2019-05-29 Nr. AB-12088-3-62-3-00122-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4151-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00122-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (J. S.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 51 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d. Pareiškėjas pažymėjo, jog 9 būryje (miegamosios patalpos Nr. 1, 4, 10 ir 11) iki 2015 m. lapkričio mėnesio gyveno 128 nuteistieji, vėliau – 144, todėl gyvenamojo ploto norma buvo nuolat pažeidinėjama, kadangi jam tekdavo nuo 0,24 kv. m iki 0,60 kv. m. Bausmės atlikimo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo supažindintas su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjo nuomone, pastatas, kuriame jis atliko bausmę buvo avarinės, negyvenamos būklės. Nors jam buvo padaryta klubo sąnario operacija, tačiau atsakovas sąmoningai miegamąją vietą skirdavo antrame aukšte, be to, gultai nebuvo pritvirtinti, todėl negalėjo tinkamai išsimiegoti. Pareiškėjas pažymėjo, jog sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti klozetai ir unitazai, dėl ko atliekant gamtinius reikalus tekdavo kęsti skausmus, trūko inventoriaus, todėl tekdavo stovėti eilėse. Gyvenamosiose patalpose buvo blogas apšvietimas, veisėsi blakės, tarakonai, pelės. Pareiškėjui atliekant bausmę 9 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams susidėti bei valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, be stogelių, neatskirti nuo sporto aikštelės, dėl šalia esančių gamybinių patalpų oras juose buvo užterštas, nuteistieji galėjo pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per parą. Patalpose pareiškėjas buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi nebuvo įrengta specialių patalpų rūkantiesiems. Stogo lakštuose yra asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei.

3. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, jis tapo dirglus, sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybės.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. gyvenamosiose patalpose Nr. 4, Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 1. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. 3 sektoriaus 6 ir 9 būriuose poilsio kambariai nebuvo įrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji galėjo naudotis virtuvėle, biblioteka, kompiuterių klase, būti gryname ore. 6 ir 9 būrių kieme yra įrengta stacionari džiovykla su stogeliu, nuteistieji rūbus ar avalynę gyvenamosiose patalpose džiovina savo iniciatyva. Virtuvėlėse yra spintelės ir šaldytuvai maisto produktams susidėti. Atsakovas akcentavo, jog sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas dėl laukimo eilėje prie prausimosi ar unitazo. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu atliktos dezinsekcijos 22 kartus, patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus, apšvietimas taip pat buvo užtikrintas.

6. Atsakovas nurodė, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau Pravieniškių PN-AK nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Atsiliepimo į skundą metu pastatai padengti bitumine stogo danga. Pravieniškių PN-AK 6 būrio pasivaikščiojimo kiemo plotas – 2 460 kv. m, 9 būrio pasivaikščiojimo kiemo plotas – 425 kv. m. Pataisos įstaigos 3 sektoriuje nuteistieji turi galimybę pasinaudoti būrio teritorijoje įrengtomis sporto aikštelėmis. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių atskyrimo nuo sporto aikštynų bei stogelių pasislėpti nuo kritulių ir nenumato reikalavimų sporto aikštynams.

7. Atsakovas teigė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 buvo patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. Vadovaudamiesi šia tvarka, valymo priemones ir medžiagas iš sandėlio pasiimdavo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkai ir išduodavo jas nuteistiesiems. Atskirų patalpų valymo priemonėms padėti Pravieniškių PN-AK nėra. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos. Visas nuteistųjų sugadintas ar sulūžęs inventorius nedelsiant tvarkomas arba keičiamas nauju. Pareiškėjas dėl sanitarinio mazgo trūkumo su skundais į Pravieniškių PN-AK Ūkio skyrių nesikreipė. Pareiškėjas nepaneigė, jog pataisos namuose esančiose nuteistųjų patalpose rūkyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „Rūkymo vieta“. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko ne tam skirtose vietose ir kad pareiškėjas lauke negali kvėpuoti grynu oru.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galbūt neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovo vertinimu, Pravieniškių PN-AK laikomasi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas prašė taikyti trejų metų senaties terminą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo galimybę sužinoti nuo kalinimo pradžios 2013 m. rugpjūčio 16 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. sausio 24 d.

11. Teismas vertino pareiškėjo argumentus, kad atvykęs į pataisos namus, jis nebuvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, numatytomis teisės aktuose, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti savo teisių ir pareigų. Teismo nuomone, šie pareiškėjo argumentai nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino ar kad dėl to turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimą reglamentuoja nacionalinė teisė, t. y. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), kuris pareiškėjui turėjo būti žinomas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir dėl to praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

12. Teismas nurodė, kad pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. birželio 13 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

13. Teismas nustatė bylai aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos pasiskirstymo bylose dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

14. Teismas nustatė, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateikta Pravieniškių PN-AK 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 117-618 „Apie miegamųjų vietų skaičių 3-oje valdyboje“ negali būti vertinama, nes teismo vertinamas laikotarpis yra nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d. Teismas, nustatęs, kad duomenų apie pataisos įstaigoje vertinamu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalydamas iš Pravieniškių PN-AK 2017 m. vasario 20 d. pažymoje Nr. 63-486 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m, nustatyta Taisyklių 111.1 punkte) ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pažeista.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis, todėl byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo teismui pripažinti pareiškėjo argumentus pagrįstais bei konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę nepriimtinomis, žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis, kurios nulemtų neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimą.

16. Dėl pareiškėjo argumentų dėl neužtikrinto gyvenamosiose patalpose tinkamo apšvietimo teismas nurodė, kad atsakovo pateikta 2017 m. kovo 2 d. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažyma Nr. 77-609 patvirtino, jog 3 sektoriaus gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai per langus, o esant poreikiui ir dirbtiniu apšvietimu. Dėl pareiškėjo argumentų dėl buitinių parazitų (blakių, tarakonų, pelių), esančių gyvenamosiose patalpose, teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl buitinių parazitų buvimo ir neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų yra nepagrįsti ir neįrodyti.

17. Teismo vertinimu, tiek pareiškėjo, tiek atsakovo į bylą pateikti duomenys patvirtino, kad kiekvieno būrio virtuvėlėse yra šaldytuvai bei spintelės maisto produktams susidėti ir laikyti, todėl pareiškėjo teiginys dėl kambario maistui susidėti nebuvimo atmestas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad drabužių ir batų džiovyklos Pravieniškių PN-AK būriuose buvo įrengtos būrių koridoriuose ir lauke. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl valymo ir dezinfekavimo medžiagų sandėlio neįrengimo būtų atsiradusios kokios nors pasekmės pareiškėjui, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo teiginiai dėl valymo ir dezinfekavimo medžiagų sandėlio neįrengimo teismo laikyti deklaratyviais, todėl atmesti.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas, sporto aikštynas nuo pasivaikščiojimo kiemelio nebuvo atskirtas, nebuvo stogelių bei vandens nutekėjimo sistemos, nustatė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – higienos norma HN 134:2015). Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklių 18–21 punktai. Įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių bei pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Teismas pažymėjo, kad Eksploatavimo taisyklėse reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelio plotui nėra reglamentuota, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelio dydžio atmesti.

Eksploatavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Higienos normos HN 76:2010 18.3 punkte buvo numatyta, jog sporto aikštynai turi būti papildomai aptverti, 18.4 punkte numatyta, jog teritorijoje ir ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, periodiškai valomi, jei dulka – laistomi. Higienos norma HN 76:2010 ir higienos norma HN 134:2015 nereglamentavo stogelių ir pavėsinių įrengimo.

Atsakovas teismui nepateikė duomenų, ar pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengti stogeliai, ar sporto aikštynai buvo papildomai aptverti. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų sporto aikštynų (neaptverti tvora) ir stogelių pasivaikščiojimo kiemuose nebuvimo yra pagrįsti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai nutolę 70–100 m atstumu nuo cechų, dėl to oras yra užterštas dūmais, todėl pasivaikščiojimas lauke yra pavojingas sveikatai, tačiau į bylą nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl oro taršos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl oro taršos pasivaikščiojimo kiemeliuose nepaneigti.

19. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl nuteistųjų rūkymo bendrojo naudojimo patalpose, neįrengtos rūkymo vietos. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pasišalinti iš vietų (turint omenyje laisvą asmenų judėjimą šioje įkalinimo įstaigoje), kuriose rūkoma.

20. Teismas analizavo pareiškėjo skundo argumentus, kad pastatas, kuriame jis atliko bausmę, buvo avarinės, negyvenamos būklės. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodė, kad 9 būrio gyvenamasis pastatas yra avarinės būklės ir netinkamas gyventi, tačiau byloje pateiktas šio pastato statinio techninis (techninis–energetinis) pasas Nr. 213 paneigė šiuos pareiškėjo argumentus, kurie yra subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Nors pareiškėjas teigė, kad avarinės būklės pastatas kėlė pavojų jo gyvybei ir sveikatai, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjui realiai sukeltą žalą.

21. Teismas vertino pareiškėjo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK konstrukcijose yra asbesto ir nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovas patvirtino, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad įstaigoje būtų vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, informacijos apie tai, kada buvo remontuoti įstaigos pastatų stogai, nėra. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo daryti poveikį pareiškėjo sveikatai. Šie pareiškėjo argumentai atmesti.

22. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad lovos buvo netinkamos naudoti, pasenusios, netvarkingos, nepritvirtintos prie grindų, jam nuolat buvo skiriama miegamoji vieta antrame lovos aukšte nors jis turėjo negalią, jam buvo atlikta klubo sąnario operacija, teismas nurodė, kad higienos normos HN 76:2010 6 punkte buvo numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui). Teismas atkreipė dėmesį, jog nei Aprūpinimo normose, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nedetalizuoja kitų lovų parametrų (pvz., apsauginių bortelių ar kopėtėlių įrengimo), t. y. nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas. Nesant teisinio reglamentavimo dėl nuteistųjų lovų tipo ir duomenų, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl miegamosios vietos pakeitimo, teismas padarė išvadą, kad negali būti pripažintas teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

23. Teismas vertino pareiškėjo argumentus, jog bausmės atlikimo metu tualetas buvo tupimas (kadangi pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, jam naudojimasis tokiu tualetu kėlė fizinį skausmą), patalpos nebuvo pritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui ir dėl to jam teko laukti eilėje. Aprūpinimo normose buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę 10 asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą 12 asmenų. Atsakovas atsiliepime bei Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 77-609 pažymėjo, kad 8–9 būrio sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, 9 praustuvės, 2 kojų plautuvės ir 5 dušo sieteliai. Papildomuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad 8–9 sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, 1 praustuvė, prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, tačiau nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 9 būryje buvusį nuteistųjų skaičių bei ar klozetai yra tupimi. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie pripažinti nustatytais. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų teismas nurodė, kad pareiškėjui nustatyta abipusė klubų osteodisplazija. Teismas, nurodęs, kad nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Aprūpinimo normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, o taip pat nustatyti, ar įrengti klozetai nebuvo tupimi, pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo tinkamo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, papildomais nepatogumais, diskomfortu, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, savijauta, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu, tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog dėl sveikatos pablogėjimo, kuriam galėjo daryti įtaką blogos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus. Pareiškėjas į medikus kreipėsi dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (gerklės skausmo, kosulio, temperatūros, dėl piršto įsidūrimo, dėl lėtinio gastrito paūmėjimo). Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

25. Teismas akcentavo, kad teismui nekyla abejonių, jog dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, dėl netinkamai įrengtų sporto aikštynų (neaptverti tvora), dėl stogelių nebuvimo ir užteršto oro pasivaikščiojimo kiemeliuose, dėl sanitarinių įrenginių trūkumo ir įrengtų tupimų klozetų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

26. Teismas, išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę (nenustatyta, kad dėl laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo sveikatai būtų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 450 Eur suma ir priteistina iš atsakovo pareiškėjui.

III. 27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, neatsižvelgė į tai, kad laisvalaikiu nuteistieji gali būti gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, turi galimybę nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštyne ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, bendruose renginiuose ir pan. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami, todėl nuteistieji gali naudotis kitomis bendrojo naudojimo patalpomis. Pravieniškių PN-AK organizuojamos įvairios socialinės reabilitacijos programos, nuteistieji gali dirbti ir užsiimti kita veikla. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovo manymu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė nepatogumų.

27.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sąmoningai siekė sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą pareiškėjui. Įrodymų, kad atsakovas Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu tyčia siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bloginęs gyvenimo sąlygas, byloje nenustatyta.

27.3. Neturtinės žalos buvimas turėtų būti konstatuotas, kai neigiamą poveikį darę veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 135 straipsniu, prisidėjo prie atsakovo apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Ginčas byloje kilo dėl 51 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui J. S. iš Lietuvos valstybės už kalinimą Pravieniškių PN-AK nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudarė skundo pagrindą ir dalyką, atsakovo atsikirtimus į skundą, bylos šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. birželio 13 d. (pareiškėjo reikalavimui atlyginti patirtą neturtinę žalą nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d iki 2014 m. sausio 23 d. (įskaitytinai) taikė trejų metų senaties terminą), t. y. nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, pasivaikščiojimo kiemuose nebuvo įrengti stogeliai, sporto aikštynai nebuvo papildomai aptverti, pasivaikščiojimo kiemuose buvo užterštas oras, trūko sanitarinių įrenginių, buvo įrengti „nesėdimi tualetai“, kurie apsunkino pareiškėjo naudojimąsi jais dėl jo sveikatos būklės. Kitos pareiškėjo skunde išdėstytos pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pripažintos nepagrįstomis ir neįrodytomis. Pareiškėjui, vadovaujantis CK 6.250 ir 6.271 straipsniais, priteistas 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

31. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tik atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, kuris savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta priteisiant kompensaciją. Atsakovas nurodo, jog teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prisidėjo prie atsakovo apeliacinio skundo.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Konvencijos 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog Pravieniškių PN-AK neįrengė būryje, kuriame kalėjo pareiškėjas, laisvalaikio kambario, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems buvo suteikta galimybė nustatytu laiku laisvai judėti gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose, kieme, dalyvauti įvairiose programose, renginiuose, dirbti.

35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, jog pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Jei dėl pastatų konstrukcijos ypatumų tokios patalpos neįmanoma įrengti kiekvienam būriui, jis įrengiamas naudotis dviems būriams (6 p.). Laisvalaikio kambarys apibrėžiamas, kaip patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti (4 p.).

36. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą aktualų reguliavimą, į tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas laisvalaikio (poilsio) kambarys, darė išvadą, kad pareiškėjo aplinkybės dėl laisvalaikio kambario neįrengimo laikytinos nustatytomis. Kadangi atsakovas neįvykdė teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai konstatuotas pažeidimas. Pažymėtina, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas nėra priteistas vien dėl šio pažeidimo, t. y. nustatant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir priteisiant kompensaciją buvo įvertinti ir kiti pažeidimai, dėl kurių pareiškėjas patyrė nepatogumus, diskomfortą.

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė kalinimo sąlygų pažeidimą, siejamą su pasivaikščiojimo kiemuose stogelių lietui nutekėti neįrengimu, sporto aikštynų papildomu neaptvėrimu, nes atsakovas nesilaikė Eksploatavimo taisyklių 19 punkto reikalavimo (pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengti 1,2 m pločio stogeliai) bei higienos normos HN 76:2010 18.3 punkto (sporto aikštynai turi būti papildomai aptverti).

38. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl oro taršos pasivaikščiojimo kiemeliuose ginčo laikotarpiu, nes atsakovas nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų ir įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog dėl gamybinių patalpų (cechų), kurios yra 70–100 m atstumu nuo pasivaikščiojimo kiemelio, buvo užterštas oras.

39. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013; kt.).

40. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl neužtikrintos pareiškėjui galimybės naudotis sanitariniais mazgais, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjo kalinimo sąlygų tiek, kiek nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo apribotas fizines savybes, sveikatos būklę (klubų osteodisplazija), dėl kurių jam buvo sudėtinga naudotis esamu sanitariniu mazgu (tupimu klozetu) gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Pravieniškių PN-AK būriuose, kuriuose kalėjo pareiškėjas, ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas pakankamas skaičius klozetų. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija šios pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02)).

42. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

43. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

44. Lietuvos administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai bei kt. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016; 2017 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1114-520/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1562-502/2017).

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 450 suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir kad šiuo atveju turėjo būti apsiribota tik pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjui sukeltą skriaudą. Teisėjų kolegija, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo nurodytų neturtinės žalos vertinimo kriterijų ir motyvų, susijusių su pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymu, papildomai akcentuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik abstrakčiais teiginiais ir nepatvirtina šio sprendimo neteisėtumo.

46. Atsižvelgiant į tai, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, tai šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

47. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą faktų ir teisės taikymo aspektais, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išnagrinėti, netinkamai taikė ABTĮ 56 straipsnio reikalavimus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas, trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimas prie apeliacinio skundo atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė