2022-02-02 Nr. BB-709-1-03-2-00753-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-95/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00753-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su civilinės ieškovės UAB „G“ atstovės advokatės Evelinos Veličkienės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties išteisintojo P. K. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 294 straipsnį), nes analizuodami nusikalstamos veikos sudėtį (didelę žalą kaip sudėties elementą) nesivadovavo BPK 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl patalpų pagerinimo atskyrimo be žalos pastatui. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio, 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes peržengė apeliacinių skundų ribas iš esmės nagrinėdamas civilinį ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas buvo palikęs nenagrinėtu, nustatant faktines aplinkybes, susijusias su pareikštu civiliniu ieškiniu, dėl kurių nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime, taip apsunkindamas civilinio ieškovo teisę pareikšti ieškinį civiline tvarka.

Civilinės ieškovės UAB „G“ atstovės advokatės Evelinos Veličkienės kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde, iš dalies atkartojant apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl P. K. išteisinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš dalies analogiškus civilinės ieškovės UAB „G“ atstovo ir prokurorės apeliacinių skundų argumentus. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, kad teismai išteisinę P. K. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasaciniame skunde taip pat nėra teisinių argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas išteisinęs P. K. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį civilinės ieškovės UAB „G“ civilinį ieškinį palikto nenagrinėtą, kaip tai nustatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šio kasacinio skundo kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados aktualios tiek, kiek tai susijęs su P. K. išteisinimu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka ir atmetęs prokurorės bei civilinės ieškovės UAB „G“ atstovo apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio, t. y., kad jis paliekamas nenagrinėtu, nepakeitė. Todėl aiškiai nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad buvo peržengtos apeliacinio skundo ribos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti civilinės ieškovės UAB „G“ atstovės advokatės Evelinos Veličkienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis