2022-11-16 Nr. AB-27656-3-61-3-01219-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-820-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01219-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos 21.2; 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) vado 2020 m. kovo 4 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. M.“ Nr. TE-328 (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti VSAT vado 2020 m. kovo 12 d. įsakymą „Dėl E. M. perkėlimo į žemesnes pareigas“ Nr. TE-351 (toliau – ir 2020 m. kovo 12 d. Įsakymas; 3) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į buvusias VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus (toliau – ir ITS) vyresniojo tyrėjo pareigas; 4) priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo pareiškėjo perkėlimo į žemesnes tarnybos pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis VSAT Teisės skyriaus 2020 m. kovo 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-25 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada).

3. Prokurorei J. P. ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) vadovauti buvo pavesta 2019 m. kovo 13 d., o šį ikiteisminį tyrimą atliko pareiškėjas. Su prokurore telefoninio pokalbio metu pareiškėjas sutarė, jog šiuo atveju ikiteisminį tyrimą bus galima baigti baudžiamuoju įsakymu. Įtariamajam A. U. buvo paskirta kardomoji priemonė — 2 000 Eur dydžio užstatas bei pareikštas įtarimas. Vėliau buvo gautas įtariamojo A. U. prašymas grąžinti transporto priemonę „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė) bei šios Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Registracijos liudijimas). Pareiškėjo teigimu, jis įtariamojo prašymą derino su prokurore J. P., tačiau, priešingai nei parodė prokurorė, ji sutiko su šių daiktų grąžinimu įtariamiesiems ir nurodė jam parengti nutarimą dėl daiktų grąžinimo, ką jis ir atliko.

4. Tiek Transporto priemonė, tiek Registracijos liudijimas buvo tinkamai aprašyti ir užfiksuoti baudžiamosios bylos medžiagoje, dėl ko pareiškėjas buvo sąžiningai įsitikinęs, jog jo elgesys nesudarys prielaidų kilti neigiamoms pasekmėms. Įtariamajam Transporto priemonę bei Registracijos liudijimą grąžino tik tokius savo veiksmus pareiškėjas suderinęs su ikiteisminiam tyrimui vadovavusia prokurore. Tai taip pat reiškia, jog Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad jis veikia viršydamas savo įgaliojimus (ultra vires). Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai vadovavosi išimtinai prokurorės parodymais. Išvadoje teigiama, kad jis nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir žodinio prokurorės J. P. nurodymo iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto Registracijos liudijimo grąžinimo į bylą. Tačiau, pareiškėjo teigimu, po minėtos teismo nutarties telefoninio pokalbio metu su ikiteisminiam tyrimui vadovavusia prokurore žodžiu sutarė, kad su įtariamuoju susisieks pati prokurorė, kas byloje ir buvo padaryta. Dėl šios priežasties nepagrįstas yra Išvados teiginys, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 3 dalimi, tokiais savo veiksmais (nevykdydamas teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties) jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas.

5. Pareiškėjo vertinimu, prokurorės apklausos metu nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir nelogiškos. Prokurorė, siekdama užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir sužinojusi, kad pareiškėjas Transporto priemonę ir jos Registracijos liudijimą grąžino įtariamajam A. U., privalėjo į tai reaguoti ir imtis aktyvių veiksmų. Nepaisant to, prokurorė šiuo atveju apskritai jokių veiksmų nesiėmė, dėl ko nėra jokio pagrindo tikėti jos parodymais. Būtent dėl to, kad tokie veiksmai (Transporto priemonės ir Registracijos liudijimo grąžinimas įtariamajam A. U.) buvo žodžiu suderinti su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančia prokurore, pastaroji ir nesiėmė jokių veiksmų dėl minėtų daiktų grąžinimo ir / ar atsakomybės pareiškėjui, kaip ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, taikymo. Pati prokurorė nurodė, kad tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ji ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo tartis su įtariamuoju A. U. (ir įtariamuoju A. U., baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Registracijos liudijimų grąžinimo į bylą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pati prokurorė žodiniu sutikimu telefoninio pokalbio metu leido pareiškėjui grąžinti įtariamajam A. U. Transporto priemonę ir jos Registracijos liudijimą, dėl ko Išvadoje aplinkybės yra nustatytos netinkamai, o jo tariami tarnybiniai nusižengimai yra nepagrįsti.

6. Pareiškėjas nesutiko su teiginiu, kad grąžindamas įtariamajam Registracijos liudijimą, jis faktiškai išprovokavo A. U. (įtariamasis ikiteisminiame tyrime) pakartotinai panaudoti šiuos suklastotus dokumentus, pateikiant juos Šalčininkų PKP pareigūnams 2019 m. kovo 22 d. patikrų metu, kas galėjo lemti naujo A. U. baudžiamojo persekiojimo pradžią už analogišką nusikalstamą veiką. Išvadoje yra visiškai nepagrįstai teigiama, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas grąžino įtariamajam A. U. Transporto priemonės registracijos liudijimą, galėjo suklaidinti įtariamuosius, leidžiant jiems spręsti, kad po dokumentų ištyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigimo, jiems Lietuvos Respublikos pareigūnai suteikia teisę toliau naudoti šiuos dokumentus išgabenant transporto priemones iš Lietuvos Respublikos.

7. Nors įtariamojo A. U. prašymo, adresuoto Varėnos pasienio rinktinės ITS, grąžinti jam daiktus, paimtus tyrimo metu ir neužregistravo, tačiau prašymas buvo baudžiamojoje byloje, su prašymu galėjo susipažinti visi susiję su minėtu ikiteisminiu tyrimu, o vėliau ir su baudžiamąja byla dirbantys asmenys.

8. Pareiškėjas buvo pagrįstai įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu, dėl ko nėra pagrindo sutikti su Išvadoje nurodomais argumentais, neva šį raštą jis parengė savavališkai ir neturėdamas tam teisės. Kita vertus, nors rašte pareiškėjas ir išdėstė abejones dėl teismo nutarties, tačiau nurodytu raštu pareiškėjas tiesiog siekė ekonomiško ir greito bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog savo 2019 m. gegužės 3 d. raštu niekaip nesiekė demonstruoti neigiamo, nihilistinio požiūrio į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar kitokiu būdu reikšti abejonių dėl teismo autoriteto, kadangi jis visada gerbė teismo autoritetą ir minėtu raštu nesiekė išreikšti oficialios VSAT pozicijos bei neturėjo jokių intencijų kompromituoti VSAT autoriteto, taip pat atkreipė dėmesį, kad raštą parengė laikantis visų rekomendacijų bei savo kompetencijos ribose.

9. Tarnybinė atsakomybė jo atžvilgiu yra akivaizdžiai per griežta, neatitinkanti tarnybinės atsakomybės taikymo principų. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, be to, tariami jo tarnybiniai nusižengimai negali būti vertinami kaip šiurkštūs. Būtent pareiškėjo tariamas neveikimas – teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties nevykdymas, buvo vertinamas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, tačiau dėl šios nutarties vykdymo, kuri buvo siųsta ir prokurorei, pareiškėjas tarėsi tiesiogiai su prokurore J. P. ir būtent prokurorė nurodė, kad ji pati susisieks su įtariamuoju A. U. ir išreikalaus teismo prašomus pateikti dokumentus, kas byloje ir buvo padaryta.

10. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė sunkias ir / ar negrįžtamas pasekmes, kadangi įtariamojo A. U. atžvilgiu šioje byloje buvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis. Savo funkcijas viso ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas atliko tinkamai.

11. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12. Tarnybinis patikrinimas dėl E. M. veiksmų buvo pradėtas gavus Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. nutarimą iškelti drausmės bylą VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS vyresniesiems tyrėjams A. A. ir E. M. bei jų veiksmus baudžiamajame procese kontroliuoti pareigą turėjusiems ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovams dėl šio nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytų šiurkščių pažeidimų, padarytų tiek ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek šias bylas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

13. Tarnybinio patikrinimo metu telefoninio pokalbio metu buvo paprašyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. P. pakomentuoti susidariusią situaciją. Prokurorė nurodė, kad 2019 m. kovo 22 d. jai paskambino A. A. (VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS vyresnysis specialistas, atlikęs ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. M., abu pareigūnai pokalbio pradžioje informavo prokurorę, kad yra galimybė užbaigti ikiteisminius tyrimus pareiškimais dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir paprašė, kad ji surašytų pranešimus įtariamiesiems apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei pasiūlytų įtariamiesiems bausmes. Prokurorė sutiko tai padaryti. Po to, kai buvo suderinti šie procesiniai sprendimai, VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS pareigūnai tiek A. A., tiek E. M. pokalbių metu pasakė jai, kad reikia grąžinti įtariamiesiems iš jų paimtus suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus.

14. Savo nuomonę dėl dokumentų grąžinimo abu tyrėjai grindė tuo, kad įtariamiesiems reikės gabenti automobilius dar labai didelį atstumą, o be dokumentų jie negalės tų automobilių išvežti iš Lietuvos Respublikos ir nugabenti iki Uzbekistano. Prokurorė kategoriškai atsisakė sugrąžinti suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, kadangi jie turi būti perduoti teismui kartu su bylomis. Prokurorė nurodė, kad tuo pokalbiai šia tema su abiem tyrėjais baigėsi, daugiau nei A. A., nei E. M. minėtų dokumentų grąžinimo klausimu nekalbėjo. Kad tyrėjai grąžino įtariamiesiems A. U. ir A. U. minėtus transporto priemonių registracijos liudijimus, ji sužinojo tik 2019 m. kovo 26 d. Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – IBPS) gavusi ataskaitas apie atliktą ikiteisminį tyrimą ir pradėjusi rašyti pareiškimus dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 2019 m. balandžio 19 d. prokurorė gavusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iškart susisiekė su tyrėjais A. A. ir E. M. ir nurodė, kad reikia imtis priemonių grąžinti minėtus dokumentus į bylas. Abu tyrėjai kategoriškai atsisakė imtis veiksmų argumentuodami, kad tai ne jų reikalas, nes dokumentai yra ištirti specialistų ir nėra reikalo juos apžiūrinėti papildomai. Gavusi tokius tyrėjų atsakymus, prokurorė IBPS susirado A. U. ir A. U. kontaktus, išsiuntė jiems elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jiems būtina atvykti į teismo posėdžius ir su savimi reikia turėti jiems tyrėjų grąžintus automobilių registracijos liudijimus. Susirašinėjimas su kaltinamaisiais truko porą mėnesių, kol prokurorei pavyko juos įtikinti atvykti į Lietuvos Respubliką į teismo posėdžius.

15. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad prokurorė būtų suinteresuota tarnybinio patikrinimo baigtimi, todėl nėra pagrindo abejoti prokurorės duotais parodymais (2020 m. sausio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) bei tarnybinio patikrinimo metu teiktais paaiškinimais.

16. Pareiškėjo neteisėti veiksmai – žinomai suklastotų dokumentų grąžinimas įtariamajam A. U. yra padarytas ultra vires būsenoje – viršijant ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetenciją, kadangi, šios bylos kontekste, tokio procesinio sprendimo priėmimas – išimtinė prokuroro teisė.

17. Pareiškėjo elgesys nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties, o ją priėmusio teismo elgesį oficialiame rašte vertinant kaip neteisėtą, vertintinas kaip teismo negerbimas. Toks teisėsaugos institucijos pareigūno elgesys taip pat grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo nutarties privalomumo vykdyti principą ir yra atliktas priešingais VSAT interesais, o oficialiame VSAT rašte išdėstytas nihilistinis VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS vyresniojo tyrėjo E. M. požiūris į įsiteisėjusį teismo sprendimą žemina ir visos VSAT autoritetą, nes sudaro prielaidas manyti, jog tai yra oficiali VSAT pozicija.

18. Pavedimo E. M. parengti atsakymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams VSAT Dokumentų valdymo sistemoje nėra užfiksuota. 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 14VaR-1473 „Dėl gautos nutarties“ reaguodamas į teismo nutartį, vyresnysis tyrėjas E. M., neturėdamas tam teisės, pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams atsakymą. Tarnybinio patikrinimo metu VSAT Dokumentų valdymo sistemoje išnagrinėjus 2019 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 14VaR-1473 „Dėl gautos nutarties“ duomenis, konstatuota, kad E. M. nebuvo gavęs pavedimo parengti tokį raštą, jį parengė ir pasirašė savavališkai, neturėdamas tam teisės perdavė išsiuntimui šį raštą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams nesuderinęs nei su tiesioginiu vadovu, nei su VSAT Varėnos rinktinės vadovybe.

19. Pareigūno charakteristikoje patvirtinta, jog E. M. turi 6 metų darbo VSAT Ikiteisminio tyrimo skyriuje patirties, todėl akivaizdu, kad tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus išmano ne tik pakankamai gerai, bet ir turi žinių pagal kompetenciją juos taikyti.

20. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis. Toks pareiškėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą ir yra netoleruotinas. Pateisinamomis priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios.

21. Pareiškėjo padaryti proceso įstatymo pažeidimai sudarė sąlygas neįvykti ekonomiškam ir greitam bylos nagrinėjimui, užvilkino teisingumo vykdymo procesą bei sukėlė papildomų materialinių ir laiko sąnaudų, todėl pareiškėjo argumentas, kad jo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai neturėjo jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių baudžiamosios bylos užbaigimui, laikytinas teisiškai nereikšmingu.

22. Tyrėjo veiksmai grąžinant dokumentą, nepaisant to, kad jis yra suklastotas, suklaidino A. U. ir A. U. bei suponavo galimybę padaryti išvadą, kad po dokumentų ištyrimo ir ikiteisminio tyrimo pabaigimo, jiems Lietuvos Respublikos pareigūnai suteikia teisę toliau naudoti šį dokumentą išgabenant transporto priemonę iš Lietuvos Respublikos.

23. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų – Išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai.

24. VSAT priimdama sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo ir jos skyrimo atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, kuriam Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, padarė teisei priešingą veiką ir jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais. Be to, E. M. tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pareigūnas turi dvi galiojančias tarnybines nuobaudas – papeikimus. Skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas yra adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

26. Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas dėl E. M. veiksmų buvo pradėtas gavus Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. nutarimą iškelti drausmės bylą VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS vyresniajam tyrėjui E. M. (bei jo kolegai) ir jo veiksmus baudžiamajame procese kontroliuoti pareigą turėjusiems ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovams dėl šio nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytų šiurkščių pažeidimų, padarytų tiek ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosiose bylose (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek šias bylas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27. Išvadoje konstatuota, kad tuometiniam VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS vyresniajam tyrėjui E. M. 2019 m. kovo 13 d. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (Dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu). Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. gavo įtariamojo A. U. prašymą, adresuotą Varėnos pasienio rinktinės ITS, grąžinti jam daiktus, paimtus tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, tačiau šio prašymo nepateikė VSAT Kanceliarijos skyriaus darbuotojams užregistruoti. Pareiškėjas priėmė 2019 m. kovo 22 d. nutarimą, kuriuo tenkino įtariamojo A. U. prašymą ir grąžino Transporto priemonę bei šios Transporto priemonės suklastotą Registracijos liudijimą. Išvadoje pažymėta, jog BK 300 straipsnio dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, bet ir už žinomai suklastoto dokumento laikymą ir gabenimą. Todėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS vyresniojo tyrėjo E. M. neteisėti veiksmai – žinomai suklastoto dokumento grąžinimas įtariamajam A. U., sudarė prielaidas jam šiuos žinomai suklastotus dokumentus laikyti ir gabenti, t. y. šiuo aspektu toliau daryti BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Toks teisėsaugos pareigūno elgesys ne užkardant BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą, o grąžinus žinomai suklastotus dokumentus toliau sudarant sąlygas tokio nusikaltimo darymui, nėra niekaip pateisinamas ir yra atliktas priešingai VSAT interesams. Pareiškėjo neteisėti veiksmai – žinomai suklastotų dokumentų grąžinimas įtariamajam A. U. yra padaryti ultra viręs būsenoje – viršijant ikiteisminio tyrimo tyrėjo kompetenciją, kadangi, šios bylos kontekste, tokio procesinio sprendimo priėmimas – išimtinė prokuroro teisė.

28. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo VSAT Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2019 m. kovo 18 d. išvada Nr. 109(KTS)-22, kurioje nurodyta, kad tam tikri transporto priemonės registracijos liudijime esantys duomenys nėra pirminiai, t. y. šis dokumentas yra suklastotas.

29. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai priėmė 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria teismas įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorą ar VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto Registracijos liudijimo blanko grąžinimą į bylą. Pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams pateikė 2019 m. gegužės 3 d. raštą, kuriame nurodė, jog 2019 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams, jog procesas būtų užbaigtas vienu iš ekonomiškiausių bylų nagrinėjimo būdu – teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl teisėjo nutartyje išdėstyti motyvai dėl ikiteisminio tyrimo metu visapusiškai ištirto Prancūzijos Respublikos transporto priemonės Registracijos liudijimo blanko, esant byloje kategoriškai specialisto išvadai, pakartotinės – papildomos apžiūros teisme, yra niekuo nepagristi ir turi piktnaudžiavimo teise požymių bei akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos teismų taikomą ekonomiško bylų nagrinėjimo principą.

30. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas 2020 m. vasario 20 d. pateikė paaiškinimą Nr.150-2644, kuriame nurodė, kad jis įtariamajam A. U., atsižvelgdamas į pastarojo prašymą, grąžino Transporto priemonę bei Registracijos liudijimą, tačiau šiuos veiksmus žodžiu (telefonu) buvo suderinęs su ikiteisminiam tyrimui vadovavusia Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurore. Be to, pareiškėjas nurodė, kad priimtas nutarimas dėl daiktų grąžinimo buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Ikiteisminio tyrimo dokumentų registracija VSAT Dokumentų valdymo sistemoje nėra apskritai numatyta, be to, tai yra ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys, kurie nėra ir negali būti vieši. Nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė teismui 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjo nuomone, Transporto priemonės bei Registracijos liudijimo grąžinimas įtariamajam neturėjo tokių neigiamų procesinių pasekmių, dėl kurių kiltų pagrindas jo atžvilgiu taikyti tarnybinę atsakomybę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartis buvo įvykdyta ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės, dėl ko teismui minėti dokumentai pakartotinai teikti nebuvo jokios būtinybės. Minėta nutartis buvo perduota VSAT Varėnos pasienio rinktinės vadovybei, ir buvo pavesta vykdymui ITS pagal kompetenciją.

Paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. gegužės 3 d. raštą jis parengė savo vardu, atsižvelgdamas į LR Generalinės prokuratūros 2014 m. kovo 7 d. raštą Nr. 17.2-3034, kuriame nurodyta, kad ITS pareigūnas pats gali pasirašyti siunčiamuosius raštus. Apie šį raštą tiesioginis vadovas – ITS viršininkas, buvo informuotas žodžiu. Pareiškėjo teigimu, šiuo raštu jis niekaip nesiekė demonstruoti nihilistinio požiūrio į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar kitokiu būdu reikšti abejonių dėl teismo autoriteto. Nors rašte ir išdėstė abejones dėl teismo nutarties, tačiau nurodytu raštu jis tiesiog siekė ekonomiško ir greito bylos nagrinėjimo.

Pareigūnas nurodė, kad jis visada gerbė teismo autoritetą ir minėtu raštu nesiekė išreikšti oficialios VSAT pozicijos bei neturėjo jokių intencijų kompromituoti VSAT autoriteto.

31. Teismas pažymėjo, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.

32. Teismas išanalizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį, Asmenų aptarnavimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4-231 „Dėl asmenų aptarnavimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Asmenų aptarnavimo VSAT taisyklės) 1.1 papunktį, VSAT Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Varėnos rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-92 „Dėl Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigybės aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.3 papunktį, VSAT darbo reglamento, patvirtinto VSAT vado 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4- 321 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 8 punktą ir 68 punktą, BPK (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 1, 2, 18, 164, 172, 94, 108, 172, 346 straipsnius, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 ((toliau – ir Rekomendacijos) teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2021 m. kovo 16 d.) 14 punktą.

33. Teismas visiškai sutiko su atsakovu, jog teisėsaugos institucijos pareigūno elgesys yra atliktas priešingais VSAT interesais, o oficialiame VSAT rašte išdėstytas nihilistinis VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS vyresniojo tyrėjo E. M. požiūris į įsiteisėjusį teismo sprendimą žemina ir visos VSAT autoritetą, nes sudaro prielaidas manyti, jog tai yra oficiali VSAT pozicija. Taigi, tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Asmenų aptarnavimo VSAT tvarkos taisyklių 1.1 papunktį, Pareigybės aprašymo, 7.3 papunktį, Reglamento, 8 ir 68 punkto reikalavimus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BPK 108 straipsnio 3 dalies reikalavimus, BPK 172 straipsnio 2 dalies reikalavimus, BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

34. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad Transporto priemonės bei suklastoto Registracijos liudijimo grąžinimas buvo suderintas su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančia prokurore. Teismas pažymėjo, kad objektyvių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

35. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo tarnybinių nusižengimų buvo tyčia. Teismas jokių kaltę šalinančių aplinkybių nenustatė.

36. Teismas konstatavo, kad dėl pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų kilo neigiamos pasekmės: žinomai suklastotų dokumentų grąžinimas įtariamajam A. U., sudarė prielaidas jam suklastotus dokumentus laikyti ir gabenti, t. y. toliau daryti BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą; dėl minėtų veiksmų nebuvo galima baudžiamosios bylos baigti supaprastinto proceso tvarka (priimti baudžiamąjį įsakymą); įsiteisėjusios Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties nevykdymas; itin nepagarbus rašto rašymas teismui VSAT vardu, tokiu būdu buvo pažemintas VSAT vardas ir kt.).

37. Teismas, atsižvelgęs į LVAT praktiką ir Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalį, darė išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.

38. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmės) ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atmetus pareiškėjo pagrindinį reikalavimą dėl ginčijamo Įsakymo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinius reikalavimus.

39. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas, teismas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

41. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas teigia, kad teismo padarytos išvados yra visiškai nepagrįstos, konstatuotos formaliai, remiantis išimtinai prokurorės parodymais. Teismo sprendime nurodoma, jog prokurorės parodymais abejoti nėra pagrindo, tačiau nėra suprantama, kokiu pagrindu prokurorės nurodomos aplinkybės yra laikomos pranašesnėmis nei pareiškėjo, kadangi prokurorės nurodomų aplinkybių niekas nepatvirtina. Teismas nepasisako, kokios neginčijamos aplinkybės leidžia neabejoti prokurorės pozicija ir kodėl ji nėra/negali būti laikoma gynybine.

42. Teismas klaidingai nustatė aplinkybes ir konstatavo nepagrįstus pareiškėjo padarytus tarnybinius nusižengimus. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, pati prokurorė gavusi ikiteisminio tyrimo medžiagą, ją apžiūrėjo, įvertino ir perdavė teismui, nors akivaizdu, jog atsižvelgus į prokurorės poziciją, ji turėjo imtis aktyvių veiksmų, nustačius tam tikrus trūkumus ir pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu.

43. Teismas padarė teisinę bei loginę klaidą, spręsdamas, jog įtariamojo prašymas grąžinti daiktus, nebuvo pateiktas VSAT Kanceliarijos skyriaus darbuotojams užregistruoti. Ikiteisminio tyrimo duomenys turi būti tvarkomi ne pagal Asmenų aptarnavimo VSAT tvarkos taisykles, o išimtinai integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, ką pareiškėjas ir padarė.

44. Pirmosios instancijos teismas nesiekė objektyviai ištirti ir išnagrinėti esminių aplinkybių, jog pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, tariamas tarnybinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip šiurkštus. Dėl teismo nutarties vykdymo, kuri buvo siųsta ir prokurorei, buvo tartasi tiesiogiai su pačia prokurore ir būtent prokurorė nurodė, kad ji pati susisieks su įtariamuoju A. U. ir išreikalaus teismo prašomus pateikti dokumentus, kas byloje ir buvo padaryta.

45. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. VSAT atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

47. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis savo veiksmus derino su ikiteisminiam tyrimui vadovavusia prokurore. Prokurorė, reaguodama į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, gavusi pareiškėjo kategorišką atsisakymą imtis veiksmų vykdant šias nutartis, argumentuojant, kad tai ne jo reikalas, nes dokumentai yra ištirti specialistų ir nėra reikalo juos apžiūrinėti papildomai, pati ėmėsi aktyvių veiksmų, ir po poros mėnesių trukusio susirašinėjimo su kaltinamaisiais, prokurorei pavyko juos įtikinti atvykti į Lietuvos Respubliką, į teismo posėdžius, pristatant teismo reikalautus, suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus.

48. VSAT dokumentų valdymo sistemoje yra sukurtas IT (Bendras trumpai saugomų ikiteisminio tyrimo veiklos dokumentų registras), kuriame registruojami visi dokumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu. Taigi, aplinkybė, kad įtariamojo prašymas buvo baudžiamojoje byloje, nepaneigia pareigos dokumentą nustatyta tvarka registruoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT vado 2020 m. kovo 4 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, pagrįstumo ir teisėtumo.

50. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Teismas taip pat konstatavo, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

51. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, nurodo, kad teismas klaidingai nustatė aplinkybes, išimtinai rėmėsi prokurorės paaiškinimais, be to, teismas netinkamai sprendė dėl aplinkybių, susijusių su įtariamojo prašymo registravimu.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

53. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

55. Byloje nustatyta, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS vyresniajam tyrėjui E. M. 2019 m. kovo 13 d. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (Dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu). Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. gavo įtariamojo A. U. prašymą, adresuotą Varėnos pasienio rinktinės ITS, grąžinti jam daiktus, paimtus tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, tačiau šio prašymo nepateikė VSAT Kanceliarijos skyriaus darbuotojams užregistruoti.

Pareiškėjas priėmė 2019 m. kovo 22 d. nutarimą, kuriuo tenkino įtariamojo A. U. prašymą ir grąžino Transporto priemonę bei šios Transporto priemonės suklastotą Registracijos liudijimą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo VSAT Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2019 m. kovo 18 d. išvada Nr. 109(KTS)-22, kurioje nurodyta, kad tam tikri transporto priemonės Registracijos liudijime esantys duomenys nėra pirminiai, t. y. šis dokumentas yra suklastotas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorą ar VSAT Varėnos pasienio rinktinės ITS iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto Prancūzijos Respublikos transporto priemonės Registracijos liudijimo blanko grąžinimą į bylą.

Pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams pateikė 2019 m. gegužės 3 d. raštą, kuriame nurodė, jog 2019 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams, jog procesas būtų užbaigtas vienu iš ekonomiškiausių bylų nagrinėjimo būdu – teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl teisėjo nutartyje išdėstyti motyvai dėl ikiteisminio tyrimo metu visapusiškai ištirto Prancūzijos Respublikos transporto priemonės Registracijos liudijimo blanko, esant byloje kategoriškai specialisto išvadai, pakartotinės – papildomos apžiūros teisme, yra niekuo nepagristi ir turi piktnaudžiavimo teise požymių bei akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos teismų taikomą ekonomiško bylų nagrinėjimo principą.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už Asmenų aptarnavimo VSAT taisyklių 1.1 papunkčio, Pareigybės aprašymo 7.3 papunkčio, Reglamento 8 punkto ir 68 punkto, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BPK 108 straipsnio 3 dalies, BPK 172 straipsnio 2 dalies, BPK 346 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 14 punkto, 14.1 papunkčio, 14.5 papunkčio ir 14.8 papunkčio reikalavimų pažeidimus.

56. Nagrinėjamu atveju bylai aktualus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas BPK bei poįstatyminiuose teisės aktuose. BPK 94 straipsnis reglamentuoja priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. BPK 108 straipsnio 3 dalis numato, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, negrąžinami. BPK 172 straipsnio 2 dalis įtvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigas:

1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos;

2) vykdyti visus prokuroro nurodymus;

3) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.

3. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Reglamento 8 punkte nurodyta, kad VSAT atstovaujančių darbuotojų viešai reiškiama nuomonė negali prieštarauti oficialiai VSAT pozicijai. Reglamento 68 punkte nustatyta, kad VSAT gauti dokumentai registruojami jų gavimo dieną, o parengti dokumentai - jų pasirašymo ar tvirtinimo dieną. Gauti popieriniai dokumentai paprastai skaitmeninami ir į Dokumentų valdymo sistemą įtraukiamos šių dokumentų skaitmeninės kopijos (68.1 papunktis). Rekomendacijų 14 punktas nustato, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas asmeniškai atsako už tai, kad proceso veiksmai būtų atlikti laiku ir kokybiškai, ir pagal savo kompetenciją privalo: vadovautis ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, kokybės, veiksmų planavimo ir operatyvumo reikalavimais, protingumo, ekonomiškumo ir kitais bendraisiais baudžiamojo proceso principais (14.1 papunktis); ikiteisminio tyrimo metu gavus proceso dalyvių prašymus ir skundus, kurių nagrinėjimas priskiriamas prokuroro kompetencijai, nedelsiant apie tai informuoti prokurorą ir jam pateikti sprendimui priimti reikalingą medžiagą (14.5 papunktis); vykdyti žodinius ir rašytinius prokuroro pavedimus bei nurodymus, informuoti prokurorą apie pavedimo, nurodymo įvykdymą arba apie priežastis, dėl kurių pavedimas ar nurodymas nebuvo įvykdytas <...> (14.8 papunktis).

Asmenų aptarnavimo VSAT taisyklių 1.1 papunktis numato, kad VSAT asmenys aptarnaujami, asmenų prašymai ir skundai priimami, nagrinėjami ir tvarkomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo", Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d.

įsakymu Nr. 1V-557 „Dėl Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto VSAT vado 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4-321 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje minimi teisės aktai pareigūnams nustato imperatyvų reikalavimą gaunamus dokumentus registruoti nustatyta tvarka.

Pareigybės aprašymo 7 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: siekdamas nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes, atlieka ikiteisminį tyrimą (7.2 papunktis); pagal kompetenciją bendradarbiauja su teisėsaugos ir kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, taip pat su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tam, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (7.3 papunktis).

57. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad ikiteisminio tyrimo veiksmas (Registracijos liudijimo grąžinimas įtariamajam) buvo suderintas su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančia prokurore J. P., todėl jis tiesiog vykdė prokurorės nurodymus, pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorė atsisakė sugrąžinti suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, kadangi jie turi būti perduoti teismui kartu su bylomis. Taigi, nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas, grąžindamas įtariamajam Registracijos liudijimą, vykdė prokurorės nurodymus.

58. Pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, susijusiu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties ir prokurorės nurodymo iki 2019 m. birželio 18 d. užtikrinti daiktinio įrodymo – suklastoto Registracijos liudijimo grąžinimo į bylą vykdymu. Pareiškėjas akcentuoja, kad telefoninio pokalbio metu su ikiteisminiam tyrimui vadovavusia prokurore žodžiu buvo sutarta, kad su įtariamuoju susisieks pati prokurorė, kas byloje ir buvo padaryta. Dėl šio apeliacinio skundo argumento pastebėtina, kad Išvadoje (Išvados 8-9 lapai) nurodyta, jog prokurorei telefonu susisiekus su pareiškėju dėl dokumentų grąžinimo į bylą, jis kategoriškai atsisakė imtis veiksmų, argumentuodamas tuo, kad tai ne jo reikalas, nes dokumentai yra ištirti specialistų ir nėra reikalo juos apžiūrinėti papildomai. Taigi, pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant ištaisyti savo padarytą proceso įstatymo pažeidimą, todėl pagrįstai Išvadoje nustatytas BPK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

59. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad jis neprivalėjo registruoti įtariamojo prašymo. Išvadoje (Išvados 12 lapas) yra nurodyta, kad VSAT dokumentų valdymo sistemoje yra sukurtas IT (Bendras trumpai saugomų ikiteisminio tyrimo veiklos dokumentų registras), kuriame registruojami visi dokumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija.

60. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir bylai aktualiu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Asmenų aptarnavimo VSAT tvarkos taisyklių 1.1 papunktį, Pareigybės aprašymo 7.3 papunktį, Reglamento 8 ir 68 punktų reikalavimus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BPK 108 straipsnio 3 dalies reikalavimus, BPK 172 straipsnio 2 dalies reikalavimus, BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

61. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Vis dėlto atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y. į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą (Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 2 d.). Dėl tarnybinio nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padaroma žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui, kt. (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009).

62. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, kad dėl jo veiksmų nekilo padarinių, nes įtariamojo atžvilgiu šioje byloje buvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas grąžino įtariamajam Registracijos liudijimą, dėl šios priežasties teismas negalėjo nagrinėti baudžiamosios bylos. Sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryti proceso įstatymo pažeidimai sudarė sąlygas neįvykti ekonomiškam ir greitam bylos nagrinėjimui, užvilkino teisingumo vykdymo procesą bei sukėlė papildomų laiko sąnaudų.

63. Nagrinėjamu atveju atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įvertino tiek lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes. Atsakovas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė sunkinančią aplinkybę – pareiškėjo atžvilgiu galiojančias tarnybines nuobaudas (2019 m. kovo 18 d. skirtas papeikimas, 2019 m. liepos 11 d. skirtas papeikimas). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas yra adekvati padarytų pažeidimų pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

64. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

65. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė