7dfe9d2b-ba37-4793-86f1-e2ff1b870b72 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-3622-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01701-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas V. A. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN)), 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. PareiÅ¡kėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. jis buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K. Å ioje įkalinimo įstaigoje buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, todėl patirdavo diskomfortÄ , galvos svaigimÄ , oro trÅ«kumÄ , irzlumÄ ir kt. 2.2. Taip pat nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. buvo pažeidžiamas jo privatumas skambinant, nes negalėjo laisvai bendrauti bei pasidalinti savo asmeniniais pasakojimais su Å¡eimos nariais ir artimaisiais, kadangi mažoje skambinimo patalpoje jį galėjo girdėti kiti nuteistieji (suimtieji) ir nuolat stebintys pareigÅ«nai. 2.3.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad anksčiau nurodytu laikotarpiu, sporto salė, kurioje galėjo praleisti vienÄ valandÄ , buvo nesutvarkyta, joje nebuvo iÅ¡kvietimo mygtuko, todėl turėdavo belsti į duris, taip pat buvo prastas apÅ¡vietimas, netinkama oro vėdinimo sistema, todėl trukdavo oro, sporto salėje nebuvo tualeto ir persirengimo kambario. Pažymi, kad po apsilankymo sporto salėje nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, juo galėjo pasinaudoti tik du kartus per savaitę, neužtikrinant privatumo. 2.4.

Nurodo, jog nuo 2006 m. iki 2019 m. vasario 13 d. ne vienÄ kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl mokamo darbo suteikimo, tačiau darbas suteiktas nebuvo. Taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. pareiÅ¡kėjui trÅ«ko veiklos už kameros ribų ir socialinės reabilitacijos. Pažymi, kad bendraudamas su kaliniais, kurie dirbo mokamÄ darbÄ ir už tai gaudavo pinigus, jautėsi blogai. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl nuolatinio buvimo kameroje ir nesuteikto mokamo darbo jam pasireiÅ¡kė depresija, stresas, tapo irzlus, jautėsi vieniÅ¡as, prislėgtas ir kt. 2.5.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad jam nuo penkių iki Å¡eÅ¡ių kartų nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore. PaaiÅ¡kina, kad buvo susiklosčiusi situacija, kai pareigÅ«nai siÅ«lė pasivaikščioti lyjant, o papraÅ¡ius iÅ¡vesti į laukÄ vėliau, buvo atsisakyta. Pabrėžia, kad ne vienÄ kartÄ kreipėsi į pareigÅ«nus atsižvelgti į jo iÅ¡gyvenimus, kuriuos patyrė įkalinimo įstaigoje, ir leisti pasivaikščioti palankiomis sÄ lygomis.

3. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 3.1. Mano, kad Å¡ioje situacijoje turi bÅ«ti taikomas trejų metų senaties terminas. PareiÅ¡kėjas dėl savo galimai pažeistų teisių, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. į teismÄ kreipėsi 2020 m. gegužės 14 d. 3.2. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo specialiai įrengtų atskirų kamerų rÅ«kantiems asmenims, kadangi to nenumatė jokie teisės aktai.

Asmenys, atvykę į LukiÅ¡kių TI-K, užpildydavo anketÄ , kurioje nurodydavo ar sutinka (nesutinka) bÅ«ti laikomi su rÅ«kančiais asmenimis. Atkreipia dėmesį, jog ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K administracija nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų bÅ«ti laikomam kartu su nerÅ«kančiais asmenimis arba skundų dėl priverstinio laikymo kartu su rÅ«kančiais. 3.3. Dėl skambinimo telefonu pažymi, jog užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, pareigÅ«nai privalo stebėti nuteistÄ jį, besinaudojantį teise paskambinti.

BVK nuostatos nenumato, kad nuteistųjų bendravimas su artimaisiais turi būti konfidencialus, nuteistojo stebėjimas pokalbio metu yra nelaikytinas jo teisių pažeidimu. 3.4. Dėl išvedimo į mankštos kambarį nurodo, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, o po mankštos pasinaudoti dušu. Pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. 3.5.

Paaiškina, jog pareiškėjo prašymų dėl įdarbinimo ginčo laikotarpiu, Lukiškių TI-K administracija nebuvo gavusi, todėl nesant pareiškėjo prašymų, įstaigos administracija neturėjo aprūpinti pareiškėjo apmokamu darbu. 3.6. Dėl užimtumo ir socialinės reabilitacijos nurodo, kad Lukiškių TI-K Resocializacijos skyrius vykdė įvairias programas ir priemones, t. y. narkomanijos prevencijos, pozityvaus užimtumo priemones, kompiuterinio raštingumo ir kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programas.

Nuteistieji turėjo galimybę žaisti stalo tenisÄ , krepÅ¡inį ir tinklinį, taip pat buvo iÅ¡vedami į laisvalaikio užimtumo patalpas. Vykdavo užsiėmimai, koncertai ir renginiai. Pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms, o dalyvavimas jose yra pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu. Ginčo laikotarpiu, LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse negavo, todėl Å¡ios teises jam suteikti negalėjo. 3.7.

Dėl pasivaikščiojimų organizavimo paaiÅ¡kina, jog pasivaikščiojimai vyko dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje, laikantis BVK reikalavimų. Pasivaikščiojimo galėjo nebÅ«ti arba jo trukmė galėjo bÅ«ti sutrumpinta dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pažymi, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis (suimtasis) pažeidžia vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Pabrėžia, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų (suimtųjų) teisė, bet ne pareiga. 3.8.

Atsakovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Taigi nėra jokio pagrindo priteisti neturtinę žalÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas arba kartu su dar vienu asmeniu. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas: nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 244 (byloje nėra duomenų apie kameros plotÄ ) vienas; 2017 m. kovo 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 240 (plotas – 6,83 kv.

m) ir joje iki 2017 m. balandžio 6 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. balandžio 7 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 210 (plotas – 7,00 kv.

m) ir Å¡ioje kameroje iki 2017 m. balandžio 21 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 104 (plotas – 7,38 kv.

m) ir joje iki 2017 m. balandžio 26 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. balandžio 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 242 (plotas – 6,90 kv.

m) ir Å¡ioje kameroje iki 2017 m. gegužės 22 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 74 (plotas – 7,94 kv.

m) ir Å¡ioje kameroje iki 2017 m. liepos 26 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu, iÅ¡skyrus 2017 m. liepos 21 d., tÄ dienÄ buvo laikomas vienas; 2017 m. liepos 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 212 (plotas – 6,80 kv.

m) ir joje iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. rugpjūčio 11 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 124 (plotas – 7,31 kv.

m) ir joje buvo laikomas vienÄ dienÄ vienas; 2017 m. rugpjūčio 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 74 (plotas – 7,94 kv.

m) ir Å¡ioje kameroje iki 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. rugsėjo 13 d. iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir 2017 m. rugsėjo 20 d. atvykus į LukiÅ¡kių TI-K buvo uždarytas į KamerÄ Nr. 74 (plotas – 7,94 kv.

m) ir joje iki 2017 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu, iÅ¡skyrus 2017 m. spalio 5 d., tÄ dienÄ buvo laikomas vienas; 2017 m. lapkričio 7 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 210 (plotas – 7,00 kv.

m) ir joje iki 2017 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. lapkričio 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 226 (plotas – 6,90 kv.

m) ir Å¡ioje kameroje buvo laikomas vienÄ dienÄ vienas; 2017 m. lapkričio 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 112 (plotas – 7,28 kv.

m) ir joje buvo laikomas dalį dienos vienas; 2017 m. lapkričio 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 74 (plotas – 7,94 kv.

m) ir joje iki 2018 m. kovo 8 d. buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu, iÅ¡skyrus 2017 m. gruodžio 12 d., tÄ dienÄ buvo laikomas vienas; 2018 m. kovo 9 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 239 (plotas – 6,83 kv.

m) ir Å¡ioje kameroje iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas vienas; 2018 m. birželio 6 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 212 (plotas – 6,80 kv.

m) ir joje buvo laikomas dalį dienos vienas; 2018 m. birželio 6 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 205 (plotas – 6,90 kv.

m) ir Å¡ioje kameroje iki 2018 m. spalio 9 d. buvo laikomas vienas; 2018 m. spalio 10 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 74 (plotas – 7,94 kv.

m) ir joje iki 2018 m. lapkričio 15 d. buvo laikoma su dar vienu asmeniu; 2018 m. lapkričio 16 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 218 (plotas – 6,83 kv.

m) ir joje iki 2019 m. sausio 29 d. buvo laikomas vienas; 2019 m. sausio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 236 (plotas – 5,49 kv.

m) ir joje iki 2019 m. sausio 31 d. buvo laikomas vienas; 2019 m. vasario 1 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 238 (plotas – 6,83 kv.

m) ir Å¡ioje kameroje iki 2019 m. vasario 12 d. buvo laikomas vienas; 2019 m. vasario 13 d. iÅ¡vyko į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ .

5. Byloje ginčas kilo dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.

6. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. 6.1. Atsakovės atstovas atsiliepime pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr. pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011). 6.2.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). 6.3. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo skirtingas datas, tačiau pažymi, kad jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d., bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo jų padarymo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į pataisos namų įstaigÄ , Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ pataisos įstaigos namų ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo žinoti nuo ginčo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2020 m. gegužės 14 d. (spaudas ant voko). Nors pareiÅ¡kėjas nesutinka su senaties termino taikymu, tačiau teismui skunde nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios jam bÅ«tų sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismÄ . Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pastebėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad prastos gyvenimo sÄ lygos sÄ lygojo jam psichologinį sukrėtimÄ , stresÄ ir kt., o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ . 6.4.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , nepateikė teismui praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ bei nenurodė jokių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bÅ«tinumÄ pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas. LVAT suformuotoje praktikoje tokio pobÅ«džio bylose, ne kartÄ yra pabrėžta, kad neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo (žr. pvz., LVAT 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje A-360-858/2015). 6.5.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 14 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. vasario 13 d.

7. Dėl nagrinėjimo dalyko: Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl privatumo ir tvarkos pasinaudoti duÅ¡u už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. buvo iÅ¡nagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-2958-426/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01162-2019-5). Minėtoje byloje pareiÅ¡kėjas rėmėsi privatumo trÅ«kumu naudojantis duÅ¡u ir nurodė, jog duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę, penkiolikai minučių. Sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2958-426/2019 yra įsiteisėjęs, todėl nagrinėjama byla dalyje dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo, susijusiu su galimybe pasinaudoti duÅ¡u ir privatumo jame, yra nutrauktina ABTÄ® 103 straipsnio 2 punkto pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

8. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (ginčo laikotarpiui aktuali teisės akto redakcija) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.

9. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3 teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017 ir 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

10. Atsakovės atstovas su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjo kildinama neturtinė žala iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų yra nepagrįsta, grindžiama objektyviais, netiesioginiais ir subjektyviais įrodymais.

11. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis: 11.1. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

LVAT praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerÅ«kantys asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016). 11.2. Pažymėtina, jog LVAT praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015). 11.3.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K administracijai buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ bÅ«ti patalpintam į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , o įstaigos administracija bÅ«tų netenkinusi tokio praÅ¡ymo. Tokių duomenų nepateikė ir LukiÅ¡kių TI-K. Dėl Å¡ių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad vien pareiÅ¡kėjo abstrakčių teiginių dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis nepakanka konstatuoti jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.

12. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į pokalbių telefonu privatumÄ : 12.1. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

TokiÄ priežiÅ«rÄ sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (7.1 p.). Laisvės atėmimo vietų pareigÅ«nai turi imtis tokių priemonių, kad bÅ«tų užtikrinta tiesioginė ir nuolatinė suimtųjų bei nuteistųjų priežiÅ«ra. 12.2. Suimtųjų bei nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkÄ reglamentavo LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340 patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos apraÅ¡as, kurio 4 punkte nustatyta, kad skambinimo tvarkÄ kontroliuoja LukiÅ¡kių TI-K Apsaugos ir priežiÅ«ros, Socialinės reabilitacijos, įskaitos bei Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigÅ«nai ir darbuotojai.

Å io apraÅ¡o 32 ir 33 punktai numatė, jog pareigÅ«nas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimÄ ir kalbėjimÄ telefonu, turi teisę pats surinkti abonento numerį, kuriam pageidauja skambinti suimtasis ar nuteistasis, o taip pat, esant skambinimo ir kalbėjimo telefonu suteikimo ir organizavimo tvarkos pažeidimams, pareigÅ«nas turi teisę suimtojo ar nuteistojo skambinimÄ ir kalbėjimÄ telefonu nutraukti arba neleisti jam įvykti. 12.3. Laisvės atėmimo vietos pareigÅ«nams teisės aktai nustato pareigÄ užtikrinti skambinančiųjų priežiÅ«rÄ ir kontrolę pokalbių metu.

Sutiktina, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumÄ , sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobÅ«džio apribojimai bei su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. 12.4.

PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo nuo kitų nuteistųjų ir pareigÅ«nų, esant mažai patalpai, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobÅ«džio. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenumatė LukiÅ¡kių TI-K telefoninių pokalbių patalpų įrengimo. PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kuomet jo teisė į privatumÄ buvo pažeista ir dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės. Byloje nėra duomenų, kad pareigÅ«nai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiÅ¡kėjo pokalbių, rinko informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo privatų gyvenimÄ , jÄ platino kitiems asmenims.

13. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog mankÅ¡tos kambarys neatitiko higienos normų, jame galėjo praleisti vienÄ valandÄ , po mankÅ¡tos nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, nebuvo tualeto, persirengimo kambario ir iÅ¡kvietimo sistemos. 13.1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį LukiÅ¡kių TI-K tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 4 punktÄ , suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankÅ¡tÄ mankÅ¡tos kambaryje, eilės tvarka iÅ¡vedami į mankÅ¡tos kambarį pagal LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikÄ , patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu.

Pagal ApraÅ¡o 21 punktÄ , grÄ Å¾inus suimtÄ jį ar nuteistÄ jį iÅ¡ mankÅ¡tos kambario į gyvenamÄ jÄ kamerÄ Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkas savo darbo valandomis arba atsakingas už iÅ¡vedimÄ Ä¯ mankÅ¡tos kambarį Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos pareigÅ«nas, atsakingas už asmenų priežiÅ«rÄ mankÅ¡tos kambaryje, informuoja Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos prižiÅ«rėtojÄ , atsakingÄ už priežiÅ«ros postÄ , kuriame laikomas Å¡is suimtasis ar nuteistasis, apie bÅ«tinybę užtikrinti suimtojo ar nuteistojo teisę pasinaudoti duÅ¡u. 13.2.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte (taip pat įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje (ginčo laikotarpiui aktuali teisės akto redakcija) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte) nustatyta teisė laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims pasinaudoti duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Aplinkybės, kad po sporto užsiėmimų turėjo galimybę apsiprausti kameroje įrengtoje praustuvėje Å¡altu vandeniu pareiÅ¡kėjas neneigia, taip pat skunde nurodo, jog duÅ¡u galėjo pasinaudoti du kartus per savaitę. Byloje nenustatyta, kad dėl to, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo nusiprausti duÅ¡e dažniau (kiekvienÄ kartÄ po sporto), jam bÅ«tų kilę kokių nors sveikatos sutrikimų. Pats pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad kreipėsi į gydytojus ir jam buvo nustatytos sveikatos problemos, sÄ lygotos to, kad kiekvienÄ kartÄ po sporto jis negalėjo nusiprausti duÅ¡e Å¡iltu vandeniu.

Pareiškėjas nurodomo pažeidimo visiškai nedetalizuoja, nėra nurodoma, kiek kartų kalinimo laikotarpiu jis buvo sporto salėje, ar teikė prašymus dėl galimybės pasinaudoti dušu po to, kai buvo mankštos kambaryje, tad šis argumentas yra atmestinas. 13.3. Aprašo priedo Nr. 1 „Suimtųjų ir nuteistųjų elgesio taisyklės mankštos metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ 1 punkte numatyta, kad vieno apsilankymo mankštos kambaryje trukmė – ne ilgesnė kaip viena valanda. 13.4.

IÅ¡ nurodytų LukiÅ¡kių TI-K vidaus taisyklių ir pareiÅ¡kėjui nedetalizavus bei konkrečiai nenurodžius aplinkybių, kada jam nebuvo suteiktas privatumas persirengiant prieÅ¡ (po) mankÅ¡tos kambario bei galimybė pasinaudoti tualetu ir kodėl jam turėjo bÅ«ti suteikta galimybė mankÅ¡tos kambaryje praleisti daugiau nei vienÄ valandÄ , teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ pateiktais duomenimis ir pareiÅ¡kėjo argumentus laikyti pagrįstais. 13.5.

PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino kaip tiksliai pasireiÅ¡kė mankÅ¡tos kambario neatitikimas higienos normos reikalavimas, šį pažeidimÄ nurodė abstrakčiai ir jo neindividualizavo. Taip pat nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo sistema jam sukėlė neturtinę žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu. 13.6.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų ar kitų trÅ«kumų mankÅ¡tos kambaryje kreipėsi su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Kreipimosi aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus trÅ«kumus, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti. Taigi, dėl anksčiau nurodytų priežasčių, pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

14. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė dirbti apmokamÄ darbÄ . 14.1. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. 14.2. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ) (žr., pvz., 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-438/2015). 14.3.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai teikė praÅ¡ymus jį įdarbinti į tuo metu buvusias laisvas darbo vietas. Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neturėjo pareigos priimti į atitinkamas darbo vietas visų norinčių dirbti, teisinis reglamentavimas nustato tik tokiÄ teisę (žr., pvz., 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014, 2017 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017).

Todėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

15. Pareiškėjas skundė pabrėžė, kad jam nuo penkių iki šešių kartų nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, taip pat trūko veiklos už kameros ribų ir socialinės reabilitacijos. 15.1. BVK 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktuali teisės akto redakcija) 29 straipsnio 1 dalį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nėra reglamentuota. Byloje nenustatyta, kad įstaigos vadovas bÅ«tų priėmęs atskirÄ Ä¯sakymÄ dėl pasivaikščiojimo trukmės. PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokiais atvejais jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, abstrakčiai nurodė, jog esant blogam orui jam buvo siÅ«loma eiti pasivaikščioti, kÄ pareigÅ«nai turėjo padaryti teisės aktų nustatyta tvarka (BVK 103 straipsnio 2 dalis) arba kartais iÅ¡vis nesuteikta teisė pasivaikščioti.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokie pareigÅ«nai ir kuriomis dienomis jam nesuteikė teisės pasivaikščioti, jo argumentai yra abejoti, todėl jais remtis ir daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovas nesivadovavo teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl pasivaikščiojimo gryname ore, nėra pagrindo. 15.2. Pažymėtina, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo, socialinėse programose remiasi savanoriÅ¡kumo principu. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir jai iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose administracijos organizuojamose užsiėmimuose, tačiau pastaroji bÅ«tų atsisakiusi tai daryti.

Pareiškėjas nedetalizavo, kokio pobūdžio užimtumo jis pageidavo, nurodė tik deklaratyvius teiginius, kad jam nebuvo suteiktas bendras užimtumas. Pabrėžiama, kad pareiškėjui kalinimo laikotarpiu buvo suteikta galimybė sportuoti tiek lauke, tiek sporto salėje, naudotis kompiuteriais, biblioteka, dalyvauti organizuojamuose renginiuose, reabilitacijos programose. Pažymėtina, kad kiekvieno asmens laisvalaikis organizuojamas paties asmens pasirinkimu, tačiau nėra tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovės atstovas nesudarė galimybės užsiimti norimomis veiklomis.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovo teiginius, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų, tačiau jis pats vengė tai daryti, be to, byloje nėra jo teiktų praÅ¡ymų dalyvauti įvairiose užimtumo programose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobÅ«džio, neįrodantys jo teisių pažeidimo.

16. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kad pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismui nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, plačiau nepasisakytina dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Esant tokiai situacijai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kurioje reikalaujama atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 14 d., nutrauktina. Taip pat nutrauktina pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl nesuteiktos galimybes pasinaudoti duÅ¡u ir privatumo jame neužtikrinimo, o likusi pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Teismas, remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Administracinę bylÄ dalyje dėl pareiÅ¡kėjo V. A. reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 14 d., nutraukti. Administracinę bylÄ dalyje dėl pareiÅ¡kėjo V. A. reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ dėl nesuteiktos galimybes pasinaudoti duÅ¡u ir privatumo jame neužtikrinimo, nutraukti. Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Gediminas Užubalis