7dfcd44a-964d-4c2d-8c9f-1a9c93de453f · Plungės apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-124-944/2021 Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00035-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 18.1.; 21.10.3.; 21.10.4. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 26 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Rimai Å iaulienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, nutarimÄ priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovui Tomui Mikelkevičiui, asmeniui, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti administracinę teisenÄ , V.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-02-01 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . Teismas n u s t a t ė: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2021-02-01 nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«muose gautas R. M. skundas, kuriuo jis praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2021-02-01 nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatÄ atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2021-01-26 apie 10.30 val., jam bÅ«nant namuose, suskambėjo durų skambutis.

Kai atidarė duris, pamatė Kretingos miesto seniÅ«nę G. L. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus pavaduotojÄ R. J.. G. L. jam pasakė, kad gautas kaimynės V. S. skundas dėl dažnai paliekamų atidarytų jo buto durų. PareiÅ¡kėjas pasiÅ«lė joms užeiti į butÄ , bet jos atsisakė ir ėmė apklausti jį dėl buto durų. Tuo metu iÅ¡ savo buto išėjo V. S., kuri iÅ¡kart puolė ant jo ir Å¡aukė, kad pareiÅ¡kėjas melagis, banditas, „gaidjurginis“, „daktarinis“, „tulpinis“ ir pan.

V. S. Å¡aukdama ant pareiÅ¡kėjo visÄ laikÄ bandė įgnybti už deÅ¡inės rankos alkÅ«nę. Dėl Å¡ios situacijos kitÄ dienÄ parašė pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėjas 2021-02-12-01 gavo Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo N. S. 2021-02-01 raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kimo nagrinėjimas baigtas ir kad Kretingos rajono Policijos komisariate priimtas nutarimas nepradėti administracinės nusižengimo teisenos V. S. atžvilgiu. Su Å¡iuo nutarimu nesutinka, nes V.

S. jį apÅ¡meižė, vieÅ¡ai priskirdama jį visoje Å¡alyje žinomoms organizuoto nusikalstamumo gaujoms. Å is incidentas įvyko Kretingos miesto vadovės ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovės akivaizdoje. Kreipdamasis su pareiÅ¡kimu į Kretingos policijos komisariatÄ , prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nors pareiÅ¡kime nenurodė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį turėtų bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kiekvienam policijos tyrėjui yra žinoma, kad atsakomybė už Å¡meižimÄ numatyta BK 154 straipsnyje.

Pažymi, kad klausimas pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 154 straipsnį, net nebuvo svarstomas. Policijos nuomone, V. S. atlikti veiksmai net negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nurodyta, kad nedideliu vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu gali bÅ«ti laikomos tik veikos, turinčios tik vieÅ¡Ä pobÅ«dį, tuo tarpu įvairaus privataus pobÅ«džio asmenų tarpusavio konfliktai (nepažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos ir kitų, paÅ¡alinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas.

Daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė yra vieÅ¡oji vieta, į kuriÄ be leidimo turi teisę patekti ir kiti asmenys ir čia bÅ«nat asmenys privalo gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių ir rimties. Dėl V. S. klyksmo buvo pažeista ir vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad Kretingos miesto seniÅ«nei G. L. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės saugos ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojai R. J. buvo nemalonu nuo V. S. sukelto triukÅ¡mo.

Manau, kad dėl rimties pažeidimo jos jautė tam tikrÄ nepatogumÄ , jautėsi nejaukiai. V. S. sukeltÄ skandalÄ girdėjo ir kiti namo gyventojai. PareiÅ¡kėjo nuomone, V. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jai turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina administracinio nusižengimo padarymo fakto.

Žodžiai pasakyti konflikto tarp R. M. ir V. S., negali bÅ«ti traktuojami, kaip nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas R. M. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, kad V. S. pažįsta daugelį metų – apie penkiolika metų. IÅ¡ pradžių sutarė neblogai, vėliau santykiai paÅ¡lijo ir Å¡iuo metu yra blogi. Nurodė, kad tik atėjus Kretingos miesto seniÅ«nę G. L. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus pavaduotojÄ R.

J., ji visÄ laikÄ ji tempė jį už megztinio, tačiau jis buvo ramus, nes buvo iÅ¡gėręs raminamųjų. PaaiÅ¡kino, kad jam buvo labai nesmagu, nes jį apÅ¡aukė kitų asmenų akivaizdoje. V. S. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ar iÅ¡vadino pareiÅ¡kėjÄ skunde nurodytais žodžiais. Nurodė, kad su R. M. nesutaria, konfliktai dažnai kyla, nes gyvena kaimynystėje, t. y. jų butų durys yra gretimai. Teismas k o n s t a t u o j a: skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis).

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. M. 2021-01-27 kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu dėl Å¡meižto, kuriame nurodė, kad V. S. daugiabučio namo koridoriuje jį iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2021-02-01 nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V.

S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 481 straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad nedideliu vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu gali bÅ«ti laikomos tik veikos, turinčios vieÅ¡Ä pobÅ«dį, tuo tarpu įvairus privataus pobÅ«džio asmenų tarpusavio konfliktai (nepažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos ir kitų, paÅ¡alinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali bÅ«ti kvalifikuojami, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Kadangi tiriant pareiÅ¡kimÄ nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V.

S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 481 straipsnyje, administracinio nusižengimo teisenos nutarta nepradėti. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniu nusižengimu laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui diskrecijos teisė dėl padaryto pažeidimo kvalifikavimo tenka šį pažeidimÄ tiriančiai institucijai (pareigÅ«nui). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, užtraukia baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt eurų. Kaip matyti iÅ¡ straipsnio dispozicijos, veikos kvalifikavimÄ pagal šį straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji nusižengimo sudėties požymiai: padarytos viena ar kelios iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų ir jais pažeistas įstatymo saugomas objektas (Å¡iuo atveju visuomeninę reikÅ¡mę turinčios vertybės – vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis), veiksmų pobÅ«dis, nusižengimo padarymo vieta ir, kai vertinama ar atlikti kiti tyčiniai veiksmai, tikslas.

Kiekvienu atveju vertinant asmens veikų (veiksmų), kurie atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų požymius, pobūdį nustatoma, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, vadovaujamasi visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Nusižengimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, vieta, kurioje nusižengimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog analizuojamas įvykis tarp R. M. ir V. S. galimai įvyko vieÅ¡oje vietoje nėra, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. Tačiau siekiant įvertinti ar V. S. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti ne tik ar ir kokie veiksmai buvo atlikti, bet ir tų veiksmų pobÅ«dį, motyvus ir tikslus. Teismo vertinimu, kadangi konflikto metu dalyvavo Kretingos miesto seniÅ«nė G. L. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus pavaduotoja R.

J., todėl reikÅ¡mingi Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimai. Minėti asmenys nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio aplinkybes, t. y., kad 2021-01-26 apie 10.00 val. kartu su savo kolege atvyko į (duomenys neskelbtini), esantį namÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti gauto skundo aplinkybes. Kadangi minėtame name yra socialinis bÅ«stas kuriame gyvena V. S. buvome gavę skundę dėl Å¡alia gyvenančio kaimyno elgesio. Skunde buvo iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl kaimyno laikomų pradarytų buto durų. Bendraujant su kaimynu dėl kurio atvykome j laiptinę išėjo socialinio bÅ«sto gyventoja V.

S. kuri žodžiu pradėjo konfliktuoti su kaimynu R. M.. Minėta moteriškė skundėsi dėl kaimyno laikomų pradarytų buto durų, nes kaimyno pradarytos durys trukdo jai laisvai judėti bendro naudojimo laiptinėje. Bendraujant su abiem pusėmis tarp V. S. ir R. M. kilo žodinis konfliktas. R. M. žodžiais nurodė „psichine ligone, pasakyk kiek kartų gulėjai durnyne“, V. S. atsakydama į šiuos žodžius pasakė „melagi tu, gaidjurgini“. Konflikto metu kaimynas R. M. atrodė stipriai nepatenkintas ir tai reiškė žodžiais.

Konflikto metu, necenzÅ«rinių žodžių negirdėjo, Å¡ių asmenų konfliktas nesutrikdė ir jų nuomone vieÅ¡oji rimtis nebuvo sutrikdyta. Stengiantis iÅ¡klausyti abi konfliktuojančias puses jiems buvo pasiÅ«lyta rasti kompromisÄ kaip kartu gyventi vienas Å¡alia kito. Å ių asmenų paaiÅ¡kinimai, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad jų santykiai konfliktiÅ¡ki, daugelį metų nesutaria, patvirtina, kad Å¡io incidento metu abi Å¡alys siekė įžeisti viena kitÄ .

Pažymėtina, kad aplinkybių, kad V. S. turėjo tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį nėra. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nutarimas priimtas skubotai, neapklausus kaimynų dėl Å¡io įvykio. Teismas nurodo, kad Å¡iuo atveju konfliktÄ matė ir stebėjo du asmenys, kurie nėra suinteresuoti tiek dėl pareiÅ¡kėjo, tiek dėl suinteresuoto asmens. Å ių asmenų paaiÅ¡kinimai laikytini objektyviais dėl kilusio incidento. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad turėjo bÅ«ti apklausti kiti kaimynai, tačiau su skundu prašė apklausti tik liudytojais tik G.

L. ir R. J., kurios pareigÅ«nams davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, kitų asmenų kaimynų nurodyti negalėjo, apklausti liudytojais neprašė. Darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai padarė visus bÅ«tinus veiksmus aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes. Teismas pažymi, jog asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad V. S. vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadino pareiÅ¡kėjÄ R. M. ir tuo siekė pažeisti bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, t. y. nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių, todėl skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos V. S. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnį yra pagrįstas ir teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad turėjo bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Å¡meižto. Teismas nurodo, kad tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas pagal faktinę situacijÄ ir pateiktus duomenis vertina koks nusižengimas ar nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta. Å iuo atveju vien pareiÅ¡kėjo nurodymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ nėra privalomas pareigÅ«nui, bÅ«tent jis sprendžia, kaip turo bÅ«ti kvalifikuojama veika, dėl kurios pateikiamas pareiÅ¡kimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atmesti. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundÄ paduodant per nutartį priėmusį teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė