7dfe1d3e-56fd-4ffa-989f-c3e5336e5bf4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-456-253/2012Teisėjas Petras Mineikis             (Proceso Nr. 2-06-3-03636-2011-3)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              21.4.2.5; 34.4.1.; 121.18. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. balandžio 18 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. S. ieÅ¡kinį atsakovei K. K., tretieji asmenys – Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M., Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas D. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei K. K., tretieji asmenys – Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V.

M., Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2010-02-03 A. S. testamentÄ , sudarytÄ K. K. naudai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-02-03 mirė ieÅ¡kovo brolis A. S., po kurio mirties liko dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį butÄ A. S. paliko jo ir ieÅ¡kovo motina, kuri liepė buto niekam neperleisti, tačiau po brolio mirties paaiÅ¡kėjo, kad butas testamento pagrindu atiteko atsakovei. Mano, kad brolio A.

S. testamentas sudarytas atsakovei įtakojant, todėl neatitinka tikrosios jo valios.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-07 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta, jog buto perleidimui sudarant testamentÄ Ä¯takos turėjo A. S. priklausomybė alkoholiui dėl kurios jis bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų ir kuria atsakovė bÅ«tų pasinaudojusi savo tikslui – įgyti A. S. nuosavybės teise priklausantį butÄ . Teismas taip pat nenustatė, kad A.

S. motina visa turtÄ jiems dovanojo su sÄ lyga dovanoto turto niekam neperleisti, iÅ¡skyrus broliams tarpusavyje. A. S. laidotuvėmis rÅ«pinosi iÅ¡imtinai viena atsakovė, ji prižiÅ«rėjo jo kapavietę, mokėjo už jai paliktam butui teikiamas komunalines paslaugas. Teismas vertino, kad tarp atsakovės ir testatoriaus buvo užsimezgęs glaudus ryÅ¡ys, paremtas abipusiu pasitikėjimu, rÅ«pestingumu ir palaikymu, tuo tarpu su broliu A. S. bendravo labai retai. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad A. S., sudarydamas testamentÄ atsakovės naudai, atliko sÄ moningÄ ir gerai apgalvotÄ veiksmÄ â€“ turtÄ paliko žmogui, kuris juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, todėl pagrindo pripažinti A.

S. 2010-02-03 sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu, nėra. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. S. praÅ¡o panaikinti 2011-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti negaliojančiu 2010-02-03 A. S. testamentÄ , sudarytÄ K. K. naudai. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes. Ginčo butÄ broliui A. S. padovanojo mama prieÅ¡ mirtį su sÄ lyga buto niekam neperleisti. Brolis Å¡ios sÄ lygos laikėsi, iÅ¡vykdamas iÅ¡ Klaipėdos palikdavo laiÅ¡kÄ , kuriame pažymėdavo, kad jeigu jam kas nors nutiktų, butas liktų apeliantui.

Testamentas prieÅ¡tarauja mamos valiai, iÅ¡reikÅ¡tai dovanojant butÄ . A. S. negalėjo sudaryti tokio testamento, tai padarė tik bÅ«damas apgautas ir įtakojamas. Nurodo, kad testatorius piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Trečiojo asmens notarės I. M. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, K. K. gavusi testamentÄ ir užvaldžiusi brolio buto dokumentus, su juo nutraukė ryÅ¡ius, o brolis, neturėdamas teisinių žinių, nesuprato, kad gali testamentÄ panaikinti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė K.

K. praÅ¡o atmesti D. S. apeliacinį skundÄ , palikti galioti 2011-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ , priteisti atsakovei K. K. padarytÄ neturtinę žalÄ , įvertintÄ 10 000 Lt, bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad dovanojimo sutartyje J. S. jokių sÄ lygų dėl buto perleidimo neįrašė, todėl testatorius A. S. galėjo disponuoti ginčo turtu. Teismas neturėjo pagrindo netikėti notarės I. M. paaiÅ¡kinimais, kad tvirtinant testamentÄ A. S. buvo veiksnus ir blaivus.

Po testamento sudarymo per metus laiko iki mirties A. S. galėjo testamentÄ panaikinti arba pakeisti, tačiau kito testamento nesudarė. A. S. lankė ir sėkmingai baigė Klaipėdos priklausomybės ligų centre Minesotos priklausomybės ligų programÄ , nebuvo neveiksnus ar ribotai veiksnus. Atsakovė iki pat mirties bendravo ir nebuvo nutraukusi ryÅ¡ių su A. S.. Nurodo, kad dėl ieÅ¡kovo nepagrįstų teiginių, jog ji iÅ¡ A. S. siekė asmeninės materialinės naudos, palaužė jo valiÄ , jai padaryta neturtinė žala – ji patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuo nuolatinio streso pablogėjo jos sveikata.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

         LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl testatoriaus A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), 2010-02-03 sudaryto oficialiojo testamento, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliktas atsakovei K. K.. Testamentas yra nustatytos formos asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo jo mirties atveju.

Testamentu asmuo nustato savo turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimÄ po jo mirties. Ä®statymų leidėjas tokiam valios iÅ¡reiÅ¡kimui nustato atitinkamas sÄ lygas ir tvarkÄ , tam, kad Å¡i valia bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta laisvai paties testatoriaus be paÅ¡alinės įtakos (LR CK 5.15 str.). Valia ir jos tinkamas iÅ¡reiÅ¡kimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. LR CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad testamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Sudarytas testamentas gali bÅ«ti nuginčijamas (LR CK 5.17 str.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismai, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2000; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).Apeliantas nurodo, kad testatorius A.

S. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir tai turėjo įtakos nurodyto buto perleidimui, kadangi bÅ«damas neblaivus bÅ«davo dosnus, o bÅ«damas abstinencijos bÅ«senoje už butelį degtinės siÅ«lydavo perraÅ¡yti savo butÄ . LR CK 5.16 str. 1 d. reglamentuoja, kad negalioja testamentas sudarytas neveiksnaus asmens, sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, taip pat testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A.

S. įstatymo nustatyta tvarka būtų buvęs pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas būtų buvęs apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (LR CK 5.16 str. 2 d., 1.78 str. 2, 4 d.). Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (LR CK 1.89 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginÄÄ dėl testamento kaip LR CK 1.89 str. pagrindu nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, bÅ«tina nustatyti, ar testamento sudarymo metu asmuo buvo tokios bÅ«senos, dėl kurios jis nesuvokė savo veiksmų reikÅ¡mės ir padarinių. Asmeniui, Å¡iuo pagrindu pateikusiam ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.Apelianto nurodoma aplinkybė, kad apelianto brolis testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ , liudytojo O.

P. tvirtinimu, su juo vartojo alkoholį Å¡io bute, turi bÅ«ti vertinama kitų bylos aplinkybių kontekste. Liudytojas O. P. nurodė, kad testamento pasiraÅ¡ymo dienos rytÄ A. S. buvo užėjęs pas jį, iÅ¡gėrė ir po kiek laiko kažkur išėjo, o vakare grįžęs pasakė buvęs pas notarÄ ir kavinėje. Tačiau taip pat liudytojas nurodė, jog A. S. nieko nesakė kam užrašė butÄ , ar kad kas bÅ«tų jį vertęs butÄ užraÅ¡yti (b. l. 130). Aplinkybė, kad atsakovė su testatoriumi ėjo į kavinę savaime neįrodo, kad atsakovė bÅ«tų dariusi poveikį ar sÄ moningai nuolat girdžiusi testatorių, siekdama užvaldyti jo turtÄ , kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog testatorius iÅ¡gerdavo ir su kitais asmenimis.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad A. S. 2009-06-03 – 2009-07-01 gydėsi priklausomybės nuo alkoholio sindromÄ ir pabaigė visÄ pradinį Minesotos modelio psichoterapinės programos kursÄ (b. l. 36–37). Apeliantas su broliu bendraudavo dažnai – kartÄ per savaitę, tačiau duomenų, kad buvo kreiptasi dėl testatoriaus veiksnumo apribojimo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu byloje nėra. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tikėjosi, jos brolis susitvarkys, taigi galima daryti iÅ¡vadÄ , kad testatoriaus bÅ«sena ir elgesys buvo pakankamai adekvatÅ«s, net artimiausiems žmonėms nekeliantys abejonių jo veiksnumu ir gebėjimu savarankiÅ¡kai priimti sprendimus.

Liudytojos G. G. ir G. V. taip pat patvirtino, kad A. S. anksčiau buvo atvykęs kartu su K. K., jis buvo sakęs, jog paliks butÄ K. K. (b. l. 133–134). Pažymėtina, kad A. S. testamentas buvo sudarytas notaro biure. Notarė I. M. nurodė, kad nebuvo pagrindo manyti, jog A. S. testamento sudarymo metu buvo vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų. IÅ¡ trečiojo asmens notarės I. M. parodymų nustatyta, kad A. S. notaro biure savarankiÅ¡kai iÅ¡dėstė savo valiÄ ir, kadangi nebuvo iÅ¡ anksto užsiregistravęs, turėjo palaukti, kol notarė atsilaisvins bei bus parengtas testamento tekstas, taigi manytina, kad tuo metu buvo galima pakankamai įvertinti asmens elgesį ir bÅ«klę bei nustatyti, ar testamentÄ sudarančio asmens bÅ«sena yra tokia, dėl kurios jis nesuvoktų savo veiksmų reikÅ¡mės ir padarinių.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė K. K. sudarė susitarimÄ su notare dėl apelianto brolio turto užvaldymo. Todėl nėra pagrindo trečiojo asmens notarės I. M. parodymų, vertinti kritiÅ¡kai. Å ių aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad A. S. valia palikti butÄ testamentu K. K. testamento sudarymo dienÄ dar iki jo pasiraÅ¡ymo buvo pakankamai susiformavusi. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl draudimo broliui perleisti motinos dovanotÄ ginčo butÄ tretiesiems asmenims, iÅ¡skyrus apeliantÄ . 2000-03-29 dovanojimo sutartyje, kuria J.

S. padovanojo sÅ«nui A. S. ginčo butÄ , nėra sÄ lygos dėl Å¡io buto pardavimo kitiems asmenims (b. l. 71). Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apeliantas D. S. 2011-01-07 pirkimo–pardavimo sutartimi taip pat pardavė mamos jam dovanotÄ butÄ (b. l. 30–35). Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog testamento sudarymo metu testatorius A. S. buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto (LR CPK 178 str.).Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl K.

K. elgesio su apelianto broliu po testamento pasiraÅ¡ymo. Atsakovė nurodė, kad 2010 m. spalio mėn. gulėjo ligoninėje dėl to nutrÅ«ko jos ir A. S. bendravimas, ji gydėsi ir testatoriaus mirties dienÄ . Byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad iÅ¡imtinai viena atsakovė K. K. po A. S. mirties rÅ«pinosi jo laidotuvėmis, mokėjo už jai testamentu palikto buto (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas. Duomenų, kad A. S. buvo apgautas ar kitaip suklaidintas byloje nėra. Nustatyta, kad testamento sudarymo dienÄ notarė taip pat informavo testatorių apie galimybę panaikinti testamentÄ , tačiau A.

S. pasidomėti dėl testamento nebuvo atėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo testamento pasiraÅ¡ymo iki testatoriaus mirties praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau apie sudarytÄ testamentÄ A. S. brolio neinformavo. Nustatyta, kad testamento kopijÄ A. S. rodė kaimynei I. L., gruodžio mėnesį buvo sakęs apie šį dokumentÄ bendrijos pirmininkei V. J. (b. l. 128, 131). Nėra pateikta įrodymų, kad Å¡iuo laikotarpiu testatorius bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ pakeisti ar panaikinti testamentÄ ar bÅ«tų kreipęsis į brolį dėl pagalbos ar pinigų testamento panaikinimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. buvo pakankamai iÅ¡silavinęs – ilgÄ laikÄ dirbo greitosios pagalbos felčeriu, buvo ėmęsis aktyvių veiksmų savo gyvenimo bÅ«dui keisti – sėkmingai pabaigęs gydymosi nuo priklausomybės kursÄ , todėl nėra pagrindo manyti, kad toks asmuo, pakeitęs valiÄ dėl savo turto paveldėjimo, nebÅ«tų supratęs galįs pakeisti ar panaikinti jau sudarytÄ testamentÄ ar nebÅ«tų net domėjęs tokia galimybe. Taigi bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad testatoriaus iÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas,     2010-02-03 testamentu paliekant ginčo butÄ draugės K.

K. naudai, neatitiko jo vidinės valios turinio (LR CPK 5.15 str. 2 d., 5.18 str. 1 d.). Atsakovės atsiliepime išdėstytas prašymas priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmestinas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – tai vienas iš įstatymo numatytų pažeistos teisės gynimo būdų, taigi jis turėjo būti pareikštas ir įrodinėjamas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas negali svarstyti reikalavimo, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, pagrįstumo (LR CPK 306 str. 2 d., 312 str.).

Atsakovei grÄ Å¾intinas jos sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.). Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias testamento nuginčijimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė K. K. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 13), todėl iÅ¡ apelianto D. S. atsakovei K. K. priteistina 800 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str. 1, 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             GrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto atsakovei K. K. 2011-11-28 mokėjimo kvitu už atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareikÅ¡tus reikalavimus sumokėtÄ 300 Lt žyminį mokestį.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. S. atsakovei K. K. 800 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo iÅ¡laidų.Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kolegijos pirmininkė              Albina Pupeikienė             Kolegijos teisėjai              Audrius Saulėnas                           Rimvida Zubernienė