijos nepriemokÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento. Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki        2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės (LVAT 2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr.         A552-519/2013).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui J. K. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Departamento kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (3122,10 Lt) pareiÅ¡kėjui priteistina ne iÅ¡ Departamento, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui J. K. priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Departamento 2013-04-25 sprendimo Nr. 7S-475 dalį, kuria atsisakyta sustabdyti pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mažinimÄ Laikinojo įstatymo 5 str. pagrindu ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Teismas pažymi, kad Å¡io sprendimo dalis dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri 2010-01-01–2012-08-31 buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., neiÅ¡mokėjimo prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikiamiems iÅ¡aiÅ¡kinimams.

Atsižvelgiant į tai, Departamento sprendimo dalis, kuri grindžiama Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis teisės aktų nuostatomis, negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl Departamento 2013-04-25 sprendimo Nr. 7S-475 dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, naikintina. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdyje pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1150 Lt). Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , jis įgijo teisę reikalauti atlyginti jam ir atstovavimo iÅ¡laidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms pagrįsti pareiÅ¡kėjo atstovė pateikė: 2013-06-13 atstovavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas paveda advokatei Žanetai Å lyžiutei atstovauti jo interesus administracinėje byloje Nr. 3413-789/2013 (b. l. 40), 2013-06-13 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 718356 (b. l. 83),       2013-10-13 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 303 (b. l. 84), 2013-10-15 mokėjimo nurodymÄ Nr. 440 (b. l. 85), 2013-12-11 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 314 (b. l.

86) ir 2013-12-12 mokėjimo nurodymÄ Nr. 444 (b. l. 87). 2014-01-29 praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pateiktas atstovavimo iÅ¡laidų apskaičiavimas, kuriame nurodyta, kad pateiktų dokumentų analizė truko 2 val. (200 Lt), teisinės konsultacijos – 1,5 val. (150 Lt), atstovavimas teisme – 2 val. (200 Lt) ir praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo parengimas – 6 val. (600 Lt). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjÄ teisme atstovavo advokatė Žaneta Å lyžiutė, kurios įgaliojimus patvirtina 2013-06-13 atstovavimo sutartis (b. l. 40).

IÅ¡ 2013-06-13 pinigų priėmimo kvito, 2013-10-15 ir 2013-12-12 mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas advokatei už suteiktas teisines paslaugas iÅ¡ viso sumokėjo 1150 Lt (b. l. 83, 85, 87). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 1 p. patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 9 p. nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau min. – prilyginama vienai valandai. Kaip matyti iÅ¡ 2013-06-18 pažymos apie teismo posėdžio eigÄ darant garso įraÅ¡Ä (b. l. 42), jame dalyvavo pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Žaneta Å lyžiutė ir teismo posėdis truko nuo 14:00 val. iki 14:05 val. (5 min.), 2013-10-14 teismo posėdis (dalyvavo pareiÅ¡kėjo atstovė), truko nuo 11:04 iki 11:11 (7 min.) (b. l. 56–58), o   2014-01-29 teismo posėdis, kuriame advokatė taip pat dalyvavo, truko nuo 11:17 iki 11:25 (8 min.) (b. l. 88–90) t. y. teismo posėdis iÅ¡ viso truko 20 min.

Teismas, atsižvelgęs į teismo posėdžio trukmę, t. y. tai, kad teismo posėdis truko trumpiau negu 30 min. (truko 20 min.), konstatuoja, kad pagal Rekomendacijų 9 p. nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovavimÄ teisme. Pagal Rekomendacijų 2 p., nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; kitas svarbias aplinkybes.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad advokatė, atstovaudama pareiÅ¡kėjui, pateikė teismui patikslintÄ skundÄ (b. l.

41) ir praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo (68–70). Teismas, įvertinęs praÅ¡omų priteisti atstovavimo iÅ¡laidų (už dokumentų analizę, teisines konsultacijas ir praÅ¡ymo parengimÄ ) dydį (950 Lt), patikslinto skundo ir praÅ¡ymo apimtį (viso 4 puslapiai), jų turinį bei bylos sudėtingumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme, turėjo 650 Lt pagrįstų iÅ¡laidų. Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas buvo visiÅ¡kai patenkintas, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteistina 650 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegijan u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ tenkinti.Atnaujinti trejų metų terminÄ skundui dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti.Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos        2013-04-25 sprendimo Nr. 7S-475 dalį, kuria atsisakyta tenkinti J. K. reikalavimÄ iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.Priteisti J.

K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3122,10 Lt (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt du litus 10 ct), susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.Priteisti J. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 650 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                 Raimondas Blauzdžius Arūnas Kaminskas Rasa Ragulskytė-Markovienė