2015-12-22 Nr. AB-24970-3-61-3-06838-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1125-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06838-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rolalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rolalita“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Rolalita“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. A30-3088.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu atsakovas nuo 2013 m. lapkričio18 d. panaikino 2009 m. birželio 15 d. pareiškėjui išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą. Paaiškino, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) Kontrolės skyriaus specialistai 2013 m. liepos 30 d. pareiškėjo vykdomos veiklos patalpose ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) atliko neplaninį patikrinimą, siekdami nustatyti, kaip įmonė laikosi Alkoholio kontrolės įstatymo, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, Tabako kontrolės įstatymo, Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių, kitų norminių aktų, reglamentuojančių veiklą, susijusią su alkoholiu ir tabaku, nuostatų.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą – laikė ir pardavė alkoholio produktus neturėdamas juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (protokole nurodyta 1 (viena) 30 l talpos alaus statinė be etiketės); 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 2 dalies 5 punktą – laikė ir pardavė alkoholinį gėrimą, kurio ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (plastikinis butelis, į kurį buvo įpiltas alus, parduotas be etiketės); 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą – pardavė alų, išpilstytą į didesnę negu vieno litro plastikinę tarą.

Tokiu būdu, konstatuota, kad pareiškėjas padarė sudėtinį Įstatymo pažeidimą. Už šiuos pažeidimus Departamento 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. ATK2-140/13 pareiškėjui buvo skirta 3 000 Lt bauda. Pareiškėjo nuomone, Departamentas subjektyviai įvertino bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, tačiau pripažino esant lengvinančių aplinkybių, ko pagrindu baudos dydis buvo sumažintas nuo vidurkio iki minimumo. Nutarimas nebuvo apskųstas, bauda sumokėta. Nepaisant to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą sustabdyti pareiškėjui išduotos licencijos galiojimą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas tokį sprendimą, neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas už padarytus pažeidimus yra nubaustas (pritaikytos ekonominės sankcijos), bauda sumokėta, pareiškėjas per visą savo veiklos periodą laiku mokėjo mokesčius valstybės, savivaldybės ir Sodros biudžetams, nėra padaręs kitų pažeidimų, pareiškėjas yra maža įmonė (dirba 4–5 žmonės) ir nutraukus (dėl licencijos praradimo) veiklą įmonė praktiškai bankrutuos, kad pareiškėjo savininkas vienas augina nepilnametį sūnų, neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir ši veikla yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis.

Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas atsakovo įsakymas, t. y. licencijos galiojimo sustabdymas, yra perteklinis, paskirta sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nusprendus, kad pritaikyta sankcija yra akivaizdžiai neadekvati, netaikyti sankcijos nenaikinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. A30-3088.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 2 dalies 5 punkto bei 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimus. Būtent šio Įstatymo normų pažeidimai laikytini faktiniu pagrindu atsirasti teisinėms pasekmėms. Už šį pažeidimą Įstatymas numato sankciją – piniginę baudą, kurią skiria Departamentas, o taip pat už šio Įstatymo nuostatų pažeidimą numatytas ir licencijos galiojimo panaikinimas (AKĮ 34 str. 16 d.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi 2013 m. spalio 8 d. Departamento raštą Nr. S-(4.3-3)-3191 apie pareiškėjo padarytą pažeidimą ir už jį taikytą sankciją, privalėjo priimti įsakymą apie licencijos galiojimo panaikinimo. Atsakovas, neturėjo diskrecijos teisės ir vadovavosi imperatyvia įstatymo nuostata. Faktinis pažeidimo padarymo pagrindas nėra išnykęs ar nuginčytas. Nei Alkoholio kontrolės įstatymas, nei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybių vykdomosioms institucijoms teisės interpretuoti ir aiškinti savo nuožiūra, taikyti ar netaikyti teisės aktais numatytų priemonių. Teisę vertinti pažeidimo pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes turi tik teismas, o ne sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo priimanti institucija. Atsakovo nuomone, 2013 m. spalio 18 d. Įsakymas Nr. A30-3088 yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant teisės norminių aktų, todėl yra galiojantis ir negali būti naikinamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Rolalita“ skundą atmetė.

Byloje nustatyta, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas ir Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintos Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės (toliau – ir Prekybos taisyklės). Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, Prekybos taisyklių 6 punktu ir atsižvelgiant į Departamento 2013 m. spalio 8 d. raštą Nr. S-(4.3-3)-3191.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio ekonominių sankcijų už šio Įstatymo pažeidimus taikymą, 16 dalyje nustatyta, kad įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Prekybos taisyklių 6 punkte nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, jų rekvizitus patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimą panaikina, popierinių licencijų dublikatus išduoda, taip pat prižiūri, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymu, Taisyklėmis ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, neviršijo jam suteiktos kompetencijos, veikė pagal teisės normų jam suteiktus įgaliojimus. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalies norma yra imperatyvi, todėl Alkoholio kontrolės įstatymas nesuteikė atsakovui pasirinkimo teisės, panaikinti ar nepanaikinti pareiškėjui licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Atsakovas, spręsdamas dėl licencijos galiojimo panaikinimo, neturėjo diskrecijos vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime pateiktu aiškinimu, tokia teisė suteikta tik teismui. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas tik tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad byloje tokių neproporcingumo (neadekvatumo) požymių nenustatyta. Pareiškėjo argumentai dėl bankroto grėsmės, įmonės savininko sunkios turtinės padėties byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir neįrodo, kad atsakovo paskirta sankcija nėra proporcinga ir sudaro pagrindą netaikyti pareiškėjui pritaikytos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo.

III. Pareiškėjas UAB „Rolalita“ su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą įsakymą arba jo nepanaikinus sankcijos pareiškėjui netaikyti (b. l. 53–56).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Papildomai nurodo, kad UAB „Rolalita“ yra šeimos verslo įmonė, gaunamos pajamos skiriamos šeimos poreikiams tenkinti, įmonė neturi papildomų materialinių ar laiko išteklių teisiniams klausimams spręsti. Pareiškėjas sutiko su nustatytais pažeidimais, manydamas, kad piniginė bauda bus galutinė sankcija. Per pastaruosius metus įmonėje vykdoma nuolatinė vidaus tvarkos kontrolė. Pažymi, kad veiklą pradėjo 2008 metais ir per visą praėjusį laiką nebuvo baustas už veikos taisyklių pažeidimus, visi privalomi mokesčiai buvo mokami laiku ir tinkamai. Įsigaliojus atsakovo pritaikytoms sankcijoms įmonės veikla bus sustabdyta ir atleisti darbuotojai padidins bedarbių gretas. Įmonės savininkas ir vadovas pas tiesiogiai organizuoja įmonės veiklą, atlieka ne tik direktoriaus bet ir vadybininko, tiekėjo, barmeno funkcijas. Taip pat jis nuo 3 metų vienas augina sūnų iš pirmos santuokos, prižiūri ir išlaiko 2013 m. gimusią dukrą iš neregistruotos santuokos, taip pat globoja savo motiną, kuri po onkologinės ligos komplikacijų yra visiškai akla. Įmonė neturi nekilnojamojo turto,veikla vykdoma nuomojamose patalpose.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 66–68).

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių ginčijamo įsakymo neteisėtumo pagrindų. Nors pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus: pažymas, gimimo liudijimo kopijas, šie dokumentai nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų. Patektais įrodymais pareiškėjas neįrodo, kad nuo 2008 m. iki 2014 m. nebuvo baustas už jo veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimus, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, kad veikla vykdoma nuomojamose patalpose. Atsakovas akcentuoja aplinkybę, kad uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo (fizinio asmens) turtas ir prievolės yra atskiros, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad bendrovės direktorius rūpinasi nepilnamečiu vaiku, taip pat globoja ligotą motiną, nėra tinkami, nes sankcija konkrečiu atveju taikoma ne fiziniam, be juridiniam asmeniui. Iš pažymos apie bendrovėje dirbančius apdraustus asmenis matyti, kad bendrovėje dirba 5 asmenys. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad įsigaliojus atsakovo pritaikytai sankcijai bendrovės veikla bus sustabdyta ir iš darbo bus atleisti visi darbuotojai, pareiškėjas nepateikė. Taigi pareiškėjas, pateikdamas papildomus dokumentus nepagrindė ir neįrodė, kad ginčijamu įsakymu paskirta sankcija yra neproporcinga, todėl naikinti ginčijamo įsakymo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. A-30-3088, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi panaikintas UAB „Rolalita“ 2009 m. birželio 15 d. išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje-kebabinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galiojimas.

Alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalimi ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).

Toks reguliavimas ir yra numatytas inter alia Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiame įstatyme nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, taip numatant ir įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. ATK2-140/13 už sudėtinį Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto (alkoholio produktų laikymas ir pardavimas neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų), 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 2 dalies 5 punkto (alkoholinių gėrimų, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų, laikymas ir pardavimas) bei 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto (alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą pardavimas, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, mažmeninės prekybos vietose) pažeidimą UAB „Rolalita“ paskirta 3 000 Lt bauda. Bauda paskirta sunkesniųjų pažeidimų ribose, mažinant ją nuo vidurkio iki minimumo atsižvelgus į lengvinančią aplinkybę – pažeidimus įmonė iš dalies pripažino ir gailisi (b. l. 14–19). Paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo (b. l. 20).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-3191 informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie nutarimą, priimtą pareiškėjo atžvilgiu (b. l. 34).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. A30-3088 nuo 2013 m. lapkričio 18 d. panaikino UAB „Rolalita“ licencijos Nr. A425-104(2.17.2.20-TR3) vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje-kebabinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galiojimą (b. l. 21).

Tarp proceso šalių nėra ginčo dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo fakto bei Departamento pareiškėjui paskirtos baudos. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu panaikinti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dėl licencijos panaikinimo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, kuri nustato, jog įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, turi iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 buvo pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis, jo 4 dalyje įtvirtinant, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma.

Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-74/2014, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jo prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui.

Jau minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra konstatuota, kad tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija (licencijos galiojimo panaikinimas) neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai, o iš Konstitucijos kylantys teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui – ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas yra riboti. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas tik tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.

UAB „Rolalita“, nesutikdama su skundžiamu įsakymu taikyta sankcija, teigia, jog panaikinus licencijos galiojimą, pareiškėjas, kuris yra šeimos verslo įmonė, turės sustabdyti veiklą ir atleisti visus darbuotojus. Neigiamos pasekmės kiltų ir valstybei, kuri prarastų sąžiningą mokesčių mokėtoją, o be darbo likę darbuotojai padidins pašalpas gaunančiųjų asmenų skaičių. Įmonės savininkas ir vadovas prašo atsižvelgti ir į asmenines aplinkybes – vienas augina sūnų, išlaiko mažametę dukrą, globoja neregę motiną.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga.

Teisės aktais nustatytu griežtu alkoholinių gėrimų apyvartos reguliavimu siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai ir gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Todėl ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą – teismas gali pripažinti neteisinga ir dėl to nuspręsti, jog ji neturi būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai tokia sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjas šiuo atveju pažeidė įstatymo nustatytas alkoholinių gėrimų apyvartos taisykles. 2013 m. liepos 30 d. patikrinimo metu pareiškėjui priklausančioje kavinėje-kebabinėje, (duomenys neskelbtini), Vilnius, kontrolinio pirkimo metu parduoti 2 l pilstomo alaus „Miežinis“, išsinešimui, 4,7 proc. alk. tūrio.

Alus įpiltas į 2 l talpos rudos spalvos plastikinį butelį, sandariai uždarytas plastmasiniu kamščiu, alaus butelis nepaženklintas. Alus įpiltas iš 30 l talpos nepaženklintos statinės, alaus likučių statinėje nerasta. Taip pat nustatyta, kad minėtoje pareiškėjui priklausančioje kavinėje-kebabinėje parduodamas ir laikomas alus nepaženklintas etiketėmis, jam nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai (2013 m. liepos 30 d. Patikrinimo protokolas Nr. ATK2-186). Nutarime taikyti ekonomines sankcijas nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimų, kurios reikalavimas ženklinti pardavimo vietoje vartotojo prašymu fasuojamus maisto produktus etikete aiškintinas kaip imperatyvus, užtikrinantis Maisto įstatyme ir Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatytus tikslus. Nupirkęs neženklintą butelį alkoholinio gėrimo, vartotojas nežino šio gėrimo tinkamumo vartoti termino, kas gali sąlygoti nesaugų alkoholio vartojimą. Prekės ženklinimas yra ypatingai svarbus tokiai prekei kaip alkoholis, kuriai valstybės nustatytas specialus teisinis reguliavimas, o prekybai keliami padidinti reikalavimai.

Pareiškėjas neužtikrino ir Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugumo tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 18 straipsnio „Atsekamumas“ reikalavimų, kuris nustato, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą (pagal Reglamento 2 str. maisto produktams priskiriami ir gėrimai). Departamento nutarime taip pat pažymėta, kad alkoholio verslas yra licencijuojama veikla, kuri turi būti vykdoma itin atsakingai, o įmonės pozicija liudija, kad ji nesuprato šio verslo specifikos ir pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo srityje daromos žalos.

Licencijos turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių prekybos alkoholio produktais tvarką, tačiau UAB „Rolalita“ šios pareigos nevykdė.

Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą nėra galimybės konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, todėl vadovaujantis minėtais griežto alkoholio apyvartos teisinio reguliavimo tikslais, vertintina, jog nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjui licencijos galiojimo panaikinimo.

Dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti netaikomas licencijos galiojimo panaikinimas, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas spręsti, jog sankcijos pritaikymas lems parduotuvės uždarymą, darbuotojų atleidimą ar kitas įmonės veiklą neįmanoma darančias pasekmes. Su apeliaciniu skundu pateikti buhalterinės apskaitos duomenys apie atliktas įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą ir gyventojų pajamų mokestį, apdraustųjų sąrašai šių teiginių nepagrindžia. Pažymėtina, kad nors pagrindinė bendrovės veikla Įstatuose nurodoma mažmeninė prekyba alkoholiniai gėrimais pareiškėjui priklausančioje kavinėje-kebabinėje prekiaujama ne tik alkoholiu. Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo (fizinio asmens) turtas ir prievolės yra atskiros, argumentai, kad sprendžiant dėl sankcijos netaikymo turėtų būti atsižvelgta į tai, kad bendrovės direktorius vienas augina sūnų, išlaiko mažametę dukrą, globoja neregę motiną, atmestini, nes sankcija konkrečiu atveju taikoma ne fiziniam, be juridiniam asmeniui.

Atsižvelgiant į bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, jog šiuo atveju išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui neturėtų būti taikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje numatyta ekonominė sankcija nenustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui skirta ekonominė sankcija – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rolalita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė