7e0302f4-28cc-47aa-bec9-2e2943fdb3ff · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1319-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01337-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „KietaviÅ¡kių statyba“ ir A. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti civilinėje byloje Nr. e2-320-656/2020 pagal ieÅ¡kovų R.

D. ir V. D. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „KietaviÅ¡kių statyba“ ir A. R. dėl pagal statybos rangos sutartį sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai R. D. ir V. D. 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „KietaviÅ¡kių statyba ir A. R. 126 476 Eur skolÄ bei 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovams solidariai iÅ¡ atsakovų 34 538,88 Eur bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 17 d. momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, o likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, taip pat priteisė atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis 1 440,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai, nesutikdami su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. IeÅ¡kovų 2020 m. liepos 13 d. pateiktas apeliacinis skundas (DOK-25237) yra priimtas 2020 m. liepos 14 d. teisėjos rezoliucija. Atsakovai, 2020 m. liepos 14 d. pateikdami apeliacinį skundÄ (DOK-25451), kartu pateikė ir praÅ¡ymÄ dėl termino apeliaciniam skundui pateikti jiems atnaujinimo bei žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo atidėjimo (DOK-25464).

4. Atsakovai praÅ¡ymÄ atidėti jiems 743 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo grindė aplinkybėmis, susijusiomis su paskelbtu karantinu ir sustojusia atsakovės UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ veikla, Å¡ios atsakovės negaunamomis jokiomis piniginėmis įplaukomis iÅ¡ savo esamų ar buvusių klientų, negaunamais naujais užsakymais, taip pat su antrojo atsakovo santaupų neturėjimu.

5. Vilniaus apygardos teismo teisėja 2020 m. liepos 14 d. rezoliucija atnaujino atsakovams terminÄ apeliaciniam skundui paduoti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi nustatė atsakovams UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ ir A. R. septynių dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trÅ«kumui paÅ¡alinti – sumokėti 743 Eur žyminį mokestį.

7. Teismas pažymėjo, kad praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 84 straipsnis).

8. Remdamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; teismas, nustatydamas sunkiÄ asmens turtinę padėtį, turi įvertinti ne tik pateiktus įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslÄ , asmens teisinį statusÄ , jo veiksmus ar neveikimÄ , į ieÅ¡kiniu ginamÄ teisinį interesÄ bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.

9. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų turtinė padėtis yra sunki, nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , turtines teises, santaupas, taigi neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra sunki, teismas pripažino, kad teisinio pagrindo atsakovams atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo nėra ir jų praÅ¡ymo nepatenkino. Teismas įpareigojo atsakovus paÅ¡alinti šį apeliacinio skundo trÅ«kumÄ â€“ už apeliacinį skundÄ sumokėti 743 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Å¡io straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovai UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ ir A. R. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – atidėti atsakovams žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat praÅ¡o pridėti prie bylos atsakovų teikiamus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Kadangi CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas, atsakovai teikia UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ PVM deklaracijas už 2020 m. kovo – gegužės mėnesius, iÅ¡ kurių yra matyti, kad UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ už šį laikotarpį jokių pajamų neturėjo (1 priedas).

Taip pat teikia ir iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ banko sÄ skaitos, iÅ¡ kurio matyti, jog bendrovės banko sÄ skaitoje nėra jokiu laisvų pinigų (2 priedas). Taip pat teikia ir iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo A. R. banko sÄ skaitos, patvirtinantį, kad atsakovo A. R. banko sÄ skaitoje yra rezervuota (areÅ¡tuota) 13 932,61 Eur suma, o paskutiniai nuraÅ¡ymai, kurie yra atlikti iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos, yra antstolių nuraÅ¡ymai (3 priedas). 10.2. Atsakovų teigimu, Å¡ie jų teikiami nauji įrodymai sudaro pagrindÄ atleisti juos nuo už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi akivaizdžiai atsakovai Å¡iuo metu sumokėti visÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ neturi objektyvios galimybės, o apeliacinio skundo pateikimas yra vienintelė atsakovų galimybė pasinaudoti jų turima subjektine teise į teisingÄ teismÄ .

11. IeÅ¡kovai V. D. ir R. D. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su Å¡io atsiliepimo parengimu. Nurodo Å¡iuos argumentus: 11.1. Nors atsakovai pateikė UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ PVM deklaracijas už 2020 m. kovo – gegužės mėnesius ir iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ bei A. R. banko sÄ skaitų, tariamai pagrindžiančius, kad pastarieji neturi laisvų lėšų, tačiau atsakovai sÄ moningai klaidina teismÄ , nuslėpdami reikÅ¡mingas aplinkybes, jog A.

R. nuo 2020 m. balandžio 14 d. yra vienintelis UAB „Audraleksa“ akcininkas ir nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo vienasmenis minėtos įmonės vadovas (1 priedas). 11.2. Atsižvelgiant į UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ (A. R. yra ir Å¡ios bendrovės vadovas / akcininkas) ir UAB „Audraleksa“ analogiÅ¡kÄ veiklos pobÅ«dį (statybos darbai), galima pagrįstai tvirtinti, kad vienintelis tokios naujos bendrovės įsteigimo tikslas yra klientų ir pajamų iÅ¡ UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ perkėlimas naujai bendrovei, tuo pačiu iÅ¡keliant pačiai UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ bankroto bylÄ , taip siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. 11.3.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. R. sÄ moningai nepateikė duomenų apie UAB „Audraleksa“ generuojamas pajamas / turimÄ turtÄ , galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios bendrovės veiklos lėšų yra finansuojamas tiek pats A. R., tiek jos atstovavimas teisme. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų dokumentų 12. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2020 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius, UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ banko sÄ skaitos, esančios Luminor Bank AS, iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., A.

R. ,,Swedbank“, AB banke esančios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriais grindžia atskirojo skundo argumentus dėl savo turtinės padėties ir neiÅ¡galėjimo sumokėti žyminį mokestį, paduodant apeliacinį skundÄ .

13. IeÅ¡kovai kartu su savo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinį iÅ¡raÅ¡Ä su istorija apie UAB „Audraleksa“, kuriuo grindžia savo atsikirtimus į skundÄ , kad apeliantas A. R. yra dar vienos bendrovės akcininkas, todėl, ieÅ¡kovų manymu, apeliantai turi galimybę sumokėti žyminį mokestį už teikiamÄ apeliacinį skundÄ .

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nagrinėjamu atveju Å¡alys nei vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų iÅ¡imties iÅ¡ CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo taikymui nenurodė, tačiau tiek apeliantai, tiek ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės vien minėtais įrodymais grindžia savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus.

15. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai iÅ¡spręsti keliamÄ procesinį klausimÄ bei įvertinti Å¡alių argumentų pagrįstumÄ , abiejų Å¡alių teikiamus naujus įrodymus priima, o dėl jų reikÅ¡mės pasisakys vertindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ 16. Teismų praktikoje jau daug kartų buvo pasisakyta, kad viena iÅ¡ teisės į teisminę gynybÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).

Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiÅ¡kimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimÄ ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiÅ¡kiai nepagrįstų pareiÅ¡kimų (ieÅ¡kinių, skundų); padengti tam tikrÄ valstybės iÅ¡laidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

17. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ už Å¡alies atliekamus procesinius veiksmus. PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ .

18. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl Å¡io instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismÄ dienÄ , tačiau bus pajėgus atlikti Å¡iÄ pareigÄ per ilgesnį laiko tarpÄ . Tokiu bÅ«du asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamÄ mokėjimui atlikti pinigų sumÄ .

Teismų praktikoje pasisakoma, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

19. Vadinasi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti įrodytos dvi sÄ lygos:

1) turtinė prašančio šios žyminio mokesčio mokėjimo lengvatos asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra sudėtinga;

2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidÅ«rė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ nagrinėjančiam teismui turi bÅ«ti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrÄ procesinį dokumentÄ , bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dienÄ jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieÅ¡kinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

20. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantai 2020 m. liepos 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė du dokumentus – apeliacinį skundÄ (DOK-25451) ir praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ apeliaciniam skundui pateikti ir atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ (DOK-25464). Apeliantų praÅ¡ymas atidėti jiems 743 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ buvo grindžiamas tuo, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto COVID-19 viruso plitimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas karantinas, kurio metu apeliantės UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ veikla nors ir nebuvo uždrausta, tačiau buvo apribota, prasidėjo teisminiai procesai, atsirado lėšų stygius, apeliantė pajamų negauna, o apeliantas A.

R. santaupų neturi. Jokių įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti, kuriuos, spręsdamas dėl tokio praÅ¡ymo pagrįstumo, galėtų įvertinti pirmosios instancijos teismas, apeliantai prie savo praÅ¡ymo nepridėjo. Todėl vien Å¡i aplinkybė teikia pagrindÄ pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis yra ir teisėta, ir pagrįsta, juolab kad apeliantai atskirajame skunde neįvardijo jokių argumentų, dėl kurių, jų manymu, pirmosios instancijos teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

21. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad apeliacija nėra identiškas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme institutas, ši teisminė instancija nėra skirta pakartotiniam kurio nors klausimo išnagrinėjimui (išsprendimui). Apeliaciniame procese, atsižvelgiant į apelianto nesutikimo su procesiniu teismo sprendimu argumentus, tik patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidų. Kaip minėta, apeliantai jokių teismo klaidų nenurodo, vien siekdami pakartotinio to paties klausimo išsprendimo pagal tuos įrodymus, kurių jie pirmosios instancijos teismui neteikė, ir kitokio procesinio rezultato.

22. Kitokio skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, jų įsitikinimu, pagrindžiančius sunkiÄ jų abiejų finansinę padėtį. Pirma, atskirajame skunde nenurodoma, kas juos sukliudė pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su praÅ¡ymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , nors apeliantams, atstovaujamiems profesionalaus teisininko (advokato), apie tokiÄ CPK 84 straipsnyje numatytÄ pareigÄ buvo / turėjo bÅ«ti žinoma. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis), reiÅ¡kiančius, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s teikdami teismui atitinkamus praÅ¡ymus, turi pagrįsti Å¡iuos praÅ¡ymus laiku surinktais įrodymais, o ne teikti juos tada, kai tokio praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo rezultatas netenkina jį pateikusio asmens.

23. Antra, tikrÄ jÄ juridinio asmens turtinę padėtį apibÅ«dina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui iÅ¡spręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iÅ¡ bankų, turtÄ registruojančių registrų. RealiÄ turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iÅ¡ Å«kinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sÄ naudos (iÅ¡laidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-347-178/2018; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-516/2020).

Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iÅ¡ jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sÄ skaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobÅ«džio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-247-302/2016).

24. Tačiau nepaisant praÅ¡ančiam žyminio mokesčio sumokėjimo lengvatos (Å¡iuo konkrečiu atveju jo atidėjimo) asmeniui nustatytos sunkios savo turtinės padėties ir jos pagerėjimo ateityje įrodinėjimo pareigos, apeliantai pirmosios instancijos teismui pateiktÄ praÅ¡ymÄ grindė vien deklaratyviais teiginiais apie Å¡alyje siaučiančiÄ COVID-19 pandemijÄ ir taikomus ribojimus, o apeliacinės instancijos teismui pateikė vien selektyviai parinktus fragmentiÅ¡kus duomenis (apeliantės trijų mėnesių laikotarpio PVM mokesčio deklaracijas ir vieno banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , apelianto vieno banko sÄ skaitos likučio iÅ¡raÅ¡Ä ), bet ne įrodymų, apibÅ«dinančių tikrÄ jÄ jų turtinę padėtį, visumÄ .

Pažymėtina, kad vien iš ieškovų pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog apeliantas A. R. nuo 2020 m. balandžio 14 d. yra naujai įregistruotos UAB „Audraleksa“ akcininkas, iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo ir šios bendrovės direktoriumi, o tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu turėjo piniginių lėšų ir įstatiniam bendrovės kapitalui suformuoti, ir gaudavo su darbo santykiais susijusių pajamų.

25. Trečia, pateikti įrodymai aiÅ¡kiai nepakankami padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad du asmenys, vienas iÅ¡ kurių yra juridinis, neiÅ¡gali sumokėti bet kokiam juridiniam asmeniui objektyviai negalinčio bÅ«ti pernelyg didele finansine naÅ¡ta, t. y. 743 Eur žyminio mokesčio.

26. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai netenkino apeliantų praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

27. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dienÄ jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti, apeliantams nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad 743 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentai turi bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. IeÅ¡kovai V. D. ir R. D. atsiliepime į apeliantų atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jiems priteisti 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už Å¡io atsiliepimo parengimÄ ir pateikia Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo toje byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018).

30. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai iÅ¡laidų apeliaciniame procese patyrė dėl 2020 m. liepos 14 d. priimtos tarpinės nutarties, susijusios su apeliantų pateiktu praÅ¡ymu atidėti jiems žyminį mokestį už UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ ir A. R. paduodamÄ apeliacinį skundÄ , kurio skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino. Å ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi jiems nustatomas naujas terminas iÅ¡taisyti apeliacinio skundo trÅ«kumus, taigi procesas dėl byloje nagrinėto Å¡alių ginčo dar nepasibaigęs. Be to, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje taip pat yra pateikę apeliacinį skundÄ , Å¡is, kaip minėta pirmiau, yra priimtas (civilinės bylos Nr. e2A-1204-XX/2020), todėl iki nebus aiÅ¡ku, kurios Å¡alies naudai priimtas galutinis teismo sprendimas, bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti skirstomos.

31. IeÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo jie gali pateikti apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo nagrinėsiančiam Lietuvos apeliaciniam teismui į civilinę bylÄ Nr. e2A-1204-XX/2020, arba vėliau su atsiliepimu į UAB „KietaviÅ¡kių statyba“ ir A. R. apeliacinį skundÄ , jei Å¡is bus priimtas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „KietaviÅ¡kių statyba“ ir A. R. terminÄ iki 2020 m. spalio 30 d. (įskaitytinai) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trÅ«kumui paÅ¡alinti – sumokėti už paduodamÄ apeliacinį skundÄ 743 Eur (septynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt trijų eurų) žyminį mokestį valstybei. Teisėja Dalia Kačinskienė