2024-05-27 Nr. BB-2922-1-01-1-04543-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2027/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04543-2020-3

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios G. G. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistoji G. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžius apkaltinamojo nuosprendžio dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad G. G. neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – ji nuteista pagal BK 163 straipsnį, tačiau jos veiksmai – žinojimas apie V. G. seksualinę prievartą globotinės E. K. (Š.) atžvilgiu (nusikaltimą), apie nesiėmimą priemonių nutraukti sistemingus nusikalstamus V. G. seksualinius veiksmus faktiškai atitinka BK 238 straipsnio sudėtį. Tačiau dėl šio nusikaltimo kasatorė negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kadangi už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai. G. G. neturėjo įstatymo numatytos pareigos pranešti apie savo sutuoktinio galimai padarytą nusikaltimą, todėl jai negalima baudžiamoji atsakomybė, o galimas tik civilinės teisės delikto taikymas. Teismai esmingai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje, nes vertindami pirminius įtariamojo V. G. parodymus, jais rėmėsi ir laikė įrodymu jo kalei patvirtinti. Įtariamajam V. G. buvo padarytas kriminalinės policijos pareigūnų neteisėtas ir neleistinas psichologinis poveikis, turint tikslą išgauti iš jo prisipažinimą. Nepagrįstai nuosprendžiuose absoliutinami psichikos negalią turėjusios E. K. (Š.) parodymai, nes jie nėra nuoseklūs, kadangi nenurodomi tikslūs laikotarpiai ir faktinės aplinkybės, kurias galima patikrinti kitais procesiniais veiksmais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl G. G. veikos nukentėjusios E. Š. atžvilgiu kvalifikavimo pagal BK 163 straipsnį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Nors kasatorė teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ir nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, klausimas dėl BK 238 straipsnio taikymo apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, o apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo, taigi šis klausimas negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios G. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Artūras Pažarskis

Danutė Jočienė