7dfca9df-be98-409c-94db-2f14529cbc91 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-830-803/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05899-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sÄ junga kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato žalos atlyginimÄ dėl atsakovo prievolės iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio profesinės sÄ jungos nario mokestį nevykdymo. 2019 m. birželio 5 d. patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡omų priteisti nuostolių suma sudaro 13638,35 EUR.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad didžioji dalis, t. y. daugiau nei 50 proc., profesinės sÄ jungos narių yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Kiekvienas asmuo, norintis stoti į profesinę sÄ jungÄ , pildo praÅ¡ymÄ Ä¯stoti į profesinę sÄ jungÄ bei pildo praÅ¡ymÄ darbdaviui, kad iÅ¡ jo darbo užmokesčio bÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas profesinės sÄ jungos nario mokestis ir pervedamas tiesiai į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ banke.

IeÅ¡kovės teigimu, visus praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio ieÅ¡kovė pateikė atsakovui. Iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovas pervesdavo visų pas atsakovÄ dirbančių profesinės sÄ jungos narių nario mokestį. Tuo tarpu 2019 m. vasario 14 d. atsakovas pervedė tik 2002,28 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. sausio mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. – 2936,81 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. vasario mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. balandžio 9 d.

– 4178,68 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. kovo mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. gegužės 14 d. – 4754,32 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. balandžio mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio. Atsakovas, neteisėtai nepervesdamas dalies profesinės sÄ jungos narių nario mokesčio ieÅ¡kovei padarė žalÄ (negautos pajamos), todėl profesinės sÄ jungos narių nario mokesčio dalis yra priteistina iÅ¡ atsakovo.

3. IeÅ¡kovės nuomone, darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbo užmokesčio ir pervesti profesinei sÄ jungai nario mokestį laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai. Reikalauti vykdyti prievolę turi teisę tiek sutarties Å¡alis, tiek asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis. IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovas 2019 metais negavo iÅ¡ profesinės sÄ jungos narių jokių pareiÅ¡kimų ar praÅ¡ymų, kad profesinės sÄ jungos nario mokestis nebebÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ darbo užmokesčio ir pervedamas į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ , todėl galima konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė savo pareigos, numatytos Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje.

4. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad darbuotojai nebuvo pateikę darbdaviui praÅ¡ymo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jų darbo užmokesčio profesinės sÄ jungos nario mokestį. Atsakovo teigimu, profesinės sÄ jungos pateiktų narių sÄ rašų ir profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymų dėl įstojimo į profesinę sÄ jungÄ nepakanka darbdaviui vykdyti nario mokesčio iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio. Atsakovas 2018 m. spalio 29 d. visoms Lietuvos policijos teritorinėms įstaigoms (apskričių vyriausiems policijos komisariatams) ir profesinėms sÄ jungoms, tame tarpe ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sÄ jungai iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 5-S-9977 „Dėl praÅ¡ymų buhalterinės apskaitos valdybai teikimo“, kuriuo buvo informuojama, kad Lietuvos policija 2018 metais įgyvendino buhalterinės apskaitos centralizavimo paskutinį etapÄ .

Atsakovas nusprendė vykdyti darbuotojų praÅ¡ymų pateikimÄ ir apskaitÄ per atitinkamÄ savitarnos sistemÄ , apie kÄ buvo praneÅ¡ta darbuotojams net tris kartus. Darbuotojams taip pat buvo suteiktas net trijų mėnesių laikotarpis praÅ¡ymams dėl profesinės sÄ jungos nario mokesčių iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio pateikti per savitarnos svetainę. Dalis darbuotojų tokius praÅ¡ymus pateikė, dalis nurodė, kad nepageidauja, jog nario mokestis bÅ«tų iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ darbo užmokesčio, dalis darbuotojų apskritai savo nuomonės Å¡iuo klausimu neiÅ¡reiÅ¡kė.

Atsakovas išskaičiavo nario mokestį iš tų darbuotojų, kurie pateikė darbdavio nustatyta tvarka prašymus, iš likusių darbuotojų darbo užmokesčio nario mokesčio išskaitos nebuvo daromos, laikant, jog minėti darbuotojai atitinkamo prašymo darbdaviui nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 5,13 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6. Teismo vertinimu tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo darbuotojų valios iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbo užmokesčio profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡reiÅ¡kimo tinkamumo.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesumokėto profesinės sÄ jungos nario mokesčio laikyti žala, t. y. negautomis pajamomis, nes darbo užmokesčio sumos, kurios nebuvo iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio, perėjo darbuotojo nuosavybėn, o profesinė sÄ junga turi teisę reikalauti, kad nariai sumokėtų atitinkamÄ nario mokestį. Neginčijama yra aplinkybė, jog atsakovas ieÅ¡kiniu reikalaujamo dydžio sumos iÅ¡ darbuotojų, t. y. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio neiÅ¡skaičiavo, minėtos sumos buvo iÅ¡mokėtos darbuotojams kaip darbo užmokestis ir perėjo darbuotojų nuosavybėn.

8. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98), Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies bei 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis nurodė, kad pagrindÄ atitinkamÄ darbuotojo darbo užmokesčio dalį laikyti profesinei sÄ jungai priklausančiu nario mokesčiu sudaro dviejų aplinkybių visuma: atitinkamas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, iÅ¡reikÅ¡tas darbuotojo praÅ¡ymu darbdaviui iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jo darbo užmokesčio atitinkamÄ profesinės sÄ jungos nario mokestį, ir darbdavio atliktas faktinis atitinkamos dalies darbo užmokesčio iÅ¡skaičiavimas.

Tuo atveju, jeigu esant atitinkamam darbuotojo ir darbdavio susitarimui darbdavys neiÅ¡skaičiuoja iÅ¡ darbo užmokesčio nario mokesčio arba iÅ¡skaičiuoja tokį mokestį nesant tam pagrindo – darbdavio ir darbuotojo susitarimo, tokios iÅ¡skaičiuotos sumos iÅ¡lieka darbuotojui priklausančiu darbo užmokesčiu ir nesitransformuoja į profesinės sÄ jungos nario mokestį, o profesinė sÄ junga neįgyja teisių į atitinkamÄ jos nario darbo užmokesčio, kaip nario mokesčio, dalį. Tokiu atveju profesinė sÄ junga jokios reikalavimo teisės darbdaviui neįgyja; ji galėtų reikalauti nario mokesčio tik tiesiogiai iÅ¡ savo nario – darbuotojo.

9. Teismas pažymėjo, kad nesumokėto profesinės sÄ jungos nario mokesčio, kaip nuostolių priteisimas iÅ¡ darbdavio, kai toks mokestis iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio nebuvo iÅ¡skaičiuotas, pažeistų ir profesinės sÄ jungos narių teises, įtvirtintų atitinkamÄ jų nelygybę, nes iÅ¡ dalies narių nario mokestis bÅ«tų iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ jų darbo užmokesčio, kai kita dalis narių atitinkamas lėšas sutaupytų, nes jiems priklausantis mokėti nario mokestis bÅ«tų sumokėtas darbdavio lėšomis. Tai prieÅ¡tarautų ir paties profesinės sÄ jungos nario mokesčio paskirčiai bei narystės profesinėje sÄ jungoje savanoriÅ¡kumo principui.

10. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė taip pat neįrodė ir neteisėtų atsakovo kaip darbdavio veiksmų. Teismo vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje apibrėžtas sutarties sÄ lygas profesinės sÄ jungos praÅ¡ymas darbdaviui iÅ¡skaičiuoti jos nario mokestį iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio nesuponuoja atitinkamos darbdavio pareigos. Darbuotojo praÅ¡ymas profesinei sÄ jungai dėl įstojimo į atitinkamÄ profesinę sÄ jungÄ yra pagrindas jo narystei profesinėje sÄ jungoje, tačiau jis nesukuria darbdaviui pareigos iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbo užmokesčio nario mokestį ir pervesti jį profesinei sÄ jungai, nes nario mokestis gali bÅ«ti mokamas ir kitais bÅ«dais, t. y. paties darbuotojo pavedimu ar grynaisiais pinigais tiesiogiai profesinei sÄ jungai, netarpininkaujant darbdaviui.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių darbuotojų praÅ¡ymÄ , adresuotÄ darbdaviui, kuriuo bÅ«tų praÅ¡oma darbdavio iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio ir pervesti ieÅ¡kovei profesinės sÄ jungos nario mokestį, o į bylÄ pateikti darbuotojų, esančių profesinės sÄ jungos nariais, sÄ raÅ¡ai, atsakovo darbuotojų praÅ¡ymai, pateikti profesinei sÄ jungai dėl priėmimo į profesinę sÄ jungÄ ir sutikimo mokėti nurodyto dydžio nario mokestį nesuponuoja Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatyto susitarimo ir nesudaro pagrindo darbdaviui iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbuotojų, profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, nes jie pateikti ne darbdaviui, o profesinei sÄ jungai; juose iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl įstojimo į profesinę sÄ jungÄ ir įsipareigojimas mokėti nario mokestį.

Teismo vertimu ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina tik atitinkamų atsakovo darbuotojų narystės profesinėje sÄ jungoje pagrindÄ , tačiau ne darbuotojo ir darbdavio susitarimÄ dėl nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio. Susitarimas dėl nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio turi bÅ«ti sudarytas darbuotojo ir darbdavio, o jo turinys iÅ¡reikÅ¡tas darbuotojo praÅ¡ymu, adresuotu darbdaviui, iÅ¡skaičiuoti atitinkamÄ nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio.

12. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, jog Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymas nereglamentuoja, kokia forma turi bÅ«ti pateiktas darbuotojo praÅ¡ymas darbdaviui iÅ¡skaičiuoti profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio nuostatas darbuotojų praÅ¡ymų darbdaviui pateikimo forma ir tvarka gali bÅ«ti reglamentuota lokaliniai teisės aktais, t. y. darbdavio įsakymais ir pan., įskaitant ir praÅ¡ymų dėl profesinės sÄ jungos nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio pateikimo formÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 13. IeÅ¡kovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sÄ junga pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 13.1. teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ .

Å ioje teisės normoje įtvirtinta privaloma elgesio taisyklė susideda iÅ¡ dviejų pareigų, t. y. darbdavio pareigos iÅ¡skaičiuoti profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio ir darbdavio pareigos nario mokestį pervesti profesinei sÄ jungai; 13.2. darbuotojo praÅ¡ymas darbdaviui iÅ¡skaičiuoti profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡ jo darbo užmokesčio ir pervesti jį į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ yra traktuojamas kaip sutartis trečiojo asmens naudai, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar atsakovas tinkamai vykdė tokioje sutartyje nustatytas savo pareigas, t. y. ar atsakovas iÅ¡skaičiavo profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡ ieÅ¡kovės narių darbo užmokesčio, ir ar atsakovas pervedė visÄ ieÅ¡kovės narių nario mokestį ieÅ¡kovei.

Nors vienos iÅ¡ minėtų pareigų neatlikimas privalėjo bÅ«ti traktuojamas kaip sutarties pažeidimas; 13.3. Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies tikslas yra kuo labiau palengvinti profesinių sÄ jungų nario mokesčio mokėjimÄ . Ä®statymų leidėjas Å¡ia teisės norma įpareigojo darbdavius, esant darbuotojo praÅ¡ymui, apskaičiuoti profesinės sÄ jungos mokestį, jį iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbo užmokesčio ir pervesti jį į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ .

Tokiu bÅ«du profesinės sÄ jungos vienu mokėjimu iÅ¡ darbdavio gauna visÄ savo narių nario mokestį, todėl neprivalo vesti sudėtingos nario mokesčio mokėjimų apskaitos, kadangi Å¡i apskaita yra vykdoma darbdavio tuo pačiu vykdant darbo užmokesčio apskaitÄ . IÅ¡ esmės darbdavys papildomų sÄ naudų dėl to nepatiria; 13.4. ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu kėlė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ pervesti nepervestÄ profesinės sÄ jungos nario mokesčio dalį nuo 2019 m. birželio mėn. iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t. y. reikalavimas nukreiptas į ateitį, įpareigojimas atsakovui tinkamai vykdyti sutartį trečiojo asmens naudai, bet dėl Å¡io reikalavimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ viso nepasisakė; 13.5. atsakovas nuo 1999 metų tinkamai vykdė praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio ir jį pervesti į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ , t.y. iÅ¡skaičiuodavo visų profesinės sÄ jungos narių nario mokestį.

Iki 2019 m. sausio mėnesio niekada nekilo jokių problemų dėl praÅ¡ymų vykdymo, tačiau tokio atsakovo elgesio, kuris truko labai ilgai, teismui nepakako, kad bÅ«tų įrodyta, kad atsakovas buvo gavęs praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį; 13.6. ieÅ¡kovė į Å¡iÄ bylÄ pateikė atsakovo 2019 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tÄ Nr. 10-S-718943 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo vykdymo administracinėje byloje Nr. el-2299-809/2019“, kuriuo atsakovas nurodė, jog atsakovas visus profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio ir jį pervesti profesinei sÄ jungai yra gavęs ir juos perdavęs trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris centralizuotai vykdo policijos įstaigų, taigi ir atsakovo, buhalterinę apskaitÄ .

Å is raÅ¡tas teismo turėjo bÅ«ti įvertintas kaip atsakovo patvirtinimas fakto, kad atsakovas yra gavęs visų profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio, todėl teismas turėjo nustatyti, kad ieÅ¡kovei nereikėjo įrodinėti papildomai aplinkybių, ar visi profesinės sÄ jungos nariai yra pateikę praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio; 13.7. atsakovas nei procesiniuose dokumentuose nei posėdžių metų neginčijo tos aplinkybės dėl visų profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymų iÅ¡skaičiuoti nario mokestį gavimo ar negavimo.

Atsakovas tik nurodė, kad tokio pobÅ«džio praÅ¡ymų saugojimo terminas galimai yra trumpas, todėl nėra aiÅ¡ku, ar visi profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymai yra iÅ¡likę. Tačiau atsakovas į bylÄ nepateikė jokio dokumento, pagrindžiančio, kad tokie praÅ¡ymai bÅ«tų perduoti į archyvÄ ar sunaikinti. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu patvirtino, kad Policijos departamentas netikrino ar visi profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymai atsakovui dėl nario mokesčio iÅ¡skaitos yra iÅ¡likę kai buvo priimtas sprendimas iÅ¡skaičiuoti tik tų profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymus, kurie pateikė praÅ¡ymus iÅ¡ naujo per policijos savitarnos portalÄ ; 13.8. teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių nesumokėto nario mokesčio nelaiko negautomis pajamomis.

Akivaizdu, kad jei atsakovas nebÅ«tų pažeidęs pareigos iÅ¡skaičiuoti nario mokestį ir jį pervesti ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės pajamos nebÅ«tų sumažėjusios, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės negautų pajamų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Žalos dydis buvo visiÅ¡kai įrodytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad žalos fakto ieÅ¡kovė neįrodė; 13.9. teismas sprendime nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurios ratio decidenti iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos.

Teismo nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp dviejų profesinių sÄ jungų dėl nario mokesčio priteisimo. Toje byloje nebuvo taikoma Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalis.

2. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pritaria teismo motyvams ir iÅ¡ esmės juos pakartoja savo atsiliepime.

3. Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 15.1. pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai pagrindė Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatos aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika; 15.2. aiÅ¡kinimas, kad profesinė sÄ junga turi teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio taip pat ir darbuotojo darbo užmokesčio dalies, perėjusios darbuotojo nuosavybėn, reikÅ¡tų, kad profesinė sÄ junga turi teisę nukreipti reikalavimÄ sumokėti narystės mokestį į darbdavio turtÄ , nors, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei įstatymai, nei sutartis nenumato darbdavio prievolės sumokėti už darbuotojÄ profesinės sÄ jungos nario mokestį; 15.3. prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, profesinė sÄ junga nagrinėjamu atveju turi visus bÅ«tinus teisinius svertus įgyvendinti savo kreditorinius reikalavimus, nukreipdama juos į tinkamÄ subjektÄ â€“ profesinės sÄ jungos narį; 15.4.

Lietuvos Respublikos Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma nesukuria pagrindo kilti triÅ¡aliams (profesinės sÄ jungos, darbuotojo – profesinės sÄ jungos nario ir darbdavio) santykiams. Sutarties, sudarytos tarp profesinės sÄ jungos ir profesinės sÄ jungos nario, bei susitarimo, sudaryto tarp darbuotojo – profesinės sÄ jungos nario ir darbdavio, pagrindu susidarę santykiai iÅ¡lieka dviÅ¡aliais. DviÅ¡aliai sutartiniai santykiai reiÅ¡kia, kad Å¡alis sieja abipusiai įsipareigojimai.

Profesinės sÄ jungos nariai, kaip darbuotojai, privalo paklusti darbdavio nustatytai tvarkai. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vertinami kiekvienos iÅ¡ Å¡alių veiksmai dėl dviÅ¡alio susitarimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Byloje yra pateikti įrodymai, kad įgyvendinant pokyčius suinteresuotiems asmenims buvo suteikta pakankamai laiko ir informacijos pasirengti pokyčiams. Vis dėlto, dalis darbuotojų, įskaitant dalį ieÅ¡kovės narių, praÅ¡ymo dėl profesinės sÄ jungos nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio nustatyta tvarka ir nustatytu laiku nepateikė ir nėra jo pateikę iki Å¡iol.

Toks darbuotojų neveikimas vertintinas kaip netinkamas savo įsipareigojimų darbdaviui vykdymas; 15.5. galimas profesinės sÄ jungos nario atsikirtimas į jam profesinės sÄ jungos tiesiogiai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ sumokėti narystės mokestį, jog jis nieko nepažeidė, nes yra pateikęs darbdaviui praÅ¡ymÄ kažkada anksčiau, ir dėl to neprivalo savarankiÅ¡kai sumokėti narystės mokesčio, nors jis ir nebuvo iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ jo darbo užmokesčio ir perėjo jo nuosavybėn – nėra teisinis argumentas ir savaime nesukuria teisinio pagrindo reikalavimÄ nukreipti iÅ¡skirtinai į darbdavį; 15.6. ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu pasisakė, jog dalis darbuotojų praÅ¡ymų nustatyta tvarka neteikia sÄ moningai ir tokį sprendimÄ yra suderinę su ieÅ¡kove, kuri savo ruožtu tokį neveikimÄ toleruoja ir nesiekia gauti jai priklausančių narystės mokesčių tiesiogiai iÅ¡ savo narių.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, civilinė atsakomybė policijos įstaigos atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens ar paties nukentėjusiojo veiksmų, nesvarbu, ar nagrinėjamu atveju nukentėjusiÄ jÄ Å¡alimi bÅ«tų laikoma profesinė sÄ junga ar jos narys, kadangi tik vieno, tiek kito subjekto veiksmai nėra suderinami su atidaus ir rÅ«pestingo elgesio standartu; 15.7. ieÅ¡kovė netinkamai interpretuoja Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ normÄ , teigdama, kad jos tikslas yra „kuo labiau palengvinti profesinių sÄ jungų nario mokesčio mokėjimÄ .

Normos dispozicija („Jeigu yra <...> praÅ¡ymas“) nesudaro prielaidų kilti profesinių sÄ jungų lÅ«kesčiams gauti jiems priklausančius narystės mokesčius iÅ¡skirtinai iÅ¡ jų narių darbdavių ir tokiu bÅ«du paprastinti profesinės sÄ jungos vidaus administravimÄ . Be to, normos dispozicija („Jeigu yra <„.> praÅ¡ymas“), be kita ko, atspindi Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintÄ sutarties laisvės principÄ â€“ Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Profesinių sÄ jungų nariai vienareikÅ¡miÅ¡kai turi teisę teikti (arba neteikti) praÅ¡ymus darbdaviui dėl narystės mokesčių iÅ¡skaitymo iÅ¡ darbo užmokesčio savo nuožiÅ«ra, atitinkamai Å¡ios normos paskirtis nėra ir negali bÅ«ti lengvatinių sÄ lygų sudarymas profesinėms sÄ jungoms, tvarkant savo narių ir jų mokamų narystės mokesčių apskaitÄ ; 15.8. ieÅ¡kovė be pagrindo teigia, jog atsakovo 2019 m. rugsėjo 23 raÅ¡tas Nr. 10-S- 718943 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-05-09 sprendimo vykdymo administracinėje byloje Nr. eI-2299-8092019“ turi bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo patvirtinimas, kad jis yra gavęs visu profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio.

Å iame raÅ¡te yra tik nurodyta, kad yra teikiama informacija, atsakant į profesinės sÄ jungos klausimÄ : „ar Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas yra gavęs iÅ¡ profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio pagal profesinės sÄ jungos pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä .“ Atsakydamas į šį klausimÄ , atsakovas informavo ieÅ¡kovę, kad: „Vilniaus apskr. VPK yra gavęs iÅ¡ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybos patvirtinimÄ , kad yra gavusi profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio.“, ir pateikė Policijos departamento Buhalterinės apskaitos valdybos sudarytus sÄ raÅ¡us.

Minėti sÄ raÅ¡ai nurodo, patvirtintos informacijos apimtį. SÄ raÅ¡uose pateikti tų profesinių sÄ jungų narių duomenys, kurie praÅ¡ymus pateikė nustatyta tvarka, t. y. per Policijos darbuotojų savitarnos portalÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tinkamai vykdė pareigÄ pervesti į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ profesinės sÄ jungos narių nario mokestį, iÅ¡skaičiuojant jį iÅ¡ profesinės sÄ jungos nario darbo užmokesčio.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas neginčija aplinkybės, kad profesinė sÄ junga įgyja teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio pervesti jai iÅ¡skaičiuotÄ iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio nario mokestį, kai yra atsakovui pateiktas darbuotojo praÅ¡ymas pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatas (CPK 178 straipsnis). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 5. Apeliantė prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė tokio praÅ¡ymo faktinio pagrindo. Atsakovas su pateiktu praÅ¡ymu nesutiko.

6. Teisėjų kolegija, pasisakydama Å¡iuo klausimu, pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

7. Kaip galima spręsti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, apeliantė praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad tik tokiu bÅ«du bus galima nustatyti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai byloje apeliantė kelia materialiosios normos tinkamo aiÅ¡kinimo klausimÄ , tai yra nekeliamas faktinių aplinkybių papildomo iÅ¡siaiÅ¡kinimo klausimas, tai teisės aiÅ¡kinimas yra Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintas (CPK 185, 322 straipsniai).

Dėl nesumokėto nario mokesčio nelaikymo dėl atsakovo kaltės negautomis pajamomis 8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad tuo atveju, kai atsakovas iÅ¡ Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio neiÅ¡skaičiavo nario mokesčio, tai minėtos sumos buvo iÅ¡mokėtos darbuotojams kaip darbo užmokestis ir perėjo darbuotojų nuosavybėn, todėl laikė, jog profesinė sÄ junga turi galiojančiÄ reikalavimo teisę dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotojÄ â€“ profesinės sÄ jungos narį, o ne į darbdavį.

Taigi teismas sprendė, kad ieškovė nepatyrė žalos dėl atsakovo nepervesto nario mokesčio.

9. Apeliantė nesutinka su tokia išvada ir nurodo, kad teismas nepagrįstai nesumokėto nario mokesčio nelaiko negautomis pajamomis, nes ieškovės pajamos sumažėjo negauto nario mokesčio suma, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės negautų pajamų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

10. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta, kaip neįrodytus, nes nuostolių dydis nėra preziumuojamas (CK 6.249 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo sutapatinti prievolę mokėti nario mokestį su prievole padaryti Å¡io mokesčio pervedimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio, nes Å¡ių prievolių prigimtis yra skirtinga. Atsakovė pervedimÄ atlikdavo remdamasi Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, CK 6.191 straipsnio 1 dalimi, o nario mokestis yra mokėjimas, atsiradęs narystės profesinėje sÄ jungoje pagrindu.

11. Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste minėtas teisinis reguliavimas suteikia teisę tiek ieÅ¡kovei, tiek profesinės sÄ jungos nariui reikalauti įvykdyti prievolę atlikti pervedimÄ , esant praÅ¡ymui, bet ne reikalauti vykdyti paties nario prievoles. Profesinė sÄ junga gali reikalauti nario mokesčio tiesiogiai iÅ¡ savo nario – darbuotojo.

13. Byloje nustatyta, kad iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovas pervesdavo visų pas atsakovÄ dirbančių profesinės sÄ jungos narių nario mokestį: 2018 m. vasario mėnesį pervedė 5390,44 EUR, 2018 m. kovo mėn. – 5379,35 EUR, 2018 m. balandžio mėn. – 5375,06 EUR, 2018 m. gegužės mėn. – 5642,53 EUR, 2018 m. birželio mėn. – 5595,39 EUR, 2018 m. liepos mėn. – 5636,01 EUR, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 5578,45 EUR, 2018 m. rugsėjo mėn. – 5345,83 EUR, 2018 m. spalio mėn. – 5582,93 EUR, 2018 m. lapkričio mėn. – 5755,17 EUR, 2018 m. gruodžio mėn. – 6003,53 ir 8134,67 (iÅ¡ 2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio) EUR).

14. Atsakovas 2019 m. vasario 14 d. pervedė tik dalies darbuotojų nario mokestį – 2002,28 EUR, apskaičiuoto nuo 2019 m. sausio mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. – 2936,81 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. vasario mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. balandžio 9 d. – 4178,68 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. kovo mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. gegužės 14 d.

– 4754,32 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. balandžio mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio. Pervedimas iÅ¡ visų profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio nebuvo padarytas, nes atsakovas pareikalavo darbuotojus pateikti praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio per atsakovo savitarnos svetainę. Taigi iÅ¡ tų darbuotojų, kurie nepateikė praÅ¡ymų, atsakovas neiÅ¡skaičiavo ir nepervedė ieÅ¡kovei nario mokesčio.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje neginčija atsakovo sprendimo, įpareigojančio profesinės sÄ jungos narius teikti praÅ¡ymus per atsakovo savitarnos svetainę. Taip pat neįrodinėja, kad bÅ«tent Å¡is sprendimas buvo neteisėtas (CK 6.246 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės sprendimas – įpareigoti pateikti praÅ¡ymus per atsakovo savitarnos svetainę, paveikė dalies narių mokesčio neiÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio. Apeliantei nenuginčijus minėto sprendimo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veikos neteisėtumÄ .

16. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

17. Taigi, ieÅ¡kovei įrodinėjant nuostolių faktÄ , ji turėjo pagrįsti visas atsakovo teisinės atsakomybės sÄ lygas. Nenustačius atsakovo neteisėtos veikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad ieÅ¡kovei turint teisę reikalauti nario mokesčio iÅ¡ paties nario, negali bÅ«ti sutapatinamas nesumokėtas nario mokestis su negautomis pajamomis dėl neatlikto pervedimo. Apeliantės planuotos pajamos yra susijusios su nario mokesčio dydžiu nuo narių skaičiaus, tačiau nėra priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių pajamų ir pervedimo, kaip techninio pobÅ«džio funkcijos vykdymo (CK 6.247 straipsnis).

Atsakovo pareiga pervesti mokestį yra susijusi su nario jam pateiktu praÅ¡ymu atlikti šį veiksmÄ . Jei atsakovas sudarytų neteisėtas kliÅ«tis pateikti praÅ¡ymÄ arba gavęs praÅ¡ymÄ neatliktų iÅ¡skaičiavimo ir / ar nepervestų mokesčio, tuomet kiltų atsakovo teisinė atsakomybė. Tačiau ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėtų pareigÄ Ä¯rodyti nuostolių faktÄ ir dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , nes nurodė, kad jei darbuotojas profesinės sÄ jungos nario mokesčio nesumokėjo, tai profesinė sÄ junga turi galiojančiÄ reikalavimo teisę dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotojÄ profesinės sÄ jungos narį, o ne į darbdavį. Toks aiÅ¡kinimas, anot apeliantės, gali paralyžiuoti profesinių sÄ jungų veiklÄ Lietuvoje, nes įprastai profesinės sÄ jungos vienu mokėjimu iÅ¡ darbdavio gauna visÄ savo narių nario mokestį, todėl neprivalo vesti sudėtingos nario mokesčio mokėjimų apskaitos, kadangi Å¡i apskaita yra vykdoma darbdavio tuo pačiu vykdant darbo užmokesčio apskaitÄ .

19. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo pareigos pervesti nario mokestį, jį iÅ¡skaičius iÅ¡ darbo užmokesčio. Byloje ir apeliantė pripažįsta, kad tam, jog bÅ«tų galima atlikti iÅ¡skaitÄ , bÅ«tinas darbuotojo sutikimas, iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymo forma. Taigi argumentas dėl nario mokesčio mokėjimų apskaitos yra nesusijęs su ginčo esme, nes atsakovas pervedė visus narių mokesčius, kurie pateikė praÅ¡ymus.

20. Pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, „jeigu yra profesinės sÄ jungos nario praÅ¡ymas, darbdavys privalo kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ profesinės sÄ jungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ â€œ.

21. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad iÅ¡skaitos legalizavimas įvyksta pateikus darbuotojui praÅ¡ymÄ pervesti iÅ¡ darbo užmokesčio nario mokestį, nes tai eksplicitiÅ¡kai nurodyta įstatyme. Taigi iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ profesinės sÄ jungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį galima tik esant nario praÅ¡ymui.

22. Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad apeliantė neteisingai interpretuoja teismo iÅ¡vadas. Nepagrįstas jos teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, normÄ sukÅ«rė labai pavojingÄ precedentÄ , nes nurodė, jog jei darbuotojas profesinės sÄ jungos nario mokesčio nesumokėjo, tai profesinė sÄ junga turi galiojančiÄ reikalavimo teisę dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotojÄ profesinės sÄ jungos narį, o ne į darbdavį. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl galiojančios reikalavimo teisės dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotojÄ profesinės sÄ jungos narį padarė ne aiÅ¡kindamas įstatymÄ , o pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti nuostolių dydį, lygų nario mokesčiui.

23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies dispozicijÄ darbdaviui yra įtvirtintas reikalavimas, susidedantis iÅ¡ dviejų pareigų, t.y. darbdavio pareigos iÅ¡skaičiuoti profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio ir darbdavio pareigos nario mokestį pervesti profesinei sÄ jungai. Tačiau darbdavio pareigos vykdymas priklauso nuo fakto, ar yra paties darbuotojo valia sumažinti jam priklausantį iÅ¡mokėti darbo užmokestį nario mokesčio dydžio suma.

24. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbo užmokestis yra darbuotojo nuosavybė. Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalis, kuri yra specialioji norma, numato teisinį pagrindÄ â€“ profesinės sÄ jungos nario praÅ¡ymÄ , iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio, kuris yra darbuotojo nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nuginčyta aplinkybė, jog atsakovas neiÅ¡skaičiavo nario mokesčio iÅ¡ profesinės sÄ jungos narių, kurie nepateikė praÅ¡ymo per atsakovo savitarnos svetainę, nėra teisinio pagrindo atsakovo teisinei atsakomybei kilti, nes ieÅ¡kovė neįrodė vieno iÅ¡ teisės pažeidimo sudėties elemento – atsakovo veikos neteisėtumo (CK 6.246 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija nevertina apeliantės hipotetinių pasvarstymų dėl to, kad „jeigu atsakovas nevykdytų savo pareigos dėl visų narių nario mokesčio, tai ieÅ¡kovė, pagal pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ sprendimÄ , turėtų virÅ¡ 500 ginčų dėl nario mokesčio mokėjimo, o kiekvienas ieÅ¡kovės narys nurodytų, kad jis nieko nepažeidė, nes yra pateikęs darbdaviui praÅ¡ymÄ iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio“. Teismas tiria faktines aplinkybes dėl įrodinėjamo asmens teisių arba įstatymų saugomas intereso pažeidimo, bet nepareiÅ¡kus prevencinio ieÅ¡kinio dėl bÅ«simos grėsmės asmens teisėms nepasisako (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

27. Primintina, kad mokėti profesinės sÄ jungos nario mokestį yra paties profesinės sÄ jungos nario pareiga, kylanti iÅ¡ jo narystės profesinėje sÄ jungoje (Profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jei darbdavys nepadarė nario mokesčio iÅ¡skaitymo iÅ¡ darbo užmokesčio, nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad prievolė mokėti mokestį pasibaigė.

28. Pagal CK 6.44 straipsnio 1 dalį prievolė turi bÅ«ti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymÄ . CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rÅ«Å¡ies įvykdymÄ .

29. Taigi praÅ¡ymo (ne) pateikimas, iÅ¡skaitos nepadarymas ir mokesčio nepervedimas, nėra aplinkybės, atleidžiančios narį nuo mokesčio ieÅ¡kovei sumokėjimo, todėl ji nepagrįstai tapatina negauto nario mokesčio dydį su nuostoliais, nes aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kiai pagrindžia, kad profesinės sÄ jungos narys laikomas tinkamai įvykdęs pareigÄ sumokėti nario mokestį, kai įmokÄ gauna profesinė sÄ junga, kuri yra jo kreditorius. Dėl įrodymų vertinimo 30.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 177 straipsnio 2 dalyje pateiktas bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti nebaigtinis įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as, kuriame iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir raÅ¡ytiniai įrodymai, bei nurodoma, kad faktinės aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

31. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklę įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Dėl to teismas nustato reikÅ¡mingas faktines aplinkybes teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui įvertinęs bylos įrodymų visumos ir kiekvieno iÅ¡ jų atskirai įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

32. Apeliantė teigia, kad teismas iÅ¡ esmės neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Taip pat neįvertino, kad pirmojo parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovė teismui nurodė, kad pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , asmuo siekiantis narystės Profesinėje sÄ jungoje tuo pačiu metu pasiraÅ¡o du praÅ¡ymus: praÅ¡ymÄ Ä¯stoti į Profesinę sÄ jungÄ , kuris yra adresuojamas Profesinei sÄ jungai, ir praÅ¡ymÄ iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio ir jį pervesti į Profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ , kuris yra adresuojamas atsakovui. Profesinė sÄ junga praÅ¡ymus adresuotus atsakovui, lydraščiais vienÄ ar du kartus per mėnesį persiųsdavo atsakovui, kuris nuo 1999 metų tinkamai tuos praÅ¡ymus vykdė, t.y. iÅ¡skaičiuodavo visų Profesinės sÄ jungos narių nario mokestį. Anot apeliantės, toks atsakovo elgesys, kuris truko labai ilgai, buvo pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovas buvo gavęs praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teisinio santykio interpretacija, nes pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies dispozicijÄ praÅ¡ymas, o ne Å¡alių faktinis nusistovėjęs elgesys yra teisinis pagrindas padaryti iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbo užmokesčio. Å i teisės norma gina ne tik ieÅ¡kovės teisę gauti nario mokestį, bet ir saugo darbuotojo teisę tvarkyti nuosavybę savo nuožiÅ«ra. Pati apeliantė nurodė, kad PD prie VRM atstovė nurodė, jog PD prie VRM centralizuotai perėmus policijos įstaigų buhalterinę apskaitÄ , paaiÅ¡kėjo, kad policijos įstaigos skirtingai saugojo profesinių sÄ jungų narių praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį.

Atstovė paliudijo, kad tai ir viena iÅ¡ pagrindinių priežasčių, kodėl buvo priimtas sprendimas, kad nuo Å¡iol visi profesinių sÄ jungų nariai tokius praÅ¡ymus pildys per policijos savitarnos portalÄ . Vadinasi, atsakovo siekis užsitikrinti iÅ¡skaitų darymo teisėtumÄ negali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika. Apeliantė neįrodinėjo, kad atsakovas netinkamai informavo profesinių sÄ jungų narius apie pasikeitusiÄ praÅ¡ymų teikimo tvarkÄ ir nesiejo nuostolių fakto su Å¡ia aplinkybe.

Bet kuriuo atveju, pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį nėra reglamentuota praÅ¡ymų pateikimo tvarka, t. y. ar asmeniÅ¡kai darbdaviui praÅ¡ymÄ pateikia darbuotojas, ar per profesinę sÄ jungÄ . Minėta, ieÅ¡kovei nenuginčijus atsakovo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad policijos įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi praÅ¡ymus pildyti per policijos savitarnos portalÄ , nėra pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis).

34. Byloje nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 5-V-893 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 5-V-143 „Dėl policijos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Policijos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos aprašas ir papildytas nauja nuostata: prašymai dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir šių sumų pervedimo kitų asmenų naudai įstatymo ir darbdavio nustatytais atvejais turi būti teikiami Policijos darbuotojų savitarnos portale.

Toliau policijos įstaigose veikiančios profesinės sÄ jungos ir policijos sistemos darbuotojai apie numatytus pakeitimus buvo informuoti Policijos departamento 2018 m. spalio 29 d. raÅ¡tu Nr. 5-S-997 „Dėl praÅ¡ymų Buhalterinės apskaitos valdybai teikimo“. Visų darbuotojų, pageidaujančių mokėti narystės mokestį jį iÅ¡skaitant iÅ¡ darbo užmokesčio, buvo papraÅ¡yta iki 2018 m. gruodžio 31 d. pateikti praÅ¡ymus nustatyta tvarka. Laikytina, kad dviejų mėnesių trukmės pirminis laikotarpis praÅ¡ymams nustatyta tvarka pateikti turėjo bÅ«ti pakankamas ir apeliantė Å¡ios aplinkybės neginčijo.

35. Be kita ko, ieÅ¡kovė aktyviai dalyvavo pasikeitusios praÅ¡ymų tekimo tvarkos įgyvendinime. Vadinasi, ji buvo informuota apie pokyčius, galėjo teikti pastabas. Tai įrodo aplinkybė, kad reaguojant į profesinių sÄ jungų keliamus klausimus ir teikiamas pastabas, Policijos departamento ir profesinių sÄ jungų atstovų susitikimo, vykusio 2018 m. gruodžio 19 d., metu, buvo įsipareigota tikslinti Policijos darbuotojų savitarnos portalo funkcionalumus ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. pakartotinai informuoti darbuotojus apie poreikį pateikti praÅ¡ymÄ Policijos darbuotojų savitarnos portale.

Profesinių sÄ jungų atstovai savo ruožtu įsipareigojo skatinti narius teikti praÅ¡ymus. Vykdant minėtus atsakovo įsipareigojimus, darbuotojai buvo papildomai asmeniÅ¡kai informuoti 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. vasario 5 d., tai yra tris kartus iki iÅ¡mokant darbo užmokestį už 2019 metų sausio mėnesį. Taigi praÅ¡ymų teikimo laikotarpis iki pradedant taikyti naujÄ jÄ tvarkÄ apėmė virÅ¡ trijų mėnesių, tai yra nuo pirminio informavimo 2018 m. spalio 29 d. iki darbo užmokesčio mokėjimo 2019 m. vasario 10 d. už 2019 m. sausio mėnesį.

Tokiu atveju, konstatuojama, kad atsakovas ir trečiasis asmuo ėmėsi visų protingų ir proporcingų priemonių, praneÅ¡dami apie nustatomÄ tvarkÄ ir suteikdami pakankamai laiko jai pasirengti. Kaip nurodė trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apie pasikeitusiÄ praÅ¡ymų teikimo tvarkÄ informacijos vieÅ¡inimas ir teikimas buvo tęsiamas ir po 2019 m. vasario 10 d.; buvo rengiamos raÅ¡ytinės ir vaizdinės instrukcijos, profesinių sÄ jungų nariams, nepateikusiems praÅ¡ymų Policijos darbuotojų savitarnos portale, siunčiami raginimai juos pateikti nustatyta tvarka, tuo pačiu darbuotojai buvo skatinami, kilus klausimų, kreiptis į kuruojantį Policijos departamento Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus darbuotojÄ .

Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, jog atsakovo elgesys buvo rūpestingas ir apdairus vykdant įsipareigojimus trečiųjų asmenų naudai (CK 6.38 straipsnis).

36. Nors apeliantė mano, kad atsakovo veikos neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad PD prie VRM netikrino, ar visi Profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymai atsakovui dėl nario mokesčio iÅ¡skaitos yra iÅ¡likę, nes jei buvo iÅ¡likę, tai turėjo bÅ«ti atliekami iÅ¡skaitymai ir pervedimai, tačiau tai nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo, kad atsakovas priėmė organizacinio pobÅ«džio sprendimÄ , kuris pakeitė savaime susiformavusiÄ faktinę tvarkÄ , ir kol jis nėra nuginčytas, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo veikos neteisėtumo (CPK 13, 12, 178, 185 straipsniai).

37. Apeliantė taip pat mano, kad teismas be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurios ratio decidendi nėra panaÅ¡ios, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98 buvo sprendžiamas klausimas dėl profesinės sÄ jungos kreditorinio reikalavimo eilės bankroto procedÅ«roje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-201/2011 buvo sprendžiamas profesinės sÄ jungos kaip juridinio asmens pareiga mokėti nario mokestį profesinių sÄ jungų susivienijimui.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtas kasacinio teismo nutartis nurodė kaip metodinius iÅ¡aiÅ¡kinimus, tačiau galutines iÅ¡vadas suformulavo ne jų pagrindu, todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurios ratio decidenti iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos, nekeičia bylos teisinio rezultato. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptarti įrodymai visiÅ¡kai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas.

Dėl bylos procesinės baigties 39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio motyvams iÅ¡ esmės pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 40. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija n u t a r i a : ieÅ¡kovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė