2023-05-03 Nr. AB-9369-3-62-3-02680-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-614-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02680-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 64-TE–298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) D. R.“ (toliau – ir Įsakymas I) ir Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 5 d. Įsakymą Nr. 64-TE–299 „Dėl D. R. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas II); 2) įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki faktiško grąžinimo į Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS–16 nurodyta, kad pareiškėjas fizinę prievartą panaudojo neadekvačiai esamoms aplinkybėms ir neproporcingai esamam pavojui, prieš tai neišnaudojęs psichinės prievartos ir nesant pavojaus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Kodeksas) 5 punkte numatytus principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 ir 3 dalis. Už minėtą pažeidimą Įsakymu I buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

2.2. Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 05 d. įsakymu Nr. 64-TE-223 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad pareiškėjas konfliktavo su J. G. ir siekiant nefiksuoti savo planuojamos atlikti neteisėtos veikos (suduoti smūgius), „<...> būnant kontakte su įvykyje dalyvavusia J. G., išjungė savo naudojamą vaizdo stebėjimo priemonę ir liepė vaizdo stebėjimo priemonę išjungti ją įsijungusiai Marijampolės aps. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK RS tyrėjai S. L., po to ji ją ir išjungė, nors vis dar pareigūnai buvo kontakte su įvykyje dalyvavusia J. G. <...>“. Konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas ir minėta tyrėja nevykdė Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ ir (toliau – ir Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklės) 23 punkto 23.3 papunkčio reikalavimų ir taip padarė tarnybinį nusižengimą.

2.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atliekant tarnybinius patikrinimus tas pats veiksmas – „fizinio poveikio panaudojimas“ buvo vertinamas kelis kartus ir už tą patį veiksmą pareiškėjas buvo nubaustas kelis kartus. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas prieš pareiškėją buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutraukus ikiteisminį tyrimą tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas ir tęsiamas toliau dėl tų pačių aplinkybių, nors turėjo būti nutrauktas.

2.4. Atsakovas neatlikto išsamaus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimo, netinkamai kvalifikavo fizinio poveikio veiksmus, tyrimo metu nebuvo bandoma surinkti papildomų duomenų, nesistengta patikrinti duomenų tikrumo. Neaišku, kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė. 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR1-13, kuriame buvo apibrėžta veika, kurios padarymu jis yra įtariamas, tačiau vėliau, atliekant tarnybinį patikrinimą, keičiantis tyrimo dalykui, naujas pranešimas pareiškėjui įteiktas nebuvo.

2.5. Pareiškėjas buvo nubaustas ne už pareigūno vardo pažeminimą, o už fizinės prievartos panaudojimą vadovaujantis Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir Kodekso 5 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktų, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindais. Pareiškėjas taip pat teigė, kad nebuvo supažindintas su Įsakymu I ir 2021 m. spalio 5 d. Įsakymu Nr. 64-TE-10-0.

3. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl pareiškėjo galbūt neteisėtai panaudotos fizinės jėgos pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį. 2021 m. liepos 8 d. teikimu Nr. 64-IL-9741 tarnybinio patikrinimo dalis dėl pareiškėjo galbūt neteisėtai panaudotos fizinės jėgos sustabdyta, o dalis dėl pareiškėjo ir Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) r. Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos S. L. galimo Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimo atribota nuo nusikalstamos veikos ir buvo tęsiama toliau. Dėl netinkamo pareiškėjo bendravimo su asmenimis įvykyje ROIK (duomenys neskelbtini) ir S. L. kolegos pažeidimo toleravimo buvo perduota Marijampolės apskr. VPK etikos komisijai. 2021 m. liepos 29 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-13 (toliau – Išvada dėl pastabos), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas ir S. L. 2021 m. birželio 22 d., reaguodami į gautą pranešimą ir eidami į įvykio vietą, įjungė vaizdo stebėjimo priemones. Pareiškėjas įvykio metu konfliktavo su J. G. ir, atsižvelgus į vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją, galima pagrįstai teigti, kad, siekiant neužfiksuoti savo planuojamos atlikti neteisėtos veikos (suduoti smūgius), būnant kontakte su įvykyje dalyvavusiu asmeniu, išjungė savo naudojamą vaizdo stebėjimo priemonę ir liepė vaizdo stebėjimo priemonę išjungti ją įsijungusiai S. L., kuri išjungė kamerą, nors pareigūnai vis dar buvo kontakte su įvykyje dalyvavusiu asmeniu. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas ir minėta tyrėja nevykdė Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių 23 punkto 23.3 papunkčio reikalavimų. Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-223 pareiškėjui ir jo kolegei skirtos pastabos.

4.2. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nutarime padaryta išvada, kad pareiškėjo atlikti veiksmai gali užtraukti tarnybinę atsakomybę, tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį negalima, nes nėra būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. 2021 m. rugpjūčio 23 d. teikimu atnaujinti tarnybinį patikrinimą Nr. 64-IL-11418 tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galbūt neteisėtai panaudotos fizinės jėgos buvo atnaujintas ir tęsiamas. Dėl neteisėtai panaudotų fizinio poveikio veiksmų surašyta Marijampolės AVPK 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-16 (toliau – ir Išvada dėl perkėlimo į žemesnes pareigas). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas fizinę prievartą panaudojo neadekvačiai ir neproporcingai, prieš tai neišnaudojęs psichinės prievartos ir nesant pavojaus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Kodekso 5 punkte numatytus principus, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 ir 3 dalis. Įsakymu I pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Pareiškėjas su įsakymu susipažino per Marijampolės AVPK dokumentų valdymo sistemą 2021 m. spalio 6 d.

4.3. 2021 m. liepos 8 d. teikimu Nr. 64-IL-9741 tarnybinio patikrinimo dalis dėl pareiškėjo galbūt neteisėtai panaudotos fizinės jėgos sustabdyta, o dalis dėl pareiškėjo ir jo kolegės galimo Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimo atribota nuo nusikalstamos veikos ir buvo tęsiama toliau. Šios tarnybinio patikrinimo dalies neatribojimas būtų buvęs netikslingas, nes baudžiamojo proceso metu nustatyti tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų – Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimas ir neteisėtas fizinio poveikio panaudojimas yra savarankiški tarnybiniai pažeidimai. Ginčo atveju aktualu ne tai, kaip buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais galbūt pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus, viršijo suteiktus įgaliojimus.

4.4. Išvadoje dėl perkėlimo į žemesnes pareigas buvo pagrįstai siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Aptariama išvada yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas tinkamai susipažino su Įsakymu I.

5. Liudytoja S. L. paaiškino, kad 2021 m. birželio mėnesį su kolega – pareiškėju gavo pranešimą, kad bute yra neprižiūrimi vaikai ir jų motina yra neblaivi. Nuvykus nurodytu adresu J. G. neatidarė durų, buvo girdėti triukšmas, vaiko verksmas. Pasitarus su budėtoju priimtas sprendimas kviesti ugniagesius, kad šie išlaužtų duris. Atvykus ugniagesiams durys buvo atidarytos. J. G. vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai. Moteris buvo neblaivi (nustatyta apie 2 prom. alkoholio koncentracija). Atvykus vaiko teisių specialistams ir siekiant paimti J. G. vaiką į saugią aplinką, kadangi mama yra neblaivi, ji nenorėjo vaiko atiduoti, konfliktavo. Vaiko teisų atstovai bendravo su J. G., o S. L. su kolega užtikrino viešąją tvarką, ramino J. G.. Išėjusi iš buto J. G. pati nešė vaiką ant rankų, bet tuo metu kilo konfliktas, J. G. teigė, kad pati nori vaiką įsodinti į automobilį, tačiau jai nebuvo leista, mergaitė pradėjo nerimauti, šaukti. Vaiko teisių specialistai paėmė mergaitę iš J. G. ir įsisodino į tarnybinį automobilį, šalia J. G. buvo pareiškėjas, J. G. atsisuko į jį ir kažką jam pasakė bei jį pastūmė. Buvo fizinis kontaktas iš jos pusės. S. L. nuėjo link tarnybinio automobilio, kadangi jų darbas buvo baigtas, eidama girdėjo, jog kažkas kažką šaukia, girdėjo, kad pareiškėjas ir J. G. konfliktuoja.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Įsakymą I ir Įsakymą II (toliau kartu – ir Įsakymai) ir įpareigojo atsakovą sumokėti pareiškėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki faktiško grąžinimo į Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

7.1. Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, 2021 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-PR2-5045 nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo gautas J. G. pareiškimas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų įvykyje ROIK (duomenys neskelbtini). Tikslinant šio įvykio aplinkybes nustatyta, kad į įvykį reagavo pareiškėjas ir S. L.. Pareiškėjas, būdamas įvykio vietoje, galbūt neetiškai bendravo su įvykyje dalyvavusia J. G.. Taip pat pareiškėjas žodžiu nurodė savo kolegei išjungti mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę. Išjungus vaizdo stebėjimo priemones, pareiškėjas keletą kartų, nesant pagrindo, rankomis sudavė smūgius J. G. į įvairias kūno vietas. Atsižvelgiant į tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl: 1) pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo, tai yra dėl neteisėtai panaudotų fizinio poveikio veiksmų; 2) pareiškėjo ir S. L. Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimo; 3) netinkamo pareiškėjo bendravimo su asmenimis ir S. L. kolegos daromo pažeidimo toleravimo ir elgesio, nesuderinamo su Kodekso reikalavimais.

7.2. Dėl pareiškėjo galbūt neteisėtai panaudotos fizinės jėgos pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. 2021 m. liepos 8 d. teikimu Nr. 64-IL-9741 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo ir tarnybinio nusižengimo atribojimo“, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 10 punktu, tarnybinio patikrinimo dalis dėl pareiškėjo galbūt neteisėtai panaudotos fizinės jėgos sustabdyta, o dalis dėl pareiškėjo ir jo kolegės Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimo atribota nuo nusikalstamos veikos ir buvo tęsiama toliau.

7.3. Dėl netinkamo pareiškėjo bendravimo su asmenimis ir S. L. kolegos daromo pažeidimo toleravimo, vadovaujantis Kodekso 9 punktu (šio Kodekso nuostatų laikymąsi pagal kompetenciją prižiūri ir jų pažeidimus nagrinėja policijos įstaigos etikos komisija), buvo perduota Marijampolės AVPK etikos komisijai dėl Kodekso reikalavimų.

7.4. Dėl Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimo 2021 m. liepos 29 d. buvo surašyta Išvada dėl pastabos, kuria konstatuota, kad pareiškėjas ir S. L. 2021 m. birželio 22 d., reaguodami į gautą pranešimą ir eidami į įvykio vietą, įjungė vaizdo stebėjimo priemones. Pareiškėjas įvykyje konfliktavo su J. G. ir, atsižvelgus į vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją, galima pagrįstai teigti, kad, siekdamas neužfiksuoti savo planuojamos atlikti neteisėtos veikos (suduoti smūgius įvykyje dalyvavusiai J. G.), išjungė savo vaizdo stebėjimo priemonę ir liepė ją išjungti kamerą įsijungusiai S. L., kuri kamerą išjungė, nors pareigūnai vis dar buvo kontakte su J. G.. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas ir jo kolegė nevykdė Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių 23 punkto 23.3 papunkčio reikalavimų.

7.5. Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-223 „Dėl Tarnybinės nuobaudos skyrimo“ D. R. ir S. L. paskirtos pastabos.

7.6. Marijampolės AVPK etikos komisija 2021 m. rugpjūčio 30 d. komisijos posėdžio protokole Nr. 64-P1-83 pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso nuostatų 6.3 papunktį (laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai). Etikos komisija pripažino, kad S. L. nepažeidė Kodekso nuostatų.

7.7. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui nepadarius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo atlikti veiksmai gali užtraukti tarnybinę atsakomybę, tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį negalima, nes nėra būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Prokuroras, pasisakydamas dėl pareigūno tarnybinės atsakomybės, nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, galbūt viršijo Policijos įstatyme nustatytus ir jam suteiktus įgaliojimus, t. y. konfliktuodamas su galbūt teisės pažeidimą padariusiu asmeniu, be teisėto pagrindo panaudojo fizinį poveikį. Spendžiant dėl šių nusikalstamos veikos padarinių buvimo, konstatuota, kad pareiškėjas, nors ir galbūt neteisėtais veiksmais, tačiau nukentėjusiajai J. G., valstybės institucijai – policijos įstaigai ir Lietuvos valstybei didelės žalos, kuri akcentuojama teismų praktikoje, nepadarė. Nutarimo nuorašas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio pažeidimo vertinimo buvo išsiųstas Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui.

7.8. 2021 m. rugpjūčio 23 d. teikimu atnaujinti tarnybinį patikrinimą Nr. 64-IL-11418 tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galbūt neteisėtai panaudotos fizinės jėgos, vadovaujantis Tvarkos aprašo 13 punktu (tarnybinį patikrinimą tikrintojo teikimu sustabdo ir atnaujina vadovas savo sprendimu), buvo atnaujintas ir tęsiamas.

7.9. Dėl neteisėtai panaudotų fizinio poveikio veiksmų 2021 m. rugsėjo 17 d. surašyta Išvada dėl perkėlimo į žemesnes pareigas, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. konfliktavo su teisės pažeidimą padariusiu asmeniu. Vienas kitą vadino įžeidžiamais žodžiais, bendravo nemandagiai. Žodinio konflikto metu J. G. pastūmė pareiškėją, vėliau atsitraukdama ėjo tolyn. Nuėjus už tarnybinio automobilio pareiškėjas, išjungęs mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę, apsidairė ir ranka sudavė du smūgius link J. G., pataikydamas į dešinės pusės galvos ir peties sritį. Pareiškėjas fizinę prievartą panaudojo neadekvačiai esamoms aplinkybėms ir neproporcingai esamam pavojui, prieš tai neišnaudojęs psichinės prievartos ir nesant pavojaus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Kodekso 5 punkte numatytų principų, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 ir 3 dalis.

7.10. Įsakymu I pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Pareiškėjas su įsakymu susipažino per Marijampolės AVPK dokumentų valdymo sistemą 2021 m. spalio 6 d. Įsakymu II pareiškėjas perkeltas iš Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) r. Policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų į Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas. Pareiškėjas su įsakymu susipažino per Marijampolės AVPK dokumentų valdymo sistemą 2021 m. spalio 11 d.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Policijos įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog tarnybinio patikrinimo eigoje jo padaryta veika, už kurią buvo traukiamas atsakomybėn, buvo dirbtinai „skaidoma“ į atskirus veikos epizodus ir už juos jis baudžiamas atskirai, o tai itin pasunkino jo teisinę padėtį.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl to paties 2021 m. birželio 14 d. įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas: 1) Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-223, kuriuo buvo paskirta tarnybine nuobauda – pastaba; 2) Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 4 d. Įsakymu Nr. 64-TE–298 (Įsakymas I), kuriuo buvo paskirta tarnybine nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Toks dirbtinis skaidymas vieno ir to paties įvykio faktines aplinkybes į atskirus jo elgesio (veikos) epizodus, teismo manymu, nulėmė neaiškią situaciją. Nagrinėjamu atveju tik vienoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų pažeidimų visuma, jų pobūdis galėjo pagrįsti pareiškėjo kaltę dėl netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi ir jų vykdymo, kadangi už tai jis jau buvau nubaustas Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-223.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnas fizinę prievartą turi teisę naudoti, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti). Nagrinėjamu atveju J. G. vengė vykdyti pareiškėjo reikalavimus – leisti išvažiuoti policijos automobiliui, o jai eiti namo. Tyrimo metu nebuvo įvertinti J. G. veiksmai 2021 m. birželio 14 d. įvykio metu. Taigi, nors įvykio metu J. G. policijos pareigūno – pareiškėjo atžvilgiu vartojo įžeidžiamus, jį žeminančius žodžius, tarnybinį patikrinimą atliekantys pareigūnai Tarnybinio patikrinimo išvadose Nr. 64-IS-13 ir Nr. 64-IS-16 neužsiminė, kad J. G. elgesyje buvo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, sudėties požymių, nebuvo analizuoti ir vertinami pareiškėjo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nebuvo bandoma surinkti papildomų duomenų, kurie pagrįstų arba paneigtų tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad pareigūnai atvyko pagal iškvietimą, įvykio dalyviai ir pati J. G. buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl buvo būtina įvertinti, ar pareigūnai galėjo kitomis priemonėmis įvykdyti užduotį, kadangi apsvaigęs nuo alkoholio asmuo neadekvačiai reaguoja į situaciją ir nesugeba jos tinkamai įvertinti.

11. Teismas nustatė, kad Išvadoje dėl perkėlimo į žemesnes pareigas teigiama, jog „<...> Pareigūnas charakterizuojamas gerai, skatintas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi <...>“, tačiau neįvertinta, kad pareiškėjui Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-223 jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas vertino, kad aptariama išvada surašyta nesilaikant Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad iš nurodytos išvados ir Įsakymo I turinio nėra aišku, dėl kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Išvadoje išvardytos bendro pobūdžio teisės normos, kurios neapibrėžia pažeidimo ribų, tačiau nėra nurodyti pareiškėjo veiksmai pagal pažeidimą konkretizuojančias teisės normas.

12. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR1-13, kuriame buvo apibrėžta veika, kurios padarymu jis įtariamas, tačiau vėliau, tarnybinio patikrinimo eigoje keičiantis tyrimo dalykui, naujas pranešimas apie tarnybinio tyrimo dalyko pasikeitimą pareiškėjui nebuvo įteiktas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas už pareigūno vardo pažeminimą nubaustas nebuvo.

13. Tvarkos aprašo 32 punktas numato, kad su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo, tačiau pareiškėjas, teismo teigimu, nors ir buvo darbe nuo 2021 m. spalio 4 d., pasirašytinai su skundžiamu Įsakymu I nebuvo supažindintas. Apie aptariamą įsakymą pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. spalio 6 d. ryte apie 8.00 val., nes atėjęs į darbą pamatė, kad negali prisijungti prie Administracinių nusižengimų registro (ANR), Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR), Integruotos baudžiamojo proceso informacinė sistemos (IBPS). Pradėjęs aiškintis priežastis sužinojo, kad jis pažemintas pareigose.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo atimta galimybė aiškiai suprasti ir žinoti, kuo jis kaltinamas, ir tinkamai apsiginti nuo kaltinimų, todėl tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas vieno įvykio metu padarytą pažeidimą išskaidydamas į kelis pažeidimus pablogino pareiškėjo teisinę padėtį, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti paskirtą nuobaudą. Be to, anksčiau analizuotos išvados trūkumai yra esminiai procedūriniai pažeidimai. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareigūnai pagal iškvietimą atvyko į pažeidimo vietą, kur visi asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio, neadekvačiai elgėsi, nevykdė pareigūnų nurodymų, stumdėsi, užstojo kelią, taip trukdydami pravažiuoti, todėl būtina įvertinti, ar susidariusioje situacijoje pareigūnai galėjo pasiekti rezultatą kitomis priemonėmis. Atitinkamai teismas konstatavo, kad išdėstytos aplinkybės lemia atlikto tarnybinio patikrinimo objektyvumo stoką ir paskirtos nuobaudos nepagrįstumą. Likusius ginčo šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, todėl detaliau dėl jų nepasisakė.

III. 15. Atsakovas Marijampolės AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pareiškėjo teiginiais ir nevertino nei atsakovo argumentų, nei pateiktų įrodymų bei aplinkybių.

16.2. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias aplinkybes dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų ir nustatytų pažeidimų bei pažymi, kad tarnybinio patikrinimo dalies dėl pareiškėjo ir S. L. galimo Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimo neatribojimas būtų buvęs netikslingas, nes baudžiamojo proceso metu nustatyti tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų, kadangi Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimas ir neteisėtas fizinio poveikio panaudojimas yra savarankiški tarnybiniai nusižengimai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad „<...> Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog tarnybinio patikrinimo eigoje jo padaryta veika, už kurią buvo traukiamas atsakomybėn, buvo dirbtinai skaidoma į atskirus veikos epizodus ir už juos jis baudžiamas atskirai, tai žymiai pasunkino jo teisinę padėtį“.

16.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos nagrinėjimo betarpiškumo ir laisvo įrodymų vertinimo principus bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Byloje nebuvo ginčo dėl pareiškėjo atliktų veiksmų ir jų pobūdžio (fizinės prievartos panaudojimo fakto), tačiau buvo ginčijamas jų teisinis įvertinimas, t. y. atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas bei pareiškėjo veiksmų pripažinimas tarnybiniu nusižengimu.

16.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad J. G. vengė vykdyti pareiškėjo reikalavimus leisti išvažiuoti policijos automobiliui, o jai (J. G.) eiti namo. Teismas, pagrįsdamas savo išvadą, nurodė Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus bei pareiškėjo pateiktą įrodymų interpretaciją, tačiau ignoravo atsakovo pateiktą nenuginčijamą įrodymą – vaizdo įrašą, patvirtinantį fizinės prievartos panaudojimo faktą bei Nutarime prokuroro nustatytą aplinkybę, kad „<...> be teisėto pagrindo panaudojo fizinį poveikį – sudavė porą pakartotinių smūgių ranka į galvos sritį“. Nutarime nurodytos aplinkybės patvirtinta pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, kadangi vienintelė aplinkybė, dėl kurios nebuvo tęsiamas baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu, būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelė žala nukentėjusiajai J. G., valstybės institucijai – policijos įstaigai ar Lietuvos Respublikos valstybei nebuvimas. Tačiau tai nepaneigia pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų – be teisėto pagrindo panaudoto fizinį poveikio. Pareiškėjo neteisėtų veiksmų egzistavimą tarnybinės atsakomybės prasme įžvelgęs prokuroras nutarė Nutarimo nuorašą išsiųsti Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju aktualu ne tai, kaip buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, o baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nepaisant to, teismo sprendime ignoruotos anksčiau išvardintos faktinės aplinkybės, paremtos ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir pareiškėjo ir jo kolegės paaiškinimais bei vaizdo įrašu, kuriame buvo užfiksuotas fizinio poveikio panaudojimas.

16.5. Priešingai, nei konstatavo teismas, Išvadoje dėl perkėlimo į žemesnes pareigas yra įvertintos ir išanalizuotos Nutarime nustatytos aplinkybės, pareiškėjo ir kitų asmenų paaiškinimai, peržiūrėti vaizdo įrašai ir atlikta jų analizė, taip pat įvertinti ir nukentėjusiosios J. G. veiksmai. Be to, Marijampolės AVPK 2021 m. rugsėjo 1 d. pranešimu Nr. 64-PR1-13 „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“ pranešė pareiškėjui, kad Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui gavus Nutarimą, tęsiamas tarnybinis patikrinimas. Pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie galbūt padarytus pažeidimus, taip pat jo buvo prašoma pateikti paaiškinimą, tačiau jis to neįvykdė. Tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas.

16.6. Tarnybinio patikrinimo metu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas fizinę prievartą panaudojo nepagrįstai ir neproporcingai, prieš tai neišnaudojus psichinės prievartos ir nesant pavojaus pareigūno ir kito asmens gyvybei ar sveikatai. Ši išvada padaryta įvertinus Policijos įstatymo 27 straipsnyje reglamentuotas prievartos panaudojimo sąlygas ir to paties įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintas pareigūno pareigas.

16.7. Išvada dėl perkėlimo į žemesnes pareigas atitinka Tvarkos aprašo 24 punkte nustatytus reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšis tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Išvadoje dėl perkėlimo į žemesnes pareigas pateiktas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas. Pareiškėjui buvo žinoma ir jis galėjo suprasti dėl kokios veikos buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Taip pat tarnybinio nusižengimo ribos nebuvo neteisėtai ir nepagrįstai išplėstos, t. y. pareiškėjui buvo įteiktas vienintelis pranešimas, Išvadoje dėl perkėlimo į žemesnes pareigas nebuvo nurodyta daugiau kaltinimų. Taip pat minėtoje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose nėra pareigūno vardo pažeminimo požymių ir Kodekso 7.1 ir 7.2 papunkčių pažeidimo. Aptariamoje išvadoje buvo įvertintas įtarimas, kad „<...> yra duomenų, jog galbūt pažeminote pareigūno vardą <...>“ ir konstatuota, kad „ <...>Nenustačius akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo ar jos kompromitavimu, neteisėti D. R. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimo ir atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą“.

16.8. Pareiškėjas su Įsakymais buvo susipažinęs tinkamai ir laiku sistemoje „Avilys“. Prie 2021 m. gruodžio 15 d. atsiliepimo į skundą buvo pateikti apie supažindinimo su Įsakymais patvirtinantys dokumentai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino.

17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Marijampolės AVPK apeliacinį skundą su juo nesutinka.

18. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo išvadas bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

18.2. Pareiškėjas iš esmės sutinka su pirmosios intencijos teismo argumentais ir pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei atliekant tarnybinį patikrinimą, kurį atsakovas išskaidė į kelias dalis, liko neatsakyta, ar pareiškėjas pasielgė taip, kaip tvirtino J. G., ar ji melavo, norėdama pakenkti policijos pareigūnui.

18.3. Atliktas tarnybinis patikrinimas buvo nepagrįstas, nebuvo aišku, už ką yra baudžiamas pareiškėjas, pareiškėjo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti. Pareiškėjas taip pat buvo netinkamai informuotas apie Įsakymus, su pirma nuobauda (pastaba) pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, t. y. fizinius parašu, todėl neaišku, kodėl šis veiksmas nebuvo atliktas sistemoje „Avilys“. Be to, dėl nepagrįsto pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas jam buvo mokamas mažesnis atlyginimas.

18.4. Pareiškėjo manymu, atsakovo apeliacinis skundas paremtas hipotetinio, teorinio pobūdžio teiginiais, nenurodyta, kokiu būdu teismas pažeidė konkrečius teisės principus. Teismo atliktas įrodymų tyrimas buvo visapusiškas ir tinkamas. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Marijampolės AVPK turėjo visą filmuotą medžiagą, taip pat ir pareiškėjo ir jo kolegės tyrėjos „Body cam“ vaizdo įrašus, tačiau jų teismui nepateikė, nors buvo užfiksuotos visos įvykio aplinkybės. Pareiškėjo vaizdo įrašo trukmė 1 val. ir 50 min., jo kolegės – 1 val. ir 3 min., jie prie bylos buvo prijungti vėliau, kai to paprašė pareiškėjas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymų I ir II, kuriais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose – teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pareiškėjo teiginiais ir nevertino nei atsakovo argumentų, nei pateiktų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių.

22. Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo <...>, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves; užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui. Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

23. Pagal Etikos kodekso 6.1–6.3 punktus policijos darbuotojas privalo laikytis šių nuostatų: ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams; laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai. Šio kodekso 7 dalyje nustatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 p.); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 p.).

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

26. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis iš esmės tik pareiškėjo patikslintame skunde nurodytomis aplinkybėmis, perrašydamas jame išdėstytus argumentus, neatlikęs jokio savarankiško įrodymų tyrimo, nenustatęs ginčo faktinių aplinkybių bei nevertinęs atsakovo argumentų, tuo pažeisdamas nurodytus proceso teisės principus ir taisykles. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamajame procese nustatytų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo panaudotos fizinės jėgos, galimo J. G. pažeminimo / fizinio skausmo jai sukėlimo, netyrė kitų byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, tarnybinių pranešimų, vaizdo įrašo, įrodymų dėl pareiškėjo supažindinimo su ginčo Įsakymais bei kt.), turinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, taip pat sprendžiant, ar pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai neprieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, ar akivaizdžiai nesikerta su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarnybinio patikrinimo metu padarytų esminių procedūrinių pažeidimų nepagrįsta nei faktiniu, nei teisiniu aplinkybių viseto įvertinimu.

27. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme atsakovo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė